- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-384-330/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00033-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- Booking Health GmbH
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2296-467/2020 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui Booking Health GmbH dėl skolos, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Booking Health GmbH ir prašė priteisti 39 989,95 Eur skolą, 7 454,02 Eur nuostolių atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išduoti ieškovui europinio sąskaitos blokavimo įsakymą, kuriuo būtų blokuojamos atsakovo Booking Health GmbH banko sąskaitose esančios 50 443,97 Eur lėšos.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai akivaizdūs, ieškinio suma yra didelė, atsakovas Vokietijos įmonių registrui nėra pateikęs savo 2018 metų balanso, todėl nežinoma reali dabartinė jo finansinė padėtis. Pats faktas, kad atsakovas savo finansinius duomenis slepia ir neviešina, laikytinas nesąžiningu. Pagal atsakovo 2017 m. balanso duomenis jo skoliniai įsipareigojimai viršija jo turtą. Atsakovas yra užsienio valstybėje, todėl ieškovo bylinėjimosi ir teismo sprendimo įvykdymo išlaidos tik didės, o atsakovas, žinodamas apie akivaizdžią bylos baigtį jo nenaudai, gali imtis priemonių išvengti teismo sprendimo vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, nustatė, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų.
6. Spręsdamas klausimą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, jog pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vien ta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas dėl didelės sumos, nėra absoliutus pagrindas taikyti tokias priemones. Teismas pabrėžė, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, o šiuo atveju ieškovas jokių argumentų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant jo turtą ir pan., iš esmės nenurodė bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Teismo vertinimu, tai, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su neteisėtais atsakovo veiksmais laiku negrąžinant skolos (kas bus įrodinėjama šią civilinę bylą nagrinėjant iš esmės) ar neteikiant Vokietijos įmonių registrui savo 2018 metų balanso, nepaneigia preziumuojamo atsakovo sąžiningumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinio suma yra tik vienas iš kriterijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal prieinamus duomenis atsakovas nuo 2017 metų veikia nuostolingai, jo skolos didesnės už turėtą turtą. Taigi akivaizdu, kad jam bet kokios pajamos laikytinos didele suma, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino.
8.2. Ieškovas byloje įrodė ne tik sunkią atsakovo finansinę padėtį, bet ir nenorą atsiskaityti – negrąžindamas net tos pinigų dalies, kurią pripažįsta kaip grąžintiną, atsakovas akivaizdžiai jau dabar bando išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo ir, tikėtina, to sieks ateityje.
8.3. Teismas neįvertino ieškovo nurodytų aplinkybių – ar atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ar laikytinas normalia verslo praktika.
8.4. Teismas nutartyje nurodė teisės normas ir jų taikymo taisykles, tačiau jų nepritaikė konkrečioms aplinkybėms, neatsakė į ieškovo argumentus ir nepaaiškino, kodėl pateikė būtent tokį faktinių aplinkybių visumos vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išduoti europinio sąskaitos blokavimo įsakymą dėl atsakovo Booking Health GmbH banko sąskaitose esančių 50 443,97 Eur arešto.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
13. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad teismas neįvertino jo nurodytos aplinkybės, jog prašoma priteisti suma atsakovui yra laikytina didele. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
14. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos.
15. Nagrinėjamu atveju teismui tokie nutarties 14 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovo pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama būtent atsakovo elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jo nesąžiningumą – ieškovas teigia, kad atsakovas vengia grąžinti ieškovui lėšas, kurias atsakovas pats pripažįsta gavęs nepagrįstai. Tokie ieškovo argumentai iš esmės yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą ir nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik vengimas atsiskaityti neįrodo atsakovo siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Byloje ieškovas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovo nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti jam tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovo) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliantas negali prognozuoti atsakovo veiksmų, numatyti, kokių konkrečių veiksmų galėtų imtis atsakovas, ketindamas išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau vengimas atsiskaityti ar faktas, kad juridinis asmuo veikia ne Lietuvos Respublikoje, savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovo lėšų arešto.
17. Apeliantas išreiškia savo subjektyvią nuomonę dėl jo nurodomų aplinkybių ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas jų neįvertino, ar kad nepritaikė teisės normų šiai konkrečiai bylai.
18. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų ieškovo argumentų. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
19. Apeliacinis teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.