Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

nuotoliu dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

nuotoliu dalyvaujant atsakovo A. K. atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei – Venskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. S. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ieškovas, Tarnyba) ieškiniu, vėliau ir patikslintu ieškiniu, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą V. J. šeimoje; 4) priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. J.; 5) pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014 iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. J..

3. 2023 m. vasario 28 d. Skyriuje bendrauta su vaiko N. K. motina R. S., kuri teigė kad žino apie įvykį, patvirtino tą faktą, kad sūnui N. K. sugyventinis buvo uždėjęs ant veido pagalvę, moteris teigė, kad „sugyventinis taip pajuokavo, jis blogo nenorėjo“. Teigė, kad išgirdusi sūnaus pagalbos šauksmą, atėjo į kambarį ir apšaukė savo sugyventinį. R. S. neigė, kad dieną kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį, pasakojo, kad tik sugyventinis A. Š. buvo neblaivus. Ieškovas pažymi, kad R. S. duoti paaiškinimai dėl jos elgesio su vaiku N. K., girtavimo, prieštarauja pačio vaiko duotiems parodymams. Ieškovas nurodo, kad R. S. negeba tinkamai atstovauti savo sūnaus, nesiėmė jokių priemonių apginti sūnų nuo smurtaujančio asmens ir netgi jį pateisino. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Skyriui pateiktos informacijos matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-007715-23 dėl mažamečio N. K. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.

6. Iš to, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad nepilnamečio N. K. teisės ir interesai yra pažeisti, o būtent: atsakovai savo kaltais veiksmais neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovai gyvena savo interesais, o vaikas auga be tėvų globos. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovai neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai.

7. 2025 m. gegužės 8 d. ieškovas patikslino ieškinį dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo iš atsakovo A. K. priteisimo ir prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014 iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų gaunamų pajamų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Resublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. J.. Ieškovo vertinimu vaikui augant vaiko poreikiai didėja, todėl iš atsakovo šiuo metu priteistas sūnui N. K. išlaikymo dydis 66,61 Eur per mėnesį yra nepakankamas.

10. 2025 m. balandžio 30 d. A. K. pateikė dokumentus, rodančius N. K. gaunamas išmokas.

11. 2025 m. sausio 23 d. globojamo vaiko aplankymo akte buvo užfiksuota vaiko nuomonė. Vaikas nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos globėjos šeimoje yra geros, jis kambaryje gyvena kartu su kitu globotiniu, vardu D., su kuriuo gerai sutaria. Kambarys yra erdvus, visko yra ir užtenka, vaikas jaučiasi sveikas, lankosi pas gydytojus. N. lanko „Ryto“ specialiąją mokyklą, kurioje mokosi septintoje klasėje. Jis teigia, kad mokykloje jaučiasi gerai ir mokytis jam patinka. Informatika yra jo mėgstamiausia pamoka, jis mėgsta piešti kompiuteriu bei atlikti užduotis. N. turi draugų ir daug keliauja su mokykla. Jis ilgisi mamos ir pasakojo, kad ji skambino per šventes. (el. b. 1 t., b. l. 11 - 17).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

13. R. S. 2025 m. gegužės 5 d. posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, kiek gali rūpinasi, bendrauja su vaiku. Buvo vaikas atvažiavęs kelis kartus aplankyti, stengiasi, dirba, nevartoja alkoholio. Vyresnysis vaikas L. buvo susidėjęs su netinkama kompanija. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl sugyventinio veiksmų, atsakovė gailisi, kad tokia situacija susidarė, tai buvo vienkartinis atvejis. Vaikui išlaikymą teikia pinigais, kiek išgali, per laikotarpį pas laikiną globėją apie tris šimtus eurų, drabužiais, reikmenimis mokyklai. Buvo nuvažiavusi kovo mėnesį vaiko aplankyti, vaikas buvo atvažiavęs 3 – 4 kartus, susitikdavo pas močiutę. Stengiasi padėti vaikui, nurodė, kad priklausomybių neturi, alkoholio nevartoja. Su vaiku bendrauja, palaiko ryšį ryšio priemonėmis. Gyvena socialiniame būste su dukra, vyriausiu sūnumi. Atsakovė dirba, gauna 700 Eur pajamų. Turi 300 Eur įsiskolinimų, stengiasi grąžinti. Paskutinį kartą su vaiku buvo susitikusi per Velykas, vaikas buvo atvažiavęs su močiute. Paskutinį kartą teiktas išlaikymas praėjusį mėnesį 30 Eur. Tėvas su vaikais nenorėjo bendrauti, nėra mokėjęs išlaikymo.

15. V. J. 2025 m. gegužės 5 d. posėdžio metu nurodė, kad vaikas turi savo kambarį, kompiuterį, lanko mokyklą, labai patenkintas, nėra jokių patyčių. Berniukas turi sveikatos problemų, nustatytas lengvas neįgalumas. Berniukas myli mamą, bendrauja su mama, vyksta per atostogas pas močiutę, mamą. Mama stengiasi pagal galimybes, kiek gali teikia išlaikymą, duoda ir asmeniškai N., aprūpina rūbais. Vaikas gauna išmokas. Vaiko poreikiai nemaži, perkamos sauskelnės vaistus, lankomi psichiatrai. Tėvas su globėja nėra susisiekęs, prieš pusmetį vieną kartą buvo parašęs vaikui, daugiau nebuvo rašęs ir skambinęs. N. gauna iš Sodros 240 Eur pašalpą ir 194,60 Eur „vaiko pinigus“, globėjos lėšos apie 800 Eur.

16. V. J. 2025 m. birželio 2 d. posėdžio metu nurodė, kad N. kategoriškai atsisako gyventi pas tėvą nes jo nepažįsta, nežino. N. turi sveikatos problemų, jam reikalingos sauskelnės, kitos higienos prekės, jos kainuoja apie 100 Eur per mėnesį, maistas apie 200 Eur, apranga ir avalynė apie 150 Eur, ekskursijos apie 250 Eur, vitaminai ir vaistai apie 50, kelionės išlaidos, vykimas pas gydytojus apie 200 Eur, pramogos apie 100 Eur, mėnesiui apie 750, gauna apie 600 Eur. Po klausimų patikslino, kad ekskursijų suma metams, todėl mėnesiui apie 21 Eur, pramogos trims mėnesiams, todėl išlaidos 30 Eur mėnesiui. Tėvai su vaiku po teismo posėdžio nebendravo, tėvas išlaikymo neteikė, mama teikė 40 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. Byloje nustatyta, kad A. K. a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina (el. b. 1 t., b. l. 10).

18. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014, buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui N. K. po 66,61 Eur (230 Lt.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 17 d. (el. b. 1 t., b. l. 200).

19. 2019 m. gegužės 22 d., 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. balandžio 3 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl motinos girtavimo ir vaikui sudarytų netinkamų buitinių sąlygų, 2023 m. vasario 28 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką (el. b. 1 t., b. l. 33; 47; 58). Atsakovės šeimai 2018 m. liepos 2 d. – 2019 m. kovo 19 d., nuo 2019 m. gegužės 24 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos (el. b. 1 t., b. l. 25 – 26; 40; 56). Nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.9 kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (el. b. 1 t., b. l. 50).

20. R. S. šeima nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2019 m. kovo 19 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2019 m. birželio 19 d. dėl negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais ir jų auklėjimu šeimai pradėtas pakartotinai atvejo vadybos procesas. Dėl vaiko motinos R. S. girtavimo nuo 2022 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. balandžio 8 d. vaikas buvo apgyvendintas saugioje aplinkoje o nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. vaikui buvo taikyta laikinoji priežiūra (el. b. 1 t., b. l. 28 – 35; 40 – 43; 45; 69 – 70; 73 – 74).

21. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį N. K. iš jo atstovų pagal įstatymą (el. b. 1 t., b. l. 3). N. K. nustatyta laikina globa, N. K. laikinąja globėja paskirta V. J., jo gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos V. J. gyvenamojoje vietoje (el. b. 1 t., b. l. 44).

22. R. S. buvo bausta už savo, kaip motinos valdžios nepanaudojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, už 2022 m. kovo 26 d., 2022 m. balandžio 3 d. padarytus administracinius nusižengimus (el. b. 1 t., b. l. 58 - 60). A. K. buvo baustas už 2021 m. kovo 24 d. padarytą administracinį nusižengimą – dviračio vairavimą esant neblaiviam (el. b. 1 t., b. l. 61 - 62).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

23. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

24. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.

25. Pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

26. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014, iš vaiko tėvo A. K. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui N. K. po 66,61 Eur (230 Lt.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. birželio 17 d. (el. b. 1 t., b. l. 200). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas priteistą išlaikymą vaikui būtų teikęs (el. b. 1 t., b. l. 179 - 180), tai, kad išlaikymas nebuvo teikiamas, teismo posėdžio metu patvirtino atsakovė R. S., to negalėjo paneigti ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu.

28. Atsakovas nurodo, kad ryšį su vaiku prarado dėl motinos kaltės, nes vaikams buvo uždrausta bendrauti su tėvu. Atsakovas nežinojo, jog vaikui motinos šeimoje nėra galimybių augti. Niekas su atsakovu, skirtingai nei su atsakovės šeima nedirbo, jokių paslaugų neteikė ir net nekėlė klausimo dėl galimybės, padedant socialiniais darbuotojams ir dirbant su šeima, saugiai N. perkelti į biologinio tėvo šeimą. A. K. nurodo, kad pagrindo patenkinti ieškininį reikalavimą dėl tėvo valdžios ribojimo nėra ir prašo ieškinį jo atžvilgiu atmesti, jei yra pagrindas atsakovui riboti tėvo valdžią, prašo tai daryti laikinai. Atsakovas yra pasirengęs priimti teikiamas socialines paslaugas ir dirbti ta linkme, jog vaikas būtų grąžintas į jo šeimą. Atsakovas nurodo, kad objektyviai negalėtų mokėti prašomo dydžio išlaikymo ir augtų išlaikymo skola.

29. Taigi, atsakovas pripažįsta, kad neturi ryšio su vaiku. Iš vaiko laikinos globėjos V. J. paaiškinimų 2025 m . gegužės 5 d. posėdžio metu matyti, kad atsakovas su vaiku bandė susisiekti tik vieną kartą, dėl to vaikas jo faktiškai nepažįsta, su laikinąja globėja atsakovas nėra bendravęs. Atsakovas nurodo, kad yra pasirengęs priimti teikiamas socialines paslaugas, tačiau to nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, atsakovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad jis gali užtikrinti vaikui tinkamą ir saugią aplinką. Šios ir anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovas A. K. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, tiek kada 2014 m. spalio 19 d. buvo išvykęs į J. K., tiek ir dabar gyvendamas Lietuvoje. Iš to, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad nepilnamečio N. K. teisės ir interesai yra pažeisti, atsakovas A. K. neįgyvendino tėvų valdžios, nusišalino nuo savo vaiko auklėjimo, išlaikymo, nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku, nesudaro sąlygų vaikui grįžti į šeimą. Atsakovas gyvena savo interesais, neturi ryšio su vaiku, savo netinkamu, neatsakingu elgesiu neužtikrina ir negali užtikinti vaikui gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi. Savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir atsakovui A. K. neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus N. K., atžvilgiu.

31. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė R. S. su vaiku N. K. turi glaudų ryšį, vaikas jos ilgisi, nori bendrauti (el. b. 1 t., b. l. 11 - 17), iš dalies teikia išlaikymą pas laikiną globėją gyvenančiam vaikui N. K. pinigais, nuperka rūbų, mokyklos reikmenų, ką teismo posėdžio metu patvirtino laikina globėja V. J.. Nors atsakovė vaiko nelanko, tačiau vaikas pats pas ją atvažiuoja, susitinka pas močiutę. Nors vaikui N. K. gyvenant pas atsakovę jos sugyventinis vaiko atžvilgiu atliko smurtinį vaiko teisių pažeidimą ir atsakovė nesiėmė deramų priemonių vaiko saugumui užtikrinti, atsakovė dėl to gailisi, byloje nėra informacijos, kad toliau palaikytų ryšius su buvusiu sugyventiniu. Atsakovė nurodo, kad deda pastangas atsikratyti priklausomybių, atsisakyti alkoholio, bendrauti su vaiku, palaikyti ryšį su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovė dirba, gauna pajamas, stengiasi grąžinti įsiskolinimus. Atsakovės dukrai G. K. tėvų valdžia nėra apribota, tačiau, socialinės darbuotojos vertinimu, R. S. stokoja atsakomybės ir tėvystės įgūdžių, neturi teigiamos įtakos ir autoriteto vaikų akyse, nesidomi vaikų ugdymu, nesugeba identifikuoti vaikų poreikių (el. b. 1 t., b. l. 31 - 32). Teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko N. K. nuomonę, taip pat į tai, kad R. S. iš dalies rūpinasi vaiko poreikiais, tačiau teikia nepakankamą išlaikymą, turi ryšį su vaiku, tačiau vaiko nelanko, nesugeba sudaryti tinkamų, saugių sąlygų vaikui augti, deda pastangas atsikratyti priklausomybių, gauti reguliarias pajamas, grąžinti skolas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta, vertina, kad nėra pagrindo laikyti, kad motina visiškai nesirūpina vaiku, taip pat nesant duomenų, jog padėtis negali pasikeisti, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimą patenkinti iš dalies ir atsakovei R. S. terminuotai apriboti atsakovės R. S. motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus N. K., atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

32. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

33. Išaiškintina, kad, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

34. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

35. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

36. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. S. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014 iš atsakovo A. K. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti po 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

37. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

38. Teismas pažymi, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

39. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-803-910/2020).

40. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 1038 Eur arba 777 Eur atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (777 Eur atskaičius mokesčius ir 388,50 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (777 Eur / 2 = 388,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

41. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. K. oficialiai niekur nedirba, atsakovė R. S. dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1100 Eur draudžiamųjų pajamų, byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų apribotas darbingumas, taip pat duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų (el. b. 1 t., b. l. 49 – 55, 192). Liteko duomenimis atsakovas A. K. turi įsiskolinimų – apie 10 034 Eur; R. S. įsiskolinimų neturi (el. b. 1 t., b. l. 164 – 169; 172 – 191). Apie turimą 300 Eur įsiskolinimą R. S. nurodė posėdžio metu, tačiau įrodymų nepateikė. Atsakovai turi dar vieną kitą išlaikytinį G. K. (el. b. 1 t., b. l. 50, 54). Atsakovai neturi nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto (el. b. 1 t., b. l. 116, 118, 163, 171, 193 - 195).

42. Laikinoji globėja V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad N. K. poreikiams reikalinga apie 750 Eur suma (reikalingos sauskelnės, kitos higienos prekės, apie 100 Eur per mėnesį, maistas apie 200 Eur, apranga ir avalynė apie 150 Eur, ekskursijos apie 21 Eur, vitaminai ir vaistai apie 50, kelionės išlaidos, vykimas pas gydytojus apie 200 Eur, pramogos apie 30 Eur mėnesiui). N. K. nuo 2025 m. vasario mėnesio gauna po 248 Eur šalpos ir negalios pensiją ir 195 Eur „vaiko pinigų“ (el. b. 1 t., b. l. 151).

43. Kadangi pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, dėl to teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

44. Teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusią ekonominę situaciją, nurodytus vaiko poreikius, konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014 iš atsakovo A. K. priteisto išlaikymo dydis yra nepakankamas vaiko poreikiams užtikrinti, o ieškovo prašoma priteisti iš atsakovų išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. K. suma (300 Eur) neviršija orientacinio vienos minimalios mėnesinės algos kriterijaus. Atsižvelgiant į išdėstytą teismų praktiką, trečiojo asmens laikinosios globėjos V. J. nurodyta 750 Eur vaiko poreikių suma mažinama vaikui mokamų išmokų dydžiu – 443 Eur ir likusi suapvalinta 310 vaiko poreikių suma vadovaujantis LR CK 3.155 ir 3.156 straipsniuose nurodytomis lygiomis tėvų pareigomis išlaikyti vaikus, atsižvelgiant į santykinai prastą tėvų materialinę padėtį, kitus turimus išlaikytinius, paskirstoma lygiomis dalimis ir priteisiama iš atsakovų. Taigi, ieškovo prašymas tenkinamas iš dalies – iš atsakovų R. S. ir A. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. K. po 155 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

45. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

46. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

48. Atsakovė R. S. ir A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. kovo 17 d. ir 2025 m. kovo 18 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02318 ir Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02131 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. 1 t., b. l. 99, 102).

49. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleisti, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 140, 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407, 496¹ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1284-767/2014 iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikina globėja V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.