- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- A-1154-822/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01839-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramutė Ruškytė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Algis Tursas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. SPRE-240; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (1.45)I-1681.
2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Martenas“ nėra likviduota, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nėra panaikinta, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) išvadomis, kad pareiškėjas tik formaliai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Pareiškėjas manė, jog skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes juose nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Pareiškėjas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir Reglamentas 883/2004) 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodydamas, kad pareiškėjui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kuri nėra panaikinta, taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai. Pareiškėjas pažymėjo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtinto ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, atsakovas neturėjo teisės pakeisti kitos valstybės narės nustatytos taikytinos socialinio draudimo teisės. Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę, Tarnyba dėl šios nustatytinos teisės nesutikimo nepareiškė, o priešingai, pareiškėjas buvo įtrauktas į apdraustųjų registrą. Pareiškėjo manymu, Tarnyba neturėjo teisės pareiškėjui nustatyti Lenkijos socialinio draudimo teisės, nes tokios teisės nesuteikia nei Aprašo, nei Reglamento Nr. 987/2009 (nustatantis Reglamento 883/2004 įgyvendinimo tvarką) nuostatos. Be to, Tarnyba, nesutikdama su nustatyta Lietuvos socialinio draudimo teise, nesikreipė į Lenkijos kompetentingą įstaigą bei nepateikė savo prieštaravimų. Pareiškėjui buvo sukurta teisinio netikrumo būsena.
3. Atsakovas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų skyrius atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. SD-25-15309 informavo, kad buvo atliktas UAB „Martenas“ veiklos patikrinimas. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, nes realiai jokių funkcijų neatlieka. Atsižvelgiant į tai, buvo priimta išvada, kad pareiškėjas yra sudaręs fiktyvią darbo sutartį su UAB „Martenas“ pagal kurią realiai darbinės veiklos nevykdė, o sudaryta darbo sutartimi siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje nuo pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdomos savarankiškos veiklos. Tarnyba, įvertinusi gautus duomenis, 2016 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. SPRE-240 atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą bei nustatė, kad pareiškėjui darbo sutarčių su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiais turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Nurodė, kad Tarnyba tinkamai įvertino, jog pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento 883/2004 13 straipsnio 3 dalis, todėl Tarnybos ir VSDFV skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas vadovavosi Reglamento 883/2004 11 straipsnio 1 dalies, 3 dalies a punkto, 13 straipsnio 3 dalies, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, (toliau – ir Reglamentas 465/2012) 2 straipsnio, Aprašo 15 punkto (2014 m. gruodžio 19 d. redakcija) nuostatomis. Pažymėjo, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių Europos Sąjungoje, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo, todėl nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai, ar pagal darbo sutartį dirbamas darbas nėra nedidelės apimties.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad išvada dėl pareiškėjui A1 pažymėjimo neišdavimo buvo priimta atsakovui įvertinus surinktą medžiagą apie UAB „Martenas“, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas, ekonominę veiklą. Atsakovas rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo medžiaga, įforminta 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. informaciniuose raštuose. Patikrinimo metu, kuris buvo atliktas pagal atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. prašymą, buvo nustatyta, kad UAB „Martenas“ realiai veiklos Lietuvoje nevykdo, atitinkamai darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Tokią išvadą Valstybinė darbo inspekcija priėmė patikrinimo metu nustačiusi, kad bendrovės buveinės nurodytu adresu rasti nepavyko, su bendrovės direktore susisiekti taip pat nepavyko. Valstybinei darbo inspekcijai buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, kuriose nurodytas tik bendrovės buveinės adresas, tačiau darbuotojų darbo vieta nenurodyta. Buvo paaiškinta, kad darbuotojai (Lenkijos piliečiai) į Lietuvą iš Lenkijos pagal grafiką autobusu atvyksta du kartus per mėnesį ir reklamos agento funkcijas vykdo bendrovės direktorės nurodytame mieste. Galimybė susitikti su darbuotojais pareigūnams nebuvo sudaryta, nes atliekamo patikrinimo metu darbuotojai paslaugas teikė Kaune, o ne Vilniuje. Gauti daugiau duomenų apie bendrovės vykdomą veiklą bei susitikti su darbuotojais Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams nebuvo pavykę ir atliekant patikrinimą pagal Tarnybos 2015 m. sausio 29 d. prašymą. Atliekant patikrinimą VDI pareigūnams taip pat buvo nurodyta, kad darbuotojai tą mėnesį jau dirbo dvi dienas po 8 valandas, o kitą mėnesį į Lietuvą atvyks tik vienas darbuotojas. Valstybinė darbo inspekcija pateikdama išvadą atkreipė dėmesį, kad kai bendrovės administracija pateikia dokumentus, darbo grafikuose paprastai jau būna nurodyta, kad tą mėnesį darbuotojai jau yra dirbę arba atostogauja, todėl įdarbintų asmenų darbo vietų inspektoriams patikrinti nepavyko atlikus du patikrinimus per tuos pačius metus. VDI tokias schemas įvardino kaip besikartojančias ir kurios leidžia teigti, kad bendrovės darbuotojai socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje draudžiami tik formaliai (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Taigi pareiškėjui šių faktinių aplinkybių niekaip nepaneigus, jos buvo pagrindu ginčo sprendimams priimti. Tarnyba A1 pažymėjimo darbo sutarties su UAB „Martenas“ laikotarpiu pareiškėjui neišdavė įvertinusi VDI pateiktą medžiagą apie tai, kad faktiškai UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos nevykdo ir įmonės darbuotojai (Lenkijos piliečiai) socialiniu draudimu draudžiami tik formaliai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 straipsnio 3 dalį.
10. Vertindamas kompetentingos institucijos (VDI) nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą, teismas iš esmės sutiko su atsakovo priimta išvada, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėjui taikyti Reglamento 883/2004 13 straipsnio 3 dalį. Atsakovas jam pateiktos medžiagos kontekste neturėjo teisinio pagrindo išduoti A1 pažymėjimą. Tokia išvada daryta atsižvelgiant į tai, kad, nors su pareiškėju darbo sutartis ir buvo sudaryta, Pažyma apie darbą Lietuvoje tvirtina apie tai, kad pareiškėjas dvi dienas per mėnesį po 8 val. dirbo bendrovėje, tačiau nei prašymo svarstymo metu, nei į bylą nepateikus duomenų apie pareiškėjo darbą Lenkijoje, Tarnyba VDI pateiktos medžiagos kontekste (UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos Lietuvoje nevykdo, jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus, nesudaryta galimybė susitikti su darbuotojais, darbo vietų patikrinti taip pat nebuvo galimybės, su įdarbinimu susijusios schemos pasikartojančios ir pan.) turėjo pagrindą išvadai, kad Reglamento 883/2004 13 straipsnio 3 dalis pareiškėjui negali būti taikytina.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas pažymėjo, jog tai, kad bendrovė nėra likviduota ir su pareiškėju darbo sutartis nenutraukta, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. A1 pažymėjimai išduodami tik tuo pagrindu, jei asmuo Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje. Atitinkamai pareiškėjo vykdoma veikla pagal darbo sutartį neturi kelti abejonių pažymėjimą išduodančiai institucijai dėl asmens vykdomo darbo Lietuvoje realumo, nes A1 pažymėjimo išdavimo pagrindas ir yra būtent asmens (ne bendrovės) realiai atliekamas darbas Lietuvos Respublikoje. Atliekama darbinė veikla turi būti reali ir neabejotina, o pareiškėjui neįrodžius, kad jis ginčo laikotarpiu bendrovėje dirbo realiai (ką konkrečiai pareiškėjas būdamas reklamos agentu dirbo, kokioje teritorijoje dirbo ir pan.), taip pat nepateikus įrodymų apie darbą Lenkijoje (tokiu atveju Tarnybai nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo Lenkijoje vykdomos veiklos apimties), Tarnybai nebuvo pagrindo nesivadovauti Valstybinės darbo inspekcijos pateikta medžiaga.
12. Teismas sutiko su atsakovo ir VSDFV argumentais, jog tai, kad pareiškėjas buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje (buvo įtrauktas į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą), nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, nes į registrą įrašyti duomenys dar neįrodo, kad asmuo realiai dirbo. Tarnyba priėmusi skundžiamą sprendimą jį taip pat išsiuntė ir Lenkijos Respublikos kompetentingai įstaigai ZUS, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba nepateikė savo prieštaravimų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, jog Tarnyba priimdama sprendimą rėmėsi VDI patikrinimų medžiaga. VDI atlikusi patikrinimus (du per vienerius metus) nustatė, kad UAB „Martenas“ realiai veiklos Lietuvoje nevykdo, atitinkamai darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Abejoti valdžios institucijos pateiktais duomenimis Tarnybai nebuvo jokio pagrindo, o pareiškėjas jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė. Tarnyba sprendimą priėmė pagal turimą medžiagą. Tarnybos 2016 m. vasario 11 d. sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą (VDI dviejuose patikrinimuose nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu), iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir VSDFV 2016 m. kovo 22 d. sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas (VDI patikrinimai), išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, teismui nebuvo pagrindo.
14. Teismas pažymėjo, kad Reglamento 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma tik formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį, todėl atsižvelgiant į institucijų sprendimuose teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjas nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį vykdytą veiklą bendrovėje), patenkinti pareiškėjo reikalavimą nebuvo teisinio pagrindo. Pareiškėjas skundo argumentais ginčijamų sprendimų ydingumo neįrodė.
III.
15. Pareiškėjas T. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, rengdamasi nagrinėti pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo, susipažinusi su pareiškėjo T. M. apeliacinio skundo turiniu, nustatė, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. apeliacinis skundas pasirašytas advokato padėjėjos, kuri neturi įgaliojimų atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo stadijoje teismas apeliacinio skundo trūkumų nenustatė, jie paaiškėjo tik rengimosi nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme metu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjui T. M. buvo nustatytas terminas iki 2018 m. gruodžio 11 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumui, nurodytam šioje nutartyje, pašalinti – pateikti apeliacinį skundą, pasirašytą paties pareiškėjo arba įgalioto atstovo, turinčio teisę jį atstovauti apeliacinės instancijos teisme.
19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis buvo išsiųsta pareiškėjui T. M. registruotu laišku. Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis, šis laiškas įteiktas gavėjui 2018 m. gruodžio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis taip pat buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis pareiškėjo atstovui advokatui Algiui Tursui ir pristatyta jam 2018 m. lapkričio 29 d.
20. Pareiškėjas ir jo atstovas, gavę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį, per joje nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.
21. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, kiti proceso dalyviai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo apeliacine tvarka neskundė, konstatuoja, kad apeliacinis procesas pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.