Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. S. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šios palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad O. K. ir K. V. K. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė vienos dukros – A. S.. K. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). O. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis O. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugpjūčio 24 d. duomenimis K. V. K. nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei lauko tualetą, pastatytus 1979 m. bei 1980 m., esančius (duomenys neskelbtini). Taigi, šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas pareiškėjos tėvams esant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. palikimą neužvesta. K. V. K. palikimą po pastarojo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė dukra O. S., faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas patvirtintas 2013 m. gruodžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-851-805/2013. Minėto teismo sprendimo pagrindu pareiškėjai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu jos vardu viešame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – 0.3800 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.2500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.6500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0.3700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1.8000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 9 d. pastatų nuosavybės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal seniūnijos saugomą ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. 5 K. V. K. vardu registruoti gyvenamasis namas, pradėtas statyti 1979 m. pabaigtas – 1988 m., pastogės patalpos, priestatas, ūkiniai pastatai, lauko tualetas, esantys (duomenys neskelbtini). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po savo motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus O. K. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja po savo motinos O. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šios palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės, kurios įstatymo nustatyta tvarka laikomos viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013) bei pateikti rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis), kurie patvirtina, kad pareiškėja A. S. po palikėjos mirties rūpinosi likusiu turtu, tęsė gyvenimą jame, jį prižiūrėjo, kad ji aktyviais veiksmais tvarkė paveldimą turtą liudija ir tai, kad (duomenys neskelbtini) sudarė pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, (duomenys neskelbtini) sudarė elektros energijos teikimo vartojimo (pardavimo-pirkimo) buities vartotojui (gyventojui) sutartį dėl elektros tiekimo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, bylos duomenimis pareiškėja aktyviais veiksmais ir toliau rūpinosi palikėjos turtu kaip savu – (duomenys neskelbtini) sutartimi užsakė gyvenamojo namo langus, (duomenys neskelbtini) atliko žemės sklypo ir jame esančių statinių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Iš pridedamų foto nuotraukų akivaizdu, kad gyvenamasis namas yra išlikęs ir prižiūrėtas.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos veiksmų pradėjus valdyti po motinos O. S. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių bei neteikė pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime išdėstytais argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais kaip patikimais. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip vienintelė pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kitų įpėdinių, kurie turėtų suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, nėra. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pareiškėjos išdėstytus paaiškinimus bei argumentus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios O. K. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, mirusiosios dukra A. S., kadangi ji likusį po palikėjos mirties turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas, visų bylos duomenų kontekste, neprieštaraujant suinteresuotiems asmenims, tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (EPP).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.