Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) 1999 m. kovo 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti, kad ieškovo ir atsakovės A. D., santuokos nutraukimas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų nustojimo kartu gyventi 1998 m. sausio 1 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė du vaikai, kurie šiuo metu pilnamečiai. Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovui buvo išduotas 1982 m. lapkričio 9 d. orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovui buvo suteikta teisė apsigyventi 2 kambarių, 49,49 kv. m bendro ploto bute su jam priklausančiu 4,01 kv. m rūsiu, esančiame (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Ieškovas 2000 m. vasario 18 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos su atsakove nutraukimo ir nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovės neištikimybės, taip pat pažymėjo, kad atsakovė paliko šeimą prieš kelis metus ir paliko jam rūpintis šalių nepilnamete dukra vienam (19-metis jų sūnus 2000 m. taip pat dar gyveno kartu su ieškovu), o pati išėjo gyventi su kitu vyru. Kauno apylinkės teismas 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir nutraukė šalių įregistruotą santuoką. Šiame sprendime nurodyta, jog „šalių santuokiniai ryšiai nutrūko prieš du metus“, santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės. Šis sprendimas įsiteisėjo 2000 m. lapkričio 20 d. Šalių santykiai ir bendro ūkio vedimas realiai jau buvę nutrūkę dar keli metai iki 2000 m. lapkričio 6 d. teismo sprendimo, t. y. 1997–1998 m. Po faktinės šalių santuokos pabaigos praėjus dar vieneriems metams, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) (viešajame registre rašoma – „Gyvenamųjų namų statybos bendrijos“) 1999 m. kovo 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovas įsigijo ginčo butą ir tapo jo savininku, tačiau, kadangi teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo priimtas ir įsiteisėjo 2000 m., o turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tuo metu teismas spręsti neprivalėjo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ir liko įregistruotas vieno ieškovo vardu. Kaip vienintelis buto savininkas, ieškovas nurodomas ir nekilnojamojo turto registre. Šalys gyveno atskirai, atsakovė visiškai nesirūpino nepilnametė dukra, administracine tvarka buvo bausta už vaikų nepriežiūrą. Atsakovė buvo išsikrausčiusi iš ginčo buto dar iki ieškovui įsigyjant butą bei nutraukusi bet kokius ryšius tiek su ieškovu, tiek ir su visa savo šeima. Atsakovė niekada negrįžo į ginčo butą, juo niekaip nesinaudojo, neprisidėjo prie mokesčių už jį mokėjimo, jo neremontavo. Atsakovė niekada nelaikė, kad šis butas priklauso ir jai, neįgyvendino jokių savininkės teisių į butą. Atsakovė ieškovą paliko apie 1998 m. sausio 1 d., sukūrė kitus šeimyninius santykius. 2021 m. pavasarį ieškovui ketinant sudaryti rentos sandorį, iš notaro biuro ieškovas sužinojo, kad notarė laiko šį butą ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buto įsigijimo 1999 m. kovo 27 d. pažymos pagrindu. Ginčo turtas jokiame registre niekada nebuvo nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė taip pat niekada jokiame registre nebuvo nurodyta kaip ginčo turto savininkė ir to niekada nesiekė bei nereikalavo. Išimtinai tik ieškovas rūpinosi buto įsigijimo klausimais, ginčo buto vertės išmokėjimą vykdė ir užbaigė vien tik ieškovas, savo paties uždirbtomis ir kitomis asmeninėmis lėšomis. Atsakovė ginčo buto pirkimo procese nedalyvavo, ji jokiuose buto įsigijimo dokumentuose nėra paminėta. Atsakovė nemokėjo komunalinių mokesčių, nesirūpino butu, jokių teisių į jį nereiškė. Ieškovas iš atsakovės iki šiol nereikalavo ir nereikalauja jokių jo atliktų mokėjimų už ginčo butą, dalies kompensavimo. Šalims yra aiškus ir priimtinas ginčo buto teisinis režimas, t. y. ieškovo aiškios valios pagrindu už jo asmeninės lėšas 1999 m. kovo 27 d. įgytą asmeninės nuosavybės teise, kartu su atsakove nebegyvenant jau daugiau kaip vienus metus. Ieškovas, įsigydamas ginčo butą iš savo jau asmeninių lėšų neabejotinai yra aiškiai pareiškęs, kad šį turtą įgyja kaip asmeninę nuosavybę.

3. Atsakovė A. D. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovui ir atsakovei buvo suteikta teisė apsigyventi ginčo bute. Tik gavus šį butą, buvo įmokėta 3 500,00 rublių. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, butai buvo išduodami ne vienam asmeniui, o šeimai. Atsakovė visą laiką gyveno šiame bute, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Butas buvo skirtas šeimai. Kai gyvenimas tapo neįmanomas su ieškovu ir teismas nutraukė santuoką, atsakovė buvo priversta išsikraustyti iš buto. Tačiau butas priklauso tiek atsakovei, tiek ir ieškovui nuosavybės teise. Į šį butą ateidavo atsakovė, rūpindavosi butu, nes šiame bute buvo likę gyventi šalių vaikai. Ieškovas šiame bute negyveno, nes gyveno pas savo gyvenimo draugę. Iki 2006 m. šiame bute gyveno jų dukra D. D., kai išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), šį butą ieškovas išnuomojo ir visą laiką jį nuomojo, o visas pajamas ieškovas pasiimdavo sau. Todėl visas buto išlaikymo išlaidas dengia ne ieškovas, o nuomininkai. Nepaisant to, atsakovė visada butą laikė savo nuosavybe.