- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-1031-383/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04908-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. F. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties M. F. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas 2012 m. liepos 27 d. surašė M. F. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje už tai, kad jis 2012-07-07 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę be valstybinės techninės apžiūros, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją. Šiais savo veiksmais M. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 ir 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 124² str. 1 d. M. F. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 500 litų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. laikotarpiui.
Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs M. F. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2012 m. spalio 17 d. nutarė, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl M. F. skundą atmetė.
Šalies argumentai
M. F. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog pažeidimo nepadarė, jo vairavimo stažas yra 13 metų, jis yra suaugęs atsakingas trijų vaikų tėvas ir automobilis reikalingas rūpinantis vaikais. Pareiškėjas nurodo, jog rado kitą įvykyje dalyvavusį vairuotoją, turi nufilmavęs jo parodymus, užsirašė vardą, pavardę ir automobilio valstybinį numerį. Pareiškėjo teigimu, kitas vairuotojas nei važiuodamas, nei stabdydamas nebuvo išvažiavęs prieš eismą ar ant kelkraščio, stabdant jo ratai nečiuožė. Pareiškėjo manymu, jo veika neatitinka ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nes kitas vairuotojas tik sumažino greitį, o važiavimo krypties nekeitė. Pareiškėjas skunde teigia, kad pareigūnų parodymai neatitinka buvusios situacijos, nes jis, kitaip nei nurodo pareigūnai, įvažiavęs į sankryžą net padidino greitį, kad netrukdytų kitam automobiliui važiuoti. Pareiškėjo manymu, teismas ir policijos pareigūnai buvo suinteresuoti bylos baigtimi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba išreiškė poziciją, jog su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad administracinė nuobauda M. F. paskirta teisingai ir pagrįstai.
M. F. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė M. F. skundą jo administracinių teisės pažeidimų byloje. Ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. nėra, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad M. F. neigia savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. padarymo, ji buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 8), tarnybiniu pranešimu (b. l. 10), liudytojų R. D. ir A. D. parodymais teismo posėdyje (b. l. 37-38).
Pagal ATPK 124² str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai, atlikdami savo tarnybines pareigas, pastebėjo, kad šalutiniu keliu važiavęs automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, vairuojamas M. F., nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, įsuko į sankryžą, dėl ko pagrindiniu keliu važiavęs automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti savo važiavimo kryptį. Pareigą duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui nustato Kelių eismo taisyklių 158 punktas. Būdamas vairuotoju, M. F. Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalo žinoti ir jų laikytis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. F. ir neginčija aplinkybės, jog, važiuodamas šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančio automobilio. Tačiau atsakomybei pagal ATPK 124² str. 1 d. svarbu nustatyti, ar Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykį stebėję policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog pagrindiniu keliu važiavusio automobilio vairuotojas dėl M. F. veiksmų buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti savo važiavimo kryptį. Nors M. F. skunde teigia, kad automobilį vairuotojas tik pristabdė, tačiau šis skundo argumentas vertintinas kaip gynybinis, nurodytas siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Abu pareigūnai, duodami parodymus, patvirtino, jog pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio greitis buvo leistinas, įtarimų jiems nesukėlė. Teismo posėdyje duoti pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai galėtų būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti neteisingai apkaltinti M. F. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog rado kito automobilio vairuotoją ir su juo bendravo, tačiau nepateikė jokių tikslesnių duomenų, apylinkės teismo posėdyje taip pat neprašė šį asmenį apklausti. Pareiškėjo argumentai, jog jis yra atsakingas trijų vaikų tėvas ir vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas auginant vaikus, nelaikytini priežastimi netaikyti jam papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tuo tarpu iš bylos duomenų akivaizdu, kad trijų vaikų auginimas nekliudo M. F. nesilaikyti Kelių eismo taisyklių, už kurių pažeidimą jis yra administracine tvarka baustas jau 35 kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
M. F. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.