- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1-256-929/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyjeišnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini),teistas:
1. 2014 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
2. 2015 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22
straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
3. 2015 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
4. 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 3 metams;
5. 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, kuri BK 64 str. 1,3 dalių pagrindu subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi, neatliktos bausmės dalį pridedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. J. pasiųstas atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmės;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu(kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendis) paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė,
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 180 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., 2016 m. balandžio 27 d., apie 20.55 val., viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, esančiame Šaltkalvių g. 22, Vilniuje, tyčia sulaužė ten esančio nukentėjusiajai M. M. priklausančio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį vaizdo matymo veidrodėlį, 70 eurų vertės, apgadino automobilio stiklo apdailą, 15 eurų vertės, apgadino nukentėjusiajai I. T. priklausančio automobilio OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės automobilio galinio vaizdo matymo veidrodėlį, 70 eurų vertės, apgadino nukentėjusiajam A. M. priklausančio automobilio OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlį, 35 eurų vertės, ir nukentėjusiajam A. M. išbėgus į namo kiemą bei pasivijus A. J., tyčia sudavė pastarajam ne mažiau 5 smūgių ranka į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam A. M. kraujosruvas veide abipus ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir dešinėje alkūnėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. J., veikdamas kartu su J. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2016 m. gegužės 24 d., apie 12.51 val. prie namo, Šaltkalvių g. 20, Vilniuje, priėjęs prie mažamečio D. F. gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V. užkalbinus D. F. pasiteiraujant tikslaus laiko ir nukentėjusiajam ištraukus mobilaus ryšio telefoną, norint pažiūrėti, J. V. ir E. Š. užlaužus nukentėjusiajam rankas už nugaros bei pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, A. J. iš D. F. dešinės kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam J. F. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG, 50 eurų vertės, ir mažamečiui D. F. paprašius grąžinti mobiliojo ryšio telefoną, A. J. grasindamas pasakė, kad "gali duoti į galvą", taip veikdamas kartu su J. V. ir E. Š., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, atimdamas galimybę nukentėjusiajam D. F. priešintis, pagrobė nukentėjusiajam J. F. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG, 50 eurų vertės.
Įrodymai ir teismo išvados dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Kaltinamasis A. J., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino pilnai ir paaiškino, kad buvo girtas, todėl nieko neatsimena. Buvo su draugu V. A. T.. (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 22, Vilniuje jis apgadino automobilius. Apie tai jam papasakojo draugai. Draugai sakė, kad jis sudaužė automobilių veidrodėlius. Vėliau ėjo link prekybos centro „Maxima“, Dariaus ir Girėno gatvėje. Juos kažkas prisivijo, jie susimušė. Atvažiavo policija ir juos išvežė. Kiti likę draugai viską papasakojo. Jis sulaužė trijų automobilių veidrodėlius. Kaltinamajame akte automobilių markės teisingai nurodytos, sutinka, kad padarė nustatyto dydžio žalą. Dėl smūgių nieko negali papasakoti nes nieko neprisimena dėl girtumo. Neatsimena, kaip sudaužė veidrodėlius, pripažįsta, kad tai jis padarė. Viskas dėl alkoholio, jam tiesiog užkliuvo tos mašinos. Nežino kodėl susimušė su nukentėjusiuoju, alkoholis veikė. Iš namo išbėgo turbūt nukentėjusysis A. M., pripažįsta, kad jam sudavė smūgius. Negali pasakyti, ar daug žmonių ten buvo. Jį bandė sulaikyti, o jis norėjo pabėgti, todėl mušėsi. Neatsimena kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, bet galėjo ir penkis smūgius suduoti. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau jo neatlygins, nes neturi iš ko, atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusysis A. M., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą išgirdo triukšmą. Pamatė, kad du jaunuoliai laužo kieme stovinčius automobilius. Jis matė kaip kaltinamasis spyrė į jam priklausančio automobilio kairės pusės veidrodėlį, kitas vaikinas jo automobilio nespardė. Jis greitai išbėgo, kad sustabdytų, norėjo pasivyti. Jie nuėjo link „Maximos“. Jam atrodo, kad kaltinamasis A. J. ir dar vienas asmuo buvo. Paskambino policijai. Norėjo pagauti jaunuolius, apibėgo „Maximą“, vieną jaunuolį paėmė už rankos, kad nepabėgtų. Kaltinamąjį sučiupo už rankos, jis norėjo ištrūkti, jam smūgiavo, keikėsi Jis pradėjo muštis, aplinkui žmonės sakė, kad ko jis pristojo prie jaunuolio. Buvo toks mušimas, jis norėjo sulaikyti kaltinamąjį. Ten buvo trys ar keturi jaunuoliai, vienas jį už rankos laikė, kitas už striukės. Jam sudavė gal penkis smūgius, tiksliai neatsimena, nemažai smūgių, jų neskaičiavo. Jį mušė ir kaltinamasis, kiti asmenys buvo, ir kiti niuksėjo. Paskui dar kiti vaikinai jį už rankos, už striukės laikė, jų buvo gal 4 ar 5. Atvyko policija. Jis prie „Maximos“ sulaikė vieną, o jų buvo du, paskui daugiau prisirinko. Jis kaltinamojo neišlaikė, paleido, nes priėjo kitų asmenų, jį tampė už rankos, smūgiavo. Kaltinamasis jam sudavė gal net daugiau penkių smūgių, kiti jį laikė, buvo daug nesmarkių smūgių. Prie „Maximos“ buvo V. A. T., A. J., ten buvo chaosas, negali tiksliai pasakyti, kas sudavė smūgius. Veidrodėlis automobilio buvo sulankstytas, matyt, su koja spirta.
Nukentėjusioji I. T., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad tai buvo 2016 m. balandžio mėnuo. Pas ją vakare atėjo kaimynas iš tos pačios laiptinės (duomenys neskelbtini) namo ir pasakė, kad būrys girtų vaikinų apdaužė jos mašiną ir dar kitų kaimynų. Daugiau nieko nepasakojo. Per langą pamatė, kad voliojasi veidrodėlis, su kaimynu išėjo į kiemą, keliems automobiliams buvo nulaužti veidrodėliai. A. M., Marinos automobilių veidrodėliai buvo apgadinti. Toliau pamatė, kad kaimynas A. kažką persekiojo, telefonu kalbėjo. Dar išėjo kaimynas M.. Su kaimynu nusekė paskui A. iki „Maximos“. Ten jau vyko muštynės, buvo kaimynas A. ir kaltinamasis, vyko tiesiog smūgiavimai, ten buvo daugiau jaunuolių, kurių neatpažintų. Ji nematė kas apgadino jos automobilį, matė tik rezultatą. Jos automobilis yra „Opel (duomenys neskelbtini) jam buvo nulaužtas veidrodėlis, dangtelis voliojosi. Žalą patys bandė įsivertinti, paskui vyras pats suremontavo. Servise sakė, apie 70-80 eurų kainuos. Tvarkė patys, ieškinio nepareiškė. Matė tiesioginį kontaktą tarp kaltinamojo ir A. M., pati matė kaip jis sudavė smūgius šiam nukentėjusiajam. Kaltinamasis buvo girtas. Tarp tų jaunuolių buvo kaltinamasis, jis buvo agresyvus, girtas. Matė kaip jis sudavė smūgius A.. Matė muštynes tarp A. ir kaltinamojo, buvo dar vienas asmuo. Paskui į muštynes įsitraukė ir kiti jauni asmenys, kurie išlindo iš pakampių. A. mušė kaltinamasis tikrai, ir dar vienas asmuo, kuris buvo kartu su kaltinamuoju, o kitų ji nematė, nes buvo chaosas. Smūgių neskaičiavo, tik matė, kad buvo kontaktas tarp kaltinamojo ir A., kad vyko muštynės. Tikrai ne vieną kartą sudavė. Buvo tampymas už rankų, nugriuvimas, atsikėlimas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), savo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiko kieme. 2016-04-27 apie 21.20 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad apgadintas jos automobilis. išėjusi į lauką apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo, kad sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėli, 70 eurų vertės, apgadinta automobilio stiklo apdaila, 15 eurų vertės. Policijos pareigūnai pasakė, kad yra sulaikyti įtariamieji ir, kad ji vyktų į komisariatą rašyti pareiškimą. Automobilis draustas KASKO draudimu. Mano, kad automobilį apgadino sulaikyti asmenys, kuriuos sulaikė jos kaimynas. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi AB Lietuvos draudimas jai išmokėjo pinigus už automobilio apgadinimus. Ji nematė, kas daužė automobilius, daugiau nieko pridurti neturi. (t. 1, b.l. 77, 81).
Liudytoja V. S., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ji, A., A., V. ir dar vienas vaikinas vaikščiojo lauke. Mama paprašė išvesti šunį, ji nuėjo namo, paėmė šunį ir buvo su A. prie suoliuko. Kaimynų mergaitė pasakė, kad mušasi prie Maximos. Jie nuėjo su A., ten buvo trys pagyvenę vyrai, moteris, A., V.. Vyko muštynės, tada ir A. ten nuėjo, pradėjo muštis. Po 5-10 min. išbėgo iš Maximos apsaugos darbuotojai, atvyko policija. Įsodino A. J. ir A. T. į mašiną. Ji nuėjo namo. Ji tik atsimena, kad kažkoks vyras pastūmė A. link važiuojančio autobuso, aplinkui buvo daug žmonių. Paskui A. pasakojo, kad mušėsi dėl mašinos veidrodėlių, kuriuos kažkas numušė. Per muštynes buvo kažkoks vyras pargriuvęs, ten buvo daug žmonių, detaliai nieko nematė. A. mušė suaugusį vyrą, jam spyrė iš kojos į galvą, tas vyras užsiėmė už galvos, pritūpė. Prie A. buvo du vyrai, jie mušėsi visi, kritinėjo. Pas kažkurį vyrą buvo kraujas. A. M. mušė, galimai A. ir spyrė jam į galvą. Viskas vyko Dariaus ir Girėno gatvėje, jis stebėjo viską gal 15 metrų atstumu. A. irgi sudavė smūgius, tikrai daugiau negu vieną. A. jai vėliau sakė, kad automobilių veidrodėlius laužė A.. Kai atvyko pareigūnai, daug kas išsilakstė. Kai buvo su A. T., jis buvo blaivus, o J. gal buvo išgėręs kažkiek, bet buvo normalus. su T. buvo susitikę po įvykio, vėliau sakė, kad muštynės vyko dėl to, kad daužė automobilių veidrodėlius, vėliau sakė, kad veidrodėlius daužė A..
Liudytojas V. A. T., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad su kaltinamuoju A. J. yra draugai. Ėjo su A. J., broliu ir Viktorija link Maximos Naujininkuose. A. J. trenkė į vieną mašiną ir nubėgo link Maximos. Jis matė, kad A. J. trenkė į vieną automobilį, matė stiklus. Matė, kad A. J. sudavė vieną smūgį į automobilį. Nematė, kad kas gadintų kitas mašinas. Pro juos prabėgo trys vyrai ir mergina, paklausė, kur tas vaikinas, kuris daužė mašinas. Atbėgo prie jų kažkoks vaikinas ir pasakė, kad prie Maximos A. J. muša trys vaikinai. Jis (liudytojas) ten nuėjo, vieną bandė atitraukti, bet pats gavo. Prie A. J. buvo trys vyrai, jis vieną bandė atitraukti, jis jam trenkė, prasidėjo muštynės. Jis (liudytojas) sudavė vienam vyrui. Nematė, kam A. J. sudavė smūgius. A. J. buvo girtas, jis irgi buvo neblaivus.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. A. T. parodė, kad apie 19.30 val. jis kartu su draugu A. J., V., kurio pavardės nežino, numerio jo neturi, jis yra A. J. draugas, kaimyne V. S., 16 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini) (mokosi (duomenys neskelbtini)), sėdėjo lauke, Naujininkuose, už Naujininkų mokyklos ant suoliuko ir vartojo alkoholinius gėrimus, V. S. alkoholinių gėrimų nevartojo. Jie sugalvojo pasivaikščioti. Apie 20.00 val. A. J. ir V., kurio pavardės nežino, ėjo priekyje, o jis su V. ėjo iš paskos, apie 10 metrų nuo jų, ėjo link prekybos centro Maxima, ėjo pro daugiabučių kiemus, kur stovėjo automobiliai. Jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir pamatė, kaip J. ir V. nubėgo link Maximos. Jis praeidamas pro šalį, netoli sidabrinės spalvos automobilio, markės nežino, pamatė ant žemės veidrodėlio stiklus. Jis kitų automobilių apgadinimų nematė. Jis automobiliams jokių apgadinimų nepadarė. Mano, kad nurodytus automobilius galėjo apgadinti J. ir V.. Jis kartu su V. nuėjo link Maximos. Juos paskui išėjo namo gyventojai, 3 vyrai ir moteris, prie jų priėjo ir pasiteiravo kur tie asmenys, kurie apgadino automobilius. Jis ir V. nurodė į tą pusę, kur nubėgo J. ir V.. Minėti asmenys ten ir nuėjo. O jis su V. liko stovėti prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis apie 5 min. pastovėjo su V. ir kartu su ja nuėjo iki Maximos. Jis pamatė, kad J. mušėsi su vyru, kuris vilkėjo mėlyną megztinį, jis laikė J. už peties, o su kita ranka bandė smūgiuoti ir pastarąjį pargriauti ant žemės. Jis pribėgo prie jų tam, kad galėtų užstoti nukentėjusįjį, vyrą, vilkinti mėlyną megztinį, tačiau tas vyras netinkamai suprato jo veiksmus. Kai jis pribėgo prie jų ir vyras, vilkintis mėlyną megztinį sugriebė jam už rankos ir laikė. Jis jį patraukė nuo savęs ir nukentėjusiajam vieną kartą su kumščiu sudavė į nugarą, kad jis jį paleistų ir bėgo prie J.. J. mušėsi tuo metu su kitu asmeniu (kaip suprato daugiabučio namo gyventoju, automobilio savininku). Jis pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir pakėlė į viršų rankas. Parodo, kad susistumdymo metu stotelėje „Naujininkai“, šalia stovėjo jo pažįstami J. S., 17 metų amžiaus, D. N., 18 metų amžiaus, E. P., 17 metų amžiaus. Jie laukė autobuso, juokėsi. Parodo, kad susistumdymo metu V. nematė, kur jis tuo metu buvo nežino (t. 2, b. l. 9-10).
Liudytojas M. D., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, gal prieš pora metų išgirdo triukšmą, pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė kaimyną A. M.. Jis pamojo ranka, tada jis (liudytojas)išėjo į kiemą. A. M. pasakė, kad apgadinti kieme stovėję automobiliai. Grupė jaunuolių nubėgo link Maximos. Jie irgi nubėgo link Maximos, jis (liudytojas) atėjo paskutinis. Ten buvo daug jaunuolių, gal 10, jie stumdėsi su kaimynu. Jis stumdymosi pradžios nematė. Buvo didelė grupė vaikinu, didelis sąmyšis. Tiksliai negali pasakyti, kas ką darė. Buvo keli jaunuoliai prie A. M.. Jis juos nustūmė ir nuėjo į parduotuvę kviesti pagalbos. Neatsimena, ar ant A. M. kūno matė kokius nors sužalojimus.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. D. parodė, kad 2016-04-27 apie 21 val. jis būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą ir pažiūrėjęs pro langą pamatė savo kaimyną A. M., kuris šaukė ir kvietė jį išeiti į lauką. Jis pats nematė kaip buvo daužomi automobiliai, jokių jaunuolių jis nematė. Jis išėjo į lauką ir A. M. pasakė jam, kad jaunuolių kompanija apdaužė kelis automobilis, tarp kurių buvo ir jo automobilis, taip pat pasakė, kad jaunuoliai nuėjo link parduotuvės "Maxima". A. nubėgo anksčiau negu jis, jis vėliau atėjo link Maximos ir pamatė netoli autobuso stotelės daug jaunimo. Jis pamatė kaip A. su keliais jaunuoliais stumdėsi, kiek konkrečiai jaunuolių šalia jo buvo nepasakys. Atsimena, kad jaunuoliai vilkėjo bliuzonus, kokios spalvos nurodyti negali, kaip jie konkrečiai atrodė neatsimena. Atsimena, kad kažkuris iš jaunuolių laikė A. ranką ir tuomet jis minėtą jaunuolį nustūmė nuo jo, nuėjo į Maximos parduotuvę kreiptis pagalbos į apsaugos darbuotojus, tačiau niekas iš apsaugos darbuotojų į lauką neišėjo suteikti pagalbos ir jis išėjęs iš parduotuvės pamatė, kaip atvyko policijos pareigūnai ir visas jaunimas išsilakstė į skirtingas puses. Policijos pareigūnai sulaikė kelis asmenis, ką konkrečiai jis neįsidėmėjo (t. 1, b.l. 94).
2016 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėję prie automobilio, mato, kad vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlio apačia yra apgadinta, pasislinkęs veidrodėlis iš savo vietos. Kitaip automobilis neapgadintas. Pašalinių daiktų įvykio vietoje neaptikta. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas apžiūrimas automobilis ir jo apgadinimai (1 t., b. l. 47-49).
2016 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Mercedez Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėję prie automobilio mato, kad kairės pusės veidrodėlis nulaužtas, stikliuko nėra, taip pat apibraižyta apdaila aplink stiklą. Kitaip automobilis neapgadintas. Pašalinių daiktų neaptikta. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas apžiūrimas automobilis ir jo apgadinimai (1 t., b. l. 51-52).
2016 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Šaltkalvių g. 22, Vilniuje. Priėję prie automobilio mato, kad dešinės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio viršutinio dangtelio nėra, o automobilio dešinys šonas nuteptas purvu, lyg būtų spirta, sulankstymų nėra, tik nubraižymai. Pašalinių daiktų įvykio vietoje neaptikta. Įvykio vieta nefilmuojama. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas apžiūrimas automobilis ir jo apgadinimai (1 t., b. l. 55-56).
2016 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 1220/2016(01) nurodyta, kad, remiantis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam padaryta kraujosruvos veide abipus ir nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje ir dešinėje alkūnėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, padaryti penkiais trauminiais poveikiais, vienos rūšies daiktais (1 t., b. l. 63).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2016-04-27, 21,54 val. A. J., gim. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,15 prom. neblaivumas (2 t., b. l. 15).
BK 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė už visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai.
Įžūlūs veiksmai, kaip kaltinamajam A. J. inkriminuotas BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis, teismų praktikoje asmeniui inkriminuojami tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu, įžūliu elgesiu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas. Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009).
Apklaustas teismo posėdžio matu kaltinamasis A. J. kaltu dėl viešosios tvarkos prisipažino ir paaiškino, kad būdamas neblaivus, sudaužė prie daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 22, Vilniuje stovėjusių automobilių veidrodėlius. Nukentėjusiajam A. M. suduotų smūgių dėl girtumo neprisimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo suduoti penkis smūgius, kai nukentėjusysis jį bandė sulaikyti. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiųjų A. M. ir I. T. bei liudytojų V. S., V. A. T., parodymai, specialisto išvadoje Nr. G 1220/2016(01) nustatyti nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai.
Nukentėjusysis A. M. nurodė matęs kaip kaltinamasis A. J. spyrė į jam priklausančio automobilio kairės pusės veidrodėlį, kitas vaikinas jo automobilio nespardė. Norėdamas pasivyti, kaltinamąjį sučiupo už rankos, jis norėjo ištrūkti, jam smūgiavo, pradėjo muštis. Nukentėjusioji I. T. parodė, kad A. J. sudavė smūgius A., tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali, tačiau tikrai ne vieną kartą jam sudavė. Paskui į muštynes įsitraukė ir kiti jaunuoliai. Liudytoja V. S. taip pat nurodė mačiusi, kad A. J. sudavė daugiau nei vieną smūgį suaugusiam vyrui. Apie tai, kad būtent A. J. apgadino prie Šaltkalvių g. 22 namo stovėjusių automobilių veidrodėlius, jai pasakė V. A. T.. Liudytojas V. A. T. teismui nurodė, kad matė, kaip A. J. sudavė vieną smūgį į automobilį. Kiti asmenys automobilių negadino.
Šie teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. tyčia sulaužė automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį vaizdo matymo veidrodėlį, apgadino automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės automobilio galinį veidrodėlį bei automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį veidrodėlį. Byloje nesurinkta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilius galėjo apgadinti kiti asmenys. Taip pat teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. J. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius jį bandančiam sulaikyti nukentėjusiajam A. M.. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė, kad muštynėse prie parduotuvės dalyvavo ir kiti asmenys, tačiau teismas, nepažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimų, bylą nagrinėja ir atitinkamas išvadas daro tik dėl tų nusikalstamų veikų ir dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ta aplinkybė, kad prieš nukentėjusįjį galimai smurtavo ir kiti asmenys, nešalina kaltinamojo A. J. kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.
Įrodymai ir teismo išvados dėl nukentėjusiojo D. F. plėšimo.
Kaltinamasis A. J., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad dėl plėšimo kaltės nepripažįsta, nes iš vaiko telefono neatėmė. Naujininkuose norėjo susitikti su draugais, telefono neturėjo. Šaltkalvių gatvėje, namo neatsimena, sutiko V., Š. ir dar vaikas su jais buvo, kuris suposi ant sūpynių. Jis prašė duoti telefoną paskambinti. Jam savo telefoną davė J., jis yra jo pažįstamo brolis, jis paskambino draugams. Jie pradėjo atiminėti telefoną iš vaiko. V. užlaužė jam rankas, o Š. atėmė telefoną, iš kišenės, ar iš kur, ir pabėgo. Tas vaikas kažkam pasiskundė, atvažiavo policija, ir vaikas pasakė, kad jis iš jo telefoną atėmė, nors jis prie vaiko net neprisilietė. Iš vaiko telefoną atėmė Š., išėmė iš kišenės ar iš rankų ištraukė. Gal tam vaikui pasirodė, kad jis iš jo telefoną atėmė. Š. sustabdyti nebandė, kai jis atiminėjo telefoną. Paskui tą telefoną jam perdavė, jis jį nusipirko už 15 eurų, žinodamas kad jis gautas nusikalstamu būdu. pinigus atidavė V.. Jį sulaikė policija ir jis atidavė telefoną, parodė policijai, kur yra tas telefonas. Jis telefoną padėjo prie sūpynių, kai pamatė policiją važinėjant, paskui policijai parodė. Suprato, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, todėl telefoną padėjo į krūmus. Jis matė visą įvykį, nepadėjo vaikui, vaikui grasino V. ir Š..
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. J. paaiškino, kad 2016-05-24 apie 12.45 val. jis iš Stoties atvažiavo į Naujininkų rajoną, Vilniuje, pas savo draugus, ieškojo savo draugų. Eidamas Šaltkalvių g., Vilniuje, netoli namo Nr. 20 pamatė, kaip du mažamečiai, apie 10-12 metų amžiaus (vieno vardas J., pavardės nežino, 10-12 metų amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), namo ir buto numerio nežino; kitas berniukas vardu E., tamsaus gymio, liekno kūno sudėjimo, juodų trumpų plaukų, gyvena (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino), stovėjo prie panašaus amžiaus mažamečio ir J. užlaužė berniukui, toliau nukentėjusiajam, ranką už nugaros, o E. iš berniuko drabužių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Jis tai viską matė ir girdėjo, kadangi stovėjo netoliese, kaip nukentėjusysis prašė berniukų, kad jie jam atiduotų mobiliojo ryšio telefoną, vienas iš berniukų pasakė, kad išmes telefoną į krūmus ir jeigu pastarasis norės, tai galės telefoną susirasti. Jie parodė krūmus, į kuriuos žada išmesti telefoną. Berniukas pasakė, kad jis gali duoti nukentėjusiajam į galvą ir tada galės atiduoti telefoną. Nukentėjusysis berniukas pasakė, kad nori atgauti telefoną. Tačiau berniukai jam telefono neatidavė. Jis pamatė kaip du mažamečiai ir nukentėjusysis išsiskirstė, kas toliau įvyko jis nematė. Jis laiku ten stovėjo, sulaukė savo draugų. Šaltkalvių g. 20, Vilniuje prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė. Jie paklausė kur yra du mažamečiai berniukai, jis jiems atsakė, kad nežino. Jis pasakė, kad žino kur tie berniukai išmetė telefoną ir kartu su policijos pareigūnais nuėjo ieškoti prie krūmų, Šaltkalvių g., Vilniuje, apie 10 metrų atstumu nuo 20-o namo rado mobiliojo ryšio telefoną. Policijos pareigūnai jį pristatė į 2 policijos komisariatą (2 t., b.l. 34-35).
Nukentėjusysis J. F., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad jam paskambino sūnus D. iš policijos, ir pasakė, kad iš jo buvo atimtas telefonas. Paaiškino, kad jis žaidė prie sūpynių, o trys vaikinai atėmė iš jo telefoną. Sūnus pasakojo, kad telefoną iš jo ištraukė kaltinamasis, kaltinamąjį jis įvardijo kaip vyresnį berniuką. Jam kažkas iš vaikų užlaužė rankas, paguldė ant žemės. Telefonas buvo „LG“, jis priklausė jam (liudytojui). Sūnus pradėjo verkti, pamatė kaimynė, kuriai sūnus papasakojo, kad atėmė telefoną, kaimynė iškvietė policiją. Policijos pareigūnai sulaikė tris vaikinus, kurie atėmė telefoną. Jaunesni vaikai sūnų laikė už rankų, o vyresnysis ištraukė iš jo telefoną, taip sakė sūnus. Sūnus buvo ant supynių, tų vaikinų nepažinojo.
Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2016 m. birželio 22 d. apklaustas nukentėjusysis mažametis D. F. parodė, kad iš jo buvo atimtas telefonas. Jis iš mokyklos ėjo su klasioke, ten už namų buvo kalniukas, stovėjo medis. Ant medžio šakos buvo užrišta virvė ir į virvę įkištas pagalys, ten buvo galima suptis. Klasiokė išėjo, o jis dar norėjo pasisupti. Po kažkiek laiko prie jo priėjo du mažiukai ir paklausė kiek valandų. Jis pasakė kiek valandų. vėliau sakė jam kasti, o jis atsakė, kad ne, ne. Jis norėjo išeiti, tai vienas iš jų jį pastūmė du kartus, jis nuėjo ten kur buvo kastuvas, po kelių minučių atėjo tas didelis. Vėliau mažiukai užlaužė rankas ir paguldė ant žemės, o didelis iš kišenės ištraukė telefoną. Jis paklausė, ar jis nori telefono, jis pasakė taip, tada jis pasakė tai duos jam į galvą, jis atsakė ne, tada jis pasakė jei ne, tai ir telefono nereikia. Kai užlaužė ranką jis pradėjo verkti. Jam atidavė kortelę ir jie kažkur nuėjo. Jis nuėjo prie namo. Ten prie jo priėjo močiutė ir paklausė kas jam atsitiko. Jis pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. Ji nuėjo namo, paliko šunį ir iškvietė policiją. Vėliau jis su policiją važiavo jų ieškoti. Vėliau jis pamatė tuos du mažiukus ir policija paskui juos nubėgo, bet nepagavo. Nuvažiavo į įvykio vietą ir ten pamatė tą didelį, jį pasiėmė. Vėliau jie nuvažiavo į policijos komisariatą. Kokia buvo diena jis tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad tai įvyko šį mėnesį. Dienos jis neatsimena, tik atsimena, kad jam penkta pamoka baigėsi 12.45 val. ir jie su klasioke išėjo. Jam dabar atostogos, kai viskas įvyko, jie ėjo iš mokyklos. Neatsimena datos, kada buvo įvykis. Jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Už mokyklos yra medis, jis atsimena namo numerį – (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjusių mažiukų jis nepažįsta. Vienas iš jų buvo juodai apsirengęs, megztinis su geltonu užrašu, o kitas plikas, su ruda maike ir šortais. Jiems galėjo būti apie 10 metų. Jie jo paklausė kiek valandų ir liepė pakasti su kastuvu, prie medžio stovėjo kastuvas. Jis norėjo išeiti, o tas su ruda maike jį pastūmė, ir jis nuėjo link kastuvo. Kai jį stumtelėjo, jis nepargriuvo, stumtelėjo nelabai skaudžiai. Jis nuėjo prie kastuvo. Jam liepė kasti, bet jis nekasė, tik stovėjo. Tada abu mažiukai užlaužė jam abi rankas ir paguldė jį ant žemės, o tas didelis ištraukė iš kišenės telefoną. Abu mažiukai užlaužė rankas už nugaros, tempė ir paguldė. Stipriai stūmė į žemę, jis pradėjo verkti. Tada tas didelis ištraukė iš kišenės telefoną, nuėmė dangtelį, ištraukė SIM kortelę ir atidavė. Didelis atėjo iš tos pusės, kur per smėlį galima eiti. Didelio maikė buvo mėlynos spalvos, jis buvo su šortais, jų spalvos neatsimena, batų spalvos nematė. Telefone buvo dar muzikos kortelė, dabar jos nebėra. Didelis jam atidavė SIM kortelę, o mažiukai tik sakė, kad jei nori telefono, duos į galvą. Taip jam sakė berniukas su ruda maike ir šortais. Jam atrodo, kad didysis berniukas buvo apie 18 metų amžiaus, ant kojos turėjo rudą ilgą randą. Jo plaukai buvo rudi ar juodi. Didysis berniukas jo nemušė tik ištraukė iš kišenės telefoną ir grąžino SIM kortelę. Jis tą berniuką atpažintų, jį gerai įsidėmėjo. Kai su policija atvažiavo į tą vietą, pamatė ir iškart atpažino. Kai atvyko policija, jis įsėdo pas juos į mašiną ir važinėjosi su jais visur, ieškojo jų. Jis pamatė abudu mažiukus ir policininkas paskui juos nubėgo, tačiau jie pabėgo. Jie vėl važiavo jų ieškoti. Grįžo į įvykio vietą, ir jis pamatė didelį berniuką ir jie jį paėmė. Kai pamatė didelį berniuką, jis ėjo su draugais. Policija pasodino didįjį berniuką į mašiną ir jie važiavo ieškoti toliau. Didelis berniukas pasakė vieno iš mažiukų vardą – J., jis gyvena raudonam name, aukšto ir buto nežino. Jis dar pasakė kur paslėpė telefoną. Nuvažiavo į įvykio vietą ir telefoną paėmė. Vėliau jie važiavo į policijos komisariatą. Berniukas mašinoje jam nieko nesakė, tik policininkams sakė, kad jis nekaltas. Kol mažiukai jam laužė rankas, didysis berniukas nuo jų stovėjo metro atstumu. Jis nieko mažiukams nesakė, tik šiek tiek nusijuokė. Kai traukė jo telefoną jis buvo keliais ant smėlio, dar buvo su kuprine. Jis stovėjo ant kelių, galvos jam nelaikė. Telefonas buvo dešinėje priekinėje džinsų kišenėje. Didysis berniukas ištraukė telefoną ir kortelę atidavė jam į rankas. Jis į kišenę įsidėjo kortelę, o jie jį paleido (1 t., b. l. 150-152).
Liudytojas V. I., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio, kurio metu iš nepilnamečio buvo atimtas telefonas, neprisimena, nes tokių įvykių jo darbe būna daug. Jie nepilnamečių nesulaikė, vėliau tyrėja juos sulaikė mokykloje. Neatsimena ką pasakojo nukentėjusysis, ar sakė, kas konkrečiai iš jo pagrobė telefoną, praėjo pusantrų metų. Nukentėjusysis sėdėjo su juo automobilyje. Sulaikyto asmens po tiek laiko atpažinti negalėtų. Jo kolega A. Š. patruliavo su kartu su juo
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I., parodė, kad 2016-05-24 apie 13.20 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. Š. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Šaltkalvių g. 20, Vilniuje iš mažamečio, 12 metų vaiko, panaudojus smurtą atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nuvykus minėtu adresu priėjo prie mažamečio, toliau D. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam einant iš mokyklos prie jo priėjo jam nepažįstami du asmenys, mažamečiai, apie 10-12 metų amžiaus, apie 140 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, taip pat paaiškino, kad prie D. F. priėjo ir dar vienas nepilnametis, apie 18 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, vilkinti mėlynos spalvos megztinį, pilkas kelnes, smulkaus kūno sudėjimo, kurie pradėjo prie jo kabinėtis. Vėliau vienas iš mažamečių, apie 10-12 metų, toliau Nr. 1, užlaužė vieną ranką pastarajam berniukui, ir pargriovė ant žemės, ir jam iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kuris iš nepilnamečių ištraukė telefoną berniukas nepaaiškino, kadangi buvo labai susijaudinęs, jo veidas buvo išpurvintas smėliu, ant kaklo matėsi įdrėskimai. Berniukas papasakojo, kad mažamečiai liepė jam kasti žemę, tyčiojosi iš jo. Išėmė iš jo telefono SIM kortelę, atidavė jam, o patys pasišalino. D. F. sakė, kad nepilnametis apie 18 metų amžiaus, toliau, Nr. 3, stovėjo šalia tų mažamečių ir žiūrėjo kad niekas nesutrukdytų jų veiksmams. Jis vaiko paklausė ar pastarasis galės atpažinti jį užpuolusius žmones. D. F. pasakė, kad galės ir jie įsėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo ieškoti įtariamųjų. Šaltkalvių g. 14 prie daugiabučio namo pastebėjo du mažamečius, kuriuos D. F. atpažino, sakydamas, kad jie jį užpuolė. Mažamečiai pamatę mus, pasileido bėgti link Tūkstantmečio g., Vilniuje, jis išlipęs iš automobilio pasileido bėgti paskui juos. Kadangi atstumas tarp jo ir mažamečių buvo nemenkas, apie 50 metrų, todėl pasivyti negalėjo ir mažamečiai sugebėjo pabėgti. Jis grįžęs į tarnybinį automobilį prie nukentėjusiojo ir vyr. patrulio A. Š.. Jis liko tarnybiniame automobilyje su nukentėjusiuoju, o A. Š. tęsė įtariamųjų paieška pėsčiomis patruliuojant Šaltkalvių g., Vilniuje. Jis važiuodamas tarnybiniame automobilyje netoli Šaltkalvių g. 20, Vilniuje, pastebėjo 4 jaunuolius ir paklausė nukentėjusiojo ar yra tarp jaunuolių grupės jį užpuolusių asmenų. D. F. nurodė, kad jaunuolis, apie 170 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, mėlynu megztiniu, dalyvavo plėšime. Jis sustojo prie jaunuolių kompanijos, sulaikė D. F. nurodytą asmenį. Buvo nustatyta jo tapatybė, A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Susisiekus per raciją su kolega, privažiavo prie A. Š. ir jie kartu A. J. klausinėjo apie jo bendrininkus, mažamečius. A. J. pasakė, kad mažamečių vardų ir pavardžių nežino, kur konkrečiai gyvena nežino, bet juos pažįsta, pasakė, kad jis plėšime nedalyvavo ir nieko nedarė. Jiems važiuojant į 2 PK, A. J. pats pasakė, kad žino kur yra paslėptas MRT. A. Š. paklausė kur jam važiuoti, A. J. nurodė, kad reikia važiuoti prie Šaltkalvių g. 20, Vilniuje. Jiems nuvykus minėtu adresu, A. Š. kartu su A. J. nuėjo ieškoti MRT. Jis liko tarnybiniame automobilyje su mažamečiu nukentėjusiuoju. Už kelių minučių atėjo Š. ir pirštinėje nešėsi MRT. Tai buvo D. F. telefonas, vaikas pasakė, kad tai jo telefonas. Telefonas buvo kalno papėdėje, paslėptas žolėje. A. Š. pasakė, kad A. J. pats ištraukė paslėptą telefoną žolėje ir jį pakėlęs padavė pareigūnui. A. J. buvo pristatytas į 2 PK (t. 1, b.l. 155-156).
Liudytojas A. Š., apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio aplinkybių detaliai neprisimena. Jis patruliavo kartu su V. I., atvyko pagal iškvietimą, kad iš vaiko atimtas telefonas. Ieškojo užpuoliko. Jis bėgiojo gatvėmis. Rado tą žmogų, kuris atėmė telefoną, jis nurodė, kur paslėptas telefonas. Neprisimena, kaip rado tą asmenį, ar pagal požymius, ar pats vaikas nurodė. Vaikas turėjo būti automobilyje su kolega. Tiksliai negali pasakyti, ar vaikas pasakojo apie kitus asmenis, kurie dalyvavo pagrobiant jo telefoną. Neatsimena ką aiškino sulaikytas asmuo. Atrodo, kad jis ėjo su sulaikytu asmeniu ieškoti telefono, lyg tai krūmuose buvo paslėpęs telefoną ir jam parodė. Jo tarnybiniame pranešime įvykio aplinkybės nurodytos detaliau, tada geriau prisiminė.
Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio A. Š. 2016 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime dėl Šaltkalvių g. 20 plėšimo nurodyta, kad 2016 m. gegužės 24 d., apie 13.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. I., buvo gautas pranešimas, kad Šaltkalvių g. 20 iš 12-os metų vaiko naudodami smurtą atėmė MRT. Atvykus minėtu adresu pareigūnus pasitiko nukentėjusysis D. F., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Rodūnios sodų 10-oji g. 5, kuris paaiškino, kad eidamas gatve prie Šaltkalvių g. 20, prie jo priėjo trys asmenys, du iš jų apie 10-12 metų amžiaus (vienas apsirengęs rudais marškinėliais, juodais šortais, trumpai kirptas, apie 140 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, antras apsirengęs juodai, trumpai kirptas, smulkaus kūno sudėjimo, apie 140 cm ūgio), trečias apie 18 m. amžiaus, žydros spalvos megztinis, pilkos kelnės, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, kurie pradėjo prie jo kabinėtis. Du 10-12 m. vaikai užlaužė D. F. rankas, pargriovė ant žemės, iš kelnių kišenių ištraukė MRT LG ir visi trys pasišalino. Padirbus pagal požymius, apie 14.00 val., Šaltkalvių g. 20 pastebėjo grupę jaunuolių, kurių vieną asmenį (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. J., gim. (duomenys neskelbtini)) nukentėjusysis D. F. atpažino. A. J. paaiškino, kad D. F. nemušė, bei sutiko parodyti, kur buvo paslėptas MRT. Telefonas buvo rastas Šaltkalvių g. 20, kalno papėdėje, paslėptas žolėje (1 t., b. l. 137).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu mažametis liudytojas E. Š. parodė, kad jis 2016-05-24 apie 12.30 val. kartu su draugu J. V., 10 metų amžiaus, stovėjo Šaltkalvių g. netoli 20 namo, Vilniuje, plepėjo. Pamatė, kaip pro šalį jiems ėjo nepažįstamas mažametis berniukas, kuris nuėjo pasisupti ant netoliese esančių sūpynių. Pasisupus ir nulipus berniukui nuo sūpynių jis kartu su J. priėjo prie minėto berniuko. Jis kartu su J. norėjo pasityčioti iš berniuko. Jis kartu su J. berniuką jėga paguldė ant žemės, jis gulėjo veidu į smėlį ir liepė jam kasti duobę. Berniukas verkė, prašė jį paleisti. Prie jų priėjo pažįstamas „K.“, tai yra A. J., jie su juo iš anksto nesitarė susitikti, kaip jis ten atsirado jis nežino. Jis stovėjo šalia, viską matė ką jie darė, jis tylėjo. Jis kartu su J. užlaužė berniukui rankas ir jis pamatė pas berniuką kelnių kišenėje mobiliojo ryšio telefoną, todėl sugalvojo jį pavogti ir pats ištraukė jam iš kelnių kišenės telefoną LG. Berniukas paprašė jam gražinti telefoną, tačiau jis jam telefono gražinti nenorėjo ir pasakė, kad gali jam duoti į galvą. Berniukas atsikėlė nuo žemės, verkė. Jis mobiliojo ryšio telefoną padavė į rankas J., J. jį paėmė. Berniukas verkiant ir prašant telefono ir supratęs, kad jo neatgaus nuėjo arčiau namo Nr. 20, esančio Šaltkalvių g., Vilniuje. O J. tuo metu telefoną perdavė „K.“ į rankas. „K.“ tą telefoną pasiėmė ir laikė rankose. Jis jiems pasakė, kad vakare už tai, kad jie pavogė telefoną, duos jiems bendrai 10 eurų, jie taip susitarė. Jis kartu su J. pabėgo link namo, esančio Šaltkalvių g. 8, Vilniuje. „K.“ liko, ką jis darė su telefonu jis nežino, nesidomėjo, kadangi žino, kad jis jiems paduos pinigus. J. (J. ir jam) bėgant Šaltkalvių gatve, Vilniuje, pamatė važiuojantį policijos automobilį, išlipęs iš automobilio policijos pareigūnas jiems liepė sustoti, tačiau jis kartu su J. išsigando ir pradėjo bėgti, policijos pareigūnas juos vijosi, tačiau nepasivijo, jiems pavyko pabėgti (1 t., b.l. 163-164).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu mažametis liudytojas J. V. parodė, kad jis su „K.“ (A. J.) susipažino prieš 2 metus, jį su juo supažindino jo brolis R. V.. (duomenys neskelbtini) apie 12.30 val. jis kartu su draugu E. Š. buvo Šaltkalvių g., netoli 20 namo, Vilniuje. Jis kartu su E. Š. suposi ant šalia namo esančių sūpynių. Jie pamatė, kaip prie sūpynių atėjo jiems nepažįstamas jų amžiaus berniukas. Tas berniukas irgi ėjo pasisupti ant sūpynių, tuomet jis to berniuko paklausė kiek dabar valandų, tuomet tas berniukas iš kelnių kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną LG ir pažiūrėjęs į ekraną, jam pasakė tikslų laiką. Tuomet E. pradėjo domėtis berniuko MRT, klausdamas koks yra jo telefonas. Jis tuo momentu nežinojo, kad E. norėjo iš jo pavogti telefoną. Berniukas nieko nepaaiškino. E. pasakė, kad berniukas smirda ir liepė jam kasti smėlį. Tuomet prie jų atėjo jo ir E. pažįstamas K.. Jie su K. nebuvo susitarę susitikti, kaip suprato jis tiesiog ėjo pas savo draugus, K. sustojo prie jų ir berniuko, stovėjo ir žiūrėjo. Berniukas pasakė, kad nenori kasti smėlio ir pasakė, kad taip daryti nenori. Tuomet E. jam pasakė, kad jis palaikytų rankas berniukui, tuomet jis priėjęs berniukui iš nugaros ir jį apglėbęs laikė jam abi rankas, neleido jam judėti. Tuomet E. pastūmė juos ir jis kartu su berniuku nukrito, jis atsikėlė nuo žemės, berniukas liko gulėti ir jis kartu su E. tuo momentu sugriebė tam berniukui už rankos ir ją užlaužė už nugaros. E. berniukui iš kelnių kišenės ištraukė jo MRT. Berniukas verkė ir prašė, kad E. atiduotų telefoną. Tačiau E. tyčiojosi iš vaiko, maivėsi, sakydamas, kad telefono neatiduos. Visą tą laiką K. stovėjo šalia ir matė ką jie darė, jis tylėjo, žiūrėjo kas vyksta. Berniukas atsikėlė nuo žemės ir verkdamas nuėjo atokiau. E. davė jam į rankas MRT. Jis priėjo prie K. ir jis pasiūlė jam ir E. už vogtą telefoną duoti bendrai 10 eurų ir dar papildomai savo telefoną LG. K. pasiūlė susitikti toje pačioje vietoje prie sūpynių apie 16.00 val. ir ten perduoti jam ir E. pinigus bei savo telefoną už pavogtą telefoną LG. E. tuo momentu stovėjo šalia ir viską girdėjo. Jie sutiko su juo pasiūlymu ir jis K. į rankas padavė vogtą telefoną, o paskui jie nubėgo link Šaltkalvių g., Vilniuje. K. vogtą telefoną įsidėjo į trumpikes. Jie išsiskirstė, daugiau jis K. nematė. Patikslina, kad su K. jie iš anksto susitarę nebuvo, kiek suprato, kad jis minėtu laiku ėjo pas draugus. Jis minėtą dieną vilkėjo juodą megztinį „Adidas“ be gaubto, tamsios spalvos kelnes. E. vilkėjo mėlyną megztuką ir vilkėjo šortus su automobilių aplikacija. Jiems einant Šaltkalvių g., Vilniuje, pamatė policijos automobilį, kur policijos pareigūnas pasakė jiems sustoti, tačiau jis kartu su E. pradėjo bėgti ir jų pareigūnas nesugavo (1 t., b.l. 167-168).
2016 m. gegužės 24 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas LG, juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį pateikė A. Š.. 2016 m. birželio 2 d. pakvitavimu šis telefonas grąžintas J. F. (1 t., b. l. 132-133, 135, 136).
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. J. V. ir E. Š. užlaužus nukentėjusiajam mažamečiui D. F. rankas už nugaros bei pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, A. J. iš D. F. dešinės kelnių kišenės ištraukė nukentėjusiajam J. F. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną LG, 50 eurų vertės.
Nors kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltės dėl nepilnamečio nukentėjusiojo D. F. atžvilgiu įvykdyto plėšimo nepripažino, nurodydamas, kad D. F. grasino, prieš jį fizinį smurtą naudojo ir telefoną iš jo pagrobė mažamečiai J. V. ir E. Š., o jis (A. J.) tuo metu tik stebėjo įvykį ir jame nedalyvavo, tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiojo D. F. parodymai, kuris, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad, nors prieš jį fizinį smurtą (užlaužiant už nugaros rankas) naudojo du jaunesni berniukai, įvykyje taip pat dalyvavo ir vyresnis vaikinas. Būtent šis vaikinas iš jo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir, D. F. paprašius telefoną atiduoti, pagrasino jam, kad „gali gauti į galvą“. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis J. F., paaiškino, kad jam paskambino sūnus D. iš policijos, ir pasakė, kad iš jo buvo atimtas telefonas. Paaiškino, kad jis žaidė prie sūpynių, o trys vaikinai atėmė iš jo telefoną. Sūnus pasakojo, kad telefoną iš jo ištraukė kaltinamasis, kaltinamąjį jis įvardijo kaip vyresnį berniuką. Taigi, nukentėjusysis D. F., pasakodamas įvykio aplinkybes, tiek savo tėvui iš karto po įvykio, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, nuosekliai nurodė, kad telefoną iš jo pagrobė būtent vyresnysis vaikinas, kuris, kaip vėliau nustatyta, buvo kaltinamasis A. J.. Kaip nustatyta iš liudytojų policijos pareigūnų V. I. ir A. Š. parodymų, iš karto po įvykio buvo labai susijaudinęs, jo veidas buvo išpurvintas smėliu, ant kaklo matėsi, todėl jo paaiškinimai atvykusiems policijos pareigūnams galėjo būti nenuoseklūs. Tuo tarpu A. J. nurodytą įvykių versiją, kad tik stovėjo šalia ir stebėjo J. V. ir E. Š. daromą nusikalstamą veiką, o nukentėjusiajam D. F. užlaužė rankas, grasino ir iš jo atėmė telefoną būtent J. V. ir E. Š., patvirtina tik pačių J. V. ir E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau teismas pažymi, kad šių asmenų parodymai vertinami kaip neobjektyvūs, kadangi jie patys dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką D. F. atžvilgiu ir nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn tik dėl jauno amžiaus. Be to, tiek J. V., tiek E. Š., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. J., todėl teismas vertina, kad jie gali būti suinteresuoti padėti A. J. išvengti atsakomybės už bendrai padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, jų parodymai nelaikytini patikimais. Be to, vertindamas kaltinamojo A. J. parodymų patikimumą teismas atsižvelgia ir į tai, kad apklausiamas teismo posėdyje jis kitaip aiškino įvykio aplinkybes nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė, kad stebėjo kaip du mažamečiai iš vaiko atėmė telefoną ir po apiplėšimo J. V. ir E. Š. pagrobtą telefoną paslėpė, kurį jis paskui rado su policijos pareigūnais, tačiau teisme A. J. nurodė, kad minėtą telefoną J. V. ir E. Š. po pagrobimo jam pardavė už 15 eurų, ir kad telefoną paslėpė jis pats.
Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net jeigu ir būtų nustatyta, jog kaltinamasis A. J., jo paties bei liudytojų J. V. ir E. Š. parodymuose nurodytomis aplinkybėmis stovėjo šalia, kai iš mažamečio D. F. minėti liudytojai panaudoję fizinį smurtą pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, tai nešalintų jo baudžiamosios atsakomybės už plėšimą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad buvimas šalia nukentėjusiojo, kitam asmeniui (asmenims) grobiant jo turtą ir jai tai suvokiant, iš esmės pripažįstamas grasinimu nukentėjusiajam, nes stiprina prieš nukentėjusįjį kito asmens – bendrininko – vartojamos prievartos poveikį, mažina nukentėjusiojo galimybes priešintis užpuolimui ir jo turto grobimui, t. y. sukuriama situacija, kuri baugina, kėlia nerimo, nesaugumo nukentėjusiajam. Toks asmuo teismu praktikoje taip pat pripažįstamas plėšimo bendravykdytoju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-148/2004, 2K-526/2006, 2K-588-976/2015).
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad A. J. veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas pagal BK 180 str. 1 d.
Bausmės skyrimas, civiliniai ieškiniai, kiti klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos viekos pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jo padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę A. J. teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (jo padaryti nusikaltimai priskirtini nesunkaus ir apysunkio kategorijai), į kaltės formą, motyvus ir tikslus. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – A. J. yra jauno amžiaus, tačiau teistas jau 6 kartus, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už nusižengimus nuosavybei, alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš savo ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 str., bus pasiekta A. J. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijų vidurkį. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį bausmių sudėjimą.
Kaltinamasis A. J. 2016-05-24 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2016-05-26 bei 2016-06-23 nutartimis jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kuri prokuroro 2016-07-22 nutartimi buvo panaikinta. Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu A. J. už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, tačiau šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su nagrinėjamoje byloje A. J. paskirta bausme nebendrintina.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su kompaktiniais diskais su nukentėjusiojo D. F. ir liudytojo R. M. apklausomis, paliktini saugoti byloje.
Baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė 88,06 eurų civilinį ieškinį tutinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiajai M. M. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja iš kaltinamojo 35 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
AB „Lietuvos draudimas“ patirtų išlaidų dydį pagrindžia į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 1, b. l. 109). Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad sugadinto savo automobilio veidrodėlio kainą nustatė pasiklausęs servise, jam pasakė kad remontas kainuos apie 50 eurų, veidrodėlio dar nesuremontavo. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka rinkos kainą. Remiantis išdėstytu, AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusiojo A. M. civiliniai ieškiniai dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti, kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl tenkintini pilna apimtimi ir priteistini atlyginti iš A. J..
CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Teismo posėdyje pagrįsdamas padarytos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad dėl įvykio metu padarytų sužalojimų jam buvo sunku vaikščioti, skaudėjo nugarą. Ant nugaros buvo mėlynė ir veidas buvo sudaužytas, mėlynas. Negalėjo į parduotuvę išeiti, darbo ieškotis.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, jo teismo posėdyje išsakytus argumentus, tai, kad smurtą prieš A. M. naudojo ne tik kaltinamasis, bet ir kiti asmenys (ką teismo posėdyje patvirtino ir pats nukentėjusysis), taip pat kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismas sprendžia, kad A. M. iš kaltinamojo A. J. priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,
nusprendžia:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-05-24 iki 2016-07-22.
Kaltinamajam A. J. paskirtą kardomąją priemonę –įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo A. J. 88,06 eurus AB „Lietuvos draudimas“ naudai turtinei žalai atlyginti
Priteisti iš kaltinamojo A. J. nukentėjusiajam A. M. 35 eurus turtinei žalai atlyginti bei 300 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Du vokus, kuriuose yra kompaktiniai diskai su liudytojo R. M. ir nukentėjusiojo D. F. apklausomis, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.