Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas J. D. (toliau – ieškovas) prašė pripažinti, kad 2 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, 1999 m. kovo 27 d. Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 216 pažymos Nr. 80 pagrindu; pripažinti, kad ieškovo ir A. D. (toliau – atsakovė), santuokos nutraukimas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7277/2000 jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų nustojimo kartu gyventi 1998 m. sausio 1 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu pilnamečiai. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 192 pagrindu ieškovui buvo išduotas 1982 m. lapkričio 9 d. orderis Nr. 544, kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė apsigyventi 2 kambarių, 49,49 kv. m bendro ploto bute su jam priklausančiu 4,01 kv. m rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas 2000 m. vasario 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos su atsakove nutraukimo. Šiame ieškinyje nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės neištikimybės, taip pat pažymėjo, kad atsakovė paliko šeimą prieš kelis metus ir paliko jam rūpintis šalių nepilnamete dukra vienam (19-metis jų sūnus 2000 metais taip pat dar gyveno kartu su ieškovu), o pati išėjo gyventi su kitu vyru. Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir nutraukė šalių įregistruotą santuoką. Šiame sprendime nurodyta, jog „šalių santuokiniai ryšiai nutrūko prieš du metus“, santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės. Šis sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Šalių santykiai ir bendro ūkio vedimas realiai jau buvę nutrūkę dar keli metai iki (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, t. y. 1997–1998 metais. Po faktinės šalių santuokos pabaigos praėjus dar 1 metams, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 216 (viešajame registre rašoma – „Gyvenamųjų namų statybos bendrijos“) 1999 m. kovo 27 d. pažymos Nr. 80 pagrindu ieškovas įsigijo ginčo butą ir tapo jo savininku, tačiau, kadangi teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo priimtas ir įsiteisėjo 2000 metais, o turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tuo metu teismas spręsti neprivalėjo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ir liko įregistruotas vieno ieškovo vardu. Kaip vienintelis buto savininkas, ieškovas nurodomas ir nekilnojamojo turto registre. Šalys gyveno atskirai, atsakovė visiškai nesirūpino nepilnametė dukra, administracine tvarka buvo bausta už vaikų nepriežiūrą. Akivaizdu kad atsakovė buvo išsikrausčiusi iš ginčo buto dar iki ieškovui įsigyjant butą bei nutraukusi bet kokius ryšius tiek su ieškovu, tiek ir su visa savo šeima. Atsakovė niekada negrįžo į ginčo butą, juo niekaip nesinaudojo, neprisidėjo prie mokesčių už jį mokėjimo, jo neremontavo. Atsakovė niekada nelaikė, kad šis butas priklauso ir jai, neįgyvendino jokių savininkės teisių į butą. Atsakovė ieškovą paliko apie 1998 m. sausio 1 d., sukūrė kitus šeimyninius santykius. 2021 m. pavasarį ieškovui ketinant sudaryti rentos sandorį, iš notaro biuro ieškovas sužinojo, kad notarė laiko šį butą ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Buto įsigijimo 1999 m. kovo 27 d. pažymos pagrindu dar vis galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje nustatyta, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą, valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo turtas jokiame registre niekada nebuvo nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė taip pat niekada jokiame registre nebuvo nurodyta kaip ginčo turto savininkė ir to niekada nesiekė bei nereikalavo. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Išimtinai tik ieškovas rūpinosi buto įsigijimo klausimais, ginčo buto vertės išmokėjimą vykdė ir užbaigė vien tik ieškovas, savo paties uždirbtomis ir kitomis asmeninėmis lėšomis. Atsakovė ginčo buto pirkimo procese nedalyvavo, ji jokiuose buto įsigijimo dokumentuose nėra paminėta. Atsakovė nemokėjo komunalinių mokesčių, nesirūpino butu, jokių teisių į jį nereiškė. Ieškovas iš atsakovės iki šiol nereikalavo ir nereikalauja jokių jo atliktų mokėjimų už ginčo butą, dalies kompensavimo. Šalims yra aiškus ir priimtinas ginčo buto teisinis režimas, tai yra, ieškovo aiškios valios pagrindu už jo asmeninės lėšas 1999 m. kovo 27 d. įgytą asmeninės nuosavybės teise, kartu su atsakove nebegyvenant jau daugiau kaip vienus metus. Ieškovas, įsigydamas ginčo butą iš savo jau asmeninių lėšų neabejotinai yra aiškiai pareiškęs, kad šį turtą įgyja kaip asmeninę nuosavybę. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad ginčo butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė.