Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutiko su priimtais sprendimais nurodydamas, kad UAB „Martenas“ šiai dienai nėra likviduota, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nėra panaikinta, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) išvadomis, kad pareiškėjas tik formaliai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Mano, jog skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. reikalavimų, nes juose nėra pateikta jokių argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Pareiškėjas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 reglamento (EB) Nr. 883/2004 „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ (toliau – ir EB 883/2004) 13 str. 3 dalies nuostatomis nurodydamas, kad pareiškėjui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kurį nėra panaikinta, turėtų būti taikytini Lietuvos socialinio draudimo teisės aktai.

Pažymėjo, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtinto ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovė neturėjo teisės pakeisti kitos valstybės narės nustatytos taikytinos socialinio draudimo teisės. Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę, Tarnyba dėl šios nustatytinos teisės nesutikimo nepareiškė, o priešingai, pareiškėjas buvo įtrauktas į apdraustųjų registrą. Pareiškėjo manymu, Tarnyba neturėjo teisės pareiškėjui nustatyti Lenkijos socialinės draudimo teisės, nes tokios teisės nesuteikia nei Aprašo, nei Reglamento Nr. 987/2009 (nustatantis Reglamento 883/2004 įgyvendinimo tvarką) nuostatos. Be to, Tarnyba nesutikdama su nustatyta Lietuvos socialinio draudimo teise nesikreipė į Lenkijos kompetentingą įstaigą bei nepateikė savo prieštaravimų, taigi nesilaikė Reglamento 987/2009 16 str. nuostatų, todėl pažeidė teisinės valstybės principą. Tokiu būdu pareiškėjui buvo sukurta teisinio netikrumo būsena, nes nesant pateiktam prieštaravimui, t. y. galiojant Lietuvos socialinio draudimo teisei, pareiškėjui taikytina ir Lenkijos socialinio draudimo teisė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta Reglamento Nr. 883/2004 11 str. 1 d., jog asmenims taikoma vienos valstybės narės socialinio draudimo teisė ir būtent valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, todėl nesant panaikintai UAB „Martenas“ su pareiškėju sudarytai darbo sutarčiai, pareiškėjui turėtų būti taikytina Lietuvos socialinio draudimo teisė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų skyrius atsiliepimo (b. l. 25–28) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija 2015-12-14 raštu Nr. SD-25-15309 informavo, kad buvo atliktas UAB „Martenas“ veiklos patikrinimas. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtos įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, nes realiai jokių funkcijų neatlieka. Atsižvelgiant į tai buvo priimta išvada, kad pareiškėjas yra sudaręs fiktyvią darbo sutartį su UAB „Martenas“ pagal kurią realiai darbinės veiklos nevykdė, o sudaryta darbo sutartimi siekė išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo Lenkijoje nuo pajamų, gautų iš Lietuvoje vykdomos savarankiškos veiklos. Tarnyba įvertinusi gautus duomenis 2016-02-11 sprendimu Nr. SPRE-240 atsisakė pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą bei nustatė, kad pareiškėjui darbo sutarčių su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiais turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 51–54) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad Tarnyba tinkamai įvertino, jog pareiškėjui negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 str. 3 dalis, todėl Tarnybos ir VSDFV skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016-02-11 sprendimo Nr. SPRE-240 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016-03-22 sprendimo Nr. (1.45)I-1681 teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamo ginčo esmė, socialinės apsaugos sistemos taikytinų teisės aktų nustatymas asmenims laisvai judant Europos Bendrijoje, kai asmuo pagal darbo sutartį dirba vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių (nuo 2010-05-01) socialinę apsaugą koordinuoja Reglamentas (EB) Nr. 883/2004; Reglamentas (EB) Nr. 987/2009; 2012-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 465/2012); taip pat VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, neatsižvelgiant į susijusių valstybių skaičių, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai. Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 465/2012 2 str. pakeitusiame Reglamento (EB) Nr. 987/2009 14 str. 5 b dalį nustatyta, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883/2004) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Tvarkos aprašo 15 punkte (2014-12-19 redakcija) nustatyta, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pačiu metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 dalis).

Pažymėtina, kad pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių Europos Sąjungoje, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo, todėl nustatant, kurios valstybės narės teisės aktai turi būti taikomi asmeniui, vienoje valstybėje dirbančiam pagal darbo sutartį, o kitoje vykdančiam savarankišką veiklą, būtina vertinti, ar asmuo faktiškai dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai, ar pagal darbo sutartį dirbamas darbas nėra nedidelės apimties.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2016-01-15 prašymu kreipėsi į Tarnybą prašydamas išduoti pažymą apie Lietuvos socialinio draudimo teisės aktų taikymą, kaip asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje, laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-11-30 (b. l. 32). Byloje pateikta 2014-10-28 neterminuota darbo sutartis tvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014-11-01 pagal su UAB „Martenas“ sudarytą darbo sutartį Nr. 28/10/2014 bendrovėje buvo įdarbintas reklamos agentu (b. l. 37). Darbo laikas nustatytas pagal grafiką, darbo užmokestis 1000 Lt/mėn.

Tarnyboje buvo gautas Lenkijos Respublikos kompetentingos įstaigos Zaklat Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Jasle (toliau – ir ZUS) 2015-09-30 raštas, kuriuo minėta institucija informavo Tarnybą, kad laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-02-28 ir nuo 2015-04-01 iki 2015-10-31 pareiškėjui, kaip vykdančiam individualią veiklą Lenkijos teritorijoje ir tuo pačiu metu dirbančiam samdomą darbą Lietuvos teritorijoje pagal darbo sutartį, sudarytą su UAB „Martenas“, taikytini Lietuvos teisės aktai (b. l. 43). Atsižvelgiant į 2015-09-30 raštu gautą informaciją Tarnyba 2015-11-09 raštu Nr. (7.16)S2-38579 (b. l. 39) kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingą įstaigą ZUS dėl papildomų duomenų apie pareiškėją už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-11-30 pateikimo. ZUS buvo prašoma pateikti pareiškėjo užpildytą prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą, sutartis dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje, duomenis apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje, darbo laiko apskaitos žiniaraščius apie darbą UAB „Martenas“ bei darbo sutarčių su UAB „Martenas“ patvirtintas kopijas. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad Lenkijos Respublikos kompetentinga įstaiga ZUS būtų pateikusi informaciją į Tarnybos 2015-11-09 raštą Nr. (7.16)S2-38579.

Tarnyba su 2015-11-11 raštu Nr. (7.2)S2-39116 kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją prašydama kompleksiškai patikrinti tam tikras įmones, tame tarpe ir įmonę UAB „Martenas“ dėl galimai fiktyvios veiklos ir dėl darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje (b. l. 45). Valstybinė darbo inspekcija apie atliktą patikrinimą ir priimtas išvadas Tarnybą informavo 2015-12-14 raštu Nr. SD-25-15309 (b. l. 47). Byloje pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2015-02-27 raštas Nr. (25)SD-2582 (b. l. 78) tvirtina apie tai, kad UAB „Martenas“ patikrinimas buvo atliktas ir anksčiau (pagal Tarnybos 2015-01-29 prašymą), kurio (patikrinimo) išvados išdėstytos šiame rašte.

Tarnyba įvertinusi surinktos medžiagos visumą, skundžiamu sprendimu nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti A1 pažymėjimą ir nustatė, kad pareiškėjo darbo sutarčių su UAB „Martenas“ galiojimo laikotarpiais turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 30). Tarnybos sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas VSDFV 2016-03-22 sprendimu Nr. (1.45)I-1681 (b. l. 13).

Kaip nustatyta bylos medžiaga, išvada dėl pareiškėjui A1 pažymėjimo neišdavimo buvo priimta atsakovei įvertinus suriktą medžiagą apie UAB „Martenas“, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas, ekonominę veiklą. Atsakovė rėmėsi Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo medžiaga, įforminta 2015-02-27 ir 2015-12-14 informaciniuose raštuose (b. l. 47, 76). Patikrinimo metu, kuris buvo atliktas pagal atsakovės 2015-11-16 prašymą buvo nustatyta, kad UAB „Martenas“ realiai veiklos Lietuvoje nevykdo, atitinkamai darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Tokią išvadą Valstybinė darbo inspekcija priėmė patikrinimo metu nustačiusi, kad bendrovės buveinės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) rasti nepavyko, su bendrovės direktore susisiekti taip pat nepavyko. Valstybinei darbo inspekcijai buvo pateiktos darbuotojų darbo sutartys, kuriose nurodytas tik bendrovės buveinės adresas, tačiau darbuotojų darbo vieta nenurodyta. Buvo paaiškinta, kad darbuotojai (Lenkijos piliečiai) į Lietuvą iš Lenkijos pagal grafiką autobusu atvyksta du kartus per mėnesį ir reklamos agento funkcijas vykdo bendrovės direktorės nurodytame mieste. Galimybė susitikti su darbuotojais pareigūnams nebuvo sudaryta, nes atliekamo patikrinimo metu darbuotojai paslaugas teikė Kaune, o ne Vilniuje. Gauti daugiau duomenų apie bendrovės vykdomą veiklą bei susitikti su darbuotojais Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams nebuvo pavykę ir atliekant patikrinimą pagal Tarnybos 2015-01-29 prašymą. Atliekant patikrinimą VDI pareigūnams taip pat buvo nurodyta, kad darbuotojai tą mėnesį jau dirbo dvi dienas po 8 valandas, o kitą mėnesį į Lietuvą atvyks tik vienas darbuotojas. Valstybinė darbo inspekcija pateikdama išvadą atkreipė dėmesį, kad, kai bendrovės administracija pateikia dokumentus, darbo grafikuose paprastai jau būna nurodyta, kad tą mėnesį darbuotojai jau yra dirbę arba atostogauja, todėl įdarbintų asmenų darbo vietų inspektoriams patikrinti nepavyko atlikus du patikrinimus per tuos pačius metus. Valstybinė darbo inspekcija tokias schemas įvardino kaip besikartojančias ir kurios leidžia teigti, kad bendrovės darbuotojai socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje draudžiami tik formaliai (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Taigi pareiškėjui šių faktinių aplinkybių niekaip nepaneigus, jos buvo pagrindu ginčo sprendimams priimti.

Kaip nustatyta, Tarnyba A1 pažymėjimo darbo sutarties su UAB „Martenas“ laikotarpiu pareiškėjui neišdavė įvertinusi VDI pateiktą medžiagą apie tai, kad faktiškai UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos nevykdo ir įmonės darbuotojai (Lenkijos piliečiai) socialiniu draudimu draudžiami tik formaliai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo ginčo laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 str. 3 dalį.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas A1 Pažymėjimo, kurį buvo prašoma išduoti kaip dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje, neišdavimo teisėtumas, todėl, tokiu atveju, esminė aplinkybė turėtų būti fakto, jog pareiškėjas Lietuvoje dirbdamas pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas dirba realiai ir jo dirbamas darbas nebuvo nedidelės apimties, neginčijamas įrodymas. Vertinant kompetentingos institucijos (VDI) nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą, iš esmės sutiktina su atsakovės priimta išvada, kad nėra teisinių pagrindų pareiškėjo atžvilgiu taikyti Reglamento (EB) Nr. 882/2004 13 str. 3 dalį. Atsakovė jai pateiktos medžiagos kontekste, neturėjo teisinio pagrindo išduoti A1 pažymėjimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, nors su pareiškėju darbo sutartis ir buvo sudaryta, Pažyma apie darbą Lietuvoje tvirtina apie tai, kad pareiškėjas dvi dienas per mėnesį po 8 val. dirbo bendrovėje, tačiau nei prašymo svarstymo metu, nei į bylą nepateikus duomenų apie pareiškėjo darbą Lenkijoje, Tarnyba VDI pateiktos medžiagos kontekste (UAB „Martenas“ darbuotojai veiklos Lietuvoje nevykdo, jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus, nesudaryta galimybė susitikti su darbuotojais, darbo vietų patikrinti taip pat nebuvo galimybės, su įdarbinimu susijusios schemos pasikartojančios ir pan.) turėjo pagrindą išvadai, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 dalis pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikytina.

Pareiškėjo teigimu, UAB „Martenas“ šiai dienai nėra likviduota, su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nėra panaikinta, todėl atsakovas neturėjo pagrindo remtis Valstybinės darbo inspekcijos išvadomis, kad pareiškėjas tik formaliai draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tai, kad bendrovė nėra likviduota ir su pareiškėju darbo sutartis nenutraukta, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga. Kaip jau minėta, A1 pažymėjimai išduodami tik tuo pagrindu, jei asmuo Lietuvos Respublikoje dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Valstybėje narėje. Atitinkamai pareiškėjo vykdoma veikla pagal darbo sutartį neturi kelti abejonių pažymėjimą išduodančiai institucijai dėl asmens vykdomo darbo Lietuvoje realumo, nes A1 pažymėjimo išdavimo pagrindas ir yra būtent asmens (ne bendrovės) realiai atliekamas darbas Lietuvos Respublikoje. Atliekama darbinė veikla turi būti reali ir neabejotina, tuo tarpu pareiškėjui neįrodžius, kad jis ginčo laikotarpiu bendrovėje dirbo realiai (ką konkrečiai pareiškėjas būdamas reklamos agentu dirbo, kokioje teritorijoje dirbo ir pan.), taip pat nepateikus įrodymų apie darbą Lenkijoje (tokiu atveju Tarnybai nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo Lenkijoje vykdomos veiklos apimties), Tarnybai nebuvo pagrindo nesivadovauti Valstybinės darbo inspekcijos pateikta medžiaga.

Pareiškėjas skunde prieštaravo, kad Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę Tarnyba dėl šios nustatytinos teisės nesutikimo nepareiškė, o priešingai, pareiškėjas buvo įtrauktas į apdraustųjų registrą. Sutiktina su atsakovės ir VSDFV argumentais, kad tai, kad pareiškėjas buvo draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje (buvo įtrauktas į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu registrą), nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjui Reglamento Nr. 883/2004 13 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės, nes į registrą įrašyti duomenys dar neįrodo, kad asmuo realiai dirbo. Tarnyba priėmusi skundžiamą sprendimą jį taip pat išsiuntė ir Lenkijos Respublikos kompetentingai įstaigai ZUS, todėl nėra pagrindo teigti, kad Tarnyba nepateikė savo prieštaravimų.

Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes juose nėra pateikta jokių argumentų pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjas nedirbo Lietuvoje pagal darbo sutartį ir nebuvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-08 nutartis Nr. A-822-132/2014). Minėta, jog Tarnyba priimdama sprendimą rėmėsi VDI patikrinimų medžiaga. VDI atlikusi patikrinimus (du per vienerius metus) nustatė, kad UAB „Martenas“ realiai veiklos Lietuvoje nevykdo, atitinkamai darbuotojai Lietuvos Respublikoje jokių darbo funkcijų neatlieka. Abejoti valdžios institucijos pateiktais duomenimis Tarnybai nebuvo jokio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjas jokių įrodomąją galią turinčių dokumentų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nepateikė. Tarnyba sprendimą priėmė pagal turimą medžiagą. Tarnybos 2016-02-11 sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti A1 pažymėjimą (VDI dviejuose patikrinimuose nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu), iš esmės analogiška argumentacija išdėstyta ir VSDFV 2016-03-22 sprendime. Skundžiamuose sprendimuose nurodytas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindas (VDI patikrinimai), išdėstytas teisinis pagrindas, todėl teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 str. nuostatų nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė negali būti taikoma tik formaliai, nesigilinant į jos paskirtį, turinį, todėl atsižvelgiant į institucijų sprendimuose teisingai vertintą teisės aktų nuostatų ir faktinių aplinkybių visumą (pareiškėjas nepaneigė atsakovės nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį vykdytą veiklą bendrovėje), patenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Tarnybos 2016-02-11 sprendimą Nr. SPRE-240 nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti ir VSDFV 2016-03-22 sprendimą Nr. (1.45)I-1681, kuriuo buvo patvirtintas Tarnybos 2016-02-11 sprendimo Nr. SPRE-240 teisėtumas. Pareiškėjas skundo argumentais šių sprendimų ydingumo neįrodė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo T. M. (T. M.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.