- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-105-479/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė, Romualdas Gabalis
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-105-479/2009
Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2009 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovui A. P. ir jo atstovui advokatui Romualdui Gabaliui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-07-24 sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė E. K. 2007-09-20 pareiškė ieškinį atsakovui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1994 metų pabaigoje, kai pradėjo dirbti kavinėje „Rojus“ Mažeikiuose, kurioje tuo metu dirbo ir atsakovas. Su atsakovu pagrindinis bendravimas vyko darbe, jie jautė vienas kitam abipusę simpatiją, po kelių pažinties mėnesių pradėjo bendrauti intymiai. Sužinojusi, kad laukiasi, ieškovė pasisakė A. P., jis šią žinią priėmė teigiamai. Po kiek laiko atsakovui nutraukus darbo santykius su kavine „Rojus“, visi ryšiai tarp jo ir ieškovės nutrūko. Po dukros A. gimimo praėjus šešiems mėnesiams, atsakovas ieškovę ir dukrą aplankė, Kalėdų proga A. P. dukrai padovanojo žaislinį meškiuką. Tačiau atsakovas atsisakė paduoti pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui dėl vaiko kilmės nustatymo ir neteikė paramos dukters išlaikymui. Ieškovei dukterį padėjo išlaikyti tėvai. Dėl šių priežasčių ieškovė prašė teismo nustatyti, kad A. P. yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. yra A. P. dukra, nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-09-20 iki 2007-09-20, šių lėšų tvarkytoja skirti ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2008-07-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad A. P. yra A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. pripažino A. P. duktė; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui kas mėnesį po 800 Lt periodines išmokas iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2007-09-20, lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė; iš atsakovo priteisė 28 800 Lt įsiskolinimo už dukters išlaikymą už laikotarpį nuo 2004-09-20 iki 2007-09-20; A. K. gyvenamąją vietą nustatė pas jos motiną; ieškovei iš atsakovo priteisė 1 207,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės priteisė 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo 1 176 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisė valstybei; sprendimo dalį dėl lėšų vaiko išlaikymui priteisimo leista vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. dėl minėto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinį atmesti. Apeliantas teigia, kad teismas šališkai vertino ieškovės parodymus, kurie, pagal ieškovę, pagrindžia atsakovo tėvystę. Teigia, kad su ieškove niekada artimai nebendravo, jokių santykių nepalaikė, nes tam nebuvo net sąlygų. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas teigiamai priėmė žinią apie jos pastojimą, vėliau aplankė dukrą bei dovanojo jai žaislą, yra išsigalvoti ir neatitinka tikrovės. Teismas ginčo teisiniams santykiams turėjo taikyti tuo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą, kurio 55 straipsnis nenumatė ekspertizės išvados giminystės ryšiui su vaiku įrodyti. Tuo metu negaliojo ir Europos konvencija „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“ (toliau – Konvencija), todėl atsisakymas atlikti ekspertizę negali būti traktuojamas kaip tėvystės pripažinimas (Konvencijos 5 straipsnis). Teismas priteisė vaikui išlaikymą atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimus, tačiau nesprendė klausimo, ar tokio dydžio suma yra būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nustatyta jo tėvystė A. K., priteistas išlaikymas vaikui bei išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Teigia, kad teismas netinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius tėvystės nustatymą, neteisingai vertino įrodymus, o priteistas išlaikymas vaikui yra per didelis, neatitinka protingumo kriterijų bei apelianto galimybių. Kolegija nesutinka su apelianto motyvais dėl tėvystės nustatymo ir iš dalies sutinka su argumentais dėl priteistino išlaikymo dydžio.
Dėl tėvystės nustatymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojamą praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl taikytinos teisės tėvystei nustatyti, svarbu yra tai, kad 1996-09-17 įstatymu Nr. 1519 LR Seimas ratifikavo 1975 m. Europos Konvenciją „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso“. Ratifikuota Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais ginčo santykius (LR Konstitucijos 138 str. 3 d.). Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatoma, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, 5 straipsnyje – kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Vaiko gimimo (1996-06-29) ir pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl tėvystės nustatymo (2007-09-20) metu minėta Konvencija LR Seimo buvo ratifikuota. Konvencijos 5 straipsnis, numatantis kaip pagrindą tėvystei nustatyti mokslinius įrodymus, galiojo. LR Seimas 1999-03-25 įstatymu Nr. VIII-1106 1964 m. Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnį suderino su Konvencijos nuostatomis ir nustatė, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę. 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 3.148 straipsnis kaip pagrindą tėvystei nustatyti taip pat įtvirtino mokslinius įrodymus (DNR ekspertizių išvadas). Taigi tiek buvę, tiek esami įstatymai, taip pat minėta Konvencija pagrindą tėvystei nustatyti numato mokslinius įrodymus. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis Kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į nurodyto įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą pagrįstai taikė vaiko kilmės nustatymo teisinius pagrindus, įtvirtintus 2001-07-01 įsigaliojusiame CK ir minėtoje Konvencijoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-761/2002, 2004-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004).
CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus įrodymus, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Pirmosios instancijos teismas paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, tačiau atsakovas ekspertizės atsisakė. Atsakovas atsisakydamas atlikti ekspertizę baiminasi dėl dabartinės santuokos iširimo (nustatyta, kad tai trečioji A. P. santuoka). Kolegijos vertinimu, svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti ekspertizę, atsakovas nenurodė, o atlikti tokią ekspertizę asmeniui nesutinkant nėra galimybės. Gerbiant A. P. asmenį ir jo neliečiamybę, kuri yra užtikrinta LR Konstitucijos 21 straipsnio, būtina atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146–148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais. Nors nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių šalių bendrą gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsižvelgdamas į kitas aplinkybes teismas atsakovo ekspertizės atsisakymą vertino kaip tėvystės įrodymą ir kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nuostata. A. P. pagrįstai pripažintas A. K. tėvu, o A. K. – jo duktė.
Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1–2 d.). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-7/2007). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
A. K. šiuo metu yra 12 metų amžiaus, ieškovė teigia dukters išlaikymui išleidžianti apie 1 900 Lt. Atsižvelgdama į tai, jog byloje nėra duomenų apie specialius vaiko poreikius dėl ligos ar pan., kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog tokia suma nėra būtina vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus apie šalių materialinę padėtį, gaunamas pajamas, turimą turtą bei įsipareigojimus ir, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis (nepilnamečius atsakovo vaikus D. P., G. P. ir V. P. (b. l. 114–115, t. 1) priteisė po 800 Lt išlaikymo A. K. bei 28 800 Lt šio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Kolegija sutinka su teismo išvada, kad atsakovo pajamos yra nemažos, atsakovas yra vienintelis dviejų įmonių akcininkas, jam taip pat priklauso nekilnojamojo turto (b. l. 21, 75–76, 103–104, 129, 133–149, t. 1). Tačiau, kolegijos vertinimu, priteista suma per didelė. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, kad atsakovo finansinė padėtis pastaruoju metu pablogėjo, vienai iš atsakovui priklausančių įmonių (UAB „Langvesta“) 2009-01-19 iškelta bankroto byla. Dėl šių priežasčių yra pagrindas iš atsakovo priteistą išlaikymą sumažinti iki 500 Lt per mėnesį, atitinkamai perskaičiuoti ir išlaikymo įsiskolinimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog A. P. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti keturis nepilnamečius vaikus, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikams geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.
Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl tėvystės nustatymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paliktinos galioti, o dalys dėl išlaikymo priteisimo keistinos – iš A. P. dukters A. K. išlaikymui priteista suma mažintina iki 500 Lt per mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 18 000 Lt (500 Lt x 36 mėn). Atitinkamai perskirtytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos bei šių išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 str.).
Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 1 509,22 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1–2, 12–14, 72–73, 77, t. 1), atsakovas – 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą (b. l. 113, t. 1). Proporcingai patenkintiems reikalavimams (50 proc.) iš atsakovo ieškovei priteistina 754,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui priteistina 750 Lt. Atsakovas nepateikė įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pateikė įrodymus, jog adv. V. Pargaliauskienei sumokėjo 1 072 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 8, 23, t. 2). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, taip pat į pateikto procesinio dokumento pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), sudėtingumą, apimtį ir teismo posėdžių skaičių, šios išlaidos mažintinos iki 300 Lt (CPK 98 str. 2 d.), iš viso iš atsakovo ieškovei priteistina 1 054,61 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 180 Lt žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn x 500 Lt x 3 proc.), 540 Lt žyminis mokestis už priteistiną išlaikymo įsiskolinimą (18 000 Lt x 3 proc.) ir 24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 744 Lt. Pateikdamas apeliacinį skundą A. P. sumokėjo 2 000 Lt žyminio mokesčio (b. l. 18, t. 2), nors 2008-11-04 nutartimi buvo įpareigotas sumokėti 1 278 Lt, todėl iš valstbės biudžeto jam grąžintina 722 Lt permoka. Iš šios sumos išskaičiavus 744 Lt iš atsakovo valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, lieka 22 Lt, kuriuos valstybei privalo sumokėti atsakovas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-07-24 sprendimo dalis dėl A. P. tėvystės A. K. nustatymo ir A. K. gyvenamosios vietos nustatymo pas jos motiną E. K. palikti nepakeistas.
priteisti iš A. P. 18 000 Lt įsiskolinimą už dukters A. K. išlaikymą už laikotarpį nuo 2004-09-20 iki 2007-09-20.
Priteisti iš atsakovo A. P. dukters A. K. išlaikymui kas mėnesį po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2007-09-20. Nepilnametės A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. K., jai mokėti periodines išmokas ir išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti ieškovei E. K. iš atsakovo A. P. 1 054,61 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. P. iš ieškovės E. K. 750 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. P. 22 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.