Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2020-450/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-07
Bylos Nr.
2S-2020-450/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-05889-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo
S. J., A. Z., J. K., V. B., E. M.
Pareiškėjas
R. E. L.
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2020-450/2012Teisminio proceso Nr.2-01-3-05889-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 102.2.; 102.5.; 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškimas dėl termino atnaujinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. E. L. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys S. J., A. Z., J. K., V. B. ir E. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. E. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-12 išduotų vykdomųjų raštų Nr. 1-133 pateikimui vykdyti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992-11-20 įsiteisėjusiu nuosprendžiu patenkintas pareiškėjos ieškinys, priteisiant pastarajai iš suinteresuotųjų asmenų dėl pastarųjų nusikaltimo padarytą žalą. Minėto teismo nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas paduotas vykdyti antstoliams, tačiau nepavykus išieškoti iš suinteresuotų asmenų, vykdomieji dokumentai, išskyrus išduotąjį A. Z. naudai, grąžinti pareiškėjai. Iš E. M. išieškota 2848 Lt suma, o vykdomasis dokumentas grąžintas kaip įvykdytas, nors žala buvo priteista solidariai. Pareiškėjai gavus vykdomųjų raštų 2009-10-12 išduotus dublikatus, ji pakartotinai kreipėsi į antstolį dėl jų vykdymo, tačiau buvo informuota, kad yra praleisti vykdomųjų dokumentų padavimo vykdyti terminai. Anot pareiškėjos, ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, gydėsi nuo patirto stipraus insulto.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. J. ir J. K. nesutiko su pareiškimu, teigdami, kad pareiškėja ženkliai praleido 3 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą. Anot suinteresuotų asmenų, pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo bloga visą laikotarpį nuo 1996 m. iki 2012 m., be to, ji turėjo galimybę pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą per savo atstovą. Taigi, senaties termino praleidimo priežastys yra pačios pareiškėjos nerūpestingumas ir aplaidumas, todėl toks terminas negali būti atnaujintas. Pažymėjo, jog nutraukus vykdomąją bylą dėl senaties termino praleidimo, ji negali būti pradėta iš naujo.

Suinteresuoti asmenys A. Z., V. B. ir E. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos R. E. L. pareiškimą tenkino: atnaujino pareiškėjai terminą pateikti vykdyti 2009-10-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-133/1992 išduotų vykdomųjų dokumentų dublikatus dėl skolos išieškojimo iš S. J., A. Z., J. K., V. B. ir E. M. išieškotojos R. E. L. naudai; priteisė iš S. J., A. Z., J. K., V. B. ir E. M. pareiškėjos naudai po 27,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1992-11-20 išdavė pareiškėjai vykdomuosius raštus dėl 1.448.998 talonų sumos solidaraus išieškojimo iš skolininkų S. J., A. Z., J. K., V. B. ir E. M.. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994-07-21 nutartimi indeksavus priteistą sumą, ją sudarė 58.84,37 Lt. Teismo antstolių kontora prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002-03-26 pranešimu informavo pareiškėją, kad vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš A. Z. grąžintas nebuvo, vykdomasis raštas J. K. atžvilgiu 1998-09-24 grąžintas pareiškėjai, vykdomasis raštas E. M. atžvilgiu grąžintas į teismo archyvą, nes skolininkas, sumokėjęs 2848 Lt sumą, laikytas atsiskaičiusiu, vykdomasis raštas dėl skolos iš V. B. išieškojimo 1998-11-18 grąžintas pareiškėjai, taip pat pareiškėjai 1996-09-05 grąžintas vykdomasis dokumentas S. J. atžvilgiu. Pareiškėja informuota, kad norint vėl pradėti vykdyti išieškojimą, pastaroji turi pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus arba jų dublikatus. 2009-10-12 pareiškėjai išduoti vykdomųjų raštų dublikatai. Antstolis Valdas Čeglikas 2011-08-05 pranešime pareiškėjai nurodė, kad pastarajai 2010-03-16 pateikus vykdymui vykdomųjų raštų dėl skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų dublikatus, antstolis, nustatęs, kad yra praleistas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas, nutarė minėtus dublikatus grąžinti pareiškėjai ir užbaigti vykdomąsias bylas. Iki 2003-01-01 galiojusio 1964 m. CPK 87 str. numatė 3 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, tuo tarpu 388 str. buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Šiuo metu galiojančio CPK 1 str. 6 d. nurodyta, kad iki šio kodekso įsigaliojimo nepasibaigę vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminai prailginami iki 10 metų. Vadinasi, paskutinį vykdomąjį dokumentą antstolių kontorai grąžinus pareiškėjai 1998-11-18, pastaroji turėjo pareigą iki 2001-11-19 (tai pripažįsta ir pati pareiškėja) vėl pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus, tačiau faktiškai vykdomųjų raštų dublikatai pateikti vykdyti tik 2010-03-16. Akivaizdu, kad byloje minimų vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminai pasibaigė dar prieš įsigaliojant naujajam Civilinio proceso kodeksui, todėl jie nebuvo prailginti iki 10 metų. Tuo tarpu jų faktinę pateikimo vykdymui dieną terminai jau buvo pasibaigę kiek daugiau nei 9 metus. Tiek 1964 m. Civilinio proceso kodekso 389 str., tiek šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 608 str. normos numato galimybę atnaujinti terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, su sąlyga, jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis pareiškėjai sveikatos problemos prasidėjo dar 2009-11-29, kuomet vykdomųjų dokumentų pakartotinio pateikimo vykdymo terminai dar nebuvo pasibaigę, todėl teismas sprendė, kad minėta aplinkybė, turint omenyje, kad pareiškėja 2000-10-30 patyrė insultą o vėliau (2000 m. lapkričio mėn.) diagnozuoti kiti sveikatos sutrikimai ir traumos, galėjo turėti lemiamą įtaką paties vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti termino praleidimo faktui. Tokiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pats vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, susijusių su pareiškėjos sveikatos būkle, dėl kurių pastarajai turėjo būti apsunkinta galimybė įgyvendinti savo teises vykdymo procese. Nors teismas pripažino, jog minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, visgi nurodė, kad po tokio termino pasibaigimo sekančios pareiškėjos sveikatos problemos nustatytos tik 2009 m. lapkričio, 2010 m. liepos bei 2011 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais, t.y. apytikriai po 8 metų, per kuriuos byloje nėra pateikta duomenų dėl pareiškėjos sveikatos sutrikimų, galėjusių turėti neigiamos reikšmės realizuojant savo teises vykdymo procese. Formaliai tokios aplinkybės leistų daryti išvadą apie pareiškėjos nepakankamą rūpestingumą savo teisėtų interesų atžvilgiu. Visgi bet kuriuo atveju būtina atkreipti dėmesį, jog pareiškėja yra senyvo amžiaus (gim. 1936-03-20); vykdomųjų dokumentų reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žala, kurią ji patyrė dėl suinteresuotųjų asmenų nusikalstamos veikos; pareiškėjos teisės paduoti vykdomuosius dokumentus vykdyti panaikinimas pažeistų jos teisę į nusikaltimo metu patirtos žalos atlyginimą, o dėl tokio nusikaltimo atsakingų asmenų atžvilgiu liktų ne visa apimtimi įgyvendintas atsakomybės pagal įstatymą principas. Teismo nuomone, tokiu būdu būtų pažeisti CK 1.5 str. įtvirtini protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai, todėl, vadovaudamasis išdėstytu bei kasacinio teismo 2006-01-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006 motyvais, darė išvadą, kad terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti turi būti atnaujintas (CPK 608 str.). Teismas pažymėjo, kad terminas atnaujintinas visų suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir E. M. atžvilgiu, nes jie įpareigoti atlyginti žalą solidariai. Solidariosios prievolės atveju kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į bet kurio vieno solidaraus skolininko turtą (CK 6.6 str. 4 d.), todėl aplinkybė, jog minėtas asmuo yra sumokėjęs pareiškėjai 2848 Lt sumą, nelaikytina tinkamu jo prievolės pagal vykdomąjį dokumentą įvykdymu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. J. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti R. E. L. pareiškimą ir priteisti iš jos 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 1994-07-21 pareiškėjai buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš suinteresuotųjų asmenų V. B., E. M., A. Z., J. K. ir S. J. Vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš jo, S. J., buvo grąžintas pareiškėjai 1996-09-05. Pareiškėja vykdomąjį raštą vykdymui pakartotinai pateikė 2010 m. kovo 16 d., t.y. praėjus beveik 14 metų nuo jo grąžinimo. Antstolis Valdas Čeglikas 2011 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo Nr. 0116/10/00722 patvarkė vykdomąjį dokumentą Nr.1-133 grąžinti išieškotojai ir vykdomąją bylą Nr. 0116/10/00722 užbaigti. Pareiškėja tik 2012-10-20 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdymui atnaujinimo, t.y. praėjus beveik 16 metų nuo vykdomojo dokumento jo atžvilgiu grąžinimo pareiškėjai dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju vykdomieji dokumentai buvo išduoti dėl skirtingų skolininkų, jie buvo vykdomi atskirai, kaip ir grąžinti pareiškėjai buvo atskirai, todėl senaties terminas pateikti juos vykdymui skaičiuojamas kiekvienam atskirai [1964 m. CPK 387 str. 1 d.]. Tokiu būdu jo, S. J., atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas, kuris buvo grąžintas 1996-09-05, vykdymui turėjo būti pateiktas 1999-09-05. Taigi teismas netinkamai skaičiavo senaties vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui terminą. Teismo nutartyje neaiškiai nurodyta, kokia ir nuo kada liga ar sveikatos sutrikimas sąlygojo, kad pareiškėja praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti: teismas nurodo 2009-11-29 datą, tačiau net preziumuojant, kad tai rašymo klaida ir teismas turėjo omenyje, kad pareiškėjos sveikatos problemos prasidėjo 2000-11-29, neaišku, kokios konkrečiai sveikatos problemos nuo to laikotarpio prasidėjo. Kadangi pareiškėjos patirtos sveikatos problemos būdavo gydomos ambulatoriškai, ji nebuvo gydoma stacionariai (išskyrus vieną dieną 2004.10.29-2004.10.30), paprastai gydymas trukdavo itin trumpą laiko tarpą. Pateikti įrodymai apie pareiškėjos sveikatos būklę negali būti vertinami kaip itin sunkios būklės sveikatos susirgimai, o tik kaip lengvi negalavimai, būdingi tokio amžiaus asmenims. Taigi pareiškėjos turėtos sveikatos problemos nevaržė jos judesių laisvės, ji suvokė savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, todėl visiškai netrukdė jai realizuoti savo teisių ir laiku pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui. Teismas, atnaujindamas praleistą įstatymų nustatytą terminą, netgi nenurodė, kad pareiškėjos turėtos sveikatos problemos varžė jos veiksmų laisvę, neleido jai suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl ko pastaroji nebūtų galėjusi tinkamai ir laiku realizuoti savo teisių. Kita vertus, pareiškėjos sveikatos problemos prasidėjo jau po 1999-09-05, t.y. pasibaigus senaties terminui vykdomajam dokumentui jo atžvilgiu pateikti, todėl negalėjo būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Net jei teismas būtų teisingai konstatavęs, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti buvo pasibaigęs 2001-11-19, jis visiškai neatsižvelgė į apelianto išsakytus argumentus, jog tam tikrų priežasčių atsiradimas baigiantis senaties terminui negali būti laikomas pagrįsta priežastimi įstatymo nustatytam terminui atnaujinti, kadangi pareiškėja turėjo galimybę realizuoti savo teises iki šių priežasčių atsiradimo visą trejų metų laikotarpį. Teismas visiškai neatsižvelgė į argumentą, kad pareiškėjos sveikatos problemos netrukdė jai savo teises realizuoti per atstovą, ką ji sėkmingai ir padarė 2010 metais, įgaliodama savo sūnų atstovauti ją vykdymo procese. Taigi pareiškėja turėjo galimybę įgalioti sūnų ir termino vykdomajam dokumentui pateikti metu. Nepagrįstas teismo argumentas, kad pareiškėjai pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui nuo 2001 metų iki 2010 metų ir kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo sutrukdė senyvas jos amžius. Nuo momento, kai jai buvo grąžintas vykdomasis dokumentas jo atžvilgiu, iki kreipimosi į teismą dėl termino atnaujinimo praėjo beveik 16 metų. Taigi pareiškėjai 1996 metais buvo 60 metų, t.y. amžius, kurio metu asmenys yra darbingi ir dirba. Vėliau pareiškėja, nors ir sulaukusi pensijinio amžiaus, išdavė savo sūnui įgaliojimą tvarkyti jos reikalus, paskui pati kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo, pasisamdė jos interesus atstovaujantį advokatą, kas patvirtina, kad, nors pareiškėja yra garbaus amžiaus, tačiau žino savo teises ir kaip jas realizuoti, ir gali save tinkamai atstovauti. Aplinkybę, kad teismo nurodytos priežastys - pareiškėjos sveikatos problemos bei amžius - nekliudė jai laiku pateikti vykdomuosius dokumentus vykdymui, patvirtina faktas, kad ji dar 2002 metų pradžioje kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, į ką 2002-03-26 raštu buvo informuota, kaip buvo vykdomas skolos išieškojimas ir kada jai buvo grąžintas kiekvienas iš vykdomųjų dokumentų. Taigi pareiškėja domėjosi skolos išieškojimo procesu, pasibaigus senaties terminui ir netgi po to 10 metų nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo. Teismas, atnaujindamas pareiškėjos praleistą terminą, nutartį motyvavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tačiau priešingai, termino atnaujinimas, praleidus jį trylika metų, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Apelianto teigimu, teismo pozicija buvo šališka bei sąlygota išankstiniu nusistatymu prieš suinteresuotus asmenis dėl ankstesnės jų veiklos. Pažymėjo, kad dalis skolos buvo antstolio išieškota, likusią dalį jis sumokėjo, pervesdamas pinigus į pareiškėjos banko sąskaitą. Šiuo metu būtų itin sudėtinga surasti visus mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Kadangi mokėjimai buvo atliekami dar 1994-1996 metais, tikėtina, kad bankiniai mokėjimų nurodymai net nebūtų išsaugoti. Taigi būtų nesąžiningą tęsti išieškojimą jo bei kitų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, nes jie negalėtų pateikti įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą. Aplinkybę, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, patvirtina faktas, kad ji prašo atnaujinti terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti visų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, nors teismui buvo pateikta antstolės D. M. 1996-04-22 pažyma, kurioje nurodyta, kad E. M. su ieškovais (pareiškėja) pilnai atsiskaitė. Šių faktinių aplinkybių pagrindu praleisto termino atnaujinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apelianto teigimu, skundžiama teismo nutartis, kuria atnaujintas net 13 metų praleistas 3 metų senaties terminas akivaizdžiai prieštarauja įstatymų leidėjo siekiamiems tikslams, nustatant terminą vykdomajam dokumentui pateikti. Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2006-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, nes cituojamoje civilinėje byloje bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Apeliantas pažymėjo, kad, esant aplinkybėms, jog vykdomosios bylos buvo nutrauktos dėl ieškinio senaties antstolio 2011-08-05 patvarkymais, kurių pareiškėja neginčijo, todėl vadovaujantis LR CPK 629 str. 1 d. 4 p., 629 str. 3 d. vykdomosios bylos negali būti pradėtos iš naujo. Tokiu būdu teismas, atnaujindamas terminą vykdomajam dokumentui pateikti, pažeidė LR CPK 629 str. 3 d. Teismas priėmė neteisėtą nutartį, nes visiškai nepasisakė dėl atsiliepime į pareiškimą bei bylos nagrinėjimo metu apelianto nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, tuo pažeisdamas LR CPK 265 str. 1 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Pareiškėja R. E. L. ir suinteresuoti asmenys A. Z., J. K., V. B., E. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu buvo patenkintas civilinis ieškinys, kuriuo priteista solidariai iš suinteresuotųjų asmenų V. B., E. M. , A. Z., J. K. ir S. J. 1448998 talonų R. L. naudai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1993 m. rugsėjo 29 d. nutartimi indeksavus priteistą sumą, ją sudarė 41.846.34 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. liepos 21 d. nutartimi pakartotinai buvo indeksuota priteista suma, nustatant galutinę 58.484,37 Lt ieškinio sumą. 1996 m. sausio 23 d. buvo išduoti vykdomieji raštai baudžiamojoje byloje dėl priteistos sumos išieškojimo solidariai iš V. B., E. M., A. Z., J. K. ir S. J. pareiškėjos naudai. Iš byloje esančio teismo antstolių kontoros prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. kovo 26 d. pranešimo Nr. 1-8-235 matyti, kad vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš A. Z. grąžintas nebuvo [vykdomojo rašto buvimo vieta nežinoma], vykdomasis raštas J. K. atžvilgiu 1998 m. rugsėjo 24 d. grąžintas pareiškėjai, vykdomasis raštas E. M. atžvilgiu grąžintas į teismo archyvą, nes skolininkas, sumokėjęs 2848 Lt sumą, laikytas tinkamai atsiskaičiusiu, vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš V. B. 1998 m. lapkričio 18 d. grąžintas pareiškėjai, 1996 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjai grąžintas vykdomasis dokumentas S. J. atžvilgiu. Nurodytu raštu pareiškėja buvo informuota, kad, norint vėl pradėti vykdyti išieškojimą, pastaroji turi pateikti antstoliams vykdomuosius dokumentus arba jų dublikatus. Pagal pareiškėjos prašymą 2009 m. spalio 12 d. jai buvo išduoti vykdomųjų raštų dublikatai dėl išieškojimo iš S. J., V. B., J. K., A. Z.. 2010 m. kovo 16 d. pateikus juos vykdyti antstolių kontorai, antstolis V. Čeglikas 2011-08-05 pranešime nurodė, kad galimai yra praleistas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas, todėl nutarė pateiktus vykdomųjų dokumentų dublikatus grąžinti pareiškėjai ir užbaigti pradėtas vykdomąsias bylas. Atsižvelgdama į antstolio nurodytas aplinkybes, pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą pareiškimą, konstatavo, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, susijusių su pareiškėjos sveikatos būkle, ir nors po tokio termino pasibaigimo sekančios pareiškėjos sveikatos problemos nustatytos tik 2009 m., tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus, vykdomųjų dokumentų reikalavimai yra tiesiogiai susiję su žala, kurią ji patyrė dėl suinteresuotų asmenų nusikalstamos veikos bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. Suinteresuotas asmuo S. J. nesutiko su teismo nutartimi, todėl, pateikdamas atskirąjį skundą, pateikė nesutikimo argumentus ir prašė panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ištyrė bei įvertino bylos faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, tačiau besąlygiškai vadovautis nurodyta kasacinio teismo byla nebuvo pagrindo. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas neįvertino, kad nagrinėjama ir jo nurodyta civilinė byla Nr.3K-3-46/2006 ratio decidenti nesutampa, nes skirtingai nei šioje byloje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir termino atnaujinimo klausimas buvo susijęs su nepilnamečių vaikų interesais.

Šios bylos aplinkybėmis vykdomųjų raštų Nr.111-133/1992 pareiškėjai išdavimo metu galiojusio 1964 m. CPK 387 str. 1 d. nustatė, kad teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jų įsiteisėjimo. Tuo atveju, kai grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar dalinai neišieškota, naujas terminas pateikti dokumentui vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (1964 m. CPK 388 str. 4 d.). Byloje nėra ginčo, kad pirminiai vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti per įstatymo nustatytus terminus, todėl šios aplinkybės nenagrinėtinos. Kaip patvirtina bylos duomenys, kiekvieno iš solidaraus atsakovo [suinteresuoto asmens] atžvilgiu buvo atskirai išduotas ir vykdomas vykdomasis raštas, todėl sutiktina su apeliantu, kad tokiu būdu savarankiškai kiekvieno iš jų atžvilgiu skaičiuotinas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. Vykdymo proceso metu, vykdomasis raštas, išduotas A. Z. atžvilgiu, nebuvo grąžintas antstolių kontorai, jo buvimo vieta taip pat nežinoma. Teismo antstolių rašte nurodoma, kad pastarasis vykdomasis raštas prarastas 1993 m., o šios aplinkybės pareiškėjai buvo nurodytos 2002 m. kovo 26 d. antstolių rašte. Iš bylos duomenų spręstina, kad dėl prarasto vykdomojo rašto dublikato išdavimo pareiškėja kreipėsi į teismą tik 2009 m. antrą pusmetį, t.y. praėjus 16 metų nuo jo praradimo. Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš E. M. 1996 m. balandžio 22 d. grąžintas į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo archyvą, antstolei konstatavus, kad skolininkas visiškai atsiskaitė. Duomenų bei įrodymų, kad antstolės patvarkymas grąžinti vykdomąjį dokumentą kaip įvykdyta buvo apskųsta ir panaikinta, byloje nepateikta. Dėl išieškojimo iš likusiųjų J. K., V. B. bei S. J. vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminai buvo nutraukti, vykdomuosius raštus grąžinus išieškotojai, todėl nuo šių dokumentų grąžinimo išieškotojai dienos vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminai skaičiuoti iš naujo (1964 m. CPK 388 str. 4 d.). Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš J. K. pareiškėjai grąžintas 1998 m. rugsėjo 24 d., todėl vadovaujantis 1964 m. CPK 388 str. 4 d. pakartotinai šis vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdyti iki 2001 m. rugsėjo 24 d. Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš V. B. buvo grąžintas pareiškėjai 1998 m. lapkričio 18 d., todėl analogiškai taikant 1964 m. CPK 388 str. 4 d. šis vykdomasis raštas galėjo būti pateiktas vykdyti iki 2001 m. lapkričio 18 d. Vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš S. J. pareiškėjai grąžintas 1996 m. rugsėjo 5 d., todėl terminas šiam vykdomajam raštui pateikti vykdyti baigėsi 1999 m. rugsėjo 5 d. Bylos duomenys patvirtina, kad išduoti vykdomųjų raštų dublikatai dėl išieškojimo iš S. J., V. B., J. K., A. Z. pateikti tolimesniam vykdymui 2010 m. kovo 16 d., t.y. praėjus 9 bei 11 metų nuo vykdomųjų dokumentų pakartotinio pateikimo vykdyti termino pasibaigimo. Tiek 1964 m. Civilinio proceso kodekso 389 str., tiek šiuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 608 str. normos numato galimybę atnaujinti praleistą terminą pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, su sąlyga, jog terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui (CPK 576 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nuosekliai tvirtino, kad terminą pakartotinai pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus ji praleido dėl svarbių priežasčių, nes paskutinius 12 metų nuolat sirgo ir gydėsi. Pareiškėjos sveikatos būklę, kaip svarbią priežastį atnaujinti praleistą terminą, pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2000 m. spalio 30 d. pareiškėja patyrė insultą, dėl ko nuo 2000-10-30 iki 2000-11-04 ji buvo gydoma stacionare. Pareiškėjos sveikatos problemos, traumos ir kiti negalavimai buvo pastebimi per 2004 m., 2010 - 2011 m. laikotarpius. Atsižvelgiant į pareiškėjos negalavimų pobūdį [diagnozuotas ligas], sutiktina, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimai nurodytais laikotarpiais galėjo turėti įtakos bei apriboti jos galimybes, įgyvendinant savo teises vykdymo procese, tačiau pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokios aplinkybės jai trukdė pakartotiniam vykdymui pateikti vykdyti vykdomuosius raštus per 1996-2000, 2001-2004, 2005-2010 metų laikotarpius. Kaip teisingai pastebi apeliantas, per savo sūnų, jį teisiškai įgaliojant, pareiškėja pateikė vykdymui vykdomųjų raštų dublikatus, todėl, nesant jokių konkrečių aplinkybių, teigtina, kad pareiškėja turėjo galimybę įstatymų nustatytais terminais realizuoti savo teises per sūnų ar kitą atstovą, įgaliodama jį tvarkyti jos reikalus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais, kad pareiškėjos amžius buvo viena iš svarbių aplinkybių, trukdančių pareiškėjai įgyvendinti savo teises. Viena vertus, byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad tiek po vykdomųjų raštų grąžinimo pareiškėjai momento, tiek iš karto pasibaigus vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminui pareiškėja buvo tokios fizinės būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, dėl ko ji negalėjo tinkamai ir laiku realizuoti savo teisių. Kita vertus, vykdomųjų raštų pareiškėjai grąžinimo metu ji buvo 60- 62 metų, todėl nesutiktina, kad darbingo amžiaus žmogus negalėjo tinkamai suvokti bei įgyvendinti savo teisių. Tuo labiau, jog, kaip nurodo apeliantas, netgi vėliau, sulaukus pensinio amžiaus, ji asmeniškai išdavė savo sūnui įgaliojimą atstovauti jos, kaip nukentėjusios interesus baudžiamojoje byloje, atliekant visus procesinius veiksmus, dar vėliau ji kreipėsi į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo, įgaliojant jos interesus atstovauti advokatą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėja, įgyvendindama savo teises, nebuvo reikiamai atidi ir rūpestinga, jos elgesys neatitiko CK 1.5 str., 1.137 str. 2 d., 3 d. įtvirtintų standartų, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjai naudingą procesinį sprendimą, bylą išsprendė neteisingai, kas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Vienas iš savarankiškų apelianto atskirojo skundo argumentų buvo aplinkybė, kad vykdomosios bylos buvo nutrauktos antstolio 2011-08-05 patvarkymais dėl ieškinio senaties, todėl, apelianto teigimu, vadovaujantis LR CPK 629 str. 3 d nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Pastarasis argumentas buvo naudojamas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, dėl šio argumento teismas nepasisakė, jo nevertino, todėl yra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė LR CPK 185 str. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tiesų pagal LR CPK 629 str. 3 d nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo, tačiau šiuo atveju nagrinėjamos vykdomosios bylos nebuvo nutrauktos, taigi ir pagrindo vadovautis LR CPK 629 str. 3 d. nebuvo. Taigi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus bei teisines pasekmes po tokios bylos nutraukimo reglamentuoja LR CPK 629 str., tačiau šiuo atveju antstolio 2011 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymuose buvo nurodama apie vykdomųjų bylų užbaigimą pagal LR CPK 631 str., 632 str. nuostatas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo bei trūkumų, susijusių su poreikiu išsiaiškinti esmines bylai aplinkybes, buvimo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina ir byla išspręstina iš esmės [LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.].

Apeliacinės instancijos teismui naikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimant naują procesinį sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas [LR CPK 93 str. 5 d.]. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo S. J. patyrė 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotas asmuo nepateikė [LR CPK 178 str. -179 str.]. Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 p.). Nors nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens [apelianto] prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma neviršija nurodytos Rekomendacijos nustatytų fiksuotų dydžių, tačiau pripažintina, kad nurodyta išlaidų suma yra per didelė, atsižvelgiant tiek į bylos pobūdį, tiek į kitas aplinkybes. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, į bylą teiktų procesinių dokumentų skaičių bei būtinybę sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais (Rekomendacijų 11 punktas), apeliacinės instancijos teismas priteisia apeliantui iš pareiškėjos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos R. E. L. pareiškimą dėl praleistų terminų vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos R. E. L. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens S. J. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Radzevičienė