- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2-25240-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15844-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Atsakovas
- Č. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus N. S. ieškinį atsakovui Č. N., dėl administravimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas bankroto administratorius N. S. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Č. N. (toliau – ir atsakovas) 1 663,41 Eur administravimo išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui skirti procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismui atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (e. b. l. 8-9), 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties (e. b. l. 10-12), 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo (e. b. l. 30-31), 2018 m. rugsėjo 13 d. pretenzijos (e. b. l. 35-36), 2019 m. sausio 24 d. pakartotinės pretenzijos (e. b. l. 32-34), siuntimo duomenų (e. b. l. 37-38), valstybės įmonės Registrų centras išrašo (e. b. l. 40) – vertinimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad administravimo išlaidas ieškovui atlygino, darytina išvada, kad pasitvirtinus minėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
Įstatymas įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5121-275/2017, konstatavo, kad įmonė, kuriai vadovavo atsakovas yra nemoki, kas sudarė pagrindą iškelti įmonei bankroto bylą. Taigi, atsakovas turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas reiškia šio asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra šio asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų įrodymų į bylą nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Nagrinėjamu atveju 2018 m. sausio 30 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas 4 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (1 200,00 Eur administravimo išlaidos + 2 800,00 Eur administratoriaus atlyginimas). Nutartyje nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse nustatytą minimalų administratoriaus atlyginimo dydį. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų padavus įmonės turtą. Įmonei pasiekus nemokumo būseną, įmonės vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neišsaugojus turto, sumažėja administratoriaus galimybė atgauti patirtas administravimo išlaidas, t. y. patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas visa apimtimi – iš atsakovo priteisiama 1 663, 41 Eur administravimo išlaidos (žalos atlyginimas).
Atsakovui, praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis (CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo ieškovui priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis; iš atsakovo valstybei priteisiama 22,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui bankroto administratoriui N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Č. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 663,41 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 41 ct) administravimo išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 663,41 Eur) skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.
Priteisti valstybei iš atsakovo Č. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos sumokėjimą patvirtinantis kvitas (kopija) turi būti pateiktas teismui.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos CPK 287 straipsnio 1-4 dalių, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 (dvidešimt dienų) nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.