- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-1748-460/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- T. G.
- Ieškovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo T. G. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui T. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2017-06-23 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-730/2017 pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-27 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1125-588/2016 ir iš atsakovo T. G. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimą sumažino nuo 6218,21 Eur iki 3192,81 Eur, iš atsakovo T. G. ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistą žalos atlyginimą sumažino nuo 2540,66 Eur iki 1994,24 Eur, iš atsakovo T. G. priteistą žyminį mokestį valstybei sumažino nuo 263,00 Eur iki 156,00 Eur, taip pat priteisė iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakovui T. G. 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2017-07-21 atsakovas T. G. pateikė teismui prašymą dėl 2017-06-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų (156,00 Eur žyminio mokesčio) mokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, niekur nedirba, nes pataisos namuose nėra laisvų darbo vietų. Pažymi, kad išdėsčius nurodytos sumos sumokėjimą, jis galės kreiptis į artimuosius, kad šie padėtų jam priteistą žyminį mokestį sumokėti dalimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo T. G. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino. Nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-730/2017 priteisto 156,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimą kreditorei Lietuvos valstybei išdėstyti keturiems mėnesiams kas mėnesį mokant po 39,00 Eur (trisdešimt devynis Eur 00 ct).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba išdėstymo ilgesniam laikui.
3.1. Nurodo, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatytos sumos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Ginčas byloje kilo dėl nustatyto termino sprendimo vykdymo išdėstymui.
7. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteistą 156 Eur žyminio mokesčio mokėjimą kreditorei Lietuvos valstybei išdėstė keturiems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 39 Eur. Apeliantas prašo terminą pratęsti arba atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
8. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma, šiuo atveju žyminis mokestis dydis nebegali būti iš naujo svarstomas ir / ar kvestionuojamas. Dėl to apelianto prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti net svarstomas.
9. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
10. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantas savo turtinę padėtį sieja išimtinai tik su aplinkybe, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Akcentuotina, kad skolininkas privalo būti pakankamai aktyvus ir dėti reikalingas pastangas tam, kad su kreditoriumi būtų atsiskaityta. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas dėjo pastangas gauti darbą, kreipėsi į artimuosius pagalbos, kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas dar ilgesniam laikotarpiui, negu buvo padaryta, faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, be to, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai.
11. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas galimybę išdėstyti sprendimo vykdymą, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais ir kad bloga atsakovės turtinė padėtis savaime nelemia sprendimo vykdymo išdėstymo būtinybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatytas išdėstymo terminas buvo optimalus,
12. Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.