Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1848-413/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-30
Bylos Nr.: 2A-1848-413/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14206-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas (pran.)
Ieškovas: UAB „Vanesos turtas“
Atsakovas: V. P., S. P.
Trečiasis asmuo: A. K. J.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1848-413 /2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14206-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-4252-945/2014 pagal ieškovės UAB „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovams V. P. ir S. P., trečiasis asmuo A. K. J.dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 8 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).

Atsakovams nuosavybės teise priklauso 2428/72970 dalys žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-13). Atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimis: 10,28 aro, plane pažymėto Nr. 44; 10,34 aro, plane pažymėto Nr. 45 ir 3,66 aro, plane pažymėto Nr. 15 (b. l. 14-15). Atsakovai 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartimi Nr. 1 (b. l. 16-17, 55-56, 105) pavedė ieškovės direktoriui atstovauti juos parengiant, pasirašant, pateikiant bei atsiimant Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybei visus dokumentus ir informaciją, reikalingą žemės sklypo detaliojo plano darbams atlikti. Pasak ieškovės, atsakovai 2012 m. gruodžio 19 d. sutartimi (b. l. 18, 57) įsipareigojo sumokėti ieškovei už geodezinių matavimų bylučių parengimą po 1 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą, o 2012 m. gruodžio 20 d. sutartimi (b. l. 19, 58) įsipareigojo sumokėti ieškovei už specialaus plano, detalaus plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos ir drenažo rekonstrukcijos projekto parengimą po 2 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą. Kadangi atsakovams priklauso du žemės sklypai, tai pagal 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį atsakovai privalėjo sumokėti ieškovei už pavedimo įvykdymą 5 000 Lt, o pagal 2012 m. gruodžio 19 d. sutartį – 3 000 Lt (iš viso: 8 000 Lt). Ieškovė teigė, kad ji parengė žemės sklypo specialųjį planą, detalų planą, topografinę žemės sklypo nuotrauką, drenažo rekonstrukcijos projektą ir geodezinių matavimų bylutes, tačiau atsakovai iki šiol už šiuos darbus neatsiskaitė, nors su įsiskolinimu sutiko, tačiau nurodė, kad šią sumą turi sumokėti trečiasis asmuo A. K. J., iš kurio atsakovai 2010 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtą žemės sklypo dalį (b. l. 22-29).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. (t. 1, b. l. 34-35)

Dėl teismo preliminaraus sprendimo atsakovai pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad jie nėra pasirašę 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių, iš kurių ieškovė kildina jai padarytus nuostolius. Atsakovams atvažiavus pas ieškovės direktorių pasirašyti pavedimo sutartį, G. S. paprašė pasirašyti ir aukščiau paminėtas sutartis, bet atsakovai tai padaryti kategoriškai atsisakė ir nurodė, kad visos finansinės prievolės, susijusios su sklypų paskirties keitimu, turi būti nukreiptos į trečiąjį asmenį A. K. J., kuris 2010 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punktu įsipareigojo atlikti visus reikalingus veiksmus parduodamo turto atidalinimui į atskirus turtinius vienetus, žemės sklypo paskirties pakeitimui ir įregistravimui VĮ Registrų centras.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. galutiniu sprendimu panaikino 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Vanesos turtas“ valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų) žyminio mokesčio ir 16,90 Lt (šešiolikos litų 90 ct) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsiskaitymo už atliktus projektavimo rangos darbus (specialaus plano, detalaus plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos, drenažo rekonstrukcijos projekto, geodezinių matavimų bylučių parengimą) (CK 6.700 straipsnis). CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis sudaroma vienai šaliai pateikiant pasiūlymą ir kitai jį priimant arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Teismas pažymėjo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas, aiškinant jį kartu su CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, lemia ieškovės kaip rangovo pareigą įrodyti, jog šalys yra sudarę civilinį sandorį, o reikalavimą reiškiantis asmuo atliko darbus ir perdavė juos užsakovui, tačiau pastarasis nevykdo susitarimo atsiskaityti už atliktus darbus. Teikdama ieškinį ieškovė nurodė, jog už darbus turi būti atsiskaitoma 2012 m. gruodžio 19-20 d. sutarčių pagrindu, tačiau iš sutarčių turinio ir ieškovės direktoriaus paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad šių sutarčių atsakovai nepasirašė ir aiškiai nurodė, jog jie neketina mokėti už darbus. A. V. P. prierašas sutartyse, kad dėl sumų jis neprieštarauja, tačiau visas išlaidas turi padengti trečiasis asmuo, kaip patvirtino šalys, padarytas ženkliai vėliau nei sutartyse nurodyta data, todėl teismas sprendė, kad toks atsakovo prierašas negali būti vertinamas kaip prievolių pripažinimas, nes juo aiškiai yra išreikštas atsakovo nesutikimas su sutarčių sąlygomis. Kaip nurodė teismas, sutartinių rangos teisinių santykių egzistavimą ieškovė, be kita ko, įrodinėjo ir atsakovų pasirašyta 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartimi Nr. 1. Remdamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, šią pavedimo sutartį teismas aiškino kaip atsakovų pavedimą ieškovei atstovauti juos santykiuose su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Kauno rajono savivaldybe, tačiau nurodyta sutartimi ieškovei nebuvo pavesta atlikti kokius nors rangos darbus ir už tuos darbus ieškovei sumokėti. Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, jog lygiagrečiai su pavedimo sutartimi žemės sklypo bendrasavininkams buvo pateiktos pasirašyti ir kitos sutartys, kuriomis buvo siekiama sukurti pareigą atsiskaityti už atliktus rangos darbus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovus sudarius su ieškove projektavimo rangos sutartis, prašius atlikti atitinkamus darbus ir įsipareigojus už juos sumokėti. Atsakovai, kaip ir kiti bendrasavininkai, siekdami supaprastinti dokumentų pateikimo procedūras, pavedė vienam iš žemės sklypo bendraturčių atstovauti juos santykiuose su kompetentingomis institucijomis. Be to, kaip pažymėjo teismas, ieškovė neįrodė vykdžiusi kokius nors projektavimo rangos darbus, už kuriuos ji reikalauja atsiskaityti. Šią savo išvadą teismas grindė 2012 m. gruodžio 19-20 d. sutartimis, iš kurių turinio sprendė, kad ieškovė neįsipareigojo atlikti jokių darbų, jomis tebuvo siekiama nustatyti žemės sklypų bendrasavininkų pareigą sumokėti už jau atliktus darbus. Šią aplinkybę patvirtina architekto M. S. 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas trečiajam asmeniui, iš kurio seka, kad detaliojo plano rengimo darbai buvo atliekami 2007 m. liepos 23 d. Projektavimo darbų sutarties pagrindu (b. l. 123), taip pat M. S. 2012 m. kovo 1 d. reikalavimas ieškovei, iš kurio seka, kad detaliojo plano patvirtinimo aktas bus pateiktas ieškovei atsiskaičius už atliktus darbus, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12973-886/2012 (b. l. 125-126), kuria, tvirtinant UAB „Ateivis LT“ su ieškove sudarytą taikos sutartį, konstatuota, jog M. S. atliko 2007 m. liepos 23 d. sutartyje numatytus darbus, jų rezultatus perdavė ieškovei, kuri privalo atsiskaityti su UAB „Ateivis LT“ (M. S. teisių perėmėja). Minėta sutartis niekaip nesusijusi su atsakovais, kurie ne tik nebuvo nurodytos sutarties šalimi, bet nebuvo ir sklypo dalies savininkai tiek sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad byloje nesant jokių įrodymų apie ieškovės faktiškai atliktus kokius nors darbus, ieškovės statusas gali būti vertinamas kaip atskirų teisių perėmėjo, o ne rangovo.

Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji atliko darbus, už kuriuos reikalauja sumokėti, ir jų rezultatus perdavė atsakovams, kadangi ieškovė nepateikė į bylą jos parengto nei specialaus žemės sklypo plano, detaliojo plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos, nei drenažo rekonstrukcijos projekto, nei geodezinių matavimų bylutės ir duomenų, kad ieškovė būtų siekusi nurodytus dokumentus perduoti atsakovams (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, į bylą ieškovės pateikti prašymas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį detaliajam planui parengti (b. l. 121), ir 2013 m. gegužės 8 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas (b. l. 32-33) tepatvirtina aplinkybę, kad ieškovė kartu su kitais žemės sklypo bendrasavininkais teikė UAB „Ateivis LT“ (architekto M. S.) parengtus dokumentus.

Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs klausimas dėl pavedimo teisinių santykių pobūdžio, tai yra kam, G. S., kaip fiziniam asmeniui, ar kaip ieškovės direktoriui buvo duotas pavedimas atlikti pavedimo sutartyse nurodytus veiksmus, yra nereikšmingas sprendžiant byloje kilusį ginčą. Sutikdamas su argumentais, kad pavedimo santykių atlygintinumas yra preziumuojamas, jeigu tai yra įgaliotinio profesinė (verslo) veikla, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atstovavimo sutartimis ieškovei nebuvo pavesta atlikti projektavimo rangos darbus (už kuriuos prašoma atsiskaityti), sutartimis buvo siekiama supaprastinti kreipimosi į kompetentingas institucijas procedūras, ieškovė veikė kaip žemės sklypo bendrasavininkė (t. y. veikė ne kaip verslininkas su klientais, bet kaip iniciatyvus bendraturtis). Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šalys tarėsi dėl kokio nors atlyginimo už atstovavimą, ieškovė neįrodinėjo, jog pavedimo santykiai buvo atlygintiniai ir nereiškė reikalavimo priteisti atlyginimą už pavedimo vykdymą, ieškinio reikalavimus aiškiai siejo su rangos teisiniais santykiais (t. y. neįvardija pavedimo teisinių santykių atlygintinumo kaip faktinio reiškiamo reikalavimo pagrindo). Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo ir dėl su atstovavimu susijusių išlaidų atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti ieškovę patyrus kokias nors išlaidas, susijusias būtent su pavedimo sutarčių vykdymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. preliminarų sprendimą. Nurodomi šie apeliacinio skundo argumentai:

1. Ieškovės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pagal 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartį Nr. 1 bei 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartis atsakovams neatsirado pareiga apmokėti ieškovei už atliktus darbus. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartimi Nr. 1 atsakovai įgaliojo ieškovės direktorių G. S. atstovauti parengiant, pasirašant, pateikiant bei atsiimant iš Valstybės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Kauno rajono savivaldybės visus dokumentus ir informaciją, reikalingą žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano darbams atlikti, tame tarpe pateikti ir pasirašyti bet kokius pareiškimus, prašymus, formas, bei atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus. 2012 m. gruodžio 19 d. sutartimi šalys susitarė, kad geodezinių bylučių parengimas kainuos po 1 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo vienetą, o 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyje numatė, kad specialaus plano, detalaus plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos ir drenažo rekonstrukcijos projekto parengimas kainuos po 2 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo vienetą. 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartį Nr. 1 atsakovai pasirašė, o ant 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių yra atsakovo V. P. prierašas, kad „Aš V. P. kartu su sutuoktine S. P. dėl sumos neprieštarauju <...>“. Tokiu būdu atsakovai pavedė ieškovei atlikti 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutartyje Nr. 1 nurodytus darbus ir atsiskaityti su ieškove pagal 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyse nustatytus įkainius. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2010 m. liepos 28 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. VL-2538, 3.7 punktą trečiasis asmuo A. K. J. įsipareigojo atlikti visus reikalingus veiksmus parduodamo turto atidalinimui į atskirus turtinius vienetus, paskirties pakeitimui į namų valdos ir įregistravimui VĮ Registrų centre. Atsakovai už šios sutarties 3.7 punkto pažeidimą prisiteisė iš trečiojo asmens 10 000 Lt baudą, todėl akivaizdu, kad atsakovai sutiko su 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyje numatytų darbų atlikimu bei apmokėjimu.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė vykdžiusi kokius nors projektavimo rangos darbus, už kuriuos ji reikalauja atsiskaityti. Priešingai, architekto M. S. 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštas trečiajam asmeniui (b. l. 123), patvirtina, jog detaliojo plano rengimo darbus atliko UAB „Ateivis LT“. A. M. S. 2012 m. kovo 1 d. reikalavimas ieškovei (b. l. 117-120) patvirtina, jog ieškovė UAB „Vanesos turtas“ yra perėmusi iš UAB „Vanesa“ teises ir pareigas pagal 2007 m. liepos 23 d. sutartį, pagal kurią visi darbai yra atlikti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12973-886/2012 (b. l. 125-126) patvirtina, jog UAB „Ateivis LT“ architektas M. S. atliko 2007 m. liepos 23 d. sutartyje numatytus darbus, jų rezultatus perdavė ieškovei, kuri atsiskaitė su UAB „Ateivis LT“ (M. S. teisių perėmėja), perleisdama šiai bendrovei 50 000 Lt vertės žemės sklypo dalį. 2013 m. gegužės 8 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-115-(15.4) (b. l. 32-33) patvirtina, kad yra atlikti visi žemės sklypo atidalinimo ir paskirties pakeitimo projektavimo darbai, t. y. specialusis planas, detalusis planas, topografinės žemės sklypo nuotraukos, drenažo rekonstrukcijos projektas, geodezinių matavimų byla. Todėl ieškovė, atsiskaičiuosi už atliktus darbus, turi teisę reikalauti iš atsakovų atsiskaityti už jiems priklausančią atliktų darbų dalį.

3. Dėl aukščiau paminėtos aplinkybės nepagrįsta ir kita teismo išvada, jog pavedimo sutartis buvo neatlygintinė. Vadovaujantis CK 2.151 straipsnio 1 dalimi, atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atstovui už darbą atstovaujamasis turi sumokėti atlyginimą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. Remiantis CK 6.758 straipsnio 2 dalimi, kai viena arba abi pavedimo sutarties šalys yra verslininkai, preziumuojama, kad sutartis yra atlygintinė. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu įgaliotinis veikia kaip įgaliotojo komercinis atstovas, jis turi teisę sulaikyti privalomus perduoti įgaliotojui daiktus, kol įgaliotojas su juo visiškai atsiskaitys. Remdamasi paminėtų teisės normų analize ir teigdama, kad atsakovų interesus ieškovė atstovavo kaip profesionali verslininkė, apeliantė mano, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, o pati apeliantė gali sulaikyti atlikto darbo rezultatą, kol atsakovai su ja atsiskaitys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl 2012 m. gruodžio 19 d. pavedimo sutarties Nr. 1. Pasak atsakovo, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad ieškovė, vykdydama atsakovų bei kitų žemės sklypo bendraturčių pavedimą, būtų patyrusi kokių nors išlaidų. Klausimas dėl atlyginimo mokėjimo turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 6. 758 straipsnio nuostatomis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad pavedimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. Pavedimo sutarties Nr. 1 turinio, kaip teisingai nurodė teismas, matyti, kad nebuvo įgaliotojų įsipareigojimo sumokėti ieškovei už atliktus darbus, todėl ši pavedimo sutartis negali būti ieškovės reikalavimo atsiradimo pagrindu. Be to, šios pavedimo sutarties tekste įgaliotiniu nurodytas fizinis asmuo – G. S., o ne ieškovė. Todėl yra pagrindo manyti, kad UAB „Vanesos turtas“ nėra tinkamas ieškovas, jei ieškinio reikalavimai kildinami iš šios pavedimo sutarties. Kadangi įgaliotiniu pagal šią pavedimo sutartį pripažintinas G. S., kuriam įgaliojimus suteikė žemės sklypo bendraturčiai, tame tarpe ir ieškovė, darytina išvada, jog įgalinimai pagal šią pavedimo sutartį buvo suteikti fiziniam asmeniui, kaip visų bendraturčių atstovui, o ne verslininkui ar įmonei, teikiančiai komercines paslaugas. Todėl, vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, 2012 m. gruodžio 19 d. Pavedimo sutartis Nr. 1 pripažintina neatlygintinė. Be to, kaip teisingai pažymėjo teismas, šia sutartimi buvo suteikta ieškovei teisė atstovauti žemės sklypo bendraturčius santykiuose su Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Kauno rajono savivaldybe, tačiau nebuvo pavesta atlikti įgaliotiniui kokius nors rangos darbus. Taigi šia pavedimo sutartimi nei G. S., nei ieškovė UAB „Vanesos turtas“ nebuvo įgalioti atsakovų ar kitų įgaliotojų vardu sudaryti su UAB „Ateivis LT“ sutartį dėl projektavimo rangos darbų atlikimo (specialaus plano, detalaus plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos ir drenažo rekonstrukcijos projekto, geodezinių matavimų bylučių parengimo). Be to, ieškovė neįrodė, kad šios pavedimo sutarties pagrindu ji būtų sudariusi projektavimo rangos sutartį su UAB „Ateivis LT“. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad projektavimo rangos darbai dėl žemės sklypo padalijimo į atskirus turtinius vienetus buvo atlikti dar iki šios pavedimo sutarties sudarymo pagal jau bankrutavusios UAB „Vanesa“ 2007 m. liepos 23 d. Projektavimo darbų sutartį, sudarytą su UAB „Ateivis LT“. Iš to seka, kad aptariama pavedimo sutartis negali būti siejama su ieškovės reikalavimu apmokėti už projektavimo rangos darbų atlikimą.

2. Dėl 2012 m. gruodžio 19 bei 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių sudarymo. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovai neva pasirašė 2012 m. gruodžio 18 d. bei 2012 m. gruodžio 20 d. sutartis, kuriomis jie įsipareigojo apmokėti ieškovei 8 000 Lt už atliktus projektavimo rangos darbus. Priešingai, atsakovai virš sutarčių teksto, kad tai nebūtų suprantama kaip sutarčių pasirašymas, padarė prierašą, kuriame nurodė, jog dėl sumos neprieštarauja, bet visas išlaidas, susijusias su sklypų paskirties keitimu, turi padengti trečiasis asmuo A. K. J., iš kurio atsakovai įsigijo du atskirus žemės sklypo turtinius vienetus ir kuris pirkimo-pardavimo sutartimi (3.7 p.) įsipareigojo savo lėšomis atlikti visus reikalingus veiksmus parduodamo turto atidalinimui į atskirus turtinius vienetus, paskirties pakeitimui į namų valdos ir įregistravimui VĮ Registrų centre. Remiantis CK 1.73 straipsnio 2 dalies nuostata, įprastai sandorio šalys pasirašo po sandorio tekstu, tokiu būdu patvirtindamos savo sutikimą su sutarties tekste įtvirtintomis sąlygomis. Todėl atsakovas V. P. tam, kad jo veiksmų padarant sutartyse prierašą nebūtų galima suprasti kaip sutarčių pasirašymo ir sutikimo su sutarčių sąlygomis, šį prierašą padarė virš sutarčių teksto, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas savo nesutikimą su aptariamų sutarčių sąlygomis. Taigi toks prierašas negali būti suprantamas kaip sutarties pasirašymas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai šių sutarčių nepasirašė. Iš aptariamų sutarčių turinio matyti, kad jų esminė ir vienintelė sąlyga yra sklypo bendraturčių įsipareigojimas sumokėti kreditoriui UAB „Vanesos turtas“ pinigus už neva atliktus žemės sklypo padalijimo darbus. CK 6.178 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. Todėl atsakovo V. P. padaryti prierašai vertintini kaip nesutikimas sumokėti ieškovui atlyginimą už atliktus darbus ir kaip esminės - apmokėjimo už atliktus darbus, sutarčių sąlygos pakeitimas nauja sąlyga - už darbus atsakovui turi apmokėti trečiasis asmuo A. K. J.. Pagal CK 6.181 straipsnio 1 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė su tokiu ofertos pakeitimu, tai yra su atsakovo priešpriešine oferta nesutiko, todėl pripažintina, kad atsakovai aptariamų sutarčių nesudarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčo santykių (sutarčių) teisinio kvalifikavimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2012 m. gruodžio 19 d. pasirašė Pavedimo sutartį Nr. 1 (b. l. 16-17), kurios 1.1. ir 1.2 punktų pagrindu atsakovai (įgaliotojai) pavedė ieškovės direktoriui (įgaliotiniui) atstovauti juos santykiuose su trečiosiomis šalimis (Valstybine teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Kauno rajono savivaldybe) parengiant, pasirašant, pateikiant bei atsiimant visus dokumentus ir informaciją, reikalingą žemės sklypo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano darbams atlikti. Į bylą ieškovė taip pat pateikė 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartis, iš kurių turinio seka, kad įgaliotojai (visi žemės sklypo bendraturčiai) sutinka sumokėti ieškovei už atliktus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)darbus tokia tvarka: pagal 2012 m. gruodžio 19 d. sutartį (b. l. 18 ) – už parengtas geodezinių matavimų bylas po 1 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą; pagal 2012 m. gruodžio 20 d. sutartį (b. l. 19) – už parengtus specialųjį planą, detalųjį plano, topografinės žemės sklypo nuotraukos ir drenažo rekonstrukcijos projektą po 2 500 Lt už kiekvieną žemės sklypo atskirą turtinį vienetą. Ant 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių yra atsakovo V. P. prierašas „Aš V. P. kartu su sutuoktine S. P. dėl sumos neprieštarauju, bet visas išlaidas, susijusias su minėtų sklypų paskirties keitimu ir t. t. įsipareigojo padengti A. K. J., a/k (duomenys neskelbtini) pagal notarinę Pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VL-2538) data 2010 07 28“.

Byloje kilo ginčas dėl 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių teisinio kvalifikavimo. Sutartiniams santykiams taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Minėta, kad 2012 m. gruodžio 19 d. Pavedimo sutarties Nr. 1, kurios šalys neginčija, 1.1. ir 1.2 punktų pagrindu atsakovai (įgaliotojai) pavedė ieškovės direktoriui (įgaliotiniui) atstovauti juos santykiuose su trečiosiomis šalimis parengiant 7,2970 ha žemės sklypo, kuris priklauso visai eilei bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise, detalųjį planą (t. 1, b. l. 6-18). Taigi įgaliotojų šio pavedimo tikslas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant jiems atskirus turto vienetus (CK 4.80 straipsnis). Šios procedūros turi būti vykdomos remiantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, o priklausomai nuo pavedimo sutartimi suteiktų įgaliojimų – ir kitais teisės aktais (pvz., šiam ginčui spręsti aktualūs Teritorijų planavimo įstatymo 17-19 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Įstatymo nustatyta tvarka, tam tikrų darbų atlikimui įgaliotinis gali pasitelkti trečiuosius asmenis (6.760 straipsnio 2, 6 dalys). Tikruosius atsakovų ketinimus (valią) atidalinti jų žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės ir atlikti su tuo susijusius kitus veiksmus (detaliojo plano parengimą, jo tvirtinimą, žemės sklypo archyvinės bylos (geodezinės bylėlės) parengimą, įregistravimą šių duomenų valstybės registro ir kadastro įstaigoje, ir kt.) patvirtina faktiniai bylos duomenys: civilinė byla Nr. 2-114-475/2012, iš kurios duomenų matyti, kad žemės sklypo pardavėjui A. K. J. tinkamai neįvykdžius 2010 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.7 punkte numatytos sąlygos iki 2011 m. gegužės 30 d. atlikti visus reikalingus veiksmus parduodamo turto atidalijimui į atskirus turtinius vienetus, paskirties pakeitimui į namų valdos ir įregistravimui VĮ Registrų centre, atsakovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių priteisimo ir jų reikalavimas buvo patenkintas iš dalies; 2013 m. spalio 3 d. Pavedimo sutartis Nr. 2, iš kurios matyti, kad atsakovai, be kita ko, pavedė ieškovei atlikti detaliojo planavimo darbus, parengti geodezinių matavimų bylas kiekvienam žemės sklypo atskiram turtiniam vienetui, notariškai atidalinti į atskirus turtiniu vienetus, pažymėtus detaliojo plano schemoje (t. 1, b. l. 109-112).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartys yra 2012 m. gruodžio 19 d. Pavedimo sutarties Nr. 1 sudėtinė dalis. Pagal 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutarčių sąlygas Pavedimo sutartis yra atlygintinė. Iš atsakovo V. P. prierašo minėtose sutartyse matyti, kad su sutarčių sąlygomis jis susipažino, 2012 m. gruodžio 19 d. Pavedimo sutartimi Nr. 1 duoto ieškovei įgaliojimo nepanaikino ir nuo jo neatsisakė (CK 6.763 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Pavedimo sutartyje yra aiškiai nurodyti įgaliotinio ir jį pasirašiusio asmens rekvizitai. Aplinkybę, kad Pavedimo sutarties Nr. 1 šalimi buvo ne G. S. (fizinis asmuo), bet UAB „Vanesos turtas“ (ieškovė) patvirtina sutarties 1.1 ir 1.2 punktų sisteminė analizė bei sutartį pasirašiusios šalies nurodymas. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau paminėtų sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė atlygintiniai pavedimo teisiniai santykiai ( CK 2. 132 straipsnio 2 dalis, 2.151 straipsnis, 6.758 straipsnio 2 dalis). Tai, kad atsakovai 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartyse atsakovai nurodė, kad visas išlaidas vykdant pavedimo sutartį turi padengti trečiasis asmuo, savaime pačios pavedimo sutarties nepanaikina ir gali būti pagrindu šalių ginčui dėl atsiskaitymo. Todėl nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo ir atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad pavedimo sutartis buvo sudaryta su fiziniu, bet ne juridiniu asmeniu, kad ši sutartis buvo neatlygintinė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. sutartys yra rangos sutartys.

Dėl įgaliotojo pareigos atsiskaityti si įgaliotiniu

CK 2.151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Jeigu sutartis yra atlygintinė, tai įgaliotinio atlyginimo dydį nustato pavedimo sutartis ar įstatymas (6.758 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad ieškovė įsipareigojo už 1 500 Lt parengti kiekvienam atidalijamam žemės sklypui geodezinių matavimų bylas, o už 2 500 Lt parengti kiekvienam žemės sklypo turtiniam vienetui specialųjį planą, detalųjį planą, topografinę žemės sklypo nuotrauką ir drenažo rekonstrukcijos projektą. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymų visetu, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog tokius darbus atliko. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija pilnai sutinka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 117 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė į bylą nepateikė nei planavimo dokumentų, nei baigiamąjį pavedimo sutartimi nustatytą darbų etapą patvirtinančių įrodymų – viešojo registro duomenų apie atidalintus ir viešame registre įregistruotus atsakovų žemės sklypus. Priešingai, ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto duomenų banko išrašas tik patvirtina aplinkybę, kad pavedimo sutartimi numatyti darbai nėra atlikti (t. 1, b. l. 6-15). Be to, šią aplinkybę akivaizdžiai patvirtina ir naujai sudaryta 2013 m. spalio 3 d. Pavedimo sutartis Nr. 2, iš kurios 1.1 punkto matyti, kad ieškovė įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus, kurie buvo nurodyti 2012 m. gruodžio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. pavedimo sutartyse. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų vykdžiausi imperatyvią CK 2.150 straipsnio nuostatą, nustatančią, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įstatymo nuostata atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, reiškia atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam atliktų darbų rezultatą. Ieškovės argumentai, kad pagal CK 6.678 straipsnio 4 dalį, jeigu įgaliotinis veikia kaip įgaliotojo komercinis atstovas, jis turi teisę sulaikyti privalomus perduoti įgaliotojui daiktus, kol įgaliotojas su juo visiškai atsiskaitys, visų pirma, grindžiama netinkamu šios teisės normos aiškinimu, kadangi ieškovė nebuvo atsakovų komercinis atstovas (komercinį atstovavimą reglamentuoja CK XII skyriaus nuostatos), antra, niekas neapribojo ieškovės teisės ir pareigos šiuos duomenis pateikti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams (CPK 12, 178 straipsniai), tačiau tokių duomenų ieškovė nepateikė. Apeliantės nurodyti argumentai apie jos santykius su trečiosiomis šalimis (UAB „Ateivis LT“ ir M. S.) nurodytų aplinkybių apie (ne)atliktų darbų rezultatų nei patvirtina, nei paneigia. Be to, ieškovės argumentai susiję su nuostolių atlyginimu, kurių dalyviais nei atsakovai, nei kiti įgaliotiniai iki Pavedimo sutarties sudarymo nebuvo. Apeliantės nurodomas 2013 m. gegužės 8 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-115-(15.4) (b. l. 32-33) yra tarpinis teritorijų planavimo procedūrų administracinis aktas ir tiesioginės įrodomosios reikšmės ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo neturi.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko ieškovei savo materialinio reikalavimo nepagrindus leistinais įrodymais, pagrįstai apeliantės ieškinį atmetė (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis). Remiantis nurodytu, panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis, atsakovas V. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 21-23). Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės, kadangi šios sumos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinių dokumentų surašymą, numatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte (CPK 98 straipsnis),

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Vanesos turtas“ (įmonės kodas 300074740) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė