Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. J. dėl įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų 80,00 Eur ir 6,97 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nesumokėjo.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos reikalavimas dėl dalies išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą, išieškojimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui Tarnybos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-581-4598 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-549/2022.

Atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu minėtose bylose. Atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų 86,97 Eur nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2022 m. gegužės 2 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.3) KLTP-581 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-549/2022. Papildomai pateiktame pranešime reg. Nr. (8.3) TPP1-1148 atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, Tarnyba 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-581-4598 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-463-549/2022, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kiekvieną mėnesį teikia Tarnybai ataskaitą, kurioje nurodomas faktinis advokato, antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiam asmeniui, skirtas laikas (Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 1R-478 „Dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą rinkimo, kaupimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3-7 punktai).

Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas A. K. nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 22 d. pateiktose Tarnybai ataskaitose taip pat 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktame prašyme reg. Nr. (12.14Mr) KLAP-944 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodė, kad pagal Tarnybos 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)-22-T-581-4598, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui susipažinimui su bylos medžiaga skyrė 1,5 val., konsultacijai – 1 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 2 val., dalyvavimui teismo posėdžiuose ir kelionėms į teismą ir atgal – 3,5 val. Iš viso advokatas skyrė 8 val.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Taisyklių 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio. Prireikus advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 punktas).

Bylos duomenimis advokatui A. K. buvo išmokėtas 160,00 Eur (8 val. x 20,00 Eur) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui.

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 160,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 80,00 Eur.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog Tarnyba raštu Nr. (12.31Mr) FS-2191 informavo atsakovą apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 80,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba registruotu paštu, adresu Vilties g. 10, Klaipėda arba elektroniniu paštu klaipedosskyrius@vgtpt.lt. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą.

Atsakydama į atsakovo prašymą bei patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.3Mr) FS-149 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis.

Atsakovas nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 80,00 Eur.

Atsakovui minėti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 6,97 Eur.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo dalį jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 80,00 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinamas.

Pareiškėjos prašymas priteisti 6,97 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, taip pat tenkinamas, nes šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais.

Dėl teismo sprendimo įteikimo.

Gyventojų registro duomenimis atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) sav., Lietuva.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui teismo procesinis sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. J. valstybės naudai 80,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 6,97 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 86,97 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 97 centus).

Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovui teismo sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.