Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31995-24, kurioje V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, nevedusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2016 m. birželio 28 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 1 dalį, galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2019 m. kovo 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu;

3) 2021 m. liepos 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) 2024 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 1 val. 25 min. kambaryje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,26 prom. neblaivumas), savo sugyventiniui A. Z. tyčia tris kartus kirviu sudavė į dešinę koją, padarydama muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą.

V. B., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir ją apklausus kaip įtariamąją, kalta prisipažino visiškai (el. b. l. 105-108; 233-235).

Kaltinimas V. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Kaltinamosios V. B., kad A. Z. pas ją gyvena 1,5 metų, veda bendrą ūkį, maistą perka kartu, buities reikalus spendžia kartu. 2024 m. rugpjūčio 17 d. namuose, (duomenys neskelbtini), buvo su sugyventiniu A. Z. ir draugais: A. K., A. N. ir A. V., gėrė alų, sidrą. Su A. visą vakarą konfliktavo žodžiais, nes jis visą laiką kabinėjosi, kibo prie kiekvieno pasakyto žodžio. A. pradėjo laužyti jos daiktus, sulaužė taburetę. Jai buvo pikta dėl nepagarbaus A. elgesio. Neištvėrė ir, pasiėmusi kirvį, kelis kartus sudavė A. į koją. A. iš jos atėmė kirvį. Suprato, kad blogai pasielgė, išsigando ir po tų smūgių išbėgo iš namų. Vaikščiojo Kupiškio gatvėmis, kai po kažkurio laiko prie parduotuvės ją sulaikė policijos pareigūnai. Gailisi dėl to, kad nesusivaldė ir A. iš kirvio kelis kartus trenkė į koją. Buvo išgėrusi alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 105-108; 233-235).

Nukentėjusiojo A. Z. parodymais, kad jis gyvena kartu su V. B. apie 1,5 metų laiko, jos name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 17 d. buvo kartu V. B. namuose. Dar buvo A. K., A. N. ir A. V.. Kartu vartojo alkoholį. Tarp jų su V. įvyko žodinis konfliktas. Jis supykęs į pečių metė medinę taburetę, taip pat kaire ranka trenkė į patį pečių. Po vidurnakčio, tiksliai laiko nepasakys, stovėjo prie V.. Net nesuprato, kas įvyko, tik pajuto, kad dešine koja bėga kraujas. Buvo neblaivus, kaip jam padarytas sužalojimas kojoje pasakyti negali, nes pats nesuprato kaip viskas įvyko. Kažkuris iš draugų dar bandė dėti ant žaizdos rankšluostį, bet kraujas vis tiek stipriai bėgo. Paprašė, kad ant kojos uždėtų diržą ir užspaustų. Draugai vėliau pasakė, kad V. su kirviu tris kartus sudavė į koją. Jis pats paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Lūžis rankoje atsirado dėl jo paties kaltės, pats iš pykčio ranka trenkė į pečių ir taip susižalojo. Dėl su kirviu jam padaryto kojoje sužalojimo ir skausmo sukėlimo jokių pretenzijų V. B. neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 58-61; 193-194).

Liudytojo A. K. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. buvo svečiuose pas V. B. ir A. Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten gėrė alų ir sidrą. Tarp A. ir V. kilo konfliktas. Girdėjo, kaip V. varė A. iš jos namų. Vienu metu jau buvo pasiėmusi į ranką kirvį, bet jis atėmė ir kirvį pakišo po lova. Jau buvo po vidurnakčio, 2024 m. rugpjūčio 18 d. gal apie 1 val., konflikto metu V. tapo agresyvi. A. ją laikė ant lovos, bet V. tada koja spyrė į A. ir tas atšoko. V. rado po lova kirvį ir tuo kirviu norėjo suduoti A.. A. tada prišoko prie V. ir ją apkabino, o V. tuo momentu su kirviu tris kartus sudavė A. į dešinę koją. Pradėjo bėgti kraujas. Tada V. pabėgo iš namų. A. V. rankšluosčiu bandė sustabdyti kraujavimą. Kraujas nesiliovė bėgęs, tai tada A. užveržė diržą ant kraujuojančios kojos ir taip sustabdė kraujavimą (b. l. 75-78).

Liudytojo A. V. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. su A. N. buvo svečiuose pas A., kuris gyvena, (duomenys neskelbtini), kartu su V.. Tarp V. ir A. prasidėjo žodinis konfliktas. V. A. liepė ramintis, liepė išeiti iš namų. V. konflikto metu buvo pasiėmusi kirvį. Kažkas iš jos kirvį atėmė ir kirvį padėjo prie lovos. Toliau konfliktuojant, V. vėl pasiėmė padėtą kirvį. A. priėjęs prie V. ją apkabino, kad ji nusiramintų, bet V. toliau buvo pikta ir rankoje laikytu kirviu tris kartus sudavė A. į koją. Tada jam iš kojos pradėjo bėgti kraujas. Po konflikto V. pabėgo, o A. telefonu skambino bendruoju pagalbos telefonu. (b. l. 126-129).

Liudytojo A. N. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. buvo svečiuose pas V. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten gėrė degtinę, alų ir sidrą, po to užmigo. Pabudo ar kažkas jį pažadino, kai jau buvo naktis. Pamatė, kad visi laksto po kambarį. Pastebėjo, kad A. koja buvo kruvina. A. sakė, kad spintoje turėtų būti diržas ir prašė, kad jis su diržu suveržtų koją, nes bėgo kraujas. Jis paėmė diržą ir suveržė koją (b. l. 178-181).

2024 m. rugpjūčio 18 d. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo L. G. tarnybiniu pranešimu IBPS-V-2229457-24 ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 1 val. 32 min. iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, pranešėjas teigia, kad (duomenys neskelbtini), išprotėjo moteris, jam sužeista galva, teka kraujas. Nuvykus nurodytu adresu, namuose rastas pranešėjas A. Z., kuris paaiškino, jog jo draugė V. B. 3 kartus jam trenkė į dešinę koją taip jį sužalojo. Po smūgių A. Z. pajuto fizinį skausmą. Ant A. Z. dešinės kojos (žemiau kelio) matėsi dėmės panašios į kraują. Medikai apžiūrėję koją teigė, jog ant A. Z. dešinės kojos yra keletas žaizdų iš kurių viena didesnė. Medikai išvežė A. Z. į Panevėžio Respublikinę ligoninę žaizdai sutvarstyti. A. Z. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,95 prom. girtumas. Namuose taip pat dar buvo ir įvykį matė A. K., A. N. ir A. V.. Jie paaiškino, jog visiems būnant namuose, vartojant alkoholinius gėrimus tarp V. B. ir A. Z. įvyko žodinis konfliktas. V. B. pasiėmė namuose buvusį kirvį ir 3 kartus trenkė A. Z. į dešinę koją, taip jį sužalojo. Vykdant V. B. paiešką, ji buvo rasta Kupiškio m., (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos padarymu įtariama V. B. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kupiškio r. PK. V. B. nustatytas 1,26 prom. girtumas (b. l. 3-7).

2024 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad įvykio – namas, (duomenys neskelbtini). Virtuvėje prie pečiaus ant grindų guli kirvis. Kambario viduryje ant grindų, laminato, per kelias vietas, matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos, kaip turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paimtas kirvis, kuris yra 400 mm ilgio, kirvio rankena medinė, apačia nudažyta juoda spalva. Kirvio galva metalinė, aprūdijusi, ašmenys 120 mm ilgio (b. l. 42-49; 52-54).

2024 m. rugpjūčio 18 d. A. Z. asmens apžiūros protokolu ir jo priedais – fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrint A. Z. dešinę koją, ji yra sutvarstyta medicininiu tvarsčiu, ties keliu ir žemiau per dešinę koją matyti nubėgęs raudonos spalvos skystis, panašus į kraują (b. l. 1-2; 30-34).

Specialisto išvada Nr. G. 3011/2024 (01), kurioje nurodyta, kad A. Z. padarytas kairės plaštakos 5 delnikaulio lūžis, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu. Delnikaulio lūžis vertinamas – nesunkiu sveikatos sutrikdymu, muštinė žaizda – nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 196-199).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad V. B. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 1 val. 25 min. kambaryje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,26 prom. neblaivumas), savo sugyventiniui A. Z. tyčia tris kartus kirviu sudavė į dešinę koją, padarydama muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Z. nežymiai sutrikdė sveikatą, todėl jos veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių kaltinamajai gali būti skiriama arešto bausmė.

Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdama teista už tyčinio nusikaltimo padarymą, tai yra, būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalį. Nors prokurorė prašo kaltinamajai už nusikalstamos veikos padarymą skirti 5 parų arešto bausmę, tačiau tai laikytina aiškiu rašymo apsirikimu, kadangi tiek iš prašomos skirti vienu trečdaliu sumažintos bausmės – 30 parų arešto, matyti, tiek ir 2024 m. spalio 17 d. pranešime įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyta siūlytina skirti bausmė (su kuria kaltinamoji sutiko) yra 45 paros arešto. Dėl nurodyto spręstina, kad pareiškimu kaltinamajai prašoma paskirti areštą 45 parų. Prokurorė prašo vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą 30 parų arešto bausmę įskaityti V. B. išbūtą laiką laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d., 2.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., 12.58 val. (viena para). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams ir paskirti V. B. intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigoti neišeiti iš namų nuo 22 ik 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones: nemokamus darbus (BK 70 straipsnis), įpareigojant per bausmės atidėjimo laiką išdirbti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kirvį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, priduotą saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamoji sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 219-222; 236-238).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant V. B. skirtiną bausmę ir jos dydį, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad ji padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamosios atžvilgiu yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, ji teista, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (el. b. l. 249-257), bausta administracine tvarka (b. l. 258-261), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 139-140).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, V. B. savo kaltę pripažįsta, todėl skirtina bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

V. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d., 2.10 val. (el. b. l. 21-26) iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., 12.58 val. (el. b. l. 112-114) buvo laikinai sulaikyta (viena laikino sulaikymo para), todėl šis jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

Prokurorė prašo taikyti BK 75 straipsnį ir V. B. arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams paskiriant jai intensyvią priežiūrą bei skiriant nurodytus įpareigojimus.

Teismas, vertindamas galimybę taikyti V. B. arešto bausmės atidėjimą atsižvelgia į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama teista keturis kartus, iš kurių paskutinius tris kartus už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. liepos 29 d. nutartimi, pakeitus Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, paskirtą subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, areštu, V. B. buvo paskirtas 90 parų areštas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra vienos iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlygų, tai yra, kad asmeniui pirmą kartą skiriama arešto bausmė.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-387/2023, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o kaltinamoji ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl V. B. arešto bausmės atidėjimas netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad V. B. netaikomas bausmės atidėjimas, jai prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, neskirtina.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2, 9 dalimis, 72² straipsniu, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 119-122), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti, nusikaltimo padarymo įrankis – kirvis, priduotas saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į V. B. paskirtą bausmės laiką įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d., 2.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., 12.58 val. (viena laikinojo sulaikymo para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto bausmės parai.

Arešto bausmę skirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. B., kad ji privalo per 7 (septynias) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nuvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą, adresu – P. Puzino g. 1, 35169, Panevėžys, arba susisiekti su šia įstaiga telefonu 845584970. Su savimi turi turėti asmens dokumentą ir šį teismo baudžiamąjį įsakymą. Jei ji dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto 7 dienų termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2, 9 dalimis, 72² straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti, nusikaltimo padarymo įrankį – kirvį, priduotą saugojimui į daiktinių įrodymų saugyklą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Informuoti V. B., kad ji turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti V. B., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jai dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamosios reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.