Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams L. V., G. V.,

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui A. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovėms A. P., A. P., S. P., tretiesiems asmenims I. K., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo I. K. su ieškiniu sutinka.

Trečiasis asmuo Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu dalyje dėl šiltnamio perkėlimo sutinka.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovo reikalavimai pažeidžia nepilnamečių atsakovių teises ir teisėtus interesus, todėl ieškinys turėtų būti netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui priklauso 182/726 dalys žemės sklypo (0, 0726 ha ) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini). 272/726 dalys šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 136/726 dalys šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 136/726 dalys šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurios yra A. P. nepilnametės dukros (1 t. b.l. 15-19).

Ginčo žemės sklypo dalį su jame esančio gyvenamojo namo dalimi ir kitų statinių dalimi ieškovui padovanojo tėvai D. K. ir L. K. 2014-01-23 (1 t. b.l. 6-14).

Ieškovas nurodo, kad 2001-06-05 tarp šio žemės sklypo tuo metu buvusių savininkų A V., A.T. Ž., H. T. V. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo padalinimo planą M. 1:500 plotas 726 kv. m, parengtą V. S. individualios įmonės 2001-06-05. Ieškovo teigimu, per keturiolika metų yra pasikeitęs žemės sklype esančių pastatų kiekis, namo, esančio šiame sklype savininkai ir praktiškai yra šiuo metu tik du šio sklypo naudotojai: ieškovas A. K. ir atsakovė A. P., atstovaujanti savo ir savo nepilnamečių dukrų A. P. ir S. P. interesus. Ieškovo nuomone, juridiškai jo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, nes pagal nustatytą naudojimosi tvarką, ieškovas turi naudotis žemės dalimi, esančia viduryje žemės sklypo, o atsakovai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimis, esančiomis abiejose pusėse ieškovo naudojamos žemės. Ieškovo nuomone, taip naudotis yra neracionalu. Be to, ieškovo teigimu, šiuo metu yra praradusi pagal paskirtį reikšmę bendro naudojimosi žemės sklypo dalis, esanti ne po gyvenamuoju namu, nes yra nugriauti ir išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro statiniai, buvę šioje žemės sklypo dalyje ir šioje dalyje esančiu žemės sklypu faktiškai naudojasi ieškovas. Ieškovas kartu su UAB „NT matininkai" 2014-06-25 parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu Ml:500, 2014-07-16 pateikė atsakovei A. P. Pasiūlymą pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką bendraturčių susitarimu (1 t. b.l. 21). Atsakovė A. P. atsiuntė atsakymą, kuriame nesutinka pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, motyvuodama tuo, kad ją tenkina nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri buvo nustatyta jai įsigyjant turtą (1 t. b.l. 22).

Atsižvelgdamas į atsakovės A. P. atsiliepime ir teisme išreikštas pastabas ir pageidavimus, tikslu žemės sklypą racionaliau naudoti pagal paskirtį visiems bendraturčiams patogioje vietoje, ieškovo užsakymu 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengė Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Ml:500 sklypo plotas 726, pagal kurį ieškovas turėtų naudotis 133 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B", atsakovės A. P., A. P. ir S. P. turėtų naudotis 394 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A". 199 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C" ieškovas ir atsakovės turėtų naudotis bendrai (1 t. b.l. 79).

Ieškovas nurodo, kad atsakovė A. P. 2014-03-23 jai priklausantį šiltnamį iš žemės sklypo dalies, kuri plane pažymėta indeksu „A" perkėlė į žemės sklypo dalį, kuri plane pažymėta indeksu „B". Iš fotonuotraukų matyti iki 2014-03-23 buvusi šiltnamio vieta (1 t. b.l. 80-81, Fotonuotrauka Nr. 1, 2), atliekami šiltnamio pastatymo į naują vietą darbai (1 t. b.l. 82, Fotonuotrauka Nr. 3) ir dabartinė šiltnamio vieta (1 t. b.l. 83-84, fotonuotrauka Nr. 4,5). Ieškovo teigimu, šiltnamis pastatytas pažeidžiant įstatymines normas, negavus bendraturčių sutikimo, nesilaikant nustatyto atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos, negavus gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo. Gretimo žemės sklypo, esančio Mindaugo g. 14A, Marijampolės m., savininkai yra ieškovas A. K. ir trečiasis asmuo - ieškovo sutuoktinė I. K., šią aplinkybę patvirtina išrašas iš Nekilnojamojo turto registro(1 t. b.l. 87). Šiltnamis 8,20x5,05 m dydžio ir 2,70 m aukščio pastatytas 70 cm atstumu nuo ieškovo žemės sklypo ribos be ieškovo šeimos sutikimo (1 t. b.l. 84, Fotonuotrauka Nr. 5). Prie pat žemės sklypo ribos yra ieškovui nuosavybės teise priklausantis namas ir šiltnamis užstoja šviesą, per langą matyti tik šiltnamio šonas ir jo stogas (1 t. b.l. 85, Fotonuotrauka Nr. 6).

Ieškovas teigia, kad atsakovė A. P. įpareigotina šiltnamį perkelti į žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k. v. dalį Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500 sklypo plotas 726, parengtame 2015-01-13 UAB „NT matininkai" pažymėtą indeksu „A", per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Atsakovė A. P., atstovaudama ir savo nepilnamečių dukrų A. P. ir S. P. interesus, su ieškiniu kategoriškai nesutinka. Atsakovė mano, jog ieškovo siūloma nustatyti naudojimosi tvarka iš esmės yra pažeidžianti kitų bendraturčių teises, o iki šiol nustatyta tvarka yra tinkama, keisti nėra jokio pagrindo, ji yra nusistovėjusi ir iki šiol visiems bendraturčiams priimtina.

Atsakovės nuomone, ieškovas pateiktu planu iš esmės prašo iki šiol bendro naudojimo laikytos dalies didžiąją dalį pripažinti kaip jo naudojama dalimi. Šiuo metu šioje dalyje yra susiformavęs bendras kiemas, kuriame yra ne tik vaikų žaidimų aikštelės, tačiau ir statomi automobiliai. Anksčiau nustatyta tvarka šiuo atveju, atsakovės teigimu, visiškai nepažeidžia ieškovo teisėtų interesų, kadangi jis į jam priklausančią namo dalį patenka taip pat per bendro naudojimo žemės sklypą.

Be to, atsakovė laiko, jog svarbu pabrėžti tai, kad ieškovas prašo naudojimosi tvarką nustatyti visiškai neatsižvelgdamas į šiuo metu nusistovėjusią faktinę sklypo naudojimo situaciją. Toje vietoje, kurioje ieškovas prašo nustatyti kaip jam priklausančią sklypo dalį yra įvažiavimas į kiemą iš Mindaugo g. ir įrengti netgi įvažiavimo vartai, o kito įvažiavimo į sklypą nėra, būtent toje vietoje yra laikomi automobiliai. Tuo tarpu kito įvažiavimo į kiemą ne tik kad nėra, bet netgi ir nebūtų galimybės įrengti, kadangi kitoje pusėje esantis tarpas pagal ieškovo prašomą tarpą nebūtų pakankamas talpinti automobiliui. Kaip matyti iš pateikto plano, atsakovės teigimu, kitoje namo pusėje išėjimo į gatvę atkarpa sudaro 3,99 m. pločio. Iš šios atkarpos minusavus laiptų aikštelę (2,20 m) bei ieškovo prašomą 1 m apėjimą aplink namą, automobilių įvažai liktų apie 1,79 m. Akivaizdu, jog pro tokį tarpą nepavyktų įvažiuoti jokiam lengvajam automobiliu, o apie sunkiasvorį transportą netgi negali būti jokios minties. Tokia situacija, atsakovės nuomone, iš esmės pažeistų atsakovių interesus, kadangi pastarosios liktų be galimybės statyti savo transporto priemones.

Atsakovė taip pat nurodo, kad nėra suprantamas ieškovo pateiktas planas ir toje dalyje, kad jis yra suskirstytas į dvi dalis, nors bendraturčių yra keturi. Visiškai nėra pagrindo teigti, jog sklypu naudojasi tik atsakovė A. P. ir ieškovas. Sklypu be jokios abejonės naudojasi bei ateityje naudosis ir kitos atsakovės, ir tai jokiu būdu nepanaikina pareigos su jomis sulygti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, ko tuo tarpu ieškovas neatliko. Vien tas faktas, kad atsakovė A. P. yra kitų dviejų atsakovių atstovė pagal įstatymą, nėra pagrindas nevykdyti pareigų kitų atsakovių atžvilgiu. Vien formaliąja prasme toks planas negalėtų būti patvirtintas, kadangi naudojimosi tvarka nustatyta tik dviems bendraturčiams, nevertinant to, jog jie yra keturi.

Atsakovei akivaizdu, jog ieškovas, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus siekia pasididinti savo realiąją dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi iki šiol ji buvo santykinai mažesnė, lyginant su atsakovėmis. Be to, atsakovei nesuprantamas ieškovo argumentas dėl kitų kiemo statinių pasikeitimo, t. y. jiems esant nugriautiems ir išregistruotiems bendro naudojimo sklypo dalys nebeteko prasmės. Su tokia ieškovo pozicija atsakovė nesutinka, kadangi pastatai buvo nugriauti be bendrasavininkių sutikimo - savavališkai, taip grubiai pažeidžiant jų teises, todėl dėl tokių ieškovo neteisėtų veiksmų vyksta kiti ginčai tarp šalių. Kaip dabar atsakovėms paaiškėjo, būtent tokiais neteisėtais veiksmais ieškovas siekė nustatyti kitokią sklypo naudojimosi tvarką.

Atsakovė taip pat nurodo, kad toje vietoje, kurią ieškovas prašo pripažinti kaip jo naudojamą dalį, šiuo metu būtent atsakovei priklausanti dalis ir joje yra suformuotas sodas, jau penkerius metus auga vaiskrūmiai bei medžiai: trešnės (vertė - 84 eurai), vyšnios (vertė - 25 eurai), 5 juodųjų serbentų krūmai (vertė - 45 eurai), 50 vnt. braškių krūmų (vieneto kaina 3 eurai, viso vertė 150 eurų). Taigi panaikinus šiuos augalus atsakovė patirtų netgi 304 eurus žalos. Be kita ko, ieškovo siūlomo plano B dalyje (priklausančio atsakovei), šiuo metu yra pastatytas 40 m² šiltnamis (vertė - 400 eurų), kuriame augina gėles ir jas pardavinėja, kas yra pastarosios bei jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis (vieneto kaina 3 eurai, viso vertė 300 eurų). Taigi panaikinus šį šiltnamį atsakovė patirtų 800 eurų žalos.

Atsakovės nuomone, tokiais veiksmais ieškovas galimai neteisėtai siekia padidinti šalia esantį jam priklausantį sklypą, ko pasėkoje atsitvėrimui nuo jo, atsakovei reikėtų papildomai investuoti į tvoros pastatymą (79,94 metrai - vertė 2398,20 eurų). Tuo tarpu ieškovo argumentas, jog iki tos nustatyta naudojimosi tvarka nebėra tinkama, kadangi yra sunaikinti ir nugriauti dalis kieme buvusių statinių. Visgi akcentuotina, jog šie statiniai buvo sunaikinti ir nugriauti dar 2002 m. rugsėjo 26 d. (1 t. b.l. 128-129), todėl iki tol buvusi tvarka tenkino visus bendraturčius ir buvo jiems tinkama, tačiau dabar gi ji pasidarė netinkama būtent ieškovui, nenurodant jokių objektyvių priežasčių bei būtinybės keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką bendru daiktu.

Trečiasis asmuo I. K. ieškinį palaiko, nurodo, jog atsakovė šiltnamį pastatė jau prasidėjus šios bylos procesui, daug metų šiltnamis stovėjo visai kitoje vietoje, t.y. toje sklypo dalyje, kur siūloma ieškovui naudotis sklypo dalimi, ir tai atskovę pilnai tenkino. Šiuo metu šiltnamis be ieškovo šeimos sutikimo pastatytas tiesiai po ieškovo namo langu, kas sukelia diskomfortą – atsirado vabzdžių, užstoja šviesą, matosi tik šiltnamio siena.

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su ieškiniu dalyje dėl šiltnamio perkėlimo sutinka. Nurodo, kad 2014 m. gegužės 12 d. patikrinus faktines aplinkybes vietoje (1 t. b.l. 101-111), nustatyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 70 cm nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytas medinis, dengta polietilenu 8,20x5,05 m dydžio ir 2,70 m aukščio šiltnamis pagal savo techninius parametrus yra I grupės nesudėtingas statinys. Ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pastatytas ginčo statinys - šiltnamis, nėra kultūros paveldo objekto teritorija arba kultūros paveldo vietovė, tad I-os grupės nesudėtingų statinių statybai ieškovo ir atsakovės sklype, neprivalomas rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas, todėl neprivalomas Statinių statybos projektas, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai rašytiniai pritarimai statinio projektui neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.3 punktą rašytiniai žemės sklypo savininkų sutikimai (susitarimai) privalomi statant statinį ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. Todėl, trečiojo asmens nuomone, ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas. Kitoje dalyje ieškinio tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamumas įstatymų leidėjo yra apibrėžtas ir kaip civilinių santykių teisinio reglamentavimo principas (CK 1.2 str. 1 d.), o CK 4.93 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Taigi, nagrinėjant konkrečių asmenų civilinį ginčą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu, aiškinti civilinės teisės normas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir jas taikyti privalu taip, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad šis principas, kaip ir kiti tiek konstituciniai, tiek civilinės teisės principai, nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 str. 1 d.: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-349-513/2016).

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas bylas dėl nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustymo yra suformulavęs pagrindinius kriterijus, į kuriuos privalo būti atsižvelgta. Vienas jų yra socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių tas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Kitas svarbus kriterijus yra naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas. Teismo praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą. Tai grindžiama tuo, kad bylos šalių valia dažnai nesutampa, ir teismui belieka remtis objektyviais kriterijais. Dėl to naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo, patogumo svarba ne kartą buvo grindžiami sprendimai Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegįjos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003: kt). Taip pat aktualus ir kitas kriterijus - faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarka garantų - teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti i susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-S63/2007).

Teismas sutinka su ieškovo nuomone.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 272/726 dalys ginčo žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P., 136/726 dalys šio žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. P., 136/726 dalys žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei S. P., kurios yra A. P. nepilnametės dukros. 2001-06-05 tarp šio žemės sklypo tuo metu buvusių savininkų A V., A.T. Ž. , H. T. V. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal Žemės sklypo padalinimo planą M. 1:500, plotas 726 kv. m, parengtą V. S. individualios įmonės (2 t. b.l. 34). Žemės sklypo padalinimo planas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl prieš trečiuosius asmenis nenaudotinas.

2002-11-13 Pirkimo pardavimo sutartimi ir Perdavimo - priėmimo aktu, patvirtintais notarės G. S., buvusi žemės dalies savininkė A. V. pardavė, o S. P. ir A. P. pirko 363/726 dalį 0,726 ha žemės sklypo su ½ dalimi gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 62-64). Sutartyje nurodoma, kad S. P. ir A. P. naudosis žemės sklypo dalimi padalinimo plane pažymėta žalia spalva, raide A (asmeninio naudojimo plotas - 280 kv. m) ir geltona spalva raide B (bendro naudojimo plotas - 83 kv. m). Iš viso 363 kv. m. Prie sutarties pridėtas 2001-06-05 žemės sklypo padalinimo planas, nors Pardavimo sutartyje nurodyta, kad pridedamas „žemės sklypo planas", o ne padalinimo planas (2 t. b.l. 34). Kiti dokumentai, pridėti prie sutarties įrodo, kad iki parduodant pastatų ir žemės sklypo dalį, gyventojų registre A. V. jokia naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota.

2004-12-08 S. P. ir A. P. dar pirko to paties pastato dalį 181/726 0,0726 ha ir žemės sklypo dalį iš pardavėjos I. K. (2 t. b.l. 103-127). Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta Druskininkų notaro biuro notaro J. P.. Iš prie sutarties pridedamų Pažymų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir žeme tvarka įregistruota tik A. P. ir S. P. pagal 2002-11-13 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10954, o I. K. parduodamos žemės sklypo dalies naudojimosi žeme tvarka nekilnojamojo turto registre neįregistruota. Tą patvirtina ir prie Pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas bendras žemės sklypo planas (2 t. b.l. 123-124).

Ieškovui 2014-01-23 dovanojimo sutarties pagrindu įgijant nuosavybę į 182/726 žemės sklypo dalį, ieškovo teigimu, nebuvo žinoma apie nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes dovanojamos žemės sklypo dalies jokia naudojimosi tvarka viešame registre nebuvo įregistruota ir dovanojimo sutartyje ji nebuvo nurodyta (1 t. b.l. 6-14). Atsakovė faktiškai naudojosi 2001-06-05 V. S. individualios įmonės padarytame žemės sklypo padalinimo plane parodytomis dalimis A ir C (2 t. b.l. 34). Dalyje C buvo pasistačiusi šiltnamį. 2001-06-05 parengtame V. S. Žemės sklypo padalinimo plane, kas atitinka 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500 žemės sklypo dalį „A" ir buvo šią sklypo dalį net apsitvėrusi metaline tvora, kas matyti iš 2012 m. liepos mėnesį Geogle Maps sudarytų žemėlapių (1 t. b.l. 151).

Ieškovo tėvai D. K. ir L. K. iki 2014-01-23 Dovanojimo sutarties sudarymo ir ieškovas A. K. po Dovanojimo sutarties sudarymo naudojosi žemės sklypo dalimi 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500 pažymėta indeksu „B" iki šiltnamio perkėlimo dienos, tai yra iki 2014-03- 24 (1 t. b.l. 79). Pažymėtina, kad šios dalies kraštine žemės sklypas ribojasi su kito ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kraštine.

LR CK 4.81 str. 1 d. numatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 2 dalyje numatoma, jog jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovas, įgydamas nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, nežinojo, jog jo naudojimui yra nustatyta tvarka. Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka nebuvo notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre, todėl ji nėra privaloma kitiems asmenims. Ši tvarka pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta tik dėl perkamos žemės sklypo dalies Povilioniams perkant žemės sklypo dalį iš pardavėjos A. V.. Ši žemės sklypo dalis ir yra palikta naudotis atsakovei pagal 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Ml:500. Dėl kitos ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos atsakovė nepateikė jokių įtikinamų įrodymų. Prie 2004-12-08 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė iš I. K. įsigijo dalį gyvenamojo namo ir žemės sklypo, pateiktame žemės sklypo plane nėra nurodyta jokios žemės sklypo naudojimosi tvarkos, iš kurios būtų aišku, kuria dalimi naudojosi pardavėja ir kurią dalį ji pardavė atsakovei (2 t. b.l. 123-124). Byloje pateiktas 2001 m. žemės sklypo planas, kuriame spalvotai nurodytos žemės sklypo naudojimo dalys yra ne originalaus dokumento kopija, todėl negali būti vertinamas kaip žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagrindas (2 t. b.l. 34). Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo nustatyta, notariškai patvirtinta ir įregistruota viešame registre ginčo žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka, atsakovė nepateikė.

Atsakovė A. P. nurodė, jog ieškovo pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas pažeidžia jos nepilnamečių dukrų interesus, t.y. pagal planą bendro naudojimo plotas yra mažas, ateityje dukroms įsigijus automobilius, nebeužteks vietos jiems parkuoti, kitos vietos nėra galimybės atsakovėms įsirengti. Atsakovės nuomone, nustatant naują naudojimosi tvarką turėjo būti įvertinti visų bendrasavininkų interesai, nesvarbu, kad šiuo metu dvi atsakovės yra nepilnametės. Kokios konkrečiai nepilnamečių atsakovių teisės ar interesai ieškovo pasiūlyta naudojimo tvarka yra pažeidžiamos nei atsakovė, nei išvadą teikianti institucija – Vaikų teisių apsaugos skyrius, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovės nurodytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, parengtame 2001-06-05 V. S., taip pat neaptarta ir nenurodyta kitų atsakovės šeimos narių dalis.

Teismas, vadovaudamasis LR Žemės įstatymo 1 ir 21 str. nustatytais bendraisiais žemės teisinio reguliavimo principais, įpareigojančiais siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo, sprendžia, jog ieškovo pateiktame prie patikslinto ieškinio 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500 (1 t. b.l. 79) kiekvienam naudotojui yra užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis lieka nepakitusi, praplėstas bendro naudojimo plotas: pagal 2002-11-13 sutartį atsakovai naudojosi 83 kv m bendro naudojimo plotu, pagal ieškovo siūlomą planą – 199 kv m. Atsakovai jokio savo pasiūlymo nepateikė, nurodydami, kad juos tenkina jau nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka ir jos keisti nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė jokių atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų pažeidimo, nepažeistas ir atsakovės asmeninės nuosavybės neliečiamumo principas. Teismo nuomone, ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus.

Atsakovė taip pat nurodė, kad toje žemės sklypo dalyje, į kurią pretenduoja ieškovas, auga atsakovės pasodinti vaiskrūmiai ir medžiai, jų panaikinimas bus didžiulė žala atsakovės turtui: trešnės (vertė - 84 eurai), vyšnios (vertė - 25 eurai), 5 juodųjų serbentų krūmai (vertė - 45 eurai), 50 vnt. braškių krūmų (vieneto kaina 3 eurai, viso vertė 150 eurų), viso 304 eurai žalos. Be kita ko, ieškovo siūlomo plano B dalyje, šiuo metu yra pastatytas 40 m² šiltnamis (vertė - 400 eurų), kuriame augina gėles ir jas pardavinėja, kas yra pastarosios bei jos nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis (vieneto kaina 3 eurai, viso vertė 300 eurų). Panaikinus šį šiltnamį, atsakovės teigimu, ji patirtų 800 eurų žalos. Tačiau reikalavimo atlyginti žalą ar sumokėti kompensaciją ieškinio tenkinimo atveju, už šį turtą atsakovė nereiškė, todėl šis klausimas nenagrinėtinas. Šis sprendimas neužkerta kelio atsakovei ateityje, nustačius ieškovo padarytą žalą, kreiptis su ieškiniu į teismą bendra tvarka.

Ieškovas taip pat teismo prašo įpareigoti atskoves šiltnamį perkelti į žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k.v. dalį Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500, parengtame 2015-01-13 UAB „NT matininkai", pažymėtą indeksu „A", per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nors atsakovė A. P. neustinka su tuo, kad šiltnamis pastatytas pažeidžiant reikalavimus, tačiau trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateikta medžiaga leidžia spręsti, kad ginčo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 70 cm nuo gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytas medinis, dengta polietilenu 8,20x5,05 m dydžio ir 2,70 m aukščio šiltnamis pagal savo techninius parametrus yra I grupės nesudėtingas statinys. Ginčo statinys - šiltnamis, yra I-os grupės nesudėtingų statinys, kuriam neprivalomas rašytinis valstybės tarnautojo pritarimas, todėl neprivalomas Statinių statybos projektas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tais atvejais, kai rašytiniai pritarimai statinio projektui neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo ir trečiojo asmens nurodytus argumentus, nepateikė. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad ieškinio reikalavimas perkelti šiltnamį į kitą vietą yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę šiltnamį perkelti per 15 dienų nuio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, tai yra pakankamai protingas laiko tarpas, per kurį įmanoma nesudėtingą statinį perkelti į kitą sklypo dalį, todėl ir šis reikalavimas tenkintinas.

Įvertinus aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CK 4.75, 4.81 str.).

Kiti teismo posėdžių metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovių solidariai priteistinos ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaids: 789,62 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 t. b.l. 153-154, 2 t. b.l. 133), 105,13 Eur už UAB „NT matininkai“ paslaugas (2 t. b.l.134-135), 100,20 Eur (346 Lt) už nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, pateiktus prie ieškinio (1 t. b.l. 15-19, 2 t. b.l. 26-28), viso kitų bylinėjimosi išlaidų – 205,33 Eur, 82,70 Eur žyminio mokesčio (1 t. b.l. 1-2, 77-78), bei valstybės naudai 17,91 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti žemės sklypu 0,0726 h unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k. v., esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatytą pagal (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo padalinimo planą M.1:500 plotas 726 kv. m, parengtą 2001-06-05 V. S. individualios įmonės.

Nustatyti žemės sklypu 0, 0726 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k. v., esančiu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotu registro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2015-01-13 UAB „NT matininkai" parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Ml:500, nustatant, kad nuo sprendimo įsigaliojimo dienos: A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis 133 kv. m žemės sklypo dalimi plane pažymėta „B"; A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudosis 394 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, 199 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C" A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudosis bendrai.

Įpareigoti A. P., gim. 1976-07-20, veikiančią savo ir nepilnamečių dukrų A. P., gim. 2003-04-25, ir S. P., gim. 2001-04-13, vardu ir interesais, šiltnamį perkelti į žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. k.v. dalį žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane Ml:500, parengtame 2015-01-13 UAB „NT matininkai" pažymėtą indeksu „A", per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti solidariai iš atsakovių: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 789,62 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) advokato atstovavimo išlaidų, 82,70 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 70 ct) žyminio mokesčio, 205,33 Eur (du šimtus penkis eurus 33 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti solidariai iš atsakovių: A. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 17,91 Eur (septyniolika eurų 91 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.