Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2511-978/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
A5.-2511-978/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02155-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
Pažeidėjas
R. S.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Reda Aleksynaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2511-978/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02155-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė,sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Romai Railianienei, Viktorijai Lukaševičienei,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – institucija) Vilniaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Andrejui Bondarenko,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., jo atstovei advokatei Redai Aleksynaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nebuvo gauti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje ar kiti dokumentai, suteikiantys teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoti įdarbinimui UAB (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 62 straipsnio 2² dalyje numatytą reikalavimą, nuo 2019 m. spalio 14 d. nelegaliai įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gegužės 8 d. nelegaliai įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį H. V., gim. (duomenys neskelbtini), taip leisdamas darbuotojams dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Šiais veiksmais R. S. pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, UTPĮ 62 straipsnio 2² dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi, situacija įvyko dėl jo nežinojimo. Žmogų buvo įdarbinę, gal yra pažeidę UTPĮ, bet mokesčius valstybei mokėjo, nieko neslėpė, nebandė apeiti. Asmuo turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Nesutinka, kad pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 5 metus dirba su užsieniečiais. Prieš tai nebuvo įdarbinę darbuotojų su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje. Nežinojo, kad esant užsieniečiui išduotam leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, kita įmonė negali jo įdarbinti. Anksčiau nėra buvę atvejų, kad asmenys ateitų iš kito darbdavio, turėdami leidimus gyventi. Kai šie asmenys atėjo, telefonu konsultavosi su migracijos tarnyba, kaip įdarbinti žmogų. Suprato, kad gali juos įdarbinti, nes šie turi dokumentą, teisėtą leidimą gyventi Lietuvoje. Darbo santykių eigoje pradėjo tvarkyti jų įmonės dokumentus dėl leidimo pratęsimo, tuo metu niekas nepasakė, kad su leidimu kažkas negerai. Tikrai nežinojo visų detalių dėl užsieniečių įdarbinimo. Naudojosi institucijų specialiais numeriais pasiteiravimui telefonu. 2020 liepos 8 d. su tarpininkavimo raštu kreipėsi dėl H. V..

R. S. 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašytiniame paaiškinime pripažino, kad įdarbino užsieniečius A. K. ir H. V. tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais, tačiau neteisingai interpretavo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo sąlygas ir nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 56).

Institucijos atstovas Andrejus Bondarenko teismo posėdžio metu paaiškino, kad visiškai įrodyta ir surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes jis įdarbino asmenis pažeisdamas UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje įtvirtintą imperatyvų nurodymą. Užsienietis gali būti įdarbintas su leidimu laikinai gyventi tik pas tą darbdavį, kuriam išduotas leidimas, ir tai darbo funkcijai, kuriai išduotas leidimas. R. S. dirbo su užsieniečiais 5 metus, turėjo pakankamai laiko susipažinti su užsieniečių įdarbinimą reglamentuojančiais dokumentais. Jam yra žinoma, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas su įsipareigojančios įmonės įdarbinti tarpininkavimo raštais, prašo vertinti kritiškai R. S. pasisakymą, kad nežinojo aplinkybių, kad leidimai laikinai gyventi pateikti užsieniečių kitai įmonei ir su jais negalima įdarbinti. Trečiųjų šalių piliečiams, Baltarusijos piliečiams, taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, kaip ir kitų trečiųjų šalių piliečiams, kuriems nėra numatyta E. P. nutarime galimybė naudotis beviziu rėžimu. Jie Lietuvoje gali būti tik su Šengeno valstybės narės viza, su Lietuvos nacionaline viza arba leidimu laikinai gyventi. Teismų praktikoje nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti, įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Pagal akcinių bendrovių įstatymą įmonės vadovas atsako už jos veiklos organizavimą. Prašo pripažinti R. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo nėra baustas, prašo skirti baudą sankcijos vidurkio ribose. Nėra jokių rašytinių įrodymų, kad įmonė konsultavosi su Migracijos departamentu. Jei darbdavys sąžiningai klystų, būtų raštu kreiptasi į Migracijos departamentą ir išsiaiškinta. UĮ 57 straipsnyje parašyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu pagal UĮ 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nereikalaujama galiojančio leidimo, turimas omenyje leidimas būtent tai įmonei, o tai yra du skirtingi dalykai. R. S. įmonėje Baltarusijos piliečiai nebuvę gavę leidimų įdarbinant būtent UAB (duomenys neskelbtini). Pagrindo mažinti baudą nemato, nes ANK 34 straipsnyje numatytos ypatingos aplinkybės ir jų visuma, leidžiančios pritaikyti baudą žemiau minimalios ribos. Darbdaviui nuolat bendradarbiaujant su Migracijos departamentu, net jei šis žodžiu būtų pasakęs, kad pas jį atėjo Baltarusijos piliečiai su išduotais ir jau galiojančiais leidimais laikinai gyventi, telefonu būtų įspėtas, kad jeigu jis nesikreipė dėl leidimo išdavimo, jų įdarbinti negalėtų. Jeigu jam buvo suteikta neteisinga konsultacija ir institucijai būtų pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, kad asmuo buvo suklaidintas valstybės institucijos, protokolas nebūtų surašytas, bet tai yra tik žodžiai, o institucija vadovaujasi tik surinkta medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atstovė advokatė Reda Aleksynaitė teismo posėdžio metu nurodė nesutinkanti su institucijos atstovo pozicija. ANK 95 straipsnio 1 dalyje pateikta trumpa sąvoka - nelegalus darbas, o juo laikoma tai, kas įvardinta UĮ 56 straipsnyje, t. y. kuomet dirba trečiųjų šalių piliečiai, įdarbinti nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių jų įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad ši norma pažeista, bet institucija nesigilino ir nevertino to, kad yra UĮ 57 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ir atsakomybę už juos, kuriame numatyta visai kita sankcija, negu UĮ 56 straipsnyje. Jei UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatyta, kad institucija už nelegalų darbą skiria baudą darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją ir minimali bauda yra 868 eurai, tai UĮ 57 straipsnyje aptariamas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas numato ženkliai mažesnes baudas, maksimali bauda už kiekvieną asmenį yra 400 eurų, tai yra perpus mažesnė, nei minimali, numatyta UĮ 56 straipsnyje. UĮ 57 straipsnio 1 dalis numato pažodžiui tą patį, kuo kaltina institucija asmenį, tai yra tai, kad jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalavo iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tiksliai ta pažeidimo sudėtis, kuo kaltina institucija, yra numatyta ne UĮ 56 straipsnyje, o 57 straipsnyje, ir už pažeidimą numatyta ženkliai mažesnė bauda ir pagal UĮ baudžiamas darbdavys, ne fizinis asmuo, o įmonė. Šie argumentai buvo išsakyti institucijai, šiuo metu dar nėra suėjęs terminas institucijos nutarimo apskundimui. Institucija šiuo atveju nepritaikė UĮ 57 straipsnio. Net ir lingvistiškai vertinant administracinio nusižengimo protokolą, jis visiškai pažodžiui atitinka UĮ 57 straipsnį. Kai turima speciali sudėtis, kurioje numatyta atsakomybė už būtent tokias aplinkybes, kurios įvyko, negali būti baudžiama pagal kitą straipsnį, kuris numato ženkliai didesnes baudas. ANK yra keli straipsniai, kurie gali būti susiję su šia byla, o ANK 95 straipsnis šioje situacijoje negali būti taikomas, nes tai yra užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas pagal UĮ 57 straipsnį. Mano, kad pagal ANK apskritai nėra pagrindo bausti R. S., nes tai yra tik įmonės ir darbdavio atsakomybė, kas nagrinėjama visiškai kitame procese. Jei teismas nesutiktų su šiais argumentais, prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad pagal tą leidimą laikinai gyventi, kurio originalus pateikė atėję įsidarbinti darbuotojai, kurių kopijas darbdavys saugojo įstatymo nustatyta tvarka, darbdavys manė šį reikalavimą įvykdęs. Jei jis klydo, tai sąžiningai. Tai buvo pirma situacija įmonėje. A. K. pateikė leidimą gyventi Lietuvoje, darbdavys telefonu konsultavosi su Migracijos departamentu. Darbdavys gal nesuprato, bet neturėjo tikslo pažeidinėti įstatymus. Tą procedūrą įforminti nesudėtinga, tam nereikia kažkokių lėšų, tik reikia parašyti tarpininkavimo raštą ir kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi duomenų pakeitimo, tai turi padaryti ne darbdavys, o darbuotojas. Tuo atveju net ir nekeičiama pati kortelė, tik pakeičiami sistemoje duomenys, kad yra kitas darbdavys. Šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo žinomos, nebuvo ir tikslo išvengti šių formalumų. Įmonė dėl to nesutaupė mokesčių, nei gavo įmokų, nei išvengė kažkokių procedūrų. Tai nebuvo padaryta dėl sąžiningo klydimo. Kai atėjo darbintis H. V., administracinio nusižengimo protokolas nebuvo surašytas. Protokolas surašytas tik rugpjūčio 5 dieną. H. V. buvo įdarbintas gegužės mėnesį. Darbdavys neturėjo žinių, kad su A. K. įdarbinimu kažkas negerai. A. K. dirbo, visada vyko per sienas, nuolat gabeno krovinius, darbdavys deklaruodavo apskaičiuotas sumas, mokėjo Sodros mokesčius. Tas asmuo sieną kirsdavo per mėnesį ne vieną ir ne du kartus. Pasienyje jis buvo tikrinamas. Byloje nėra duomenų, kad kas nors būtų sakęs, jog dokumentas yra negaliojantis. Darbo santykių pasibaigimas pas pirmuosius darbdavius turėtų būti pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi, bet šiuo atveju pareiga pranešti apie darbo santykių pasibaigimą teko toms dviems įmonėms, jos turėjo pranešti Migracijos departamentui apie tai, kad darbo santykiai pasibaigė. Migracijos departamentas per 10 dienų turėjo panaikinti leidimą laikinai gyventi ir pareikalauti, kad jis būtų grąžintas sunaikinti. Procedūra neįvyko. Darbdavys nežinojo, kad tai turėjo būti daroma, bet tai priklauso ne nuo jo, o nuo darbuotojo ir buvusio darbdavio veiksmų. Byloje pateikti išrašai iš registro, tai, kad leidimai nebuvo panaikinti. Abu baltarusų tautybės asmenys nesikreipė dėl duomenų pakeitimo, o kreiptis ir pateikti atitinkamus duomenis yra darbuotojų pareiga. Pačiame dokumente nėra jokios informacijos, kad jis negalioja įsidarbinus pas kitą darbdavį, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad darbdavys klydo sąžiningai. Jei teismas manytų, kad reikia taikyti ANK 95 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes prašo taikyti mažesnę nei sankcijoje numatytą minimalią baudą. Darbdavys įsitikino, kad atitinkamas dokumentas yra, pasiliko jo kopiją. Yra pagrindas spręsti dėl mažesnės sankcijos skyrimo, atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad rėmėsi neteisingomis pareigūnų konsultacijomis. Konsultacijos raštu nebuvo kreiptasi, todėl įrodymų pateikti nėra galimybės. Įmonėje dirba nemažai baltarusų tautybės vairuotojų, su tarnyba nuolat kontaktuojama ir tų visų kontaktų nėra įmanoma užfiksuoti. Darbdavys bendradarbiavo su institucijomis operatyviai, nevengdamas institucijai pateikė visos dokumentus, atsakė į paklausimus, nebuvo padaryta mokesčių mokėjimo, darbo deklaravimo pažeidimų, su darbuotojais buvo atsiskaityta. Įmonei yra įprasta konsultuotis žodžiu, tai daroma nuolat ir telefonu ir nuvykus į tarnybą. Klausimus užduoti raštu yra per daug laiko reikalaujantis dalykas. UĮ 57 straipsnyje aiškiai parašyta, kad pažeidimas yra, kai darbdavys nepareikalauja pateikti galiojančio leidimo. Pats leidimas buvo, tačiau darbdavys nepareikalavo galiojančio leidimo. Dėl ankstesnių darbdavių veiksmų sutinka, kad tai ne šios bylos dalykas, bet problema ta, kad ankstesnis darbdavys nepranešė, Sodra turi duomenis, kad darbo sutartis su užsieniečiu nutraukiama, bet tarp Sodros ir Migracijos departamento susižinojimo nėra. Instrukcijos darbdaviams, ką jie turėtų daryti tokioje situacijoje nėra, žinoma tik tai, kad patys darbuotojai turi kreiptis dėl leidimo pakeitimo. Pagal ANK 34 straipsnį ypatingomis aplinkybėmis laikytinas konsultavimasis ir ši aplinkybė gali sąlygoti mažesnės baudos skyrimą. Įmonė yra sumokėjusi visus mokesčius, atlikusi įdarbinimo procedūras ir pareikalavus visų dokumentų, išskyrus tai, dėl ko ji suklydo, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis (3000 eurų) yra galo didelė suma. Iš valstybės nuostolių pusės, realių nuostolių nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai:

1) Nelegalaus darbo tyrimo 2020 m. liepos 30 d. akte Nr. NDA 1103-0069 užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbinti Baltarusijos Respublikos piliečiai A. K. ir H. V.. A. K. įmonėje dirbo nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 26 d. tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį, sudarytą 2019 m. spalio 14 d. Įmonės direktorius R. S. tyrimo metu su darbo sutartimi pateikė A. K. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) informavo, kad jis išduotas kitos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu. H. V. įmonėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. buvo įdarbintas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju pagal terminuotą darbo sutartį, sudarytą 2020 m. gegužės 8 d. Įmonės direktorius R. S. taip pat su darbo sutartimi pateikė H. V. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį Migracijos departamentas informavo, kad jis išduotas kitos UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 8 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma Baltarusijos piliečiui H. V. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. Tarpininkavimo rašte pateikta informacija, kad H. V. įdarbintas įmonėje nuo 2020 m. gegužės 8 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Konstatuotina, kad A. K. ir H. V. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai (b. l. 3-5).

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 16 d. rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2020 m. gegužės 6 d. 15.50 val. pateikė pranešimą apie Lietuvoje dirbantį užsienietį, kuriame nurodė informaciją apie užsieniečio H. V. įdarbinimą nuo 2020 m. gegužės 8 d. UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad pranešimas apie užsienietį A. K., dirbusį UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo teiktas (b. l. 39).

3) Migracijos departamento 2020 m. birželio 18 d. rašte nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinti Baltarusijos Respublikos piliečiai: A. K., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu, ir H. V., turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

4) VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registro išrašo duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2015 m. kovo 17 d. yra R. S. (b. l. 49).

5) 2019 m. spalio 14 d. tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo R. S., ir darbuotojo A. K. sudaryta darbo sutartis Nr. 133 (b. l. 13-15).

6) 2020 m. gegužės 8 d. tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo R. S., ir darbuotojo H. V. sudaryta terminuota darbo sutartis nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. Nr. 149 (b. l. 31-32).

7) R. S. 2020 m. liepos 15 d. rašytiniame paaiškinime teiktame Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad A. K. ir H. V. buvo įdarbinti pagal sutartis tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotojais (b. l. 12).

8) „Sodros“ duomenų bazės išrašo duomenimis A. K. draudėjas nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. kovo 3 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini); nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. birželio 7 d. draudėjas – UAB (duomenys neskelbtini). H. V. draudėjas nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gegužės 8 d. draudėjas – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 43, 44, 47-48).

9) „Sodros“ informacinės sistemos 2020 m. liepos 10 d. išrašo duomenimis, A. K. nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. birželio 26 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), H. V. nuo 2020 m. gegužės 8 d. – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 53, 54).

10) darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sąskaitos išrašų duomenimis už A. K. ir H. V. dirbtą laiką UAB (duomenys neskelbtini) jiems buvo mokamas atlyginimas (b. l. 16-29, 33-37);

11) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2020 m. liepos 20 d. raštu atsiųstos UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų tarpinikavimo raštų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo A. K. ir H. V. kopijos (b. l. 41-46).

UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. ir H. V. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau tiek A. K., tiek H. V. leidimų išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo ne UAB (duomenys neskelbtini), bet atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. ir H. V. UAB „E. T. LT“ buvo įdarbinti atitinkamai nuo 2019 m. spalio 14 d. ir 2020 m. gegužės 8 d., nors tuo metu jiems abiems leidimai laikinai gyventi buvo išduoti tarpininkaujant atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko A. K. ir H. V. tuo metu galėjo dirbti tik pas pastaruosius darbdavius ir atlikti tik tas darbo funkcijas, kurioms pas šiuos darbdavius buvo įdarbinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. nurodytos aplinkybės, jog jis telefonu konsultavosi su Migracijos tarnyba, tačiau jokių duomenų apie tai, kad negalėtų įdarbinti planuojamų užsieniečių, negavo, nesudaro pagrindo nesilaikyti UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytų reikalavimų ir niekaip nešalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Minėta, kad R. S., įdarbindamas trečiosios šalies – Baltarusijos Respublikos piliečius, pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, taigi R. S. veikla atitinka UĮ 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog R. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik administracinio nusižengimo išaiškinimą, bet ir teisingą asmens nubaudimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi teismas ar įstatymo nustatytos institucijos turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, kai, teismo ar įstatymo nustatytų institucijų vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta net ir minimali nuobauda yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį, į tai, kad jis yra daugiau formalus, padarytas dėl aplaidumo, teisinio reglamentavimo nežinojimo, sąžiningo klydimo, nesant piktybiškumui, neslepiant užsieniečių įdarbinimo fakto, nevengiant mokėti mokesčių valstybei, bendradarbiaujant su atitinkamomis institucijomis, taip pat ir tiriant šį nusižengimą, konsultuojantis su jomis, pripažįstant administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, jų neslepiant, ir nuoširdžiai gailintis, be to, taisant padarytas klaidas (UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 8 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma Baltarusijos piliečiui H. V. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad net ir minimali minėtos normos sankcijoje numatyta nuobauda šiuo atveju neatitiktų padaryto nusižengimo pobūdžio, todėl R. S. taikytina ANK 34 straipsnio 6 dalis ir skirtina mažesnė nei minimali nuobauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiama, kad 300 Eur dydžio bauda, nagrinėjamu atveju atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, bus pakankama ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120687569.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Beatričė Bakanauskaitė