Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. liepos 25 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.1-2124-414/2014, Kauno apygardos administracinis teismas, nuspręsdamas atmesti ARATC skundą, nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2013 m. vasario 14 d. raštas Nr.(1.3)R3-75 (b.l. 46) ir 2014 m. liepos 14 d. raštas Nr.(1.3.)R3-383 (b.l. 74) patvirtina aplinkybę, jog G. Č. ir K. B. priklausantis nekilnojamasis turtas (namas), esantis (duomenys neskelbtini), nuo rinkliavos pradžios naudoti/gyventi netinkamas ir minėto nekilnojamojo turto teritorija yra sutvarkyta vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis Alytaus rajono miestų ir gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas įrodė, kad ginčo laikotarpiu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir atliekų neturėjo ir pripažino, kad K. B. ginčo laikotarpiu neatsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

Situacija, kurią konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 25 d. sprendimu, nėra pasikeitusi. Pareiškėjas pastoviai gyvena Kaune ir name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), niekada negyveno, negyvena jame ir šiuo metu. Tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas namas pats savaime komunalinių atliekų negamina - todėl nei jis, nei jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinami kaip atliekų turėtojai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktu, atliekų turėtojas - atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. ARATC neteikia ir niekada anksčiau neteikė pareiškėjui jokių paslaugų, bei neteisėtai reikalauja iš pareiškėjo sumokėti 55,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tai yra už pareiškėjui nesuteiktas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas vien tik dėl to, kad šiame regione yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Dėl šios priežasties reikalavimas sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą yra akivaizdžiai neteisėtas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomose bylose pareiškėjui buvo pritaikyta lengvata - 100 procentų atleidimas nuo įmokos asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje (lengvata buvo įtvirtinta anksčiau galiojusiame Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. K-286). Analogiška lengvata šiuo metu yra įtvirtinta Nuostatų 50.1 punkte (100 proc. atleidimas vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje). Asmuo siekiantis pasinaudoti minėta lengvata turi pateikti Nuostatų 51 punkte nurodytus dokumentus. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nuostatų 56 punktu vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata galioja vienerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos. Toks lengvatų galiojimo terminas yra protingas ir teisingas, kadangi lengvata suteikiama ne visam laikotarpiui kol asmuo turi nekilnojamo turto objektą, tačiau atsižvelgiant ar ir toliau egzistuoja aplinkybės, dėl kurių lengvata ir toliau gali būti pritaikyta. Todėl asmenys kiekvienais metais vėl turi įrodyti aplinkybes, kad jiems turi būti pritaikyta lengvata. Nei ARATC, nei atsakovui nėra žinoma ar pareiškėjo nuosavybės teise valdomame objekte nepasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo pritaikyta lengvata ir ar toliau egzistuoja būtinybė taikyti lengvatą pareiškėjui.

Iki gaudamas Įspėjimą iš ARATC dėl susidariusios skolos, pareiškėjas buvo informuotas Mokėjimo pranešimais apie mokestį už vietinę rinkliavą. Pareiškėjas būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, galėjo pradėti aiškintis, kodėl jam yra siunčiami mokėjimo pranešimai, ar tikrai jis yra skolingas ir kodėl jam nebetaikoma lengvata. Tačiau to jis nedarė, nors galbūt būtų paaiškinęs, kad jo nekilnojamo turto objektas atitinka Nuostatuose nustatytos lengvatos sąlygas ir būtų pateikęs būtinus dokumentus bei jam būtų buvus pritaikyta Vietinės rinkliavos lengvata. Tačiau nesiimdamas jokių veiksmų pareiškėjas galėjo ir privalėjo numatyti, kad skola už Vietinę rinkliavą pati savaime neišnyks, nes asmenys siekdami pasinaudoti savivaldybių nustatytomis lengvatomis patys turi būti aktyvūs ir rūpestingi. Pačiam pareiškėjui kaip nekilnojamojo turto savininkui, kilo pareiga įrodyti, kad yra Nuostatuose numatytos aplinkybės pritaikyti lengvatą dėl Vietinės rinkliavos ir pateikti apie tai įrodančius dokumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl neteisėtų Alytaus rajono savivaldybės veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savivaldybės darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialus – tai viešosios teisės subjektas – valstybė arba savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės arba savivaldybės atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 straipsnio 2 dalis) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir pan.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 straipsnio 3 dalis) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą, atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas) byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 straipsnis).

Pareiškėjas atsakovo Alytaus rajono savivaldybės veiklos neteisėtumą grindžia tuo, jog ARATC nepagrįstai atsiuntė jam Įspėjimą, kuriuo reikalaujama sumokėti susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir kuriame nurodomi žeminančio pobūdžio teiginiai, jog apie pareiškėjo tariamą skolą bus informuoti tretieji asmenys ir pareiškėjas bus įtrauktas į Skolininkų registrą. Nurodo, jog Įspėjimo turinys pažemino pareiškėją bei sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte yra įtvirtina, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra vietinių rinkliavų nustatymas. Šio įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų ir mokesčių, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje yra numatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Įgyvendindama aptartas teisės aktų nuostatas, Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kuriais buvo nustatyta vietinė rinkliava Alytaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams ir rinkliavos mokėtojams. Alytaus rajono savivaldybės taryba 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. K-294 „Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo” pakeitimo“, Nuostatus pakeitė ir išdėstė nauja redakcija.

Pagal Nuostatų 6.5. punktą rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Pagal Nuostatų 8 punktą Rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – ir Registras) kuria, atnaujina ir administruoja Rinkliavos administratorius – ARATC. Nuostatų 9 punktas nustato, kad ARATC Registrą tvarko naudodamas VĮ Registrų centro, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Savivaldybės ir kitų subjektų turimus duomenis. Pagal Registro duomenis ARATC vieną kartą per metus iki vasario 15 dienos parengia ir pateikia Rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 20 punktas).

Byloje esantys duomenys (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas) patvirtina, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo ½ nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini) (b .l. 32 – 33). Pareiškėjas teigia, jog jam pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis namas stovi tuščias, niekieno negyvenamas ir nenaudojamas, atliekos nesusidaro, o jo savininkas, jame negyvenantis ir juo nesinaudojantis, negali būti teisiškai vertinamas kaip atliekų turėtojas.