Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjos A. S. atstovėms - pagal notarine tvarka patvirtintą įgaliojimą V. A. ir advokatei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą V. A. pareiškėjos A. S. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos senelis ir mamos A. S. tėvas K. V. K.. Po mamos tėvo mirties liko jam priklausantis gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais ir K. V. K. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha žemės ir miško, esančius (duomenys neskelbtini). Po senelio K. V. K. mirties jo palikimą priėmė jo vienintelė dukra ir jos motina A. S., kadangi senelio žmona mirė praėjus mėnesiui po jo mirties, dėl ko palikimo priimti nespėjo. Po senelio mirties A. S. liko toliau gyventi seneliui priklausančiuose namuose, juos prižiūrėjo, ji taip pat prižiūrėjo po tėvų mirties likusisius gyvulius, dirbo prie namų esančią žemę. Kadangi šiuo metu dėl suprastėjusios sveikatos pareiškėja dirbti negali, yra pirmos grupės invalidė, todėl naudotis žeme leido kaimynei D. L.. A. S. iki šiol naudojasi visais po tėvo mirties likusiais daiktais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, todėl palikimo priėmimo nustatymo faktai nagrinėjami pagal 1964 m. CK normas. Palikimas bendriausia prasme - tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas, o tiksliau - tai ne tik palikėjo turtinės ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės, bet ir palikėjo turtinės pareigos. Palikimui įgyti įpėdinis turi ji priimti (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. redakcija). Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes (CK 40 straipsnis, 1964 m. redakcija). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurio įpėdinis siekė sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. 1964 m. CK 41 straipsnio 2 dalis numatė, kad sandoris, kuriam įstatymas nenustato tam tikros formos, laikomas sudarytu taip pat ir tuo atveju, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį. CK 587 straipsnio 2 dalyje įvardyta palikimo priėmimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs palikėjo įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kiekvienas palikimo priėmimo praktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Įpėdinio valdymas turto yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, 2000 metų CK 5.50 straipsnis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. redakcija). Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, lemia specifinis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 8) (b.l.10). Palikėjo sutuoktinė O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 15) (b.l.26). Pareiškėja A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b.l.13, 27, 30, 31). Kitų pretendentų į palikimą nėra (b.l.13, 27). Po K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla į mirusiojo palikimą nepradėta (b.l.12). Po O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla į mirusiosios palikimą taip pat nepradėta (b.l.29). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM 2013-05-23 išrašas apie asmenį patvirtina, kad K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje, jis turėjo vienintelę dukrą A. S., iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė O. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mirusi (b.l.13). Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos 2013-05-24 pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, jog K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 1980-05-08 buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l.11). Prienų rajono savivaldybės administracijosŠilavoto seniūnijos 2013-05-24 pažyma apie asmens gyvenamąją vietą patvirtina, jog O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 1974-02-20 buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l.28). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad palikėjo K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu yra likęs nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.24), 0,3800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(b.l.23), 0,3700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.22), 0,7600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.21), 0,6500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l.20), 1,800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.19) ir 0,2500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.25), esantys (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į aukščiau nurodytus objektus neįregistruotos.

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Taigi, palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. redakcija). Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. redakcija.) Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsniu (1964 m. redakcija.) prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant ji tinkamoje būklėje, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado K. V. K. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), momentu. Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėja A. S. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. A. S. yra vienintelė įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė, kitų pretendentų į palikimą nėra. Duomenų, kad mirusiojo K. V. K. palikimą būtų priėmę kiti asmenys nėra pateikta, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. Po tėvo K. V. K. mirties pareiškėja A. S. priėmė mirusiojo palikimą - kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. A. S. tėvą palaidojo, ji liko gyventi palikėjo namuose, prižiūrėjo ir kitą likusį turtą, juo rūpinosi, dirbo žemę, t.y. ji paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Pareiškėjos pareiškime nurodytas ir pareiškėjos atstovės pagal įgaliojimą V. A. teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklaustos teismo posėdyje liudytojos D. L. ir R. D., nurodydamos, kad pareiškėja A. S. yra mirusiųjų K. V. K. ir O. K. vienintelė dukra, kuri iki tėvų mirties gyveno kartu su jais, o, jiems tais pačiais metais mirus, tėvus palaidojo, liko gyventi tuose pačiuose namuose, prižiūrėjo ūkį naudojosi visais likusiais buities, namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais, dirbo žemę, kurią šiuo metu yra leidusi naudotis D. L..

Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant daugiau įstatyminių įpėdinių, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant) laikytina, kad pareiškėja po tėvo K. V. K. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos pareiškime ir pareiškėjos atstovės pagal įgaliojimą teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo K. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.