- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- A5.-1413-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01046-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. S., jo atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Kriūnai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, nesilaikė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalyje numatytą reikalavimą, nuo 2020 m. lapkričio 6 d. nelegaliai įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį S. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir leido jam dirbti UAB „E.“ naudai iki 2020 m. gruodžio 11 d., t. y., atlikti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbines funkcijas. Šiais veiksmais R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. S. kaltu dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl to gailėjosi ir parodė, kad jų įmonė ieško vairuotojų iš trečiųjų šalių, nes neužtenka lietuvių. Su šiuo vairuotoju pradėjo bendrauti dar 2020 m. pavasarį. Įdarbinant, jis supildydavo sutartis, keldavo duomenis į EPIS sistemą. Jis buvo tikras, kad tuos dokumentus įkėlė. Jie ilgą laiką negalėjo pradėti darbo su šiuo vairuotoju. Vėliau vairuotojas pranešė jam, kad jis gavo vizą. Jis buvo tikras, kad viza gauta pagal jų tarpininkavimą. Šis vairuotojas dirbo neilgai. Vėliau paaiškėjo, kad šis vairuotojas buvo gavęs vizą pagal kitos įmonės iškvietimą. Deja, nėra duomenų apie jo (R. S.) pateiktus dokumentus į migracinę sistemą, apie pateiktą prašymą informacinėje sistemoje, tai jo paties klaida. Pripažino, kad jis anksčiau baustas už tokio pažeidimo padarymą, tik ne dėl darbuotojo vizos, o dėl darbuotojo leidimo laikinai gyventi. Apie asmens įdarbinimą pranešimą Sodrai, VMI, visi mokesčiai mokami oficialiai. Šiuo metu dirba keturi lietuviai, visi kiti – (duomenys neskelbtini) piliečiai. Jo pajamos į rankas yra 1 500 Eur, kitų pajamų neturi. Prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Giedrius Kriūnas surašytą administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir nurodė, kad R. S. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra įrodyta visiškai byloje surinktais įrodymais. Skiriant nuobaudą, prašė atsižvelgti į tai, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažįsta, tačiau jis jau buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą. Be to, viza išduota kitos įmonės vardu, toje vizoje nurodyta, kad įmonė patenka į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl darbdavys, būdamas rūpestingas, turėtų pažiūrėti, kieno pagrindu išduota viza.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė nurodė, kad šiuo atveju jokio pažeidimo pakartotinumo nėra, kadangi jos atstovaujamasis anksčiau buvo baustas dėl dviejų darbuotojų dėl leidimo laikinai gyventi, aplinkybės nesutampa. Prašė ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu taikyti mažesnę nei minimali įstatymo numatyta sankcija, atsižvelgiant į R. S. gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas UAB „E.“, o paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3).
Administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose R. S. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad jis pažeidimo padarymo faktą pripažįsta, dėl to gailisi (b. l. 2-3).
2021 m. balandžio 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI) vyriausieji darbo inspektoriai A. B. ir G. K. atliko tyrimą dėl informacijos, pateiktos 2021 m. kovo 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir MD Vilniaus skyrius) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimai nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) atvejį, užfiksuotą UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), negalėjo nuo 2020-11-06 būti įdarbintas ir iki 2020-12-11 dirbti UAB „E.“, nes su jam išduota nacionaline viza Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 62 straipsnio 22 dalimi, jis galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti (UAB „M.“), ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Tai reikštų, kad darbo sutartis, kurios šalys UAB „E.“ ir (duomenys neskelbtini) pilietis S. T. pasirašyta nesant teisėto pagrindo ir pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus, laikytina niekine ir neteisėta. Be to, įmonės direktorius R. S., sudarydamas su S. T. darbo sutartį, negalėjo nepastebėti, jog vizoje nurodytas jos išdavimo pagrindas – „Patvirtintų įmonių sąrašas“, o pastebėjęs negalėjo nesuprasti, kad viza išduota ne jo vadovaujamai įmonei, nes UAB „E.“ 2020 metais nebuvo įtraukta į šį sąrašą. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), jau buvo baustas už trečiųjų šalių piliečių nelegalų darbą. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriuje už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2511-978/2020, R. S. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda (nutarimas įsiteisėjęs, paskirta bauda sumokėta). Pažymėtina, kad šio nusižengimo aplinkybės visiškai identiškos S. T. atvejui (įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai, turintys LLG įdarbinimui pas kitą darbdavį). Taigi, konstatuotina, kad šiuo atveju darbdavys UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2511-978/2020, nubaustas 300 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, pakartotinai pažeidė imperatyvias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 4-6).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimai nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) atvejį, užfiksuotą UAB „E.“, užfiksuota, kad UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotoje (duomenys neskelbtini), nuo 2020-11-06 iki 2020-12-11 buvo įdarbintas ir šios Įmonės naudai dirbo (duomenys neskelbtini) pilietis S. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Rašte nurodoma, kad minėtam užsieniečiui įsidarbinimui ir darbui UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Minėta viza, užsieniečiui nutraukus darbo sutartį su UAB „M.“, (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendimu buvo panaikinta. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius rašte informavo, kad UAB „E.“ neteikė įsipareigojimo įdarbinti šį užsienietį, prašo pagal kompetenciją įvertinti informaciją dėl užsieniečio galimai nelegalaus darbo (b. l. 8).
2020 m. birželio 19 d. UAB „M.“ tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nacionalinės vizos išdavimo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. išduota nacionalinė viza darbui UAB „M.“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemone vairuotojo pareigoms (b. l. 9).
2019 m. vasario 25 d. UAB „B.“ tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir VSDFV IS) užfiksuota, kad S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas ir dirbo UAB „E.“ nuo 2020-11-06 iki 2020-12-11, nuo 2020-11-06 iki 2020-11-12 jam buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis. UAB „M.“ S. T. buvo įdarbintas ir dirbo nuo 2020-08-11 iki 2020-11-11, nuo 2020-11-03 iki 2020-11-11 jam buvo pažymėtas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 11).
2021 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais užfiksuota, kad UAB „E.“ 2020 m. lapkričio 3 d., 17.31 val., per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą VSDFV pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU pranešimas) dėl S. T.. Pranešimas pasirašytas UAB „E.“ vadovo įgalioto asmens T. S. saugiu elektroniniu parašu. Pridedamas LDU pranešimo ir jo registracijos DVS kortelės nuorašai (b. l. 14-15).
2021 m. kovo 24 d. UAB „E.“ paaiškinime, pasirašytame Įmonės direktoriaus R. S., užfiksuota, kad: (duomenys neskelbtini) pilietis S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), įmonėje įdarbintas 2020 m. lapkričio 6 d., pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus. Užsienietis Lietuvos Respublikoje teisėtai buvo pagal nacionalinę D vizą, išduotą vadovaujantis jų įmonės tarpininkavimo raštu per elektroninių paslaugų portalą EPIS, kuris Migracijos departamento buvo išjungtas š. m. vasario 15 d., funkcijas perkeliant į elektroninių paslaugų portalą MIGRIS, neperkeliant istorijos bei senų duomenų. Prašymą atleisti iš darbo savo noru S. T. parašė 2020 m. gruodžio 11 d., tą pačią dieną darbuotojas buvo atleistas (b. l. 16).
2020 m. lapkričio 6 d. Darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo priimtas į darbą UAB „E.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijoms atlikti, darbo pradžia – 2020-11-06, sutartyje aptartas jo darbo laikas ir atlyginimas (Darbo sutartyje nurodyta, kad įdarbinant užsienietį buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kartu su darbo sutartimi pateikta S. T. išduotos nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo pagrindas – Patvirtintų įmonių sąrašas) kopija. Darbo sutartį su S. T. pasirašė Įmonės direktorius R. S. (b. l. 17).
UAB „E.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau – ir DAZ) užfiksuota, kad S. T. 2020 m. lapkričio mėnesį dirbo 15 dienų (nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki lapkričio 12 d. pažymėtos nemokamos atostogos – žyma NA), 2020 m. gruodžio mėnesį dirbo 9 dienas (b. l. 18).
2020 m. gruodžio 11 d. UAB „E.“ kasos išlaidų orderio kopijoje užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 11 d. S. T. buvo išmokėta 696,70 Eur (2020 m. lapkričio mėn. atlyginimas – 286,19 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas – 410,51 Eur) (b. l. 19).
2020 m. gruodžio 11 d. UAB „E.“ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinamumo akte užfiksuota, kad šalys (UAB „E.“ ir S. T.) susitaria atlikti tarpusavio skolų užskaitymą 199,50 Eur sumai (b. l. 20).
2021 m. balandžio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (VDI reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad UAB „E.“ teiginys dėl neišsaugotų duomenų EPIS neatitinka tikrovės. Nustojus naudoti EPIS platformą dėl tarpininkavimo raštų ir ją perkėlus į MIGRIS sistemą, senieji įrašai EPIS vis dar yra saugomi ir nėra panaikinti. Taip pat nurodyta, kad patikrinus EPIS ir MIGRIS sistemas, nustatyta, kad jose nėra žymų (įrašų) apie tai, kad UAB „E.“ būtų teikusi tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos S. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), išdavimo. Nurodyta, kad įrašai apie tarpininkavimo raštus, UAB „E.“ teiktus nuo 2020-01-01 iki 2020-11-06, dėl kitiems trečiųjų šalių – piliečiams nacionalinių vizų išdavimo, sistemose išsaugoti ir vis dar prieinami. MD Vilniaus skyrius informavo, kad UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), tarpininkavimo rašto dėl S. T. nacionalinės vizos išdavimo, pateikimo dieną buvo įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, tuo tarpu UAB „E.“, įmonės kodas. (duomenys neskelbtini), 2020 metais į Patvirtintų įmonių sąrašą įtraukta nebuvo (b. l. 26-27).
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus rašte užfiksuota, kad elektroninių paraiškų informacinėje sistemoje EPIS duomenų apie UAB „E.“ pateiktą ar pateiktus tarpininkavimo raštus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. T. – nėra (b. l. 35).
2021 m. balandžio 16 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir IRD) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad UAB „E.“ teiginys apie tai, kad duomenys apie darbdavių per EPIS platformą teiktus tarpininkavimo raštus nėra išlikę ir (ar) prarasti, neatitinka tikrovės. Duomenų bazėse nėra informacijos, kad UAB „E.“ būtų teikusi Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos S. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), išdavimo. Tačiau yra įrašai apie tai, kad tokį raštą 2020-06-19 pateikė UAB „M.“ (b. l. 36-37, 38).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenyse užfiksuota, UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 17 d. vadovauja direktorius R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 40).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalies nuostatos, kuriose numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4¹ punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, padarymą pakartotinai.
ANK 40 straipsnyje numatyta, jog jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu ir dėl to labai gailisi. Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad pažeidėjo R. S. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo be jo paties prisipažinimo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3), kurias patvirtina byloje esantis 2021 m. balandžio 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriuo konstatuotas R. S. padarytas administracinis nusižengimas (b. l. 4-6); 2021 m. kovo 19 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie galimai nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) atvejį, užfiksuotą UAB „E.“ (b. l. 8); 2020 m. birželio 19 d. UAB „M.“ tarpininkavimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nacionalinės vizos išdavimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. T. išduota nacionalinė viza darbui UAB „M.“ tarptautinių krovinių vežimo transporto priemone vairuotojo pareigoms (b. l. 9); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esantys duomenys apie S. T. įdarbinimą UAB „E.“ bei UAB „M.“ (b. l. 11); 2021 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kurie patvirtina, jog UAB „E.“ 2020 m. lapkričio 3 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą VSDFV pateikė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius dėl S. T. (b. l. 14-15); 2021 m. kovo 24 d. UAB „E.“ paaiškinimas, pasirašytas Įmonės direktoriaus R. S., kuriuo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis S. T. jų įmonėje įdarbintas 2020 m. lapkričio 6 d., pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus (b. l. 16); 2020 m. lapkričio 6 d. Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina S. T. priėmimą į darbą UAB „E.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkcijoms atlikti (b. l. 17); UAB „E.“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie patvirtina S. T. Įmonėje išdirbtas darbo dienas (b. l. 18); 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „E.“ kasos išlaidų orderio kopija, kuri patvirtina, kad S. T. buvo išmokėtas atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 19); 2020 m. gruodžio 11 d. UAB „E.“ tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinamumo aktas, kuris patvirtina, kad UAB „E.“ ir S. T. susitaria atlikti tarpusavio skolų užskaitymą (b. l. 20); 2021 m. balandžio 2 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (VDI reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris patvirtina, kad patikrinus EPIS ir MIGRIS sistemas, nustatyta, jog jose nėra žymų (įrašų) apie tai, kad UAB „E.“ būtų teikusi tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos S. T. išdavimo (b. l. 26-27); Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raštas, kuris patvirtina, kad elektroninių paraiškų informacinėje sistemoje EPIS duomenų apie UAB „E.“ pateiktą ar pateiktus tarpininkavimo raštus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. T. – nėra (b. l. 35); 2021 m. balandžio 16 d. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad duomenų bazėse nėra informacijos, jog UAB „E.“ būtų teikusi Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos S. T., išdavimo. Tačiau yra įrašai apie tai, kad tokį raštą 2020-06-19 pateikė UAB „M.“ (b. l. 36-37, 38); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys patvirtinantys, kad UAB „E.“ nuo 2015 m. kovo 17 d. vadovauja direktorius R. S. (b. l. 40); Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė bei pripažįsta, kad R. S., būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi/atsakingu asmeniu, nesilaikė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos ir, pažeisdamas UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytą reikalavimą, nuo 2020 m. lapkričio 6 d. nelegaliai įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį S. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir leido jam dirbti UAB „E.“ naudai iki 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. atlikti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbines funkcijas. Kadangi R. S. nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos (LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įsiteisėjo 2020 m. spalio 21 d.), iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.
Už ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad net ir minimalios ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos – 5 000 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda. Pažymėtina ir tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, už kurį R. S. buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau formalus, padarytas dėl aplaidumo, sąžiningo klydimo, nesant piktybiškumui, neslepiant užsieniečių įdarbinimo fakto, nevengiant mokėti mokesčių valstybei, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis, taip pat ir tiriant šį nusižengimą, konsultuojantis su jomis, pripažįstant administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, jų neslepiant, ir nuoširdžiai gailintis. Taigi, šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas nėra tiek pavojinga veika, kad būtų pateisinamas itin griežtos administracinės nuobaudos skyrimas. Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad net ir minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda šiuo atveju neatitiktų padaryto nusižengimo pobūdžio, todėl R. S. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir skirtina mažesnė nei minimali nuobauda, numatyta ANK 95 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, praeityje neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina administracinė nuobauda – 3 000 Eur bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.
ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Teismas, įvertindamos baudos dydį, atsižvelgdamas į R. S. ir jo gynėjos advokatės Redos Aleksynaitės teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus apie R. S. turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sprendžia, kad R. S. skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. S. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2021 m. liepos 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Išdėstyti R. S. paskirtos 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. S. kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2021 m. liepos 1 d., iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.