Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje ginčo situacijoje pažymėtina, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) taip pat turi būti nurodyti motyvuotoje Išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti tinkamai kvalifikuojamas (nurodoma atitinkama konkreti Statuto, ar kito įstatymo, Pareigybės aprašymo norma), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudėtinė dalis, todėl kilus ginčui dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra tikrinamos aplinkybės, nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje, ir vertinamas tarnybinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos kvalifikavimo teisingumas. Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021-01-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja yra Marijampolės PN SVS statutinis pareigūnas ir 2021-05-20 ir 2021-06-01 vykdė tarnybą SVS apsaugos poste Nr. 1.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėja kaltinama padariusi tarnybinius nusižengimus, numatytus Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 102 punkte ir Pareigūno, dirbančio kontroliniame praleidimo poste Nr. 1, atmintinės 7 ir 12 punktuose.

KD direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-01-29 iki 2021-07-24) (toliau – ir Instrukcija) nustato veiklos organizavimą, užtikrinant laisvės atėmimo vietų įstaigose (toliau – įstaigos) laikomų asmenų priežiūrą (dinaminę priežiūrą) ir šių įstaigų apsaugą (1 p.). Organizuojant įstaigų apsaugą ir jose laikomų asmenų priežiūrą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais, KD direktoriaus įsakymais, šia instrukcija ir kitais teisės aktais (2 p.). Ši instrukcija yra privaloma KD pavaldžioms šių rūšių įstaigoms ir jų struktūriniams padaliniams (3 p.). Instrukcijos 5 punkte apibrėžta, jog įstaigų apsauga – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių bei pataisos pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užkardyti įstaigose laikomų asmenų pabėgimą, daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, patekimą ir šių įstaigų užpuolimą bei užtikrinti jose esančio turto apsaugą, įėjimo (transporto priemonių įvažiavimo) į įstaigas ir išėjimo (transporto priemonių išvažiavimo) iš jų tvarką.

Instrukcijos 102 punkte numatyta, jog asmenys į įstaigas gali patekti per kontrolės ir praleidimo postą (vienu metu įleidžiami ne daugiau kaip trys asmenys) pateikę nustatyto pavyzdžio nuolatinį arba vienkartinį leidimą. Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai ir jų padėjėjai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento valstybės tarnautojai, turintys teisę tikrinti įstaigų veiklą, teisėjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo ir specialiųjų tarnybų pareigūnai bei pataisos pareigūnai į įstaigą įleidžiami ir išleidžiami iš jos pateikę galiojantį tarnybinį pažymėjimą, o advokatai – pateikę galiojantį advokato pažymėjimą. Įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji – pateikę galiojantį leidimą įeiti į įstaigą arba išeiti iš jos.

Iš Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (2021-06-15 Nr. 14/07-1555), Tarnybinio patikrinimo išvados (2021-06-30) ir jos pagrindu priimto Įsakymo (2021-07-05) (b. l. 10-19), spręstina, jog pareiškėjai Instrukcijos 102 punkte inkriminuotas tarnybinis nusižengimas už tai, kad 2021-05-20, vykdydama tarnybą apsaugos poste Nr. 1, išeinantiems su daiktais iš KPP-1 asmenims (A. J. ir M. L.) tarnybinių pažymėjimų nepadavė, jokių dokumentų dėl jų nešamų daiktų (sąskaitų, važtaraščių) iš jų nereikalavo. Taip pat už tai, kad 2021-06-01, vykdydama tarnybą apsaugos poste Nr. 1, išeinančiam su daiktais iš KPP-1 R. S. (nešė augalą, kurio šaknys buvo suvyniotos į krepšį) tarnybinio pažymėjimo neatidavė, jokių dokumentų dėl jo nešamo daikto (sąskaitų, važtaraščių) nereikalavo.

Iš Instrukcijos 102 punkto normos turinio akivaizdu, jog joje numatyta pareiga pataisos pareigūnams, patenkantiems į įstaigą ir iš jos išeinantiems, pateikti galiojantį tarnybinį pažymėjimą KPP-1 poste budinčiam pareigūnui. Kad išeinantiems iš PN pareigūnams tarnybinių pažymėjimų neatidavė pareiškėja pripažįsta, iš esmės ginčo dėl to nėra. Tačiau pareiškėja nurodė, jog tarnybinius pažymėjimus PN pareigūnai atvykę į tarnybą pateikia apsaugos poste, o baigę tarnybą juos pasiima. Trumpam išvykdami iš PN teritorijos jų neima, kadangi tokia tvarka pataisos namuose taikoma ir toleruojama ir visiems pareigūnams yra žinoma. Šiuo atveju dėl išeinančių iš PN pareigūnų (A. J., M. L., R. S.) asmenybių abejonių nebuvo, t. y. iš PN išėjo ir netrukus sugrįžo tie patys pareigūnai.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Instrukcijos 102 punkte įtvirtintas reikalavimas buvo pažeistas ir minėtas nusižengimas pagrįstai inkriminuotas pareiškėjai.

Pareiškėja taip pat kaltinama pažeidusi Pareigūno, dirbančio kontroliniame praleidimo poste Nr. 1 atmintinės“ (toliau – ir Atmintinė) 7 ir 12 punktų reikalavimus pažeidimus. Atmintinės 7 punkte numatyta, jog budinčiosios pamainos pareigūnai iš zonos išleidžiami tik gavus direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimą (suderinimą)), o 12 punkte numatyta, kad visos materialinės vertybės į teritoriją įnešamos (išnešamos) tik esant dokumentams (važtaraščiai, sąskaitos ir kt.).

Tačiau pagal savo turinį ir nuostatas Atmintinė nelaikytina teisės aktu, pati savaime nesukuria jokių teisių ir pareigų, jos žinojimas ar nežinojimas, vykdymas ar nevykdymas negali suskelti asmeniui konkrečių teisinių pasekmių. Tai yra informacinio turinio dokumentas, kuriame konkretizuotos, apibendrintos kitų PN galiojančių teisės aktų (instrukcijų, nuostatų, įsakymų, pareigybės aprašymų) normos. Todėl Atmintinės 7 ir 12 punktų pažeidimai iš kaltinimo šalintini.

Teismas pabrėžia, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, o teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Taigi, tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas su pareiškėjos padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes: pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, pažeidimas realių sunkių pasekmių nesukėlė, nėra jokių duomenų, jog paminėtais pareiškėjos veiksmais būtų ženkliai neužtikrinama darbo drausmė, daro išvadą, kad pažeidimas yra mažareikšmis, todėl už tokio pobūdžio pažeidimą tarnybinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai neatitiktų tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio. Dėl to, atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, akivaizdžių ir reikšmingų neigiamų pasekmių nebuvimą, pareiškėjos padarytas pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, už kurį bet kurios tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra akivaizdžiai neproporcingas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamu įsakymu pareiškėjai nepagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, todėl skundas patenkintinas visiškai – ginčijamas įsakymas panaikintinas.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 60 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje tenkintinas, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo atlyginti 30 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant notaro įgaliojimą pareiškėjos vyrui S. M., pagal kurį jis atstovavo pareiškėją teismo posėdyje.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-0814 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-570-502/2019 yra išaiškinęs, jog nuo 2016-07-01 įsigaliojusioje ABTĮ redakcijoje (2016-06-02 įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) buvo įtvirtintas naujas išlaidų, priskiriamų prie bylos nagrinėjimo išlaidų, sąrašas, jame numatant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme). Tokiu būdu ABTĮ nuostatos dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo buvo priartintos Civilinio proceso kodekse įtvirtintam reguliavimui, kuriame įtvirtinta, jog prie bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (88 str. 1 d. 6 p.); šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas <...> (98 str. 1 d.). Kita vertus, ABTĮ, skirtingai nei Civilinio proceso kodekse, yra tiesiogiai numatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti ir kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtas išlaidas, nesusijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos (39 str. 1 d. 3 p., 40 str. 5 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs minėtas ABTĮ nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiškinant panašias Civilinio proceso kodekso nuostatas (žr., pvz., 2015-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatavo, kad įstatymas numato administracinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo administraciniame procese pagal pavedimą išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios proceso dalyvio patirtos atstovavimo išlaidos administraciniame procese, susijusios su teisinių paslaugų teikimu, įskaitant ir tas, kai jam atstovauja su juo susiję, ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3–7 punktuose nurodyti asmenys (taip pat ir sutuoktinis), negali būti priteistos.

Atsižvelgiant į minėtas įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos sutuoktinio S. M. teikta teisine pagalba byloje (atstovavimu teisme), atmestinas.

Pareiškėja prašo atlyginti išlaidas, patirtas vykstant į teismo posėdį, iš viso 30 Eur. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktiką, proceso šaliai, kurios naudai byloje priimtas sprendimas, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidų pagrįstumas reiškia, kad jos turi būti įrodytos, t. y. suinteresuota šalis privalo pateikti teismui dokumentus, pagrindžiančius, kad atitinkamos paslaugos buvo suteiktos bei už jas sumokėta tam tikra pinigų suma. Dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismui turi būti pateikti tokie dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti patirtų išlaidų apskaičiavimui būtinus parametrus, t. y. degalų kainą, automobilio vidutines kuro sąnaudas, nuvažiuotą atstumą (žr., pvz., LVAT 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-180/2011 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, šiuo atveju kelionės išlaidų, priteisimo, svarbu įvertinti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą rašytiniais įrodymais. Kadangi pareiškėja teismui pateikė tik degalų pirkimo kvitus, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtų transporto išlaidų vykstant į teismo posėdžius (duomenų, kokiu automobiliu vyko į teismą, kokios šio automobilio kuro sąnaudos, koks atstumas buvo nuvažiuotas), šioje dalyje prašymas taip pat atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021-07-05 įsakymą Nr. 21/08-514 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniajai specialistei R. M.“.

Prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.