Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. įgaliotam atstovui advokatui Juozui Šeškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V.U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2010-10-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. nuteistas 10 MGL (1300 Lt) bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-02-05 Vilniaus apygardos prokuratūros, esančios Vilniuje, Rinktinės g. 5A, vestibiulyje V. U., susipažindamas su nukentėjusiąja A. J., apgaulingai prisistatė jai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroru V.Jančiausku ir pažadėjo suteikti pagalbą: susitarti, kad A. J. sugyventiniui D. R. būtų panaikinta ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00161-10, atliekamame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriuje, paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Po to iki 2010-02-15 V. U. už neva A. J. suteiktą pagalbą iš nukentėjusiosios A. J. dalimis per kelis kartus gavo ir užvaldė 1950 Lt grynais pinigais.

Kaltinamasis V. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. J. prokuroru jis neprisistatinėjo ir jos neapgaudinėjo. Išeidamas iš Generalinės prokuratūros pastato, jis susidūrė su anksčiau nepažįstama A. J. su vaikais, kuri papasakojo apie jos sugyventinio D. R. suėmimą ir paprašė pagalbos. A. J. jis prisistatė Santariškių klinikų gydytoju, nurodydamas savo tikrą pavardę, davė savo telefono numerį. Paaiškėjo, kad A. J. bei jos dukrai buvo paskirta psichiatrijos ekspertizė, ir jis pasižadėjo tarpininkauti, kad dukra antrą kartą nebūtų patalpinta į Vaiko raidos centrą. Kaip gydytojas, jis turėjo platų pažinčių tarp kolegų ratą ir galėjo suteikti žadėtą pagalbą. Be to, jis turi daug pažįstamų ir tarp prokuratūros darbuotojų, todėl jo pagalba galėjo būti įvairiapusė. Iš A. J. už tokį tarpininkavimą jis per 3-4 kartus gavo apie 600 Lt grynais. Karts nuo karto bendraudamas su A. J. toliau, prašė jos paskolinti jam 800 Lt namų ūkio tvarkymui, tačiau pastaroji tokių pinigų neturėjo.

Tokius kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusioji A. J., kuri buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Šios apklausos metu ji parodė, kad 2010-02-04 jos sugyventinis D. R. buvo iškviestas į apklausą, vykusią Vilniaus aps. VPK atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00161-10 dėl grasinimo nužudyti ją, A. J., ir jos mažametes dukras N. R. ir R. R.. Po apklausos D. R. buvo suimtas. 2010-02-05 ji nuvyko į Vilniaus apygardos prokuratūrą, norėdama įteikti prašymą paleisti D. R.. Vilniaus apygardos prokuratūros vestibiulyje ją užkalbino nepažįstamas vyriškis, kuriam ji papasakojo apie sugyventinio suėmimą. Vyriškis pasisiūlė padėti išspręsti šią problemą ir prisistatė prokuroru Vladu Jančiausku. Po šio pokalbio ji už pareiškimo prokuratūrai surašymą sumokėjo tariamam Jančiauskui 150 Lt. Po to su šiuo vyriškiu ji buvo susitikusi dar 5 kartus, mokėdama jam įvairias pinigų sumas, ir iš viso perdavusi jam 1950 Lt. 800 Lt šios sumos dalį ji šio vyriškio prašymu jam paskolino. Kai D. R. buvo paleistas iš Lukiškių TI-K, jis savo pažįstamų pagalba išsiaiškino, kad minėtas Jančiauskas iš tiesų yra V. U. (t. 1, b.l. 61-66).

Tokia nukentėjusios pateikta informacija nedviprasmiškai rodo, kad kaltinamasis gavo iš nukentėjusios pinigus apgaule: prisidengęs prokuroro pareigomis, kurių nėjo, ir pasivadinęs svetima pavarde.

Vertindamas tokius nukentėjusios parodymus, teismas atsižvelgia į kelis momentus.

Visų pirma, šie parodymai buvo nuoseklūs per visą ikiteisminį tyrimą: analogišką informaciją A. J. pateikė ir kitų apklausų metu (t. 1, b.1. 29-30, 45). Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukas metu A. J. nurodė į V. U. kaip į asmenį, kuris buvo jai prisistatęs prokuroru V.Jančiausku ir neva tarėsi dėl jos sugyventinio D. R. paleidimo iš areštinės. Šio veiksmo atlikimo metu nukentėjusioji pakartojo, kad V. U. už neva suteiktą pagalbą ji perdavė 1950 Lt (t. 1, b.l. 33-34).

Antra, tokie nukentėjusios parodymai netiesiogiai patvirtinami kitais faktiniais duomenimis.

Liudytojas D. R., A. J. sugyventinis, patvirtino, kad po jo paleidimo iš Lukiškių TI-K A. J. papasakojo, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje ji, norėdama įteikti prašymą paleisti jį, D. R., iš Lukiškių TI-K, susipažino su prokuroru V.Jančiausku prisistačiusiu asmeniu, pažadėjusiu padėti jai išlaisvinti jį, D. R., susitvarkyti kitoje byloje, kur A. J. tėvai apkaltino jį, D. R., vaiko seksualiniu prievartavimu. Sugyventinė jam pasakė, kad už neva suteiktą pagalbą minėtas tariamas prokuroras gavo iš jos 1950 Lt. Netrukus jis, D. R., išsiaiškino, kad prokuroras V.Jančiauskas neegzistuoja. Tuomet jis, liudytojas, telefonu susisiekęs su tariamu prokuroru, su juo susitiko. Šio susitikimo metu jis, D. R., norėdamas išsiaiškinti, kas yra tas Jančiauskas, pasiūlė pastarajam surasti pirkėją neva parduodamam žemės sklypui Palangoje. Tariamas Jančiauskas sutiko ir netrukus pranešė, kad surado pirkėją, AB „Sigma“ generalinį direktorių R. J.. Kadangi jis gerai pažįsta R. J., tai papasakojo jam apie šią susiklosčiusią situaciją. R. J. pasakė jam, kad Jančiausku prisistatęs asmuo greičiausiai yra V. U..

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu D. R. atpažino V. U. kaip savo parodymuose minėtą Jančiauską (t. 1, b.l. 23-24).

Motyvuojamoji dalis

Taigi A. J. parodymus apie tai, kad kaltinamasis prisistatinėjo prokuroru Jančiausku, patvirtina ir D. R. parodymai.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad jis seniai pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek D. R., ir patvirtino, kad susitikimo su V. U. metu pastarasis teigė, kad „traukia“ D. R. iš kalėjimo. D. R. gi V. U. vadino Jančiausku. Jis, R. J., pasakė D. R., kad tai ne Jančiauskas, o turbūt U..

Tokie R. J. parodymai patvirtina nukentėjusios ir D. R. teiginius apie tai, kad kaltinamasis buvo apsimetęs prokuroru ir žadėjo padėti išlaisvinti D. R. iš tardymo izoliatoriaus.

Tai, kad A. J. mokėjo už tokią tariamą pagalbą, netiesiogiai patvirtino liudytoja S. R., A. J. teta. Ji parodė, kad 2010 m. vasario pradžioje ji kelioms dienoms savo bute priglaudė A. J. su dukromis. Dukterėčia jai papasakojo, kad jos sugyventinis D. R. yra suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K. Po kurio laiko A. J. pasigyrė, kad susipažino su įtakingu teisėsaugininku, kuris pažadėjo padėti išlaisvinti sugyventinį. Ji, S. R., matė, kaip dukterėčia, užėjusi į kambarį, kuriame laikinai gyveno, ėmė iš savo daiktų stambias pinigų sumas ir 2 kartus nešė jas į lauką, sakydama, kad tai atlygis tam jos naujam pažįstamam už pagalbą išlaisvinant D. R.. A. J. minėjo, kad vieną kartą buvo davusi minėtam vyriškiui 800 Lt.

Tai, kad kaltinamasis žadėjo A. J. suteikti pagalbą baudžiamojoje byloje, patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusios, nukentėjusios ir liudytojos S. R. pokalbių telefonu duomenų tyrimas. Tai, 2010-02-10 skambindama S. R., A. J. į pastarosios klausimą apie tai, kaip jai sekasi, praneša jai, kad susirado prokurorą ir žada smulkiau papasakoti apie tai susitikimo metu (t. 1, b.l. 79). Kaltinamasis pripažino, kad byloje tiriamu laikotarpiu jis naudojosi SIM kortelėmis su numeriais 8 679 12012 ir 8 608 39397. Teismui paklausus, ar galėjo pašaliniai naudotis telefonu su šiomis kortelėmis, kaltinamasis atsakė neigiamai. Tai leidžia teigti, kad abonentas, naudojęsis minėtais numeriais, buvo V. U.. Taigi 2010-02-11 kaltinamasis į A. J. klausimą apie tai, ar jai vykti pas tyrėją, liepia jai nelysti „tenai“ ir praneša: „...mes tą bylą uždarom“ (t. 1, b.l. 80). Iš nukentėjusios parodymų matyti, kad čia kalbama apie baudžiamąją bylą D. R. atžvilgiu. 2010-02-12 V. U. praneša kaltinamajai, kuriuo laiku jos vyras (iš potekstės akivaizdu, kad kalbama apie D. R.) bus atvežtas į teismą, aiškina, kad jis bus paleistas teismo posėdžių salėje jo, V. U. akivaizdoje, siūlo paimti „penkis šimtus“ (t. 1, b.l. 81). Paskutinė frazė teismo nuomone neabejotinai reiškia pinigus. Tą pačią dieną beveik po 2 val. kaltinamasis vėl aiškina A. J., kad jos vyrą paleidžia, sako, kad jis matė bylą ir žada ją toliau spręsti (t. 1, b.l. 81). 2010-02-13 V. U. tikina nukentėjusiąją, kad jis žino, kaip vyko teismo posėdis sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, pareiškia, kad „jie“ „sutvarkė“ ieškinį, „uždarė“ visas bylas, sako, kad žmogui, kuris jam padėjo, reikia 1000 Lt, žada, kad atsiskaičius „visos bylos nukeliauja į praeitį“ (t. 1, b.l. 83). Po kelių valandų V. U. praneša nukentėjusiajai, kad jos vyrui prieš dieną panaikinti pareikšti kaltinimai (t. 1, b.l. 83). 2010-02-14 pokalbio metu V. U. pasakoja nukentėjusiajai, kad jos sugyventinio veiką ketinama perkvalifikuoti ir tuo pasunkinti kaltinimą (t. 1, b.l. 84). Tą pačią dieną kaltinamasis primena A. J., kad pareikšti kaltinimai gali pasunkėti, tačiau pareiškia, kad tai yra jo, V. U., problema, ir iš karto po to prašo paskolinti 800 Lt. A. J. tiesiogiai nesako, ar paskolins ji tokią sumą, tačiau tariasi su V. U. dėl susitikimo vietos. Kaltinamasis po nukentėjusios reikiamą sumą patikslinančio klausimo paskiria susitikimą buvusiame Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pastate, kur nukentėjusioji gali jam ten „prinešt“. Toks pokalbio turinys patvirtina nukentėjusios teiginius ir apie 800 Lt perdavimą V. U.. Nors čia kalbama apie paskolą 10-15 dienų, kaltinamasis, prašydamas pinigų, akcentuoja savo reikšmingą vaidmenį ikiteisminiame tyrime. Taigi nukentėjusioji šią sumą perduoda V. U. dėl jo tariamos pagalbos ikiteisminiame tyrime, ir tokie santykiai negali būti vertinami kaip paskoliniai (t. 1, b.l. 84). Tą pačią dieną nukentėjusioji klausia V. U., ar galima sunaikinti bylą (b.l. 85-86), į ką pastarasis aiškina, kad jis žinąs, kaip galima „ištrinti“ iš centrinio duomenų banko visus duomenis. Pažymėtina, kad, siekdamas sudaryti kompetentingo asmens įvaizdį, kaltinamasis pokalbiuose su nukentėjusiąja manipuliuoja prokurorų pavardėmis (t. 1, b.l. 87), susitikimus paskiria ne bet kur, bet prokuratūrų, pataisos inspekcijos, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pastatuose (t. 1, b.l. 82, 91, 92, 99). 2010-05-10 ir 2010-05-12 nukentėjusioji kalba su D. R. apie kaltinamajam atiduotų pinigų grąžinimo būdus, tame tarpe ir besikreipiant į prokuratūrą (t. 1, b.l. 77, 78).

Teismo nuomone tokie pokalbių tarp kaltinamojo ir nukentėjusios, tarp jos ir D. R. duomenys įtikinamai patvirtina A. J. ir D. R. parodymus apie tai, kad kaltinamasis buvo apgaulingai pasivadinęs prokuroru, apgaulingai žadėjo paveikti tiriamas baudžiamąsias bylas naudinga A. J. ir D. R. linkme ir už tokią tariamą pagalbą gavo 1950 Lt. Kaltinamojo gi parodymus, prieštaraujančius šiai išvada, teismas pripažįsta melagingais ir juos atmeta.

Vertindamas kaltinamojo veiksmus, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo užvaldyto A. J. priklausančio turto dydį, neviršijantį nedidelės turto vertės ribos (Lietuvos Respublikos BK 1910 str.), prieina išvadą apie tai, kad jie atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. V. U. buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje (t. 1, b.l. 167), tačiau abejonių dėl psichinio pilnavertiškumo nekyla (t. 1, b.l. 171). Kaltinamasis turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, tačiau nuteistas už tai jis buvo po šioje byloje ištirtos veikos padarymo. Šioje byloje ištirtas nusikaltimas yra nesunki tiesiogine tyčia padaryta turtinio pobūdžio nusikalstama veika. Kaltinamasis nedirba, yra neįgalus (t. 1, b.l. 140) ir dėl to neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (išskyrus galimai jam mokamą socialinę pensiją). Dėl šių aplinkybių jam netikslinga skirti viešųjų darbų ar baudos bausmę. Duomenys apie kaltinamojo sistemingus pristatymus į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (t. 1, b.l. 166) leidžia teigti, kad V. U. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Kaltinamasis buvo sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybė už įvairių administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe ir už smulkiąsias vagystes, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, pakartotinį pasirodymą viešoje vietoje (Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje) esant neblaiviam, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą (t. 1, b.l. 263-280). Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sistemingai pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, dėl ko buvo priverstinai atvesdinamas (t. 1, b.l. 119-123, 127, 128). Vengdamas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kaltinamasis kryptingai klaidino tyrėjus (t. 1, b.l. 125, 126). Šių aplinkybių visetas parodo kaltinamojo asmenybės negatyvumą, jo nedrausmingumą, teisės aktų, akivaizdų teisėsaugos institucijų pareigūnų teisėtų reikalavimų ignoravimą, kas sąlygoja laisvės apribojimo bausmės skyrimo jam beprasmiškumą ir verčia teismą pasirinkti V. U. griežtesnę bausmės rūšį. Teismo nuomone V. U. už šioje byloje ištirto nusikaltimo padarymą yra nusipelnęs arešto bausmės. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į pakankamai reikšmingą kaltinamojo užvaldytos pinigų sumos dydį.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. pareiškė 1950 Lt civilinį ieškinį. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi teisiamajame posėdyje ištirtais faktiniais duomenimis nustatyta, kad V. U. savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. J. tokio dydžio turtinę žalą. Taigi iš kaltinamojo nukentėjusiajai A. J. priteistinas 1950 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas atlygino D. R. 205,30 Lt dydžio kelionės į teisiamąjį posėdį ir atgal išlaidas (t. 1, b.l. 248). Pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 d. tokios išlaidos priskiriamos prie proceso išlaidų. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. pagrindu šios išlaidos valstybės naudai išieškotinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė

V.U.pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti jam arešto šešiasdešimčiai parų bausmę.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistąjį V. U. grąžinti į Lukiškių TI-K laikymui su sargyba kitoje baudžiamojoje byloje.

A. J. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. U. vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš nuteistojo V. U. valstybės naudai du šimtus penkis litus 30 ct proceso išlaidų atlyginimo.

Daiktinius įrodymus (11 kompaktinių plokštelių) laikyti prie šios baudžiamosios bylos visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.