Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui V. M. (vaizdo konferencijos būdu),

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovei M. K. (vaizdo konferencijos būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. M. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-428-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiasis darbo inspektorius T. K., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, 2025 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_N-428-2025, kuriuo L. Š. pripažino kaltu ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 3 dalį. Minėtu nutarimu L. Š. paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda (b. l. 13-16). L. Š. nubaustas už tai, jog būdamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tai yra atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad jam būnant užsakovo-namo ir žemės savininko, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgaliotu rangovu, būtų tinkamai laikomasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų reikalavimų. VDI vyriausieji darbo inspektoriai M. K. ir E. G. 2025 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val. atliko planinį patikrinimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „I.“ statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu adresu yra individualus gyvenamasis namas, šalia kurio keturi asmenys atliko žemės paruošiamuosius darbus: V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

2025 m. balandžio 15 d., apie 11.00 val. L. Š. leido V. Š. pagal su juo sudarytą subrangos sutartį Nr. 25.04.07 atlikti trinkelių klojimo ir pasluoksnių įrengimo darbus minėtu adresu, neteisėtai pasitelkiant į pagalbą kitus asmenis – K. K., D. K., M. J.. Visi asmenys 2025 m. balandžio 15 d. dirbo statybos darbus, kai nei vienas neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, taip pat individualios veiklos ar verslo liudijimo minėtiems darbams atlikti. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) L. Š., būdamas rangovo UAB „I.“ atsakingu asmeniu, nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos kontroliuoti, kad visi statybos darbus dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmenų ID kodus arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus ir juos pateiktų kontroliuojančioms kompetentingoms institucijoms, pažeidė imperatyvias LR Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies, LR Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 9 d. gautas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto L. Š. atstovo advokato V. M. skundas dėl VDI 2025 m. birželio 17 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje statybos darbai apibrėžiami kaip darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). <...>. To paties straipsnio 84 punktas numato, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 98 dalis numato, jog statybvietė – statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje. Šiuo atveju L. Š., atstovaudamas bendrovę, sudarė rangos sutartį su užsakovu (fiziniu asmeniu) dėl pasluoksnių įrengimo ir trinkelių klojimo darbų jam priklausančiame gyvenamosios paskirties sklype (Objekte). Pažymėtina, kad darbai, dėl kurių susitarta, neapima jokių statinių statymo, griovimo, montavimo ar pan., todėl iš esmės neatitinka statybos darbų apibrėžimo. Iš VDI Klaipėdos skyriaus pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 10.2 punkto matyti, kad statybos darbai Objekte buvo užbaigti 2022 m. vasario 24 d. Objekte buvo tiesiamas nedidelis takelis patogesniam gyventojų priėjimui prie gyvenamojo namo. Taigi, savo esme vos kelių metrų ilgio takelio tiesimo privačiame sklype darbai labiau atitinka kraštovaizdžio formavimo sąvoką (lauko erdvių planavimas, projektavimas ir tvarkymas, siekiant sukurti estetiškas, funkcionalias ir harmoningas aplinkas. Tai apima augalų, takų, vandens telkinių, apšvietimo, baldų ir kitų elementų išdėstymą bei derinį, atsižvelgiant į vietos specifiką, klimato sąlygas ir kliento poreikius.). Tokių darbų atlikimui nereikalingas statinio projektas, kadangi tokio dydžio takelis savo esme nėra statinys. Atsižvelgiant į tai, kad teritorija, kurioje atliekami takelio tiesimo darbai, nėra laikoma statybviete, kaip ją apibrėžia Statybos įstatymas, jai netaikytini ir statybvietei keliami reikalavimai, įskaitant ir Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimą dėl statybos darbus statybvietėje atliekančių asmenų pareigos turėti ID kodus. Taigi, VDI Klaipėdos skyrius nepagrįstai sprendė, jog L. Š. neužtikrino, kad būtų laikomasi Statybos įstatymo reikalavimų, kadangi dirbantys asmenys rasti ne statybvietėje, o jų atliekami darbai neatitinka statybos darbų sąvokos. Jeigu Teismas vis dėlto vertintų, kad trinkelių klojimo darbai privačiame sklype atitinka statinio ir/ar statybvietės sąvokas, pažymi, kad atsakomybėn patrauktas netinkamas subjektas. L. Š., atstovaudamas UAB „I.“, sudarė su Užsakovu rangos sutartį. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad Rangovas gali savarankiškai perduoti dalį objekto kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subrangovams). Tą pačią dieną, L. Š., kaip Bendrovės direktorius sudarė subrangos sutartį su samdomu subrangovu V. Š.. Subrangos sutarties 7.1. punktu Subrangovas įsipareigojo darbus atlikti laiku ir kokybiškai, vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais aktais. <..>. Sutarties 4 punkte numatyta, jog „Subrangovas“ gali savarankiškai perduoti dalį objekto kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (subsubrangovams). Taigi, pareiškėjas L. Š., 2025 m. balandžio 7 d. sutartimi dėl subrangos darbų, perdavė Objektą Subrangovui, fiziniam asmeniui, kuris prisiėmė atsakomybę tiek už jam perduotą Objektą, tiek už jame atliekamus darbus nuo 2025 m. balandžio 7 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2025 m. balandžio 15 d. VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnams atliekant patikrinimą Objekte, jame faktiškai subrangos sutartyje numatytus darbus atliko 4 asmenys: V. Š. (subrangovas), K. K., M. J., D. K.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad L. Š. darbus patikėjo atlikti tik vienam iš rastų asmenų – V. Š.. Tuo tarpu apie kitus 2025 m. balandžio 15 d. objekte rastus dirbančius asmenis L. Š. neturėjo jokių duomenų, jų nepažinojo, su jai nebendravo, niekaip Subrangovo nebuvo informuotas apie jo pasitelktus trečiuosius asmenis darbui Objekte, todėl objektyviai negalėjo patikrinti ar šie asmenys turi suformuotus galiojančius ID kodus ir/ar kitus individualiai veiklai vykdyti reikalingus dokumentus. Šiuo atveju L. Š. elgėsi sąžiningai ir rūpestingai – sudarė rangos sutartį su Užsakovu bei subrangos sutartį su Subrangovu, t. y. neslėpė ir neketino slėpti Bendrovės sąsajų su Objekte atliekamais aplinkos tvarkymo darbais. Pareiškėjas bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, teikė jiems turimus dokumentus bei paaiškinimus. Teikdamas paaiškinimus VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnams, 2025 m. balandžio 30 d. pareiškėjas nurodė, kad buvo įsitikinęs, jog jo samdomas subrangovas turi individualios veiklos pažymą, juo labiau, kad šis žadėjo pažymą L. Š. atsiųsti vėliau, kai turės prieigą prie interneto. Pareiškėjas, sudarydamas subrangos sutartį su fiziniu asmeniu neturėjo galimybių patikrinti ar fizinis asmuo yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, tokie duomenys nėra viešai prieinami. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų individualios veiklos duomenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą ir išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (aktuali redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d.) 9.1 punktu, individualią veiklą vykdantys gyventojai prašymą turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Taigi, net jeigu Subrangovas subrangos sutarties pasirašymo momentu neturėjo jam išduotos individualios veiklos pažymos, kreiptis dėl jos išdavimo elektroniniu būdu jis galėjo tą pačią dieną prieš pradėdamas vykdyti darbus. Atitinkamai, pareiškėjas L. Š., kurį Subrangovas tikino turintis visus dokumentus, neturėjo pagrindo manyti, jog jam realiai nėra ar dar tą pačią dieną nebus išduota individualios veiklos pažyma. Akivaizdu, kad Pareiškėjas nesiekė veikti neteisėtai, priešingai – buvo įsitikinęs, kad tinkamai laikėsi visų savo, kaip Bendrovės direktoriaus, pareigų, sudarė subrangos sutartį, kuria perdavė darbus Subrangovui bei pagrįstai tikėjosi, kad Subrangovas subrangos sutarties 7.1 punktu įsipareigojęs darbus vykdyti vadovaudamasis įstatymais, taip pat elgsis sąžiningai ir turės visus dokumentus, kuriuos privalo turėti pagal įstatymus. Pareiškėjas nesamdė, nebendravo ir iki VDI Klaipėdos skyriaus pareigūnų apsilankymo Objekte neturėjo jokių duomenų apie kitus jame dirbusius asmenis, kuriuos faktiškai samdė Subrangovas. L. Š., atstovaudamas UAB „I.“, 2025 m. balandžio 7 d. Objektą perdavė Subrangovui. Kadangi L. Š. vadovaujamos įmonės darbuotojai jokių darbų Objekte nevykdė, Objektas subrangos sutartimi buvo perduotas Subrangovui, Objekte darbus faktiškai vykdyti galėjo ir turėjo būtent Subrangovas, akivaizdu, kad šiuo atveju Užimtumo įstatymo 56 ¹ straipsnio 2 dalies prasme vienas įgaliotas rangovas buvo būtent Subrangovas, kuris ir turėtų būti traukiamas atsakomybėn už L. Š. inkriminuotą pažeidimą, jei Teismas vertintų, kad faktiškai buvo atliekami statybos darbai statybvietėje. Skundžiamu nutarimu L. Š. paskirta sankcija yra neproporcingai griežta padarytam pažeidimui, kadangi pats pareiškėjas Objektą perdavė Subrangovui, vieninteliam jam žinomam asmeniui, kuris turėjo vykdyti darbus. Tuo tarpu kitų Objekte dirbusių asmenų jis asmeniškai ir/ar jo vadovaujama įmonė, nesamdė ir netgi nežinojo apie itin nedidelės apimtiems aplinkos tvarkymo darbams Subrangovo pasamdytus dar 3 asmenis, neturėjusius ID kodų bei kitų šiam kodui gauti reikalingų dokumentų. Šio ginčo atveju pagrįsta būtų pripažinti, kad pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, nulemtas ne paties L. Š., o kito asmens (Subrangovo) veiksmų. Pažymi, kad L. Š. anksčiau nėra baustas už nelegalų darbą, Objektą subrangos sutartimi perdavė Subrangovui, jam pats nesilankė, jame dirbusių asmenų nesamdė ir jų nepažinojo. Atsižvelgiant į tai, mano, jog priimtas sprendimas vertintinas kaip neproporcingas padarytam pažeidimui. Įvertinus visas bylos aplinkybes, mano, kad žodinė pastaba L. Š. būtų pasiekusi visus nuobaudos tikslus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo įrenginėjamas trumpas takelis prie gyvenamojo namo. Mano, kad takelio tiesimo darbai nelaikomi statybos darbais, tai aplinkos tvarkymo darbai, o vieta, kur darbai atlikti, nelaikytina statybviete, kaip ją apibrėžia LR Statybos įstatymas, todėl jai netaikytini ir statybvietei keliami reikalavimai, įskaitant ir Statybos įstatymo 22¹ straipsnio reikalavimą dėl statybos darbus statybvietėje atliekančių asmenų pareigos turėti ID kodus. Be to, UAB „I.“, kuriai vadovauja skundą pateikęs L. Š., subrangovu pasamdė fizinį asmenį V. Š., kuris ir turėjo išlyginti žemę, pašalinti žolę ir kloti trinkeles. Subrangovas patikino, kad turi teisėtą pagrindą teikti tam tikras paslaugas, tai yra įregistravęs individualią veiklą. 2025 m. balandžio 16 d. V. Š. gavo individualios veiklos pažymą. Subrangovas savo iniciatyva pasamdė kitus asmenis, todėl jis ir turėtų būti traukiamas atsakomybėn už L. Š. inkriminuotą pažeidimą. Prašo VDI 2025 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo bylą L. Š. atžvilgiu nutraukti. Teismui nusprendus, kad nusižengimas vis dėlto buvo padarytas, prašo pakeisti nutarimą ir juo L. Š. paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti į įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamu Valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimu L. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur bauda.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, už šį administracinį nusižengimą atsakomybė kyla statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui arba statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui (fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui).

Pagal LR Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UĮ 56¹ straipsnio 2 dalis numato, jog statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu.

LR Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti VSDĮ 151 straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 151 straipsnyje (apdraustas asmuo, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje; mažosios bendrijos vadovas, kuris pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tos mažosios bendrijos narys; savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 2 ar 3 dalyje (ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu; individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu), išskyrus šeimynos dalyvius; komandiruotas užsienietis)) nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 151 straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus ir kontrolę vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai); statybos patikrinimo metu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos; statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Be to, SĮ 22¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Taigi, iš dabartinio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktai imperatyviai numato statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė statybos darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Skundą pateikęs L. Š. neginčija fakto, kad 2025 m. balandžio 15 d. objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikto patikrinimo metu buvo rasti faktiškai pasluoksnių įrengimo ir trinkelių klojimo darbus dirbantys keturi asmenys (V. Š., K. K., M. J. ir D. K.), neturintys individualios veiklos statybos darbams ir skaidriai dirbančio ID kodo (b. l. 58-62), tačiau tvirtina, jog vykdomi darbai statybos darbais nelaikytini, todėl šiuo atveju Statybos įstatymo nuostatos netaikytinos. Taip pat pažymi, kad nėra tinkamas ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes 2025 m. balandžio 7 d. sudarė subrangos sutartį su samdomu subrangovu V. Š., kuris perėmė objektą ir prisiėmė visą atsakomybę už jame atliekamus darbus ir jame dirbančius asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. balandžio 7 d. UAB ,,I.“, kuriai vadovauja skundą pateikęs L. Š., ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas P. P. sudarė Statybos - rangos darbų sutartį Nr. 25.04.07, pagal kurią yra numatyta, kad „Užsakovas” su UAB ,,I.” (rangovas), susitaria dėl trinkelių klojimo darbų ir pasluoksnių įrengimo, adresu - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2025 m. balandžio 7 d. iki 2025 m. birželio 1 d. (b. l. 24-25).

Nustatyta ir tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2025 m. balandžio 7 d. tarp UAB ,,I.“ ir V. Š. (subrangovas) pasirašyta sutartis, pagal kurią V. Š. susitaria su UAB „I.“ (rangovu) dėl trinkelių klojimo darbų ir pasluoksnių įrengimo, adresu - (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-27).

Pažymėtina, kad bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose CK nuostatose yra įtvirtina rangovo teisė pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymuose arba rangos sutartyje nenustatyta, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas, ir nurodyta, kad tuo atveju, jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Šiose nuostatose taip pat aptarti ir su generalinio rangovo, subrangovo ir užsakovo tarpusavio santykiais bei atsakomybe susiję klausimai.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju UAB ,,I.”, atstovaujama direktoriaus L. Š., su užsakovu P. P. sudarytos sutarties įgyvendinimui pasitelkė subrangovą V. Š., su kuriuo buvo sudaryta anksčiau nurodyta statybos – rangos darbų sutartis. Suprantama, kad vien tokios sutarties sudarymas savaime nereiškia, kad subrangovas prisiėmė ir pareigą įvykdyti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų įgyvendinimą. Pabrėžtina, kad siekiant įtvirtinti atsakomybę už tinkamą statybvietėje esančių asmenų identifikavimą svarbu tokias nuostatas aiškiai apibrėžti rangos/subrangos sutartyse, vien bendro pobūdžio nuostatos apie teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimą nėra pakankamos minimai atsakomybei įtvirtinti.

Nagrinėjamu atveju UAB ,,I.” ir V. Š. sudarytos sutarties 7.1 punkte nurodoma, jog subrangovas įsipareigoja darbus atlikti laiku ir kokybiškai, vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais aktais. Sutarties 9 punkte nurodoma, kad sutarties šalys, vykdydamos šią sutartį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Darbo kodeksu, normatyviniais aktais. Taigi, sutartyje nėra numatyta, kad UAB ,,I.” perduoda subrangovui V. Š. savo Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje numatytą specialią pareigą, o subrangovas sutinka ją priimti ir įsipareigoja užtikrinti jos vykdymą.

Pagal CK 6.645 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Taigi, rangovas pats organizuoja darbą, renkasi darbuotojus ir tampa atsakingu už juos ir jų veiklą. Rangovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus statybvietėje ir pasitelkdamas kitus asmenis statybos darbų vykdymui, privalo elgtis rūpestingai, atidžiai bei vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

Taigi, nagrinėjamu atveju būtent UAB ,,I.” direktorius L. Š. privalėjo užtikrinti kontrolę bei buvo atsakingu už tai, kad nutarime nurodytame objekte statybos darbus atliekantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens ID kodą, juolab kad ir teisės aktai imperatyviai numato įgalioto rangovo pareigą įsitikinti, ar asmenys, kuriuos jis pasikvietė darbams atlikti, yra tinkamai deklaravę savarankišką veiklą bei turintys galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nesutinka, kad minėti darbai - pasluoksnių įrengimas ir trinkelių klojimo darbai laikytini statybos darbais, kaip juos apibrėžia Statybos įstatymas.

Statybos darbais laikytini tokie darbai, kurie atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinį (kaip jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje) ir kurie išvardyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje ir pagal sritis detalizuoti Reglamento 1 priede.

Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 84 ir 90 dalyje apibrėžta, kad: statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Statybos darbų sritys išvardytos statybos techniniame reglamente STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.

Reglamento 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1 punkte nurodyta, kad statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius statybos darbus. Bendrieji statybos darbai tai žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai); statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai. Statybos darbais laikomi ir apdailos darbai – tai baigiamųjų statybos darbų rūšys: grindų įrengimas, galutinis grindų dangų įrengimas (šlifavimas, lakavimas, kiliminių ir kt. grindų dangų klojimas), langų ir durų blokų montavimas, tinkavimas, dažymas, apmušalų klijavimas, paviršių apdaila plytelėmis, fasadų, pertvarų, lubų, grindų įrengimas iš plokščių, atitvarų apšiltinimas, technologinių vamzdynų ir įrenginių dažymas; kitos panašaus profilio baigiamųjų statybos darbų rūšys (Reglamento 1 priedo 2 p.).

Apibendrinant išdėstytą laikytina, kad pasluoksnių įrengimo ir trinkelių klojimo darbai, kuriuos aptikrinimo metu dirbo V. Š., K. K., M. J. ir D. K., priskiriami statybos darbams – bendriesiems statybos darbams (Reglamento 1 priedo 1.1.2 p.).

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios skundą patekusiam L. Š. tinkamai laikytis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų, L. Š. neužtikrino, kad statybos darbus vykdę asmenys turėtų individualios veiklos statybos darbams ir skaidriai dirbančio ID kodo, todėl jo veikoje yra visi ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamu atveju už šio administracinio nusižengimo padarymą L. Š. buvo skirta minimali 1 500 Eur dydžio bauda.

Skundą pateikęs L. Š. prašo paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nurodo, kad objektą perdavė subrangovui V. Š., vieninteliam jam žinomam asmeniui, kuris turėjo vykdyti darbus. Tuo tarpu kitų objekte dirbusių asmenų jis asmeniškai ir (ar) jo vadovaujama įmonė nesamdė ir netgi nežinojo apie V. Š. pasamdytus dar 3 asmenis, neturėjusius ID kodų bei kitų šiam kodui gauti reikalingų dokumentų. VDI, priimdama skundžiamą nutarimą, sistemiškai neįvertino visų aplinkybių, objekte atliktų darbų – nedidelio takelio, kuris netgi nelaikytinas statiniu, klojimo darbų apimties, o nustatė formalų pažeidimą ir skirdama baudą neatsižvelgė į tai, kad ne pats L. Š. samdė ID kodų neturėjusius asmenis, jis nesilankė objekte ir rastų asmenų apskritai nepažįsta. Paskirta nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Pažeidimas iš esmės buvo ne sisteminis, o atsitiktinis, nulemtas ne paties pareiškėjo, o kito asmens (subrangovo) veiksmų. Jis, L. Š., anksčiau nėra baustas už nelegalų darbą, objektą subrangos sutartimi perdavė subrangovui, jame pats nesilankė, jame dirbusių asmenų nesamdė ir jų nepažinojo, neturėjo tikslo leisti ar juo labiau organizuoti nelegalų darbą objekte, apgauti ar paslėpti civilinius santykius su subrangovu ar nemokėti mokesčių valstybei.

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

ANK 95 straipsnyje numatytas nusižengimas laikytinas vienu iš sunkiausių darbo teisės pažeidimų, nes nelegaliu darbu yra paneigiamos imperatyvios darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos, pažeidžiamos asmens socialinės teisės, iškreipiama darbo rinka bei sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Todėl atsakomybė už tokį nusižengimą negali apsiriboti pernelyg švelniomis sankcijomis, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bet ir atgrasyti tiek pažeidimą padariusį pareiškėją, tiek ir kitus juridinius asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų padarymo (ANK 22 straipsnis).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir L. Š. paskirtą minimalią piniginę nuobaudą dar labiau švelninti. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Teismas, įvertinęs L. Š. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (darbuotojai nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą, po patikrinimo įsiregistravo individualias veiklas, L. Š. bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais pareigūnais), tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, konstatuoja, kad jam skirta bauda yra proporcinga ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti jos nėra jokio pagrindo. L. Š., būdamas juridinio asmens atsakingu asmeniu – direktoriumi ir planuodamas bendrovės veiklą (nagrinėjamu atveju sutartinius įsipareigojimus) turi pasirinkti tiek atsakomybių, kiek jis sugebėtų įvykdyti nepažeisdamas teisės aktuose įtvirtintų normų.

Teismo vertinimu, Institucija, paskirdama L. Š. minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą, tinkamai atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į L. Š. asmenybę ir kt. L. Š. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-428-2025 pareiškėjo L. Š. atstovo advokato V. M. skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo L. Š. atstovo advokato V. M. skundo netenkinti.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-428-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.