- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e1-566-1009/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53413-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- Ž. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53413-19, kurioje
Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, išsilavinimas – profesinis, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. K. 2019 m. gruodžio 17 d. apie 21.20 val., 9(duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. apie pietus, tiksliai laiko nurodyti negali, būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl buvusio girtumo jis visiškai neprisimena įvykio aplinkybių, kada vairavo neblaivus. Neprisimena, kaip atsisėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Nissan”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir kur važiavo. Taip pat neprisimena, kaip buvo sustabdytas pareigūnų ir pristatytas į policijos įstaigą. Tik ryte atsikėlęs laikino sulaikymo kameroje suprato, kad kažkas atsitiko negero. Tai ne pirmas kartas, kada jis neprisimena įvykio aplinkybių po alkoholio vartojimo. Savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 92–95).
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d., apie 21.20 val., ties artimiausiu registruotu adresu (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamoje dalyje sustabdyta motorinė transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo Ž. K.. 21.28 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu „Alcotest 6810, Nr. ARBH-0043“, patikros sertifikato Nr. 1172759, nustatytas 2.88 ‰ sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. 21.44 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 3.12 ‰ sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Vairuotojas neteistas, dirbantis vairuotoju UAB „Kauno autobusai“. Transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Prie bylos medžiagos pridedamas Ž. K. galiojantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotoją sustabdė ir neblaivumą nustatė vyriausieji patruliai E. Č. ir A. S.. Ž. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) laikinai sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskr. VPK areštinę (b. l. 7–9).
2019 m. gruodžio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 17 d. 22.00 val. prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros Nr. 1172759, Ž. K. 21.28 val. pirmuoju tikrinimu nustatyta 2,88 promilių neblaivumas, 21.44 val. antruoju tikrinimu 3,12 promilių neblaivumas (b. l. 50, 52).
Iš patikros sertifikato matyti, kad kaltinamojo neblaivumo patikrinimo metu galiojo alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043 metrologinė patikra (b. l. 49).
2019 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paimta: automobilis „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros kortelė, draudimo liudijimas (b. l. 10-12).
VšĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilio „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra Ž. K. (b. l. 42–43).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Nissan Primera“, 2005 m. laidos, kaina Lietuvoje be PVM yra 2 042 eurų (428 eurų PVM) (b. l. 45).
BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. K. pirmiau nustatytu laiku ir aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,88 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino, parodė, kad įvykio dieną namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė jis pasakyti negali, nes neprisimena. Taip pat nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, neturi pagrindo abejoti jį sustabdžiusiais pareigūnais, tik negali papasakoti nuosekliai įvykio aplinkybių, nes visiškai nieko neprisimena. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam nustatytas 2,88 promilės girtumas. Alkosterio patikra neblaivumo nustatymo metu galiojo.
Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamasis neblaivus vairavo transporto priemonę ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad Ž. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Pažymėtina, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies teisės norma nėra blanketinė, sankcija joje numatyta tik už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad teisės teorijoje blanketinėmis teisės normomis vadinamos tos normos, kurių esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Gi BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė ir norint atskleisti šios normos turinį bei kvalifikuoti kaltininko veiksmus nereikia (nėra būtina) vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis ir nurodyti, kokius norminius aktus kaltininkas pažeidė (Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr.1S-180-332/2017, 1S-190-744/2017), todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl KET 14 punkto reikalavimų pažeidimo.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam neblaivumas buvo tikrintas du kartus. Mažiausia etilo alkoholio koncentracija kaltinamajam nustatyta 2,88 promilės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju mažiausia etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,88 promilės (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-646-658/2019).
Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Ž. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 123).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis Ž. K. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 63–70); duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nenustatyta (b. l. 72); 2019 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1534/2019 nurodyta, kad Ž. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 77). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 23.31 val. (b. l. 111–112) iki 2018 m. gruodžio 18 d. 13.43 val. (b. l. 114–116), iš viso – viena para (BK 66 straipsnis).
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnis) ir turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Ž. K. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (nustatyta 2,88 promilės etilo alkoholio), tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Nors minėti teisės pažeidimai savo pavojingumo pobūdžiu neabejotinai skiriasi nuo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau, teismo vertinimu, tai iš esmės rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 18 d. (b. l. 99–101).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad Ž. K. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 2,88 promilių etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti kaltinamajam (b. l. 42–43), konfiskuotina.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96–98) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99–101) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė paliktina galioti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaltinamojo Ž. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas voke byloje (b. l. 125), persiųstinas VĮ „Regitra“.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilio „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas voke byloje (b. l. 125), persiųstinas šio automobilio konfiskaciją vykdančiam antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (2550,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct)) dydžio baudą.
.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. K. galutinę bausmę – – 34 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) (1700,00 (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, Ž. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 23.31 val. iki 2018 m. gruodžio 18 d. 13.43 val., iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir laikyti, kad Ž. K. yra sumokėjęs (trisdešimt trijų eurų) MGL, tai yra 1 650,00 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties) eurų d MGL (BBND), t. y. 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti Ž. K. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 18 d.
– konfiskuoti Ž. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirtą procesinę prievartos priemonę - Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę Nissan Primera“, palikti galioti.
Paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).
Ž. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Ž. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke byloje, persiųsti VĮ „Regitra“.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, automobilio „Nissan Primera“, valstybinis Nr. FHE920, registracijos liudijimą persiųsti šio automobilio konfiskaciją vykdančiam antstoliui.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.