- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2136-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23951-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
- Atsakovas
- UAB „Zauberis“
- Trečiasis asmuo
- S. M., V. K., G. V., I. D., G. M., E. Ž., A. G., J. J., V. R., A. I., S. Č., L. B., V. Š., I. G., D. K., P. G., D. P., R. T., R. E., E. K., G. K., S. A., S. V. Ž., I. S., K. P., L. V., L. R., S. S., D. V., A. A., R. B., E. S., R. D., J. U., D. A., J. L., J. M., D. I., R. P., D. T., V. L., K. M., J. N., I. R., J. R., V. B., T. M., L. G., A. P., I. K., N. J., K. K., E. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ieškinį atsakovui UAB „Zauberis“ dėl atsakovo neveikimo pripažinimo pažeidžiančiu vartotojų viešąjį interesą, neteisėto neveikimo nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti vartotojams sumokėtus pinigus, tretieji asmenys - S. M., V. K., G. V., I. D., G. M., E. Ž., A. G., J. J., V. R., A. I., S. Č., L. B., V. Š., I. G., D. K., P. G., D. P., G. M., R. T., R. E., E. K., G. K., S. A., S. V. Ž., I. S., L. B., K. P., L. V., L. R., S. S., D. V., A. A., R. B., A. G., E. S., R. D., J. U., L. B., D. A., J. L., J. M., D. I., R. P., D. T., E. K., V. L., K. M., J. N., G. V., G. V., I. R., J. R., G. M., V. B., T. M., L. G., A. P., I. K., A. P., N. J., I. D., K. K., R. T., E. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė apginti viešąjį interesą, pripažįstant atsakovo UAB „Zauberis“ pinigų už vartotojams neparduotas prekes negrąžinimą (neteisėtą neveikimą) viešojo intereso pažeidimu; apginti viešąjį interesą, įpareigojant nutraukti viešojo intereso pažeidimą, grąžinant vartotojams pinigus už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; apginti viešąjį interesą, priteisiant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, iš atsakovo UAB „Zauberis“ konkrečias pinigines sumas, kurias tretieji asmenys atsakovui buvo sumokėję (b. l. 1-17). Nurodė, kad į ieškovą kreipėsi apie 69 vartotojai dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Vartotojai iš atsakovui priklausančių internetinių tinklalapių www.tavorubai.lt, www.rubaitau.lt, www.vaikuturgelis.lt pirko prekes, už kurias sumokėjo atsakovui bankiniu pavedimu, tačiau prekės nebuvo pristatytos. Tarnyba dėl kiekvieno prašymo kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti motyvuotus paaiškinimus, tačiau atsakovas atsakymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad UAB „Zauberis“ negrąžina vartotojams pinigų už nepristatytas prekes, todėl bendrovė pažeidė vartotojų teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 30 dienų terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas turi pateikti ieškinį, atitinkantį įstatymo leidėjo įtvirtintus ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str.). Ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo neveikimą neteisėtu bei pažeidžiančiu viešąjį interesą sukurs tik civilinius procesinius, bet ne materialinius padarinius, kas reiškia, jog šis ieškinio reikalavimas negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu. Taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimas tretiesiems asmenims sukurs tiesioginius materialinius teisinius padarinius, kas reiškia, kad šie vartotojai yra ne tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o bendraieškiai ir tai yra akivaizdu jau ieškinio priėmimo stadijoje. Tuo tarpu ieškovas, net ir turėdamas teisę ginti viešąjį interesą, neturi įgaliojimų konkrečių vartotojų vardu prašyti jiems priteisti konkrečias sumas iš atsakovo, jų vardu atsisakyti tokių ieškinio reikalavimų, keisti jų pagrindą, dydį, sudaryti taiką su atsakovu ir pan. (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d.). Kadangi iš ieškovo pateiktų ieškinio priedų matyti, kad vartotojai ieškovo iniciatyva išreiškė valią būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o teismas, nesant vartotojų iniciatyvos, neturi prerogatyvos vartotojų įtraukti bendraieškiais, jau ieškinio priėmimo stadijoje yra akivaizdu, kad ir likę du ieškinio reikalavimai yra suformuluoti netinkamai (CPK 49 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, pakeičiant vartotojų, nurodytų trečiaisiais asmenimis, procesinę padėtį į bendraieškių bei pateikti visų ieškovų pasirašytą ieškinį (CPK 111 str. 1 d. 7 p., 115 str. 2 d., 135 str. 1 d., 138 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį ir priimti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodė šiuos atskirojo skundo argumentus:
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl vartotojų viešojo gynimo, jei konstatuoja vartotojų viešojo intereso pažeidimą ir kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas per Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 str. 1 d. nurodytą terminą nesutinka nutraukti vartotojų viešojo intereso pažeidimo. Ieškiniu teismo prašoma pripažinti UAB „Zauberis“ pinigų už vartotojams neperduotas prekes negrąžinimą (neteisėtą veikimą) viešojo intereso pažeidimu ir įpareigoti UAB „Zauberis“ nutraukti viešojo intereso pažeidimą grąžinant vartotojams pinigus už sutartinių santykių nevykdymą. Taigi, ieškinio reikalavimas atitinka civilinių teisių gynimo būdus, numatytus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d., todėl ieškovas ieškinio reikalavimą suformulavo aiškiai ir tiksliai; Nagrinėjamu atveju Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teikia teismui ieškinį viešajam interesui ginti, t.y. tam, kad UAB „Zauberis“ nutrauktų vartotojų viešojo intereso pažeidimą, o vartotojai nėra šio tarp ieškovo ir atsakovo atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – atsakovu UAB „Zauberis“, ir priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Dėl nurodyto, nėra pagrindo keisti vartotojų procesinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama apginti viešąjį interesą, pripažįstant atsakovo UAB „Zauberis“ pinigų už vartotojams neparduotas prekes negrąžinimą (neteisėtą neveikimą) viešojo intereso pažeidimu; apginti viešąjį interesą, įpareigojant nutraukti viešojo intereso pažeidimą, grąžinant vartotojams pinigus už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; apginti viešąjį interesą, priteisiant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, iš atsakovo UAB „Zauberis“ konkrečias pinigines sumas, kurias tretieji asmenys atsakovui buvo sumokėję (b. l. 1-17).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 30 dienų terminą nutarties nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo neveikimą neteisėtu bei pažeidžiančiu viešąjį interesą sukurs tik civilinius procesinius, bet ne materialinius padarinius, kas reiškia, jog šis ieškinio reikalavimas negali būti laikomas tinkamu pažeistų teisių gynimo būdu. Taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo priėmimas tretiesiems asmenims sukurs tiesioginius materialinius teisinius padarinius, kas reiškia, kad šie vartotojai yra ne tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, o bendraieškiai ir tai yra akivaizdu jau ieškinio priėmimo stadijoje.
Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, apeliantas nurodė, jog ieškinio reikalavimas atitinka civilinių teisių gynimo būdus, numatytus Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d., todėl ieškovas ieškinio reikalavimą suformulavo aiškiai ir tiksliai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks apelianto teiginys yra pagrįstas.
Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 30 str. 2 d. nustatyta, jog Vartotojų viešojo intereso gynimas – tai ieškinio ar pareiškimo (skundo) vartotojų viešajam interesui ginti pareiškimas, kai siekiama pripažinti ar pakeisti teisinius santykius, uždrausti (nutraukti) pardavėjo ar paslaugų teikėjo veiksmus (neveikimą), kurie pažeidžia vartotojų teisėtus bendruosius interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos arba prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovo UAB „Zauberis“ pinigų už vartotojams neparduotas prekes negrąžinimą (neteisėtą neveikimą) viešojo intereso pažeidimu pats savaime nesukurs materialinių teisinių pasekmių. Kita vertus, vien faktas, jog reiškiamas reikalavimas nesukurs civilinių teisinių pasekmių, dar nereiškia, jog toks reikalavimas negali būti reiškiamas apskritai, ypač minėtą aplinkybę vertinant ieškinio priėmimo stadijoje. Be to, be minėto ieškinio reikalavimo, ieškovas kelia ir kitus reikalavimus: apginti viešąjį interesą, įpareigojant nutraukti viešojo intereso pažeidimą, grąžinant vartotojams pinigus už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; apginti viešąjį interesą, priteisiant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, iš atsakovo UAB „Zauberis“ konkrečias pinigines sumas, kurias tretieji asmenys atsakovui buvo sumokėję. Minėti reikalavimai iš esmės apibūdina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Įvertinęs šioje byloje pareikštą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, nurodė ieškinio faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes) bei pateikė su ieškinio reikalavimais susijusius pagrindinius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pagrįsti pasirinktą teisių gynimo būdą ir viešojo intereso pažeidimą, tačiau šios aplinkybės susijusios su ieškinio (jo dalies) pagrįstumu ir jo patenkinimo galimybe, todėl spręstinos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje. Kaip paminėta, įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o šis reikalavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Todėl pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pagrįsti pasirinktą teisių gynimo būdą ir viešojo intereso pažeidimą, netinkamai taikė procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.).
Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu trūkumų dėl vartotojų procesinės padėties. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju ieškovas teikia teismui ieškinį viešajam interesui ginti, t.y. tam, kad UAB „Zauberis“ nutrauktų vartotojų viešojo intereso pažeidimą, o vartotojai nėra šio tarp ieškovo ir atsakovo atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – atsakovu UAB „Zauberis“, ir priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Dėl nurodyto, nėra pagrindo keisti vartotojų procesinės padėties, t.y. nėra pagrindo juos patraukti bendraieškiais. Vilniaus apygardos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
Vadovaujantis CPK 49 str. 4 d., jeigu pareikštas ieškinys viešajam interesui ginti yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį šio straipsnio nustatyta tvarka, prašymu arba teismo iniciatyva traukiami dalyvauti procese trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, arba jų pačių iniciatyva įtraukiami dalyvauti procese bendraieškiais.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, jog tretieji asmenys pateikė ieškovui prašymus įtraukti juos į civilinę bylą, kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Kaip minėta, pareikštu ieškiniu, be kita ko, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Zauberis“ konkrečias pinigų sumas konkretiems vartotojams, kurios jų buvo sumokėtos pavedimais už negautas prekes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo atveju vartotojai nėra tarp ieškovo ir atsakovo atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau pažymi, jog ieškiniu ieškovas kelia reikalavimą būtent vartotojų, t.y. trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, naudai, prašydamas priteisti jiems iš atsakovo konkrečias pinigų sumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareikštu ieškiniu ieškovas siekia, jog byloje priimtas teismo sprendimas sukurtų materialinius teisinius padarinius konkretiems vartotojams. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas, net ir turėdamas teisę ginti viešąjį interesą, neturi įgaliojimų konkrečių vartotojų vardu prašyti jiems priteisti konkrečias sumas iš atsakovo, jų vardu atsisakyti tokių ieškinio reikalavimų, keisti jų pagrindą, dydį, sudaryti taiką su atsakovu ir pan. Vartotojai byloje būdami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, negalės naudotis aukščiau nurodytomis procesinėmis teisėmis (CPK 47 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į CPK 49 str. 4 d. nenumatytą galimybę teismui, nesant vartotojų iniciatyvos, įtraukti juos bendraieškiais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovą pakeisti vartotojų, nurodytų trečiaisiais asmenimis, procesinę padėtį į bendraieškių bei pateikti visų ieškovų pasirašytą ieškinį (CPK 111 str. 1 d. 7 p., 115 str. 2 d., 135 str. 1 d., 138 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį pakeisti: įpareigoti ieškovą Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą iki 2015-12-23 pašalinti pareikšto ieškinio trūkumus- pakeisti vartotojų, ieškinyje nurodytų trečiaisiais asmenimis, procesinę padėtį į bendraieškių bei pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui visų ieškovų pasirašytą ieškinį.