Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo po­sėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvų valdžios apribojimo L. B. ir B. B., išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams L. B. ir B. B., trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Neterminuotai apriboti tėvo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnametės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnametė L. B. teismo posėdžio metu išreiškė norą grįžti gyventi pas tėvus, nes jų niekas nepakeis. Dabar su tėvais sutaria gerai, bendrauja telefonu ir susitinka mieste, eina pasivaikščioti. Jai skambina abu tėvai. Ji žino, kad globos centre gyvena dėl to, kad tėvai geria alkoholį. Ji nuo savo septynerių metų amžiaus prisimena, kad tėvai pradėjo gerti. Globos centre „Židinys“ ji gyvena antrą kartą. Pirmą kartą ji čia gyveno taip pat dėl tėvų girtavimo. Dabar gyvenant globos centre tėtis vasarą taip pat jai du kartus skambino išgėręs. Ji suprato tai iš balso. Kai tėvai gerdavo alkoholį ji nenorėdavo būti namuose ir važiuodavo pas sesę. Dėl tėvų girtavimo ji nenorėdavo ir mokytis. Dabar nori grįžti pas tėvus, bet nori, kad jie negertų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Sprendžiant kilusį ginčą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsniu, kuriame įtvirtinti tėvų valdžios apribojimo pagrindai. Šiame straipsnyje nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2015, 3K-3-548-915/2015). Be to, turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114-213/2013, 3K-3-548-915/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovai daro žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu ir taip vengia atlikti savo pareigą tinkamai ją auklėti. Tačiau byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tokia padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovų tėvų valdžia į nepilnametę jų dukrą L. B. apribotina laikinai, o vaikui priteistinas išlaikymas iš atsakovų.

Gimimo įrašas patvirtina, kad L. B., gim., (duomenys neskelbtini), yra atsakovų nepilnametė dukra (t. 1, b. l. 85).

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-27 įsakymo Nr. 10V-504 matyti, kad atsakovai L. B. ir B. B. yra įrašyti į Lazdijų rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 110).

Iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų matyti, kad atsakovų dukrai L. B. pirmą kartą laikinoji globa buvo nustatyta 2016 m. rugsėjo 16 d., kuri panaikinta buvo 2017 m. kovo 30 d., o nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nepilnametei antrą kartą nustatyta laikinoji globa Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“ (t. 1, b. l. 14-18).

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2018-02-09, 2018-06-01 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai (t. 1, b. l. 20-24, 126-129); VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro 2018-06-04 raštas dėl B. ir L. B. šeimos (t. 1, b. l. 25-26); 2016-05-19, 2016-06-28, 2016-07-19, 2017-08-30 Pokalbio vaiko teisių apsaugos klausimais protokolai (t. 1, b. l. 27-29, 32-35, 130-133, 135-136); Respublikinio priklausomybės ligų centro pažyma dėl B. B. gydymo (t. 1, b. l. 43); 2016-09-13, 2016-04-26, 2016-07-15, 2016-05-05 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktai (t. 1, b. l. 44-45, 47-48, 137-138, 140-141); Lazdijų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos centro pažymėjimas dėl B. B. dalyvavimo paskaitoje „Psichoaktyvių medžiagų prevencija“ (t. 1, b. l. 46); 2013-2015 m. L. ir B. B. šeimai suteiktų socialinių paslaugų aktai (t. 1, b. l. 49-53, 116-121); 2018-05-31 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Veisiejų seniūnijos pranešimas dėl L. ir B. B. šeimos (t. 1, b. l. 65); Administracinių nusižengimų registro išrašai apie B. ir L. B. padarytus nusižengimus (t. 1, b. l. 88-109); Šeimos aplankymo aktai (t. 1, b. l. 113-114); Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų policijos komisariato pranešimas (t. 1, b. l. 115); VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro 2015-03-02 raštas dėl B. ir L. B. šeimos (t. 1, b. l. 122); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas apie L. B. teistumus (t. 1, b. l. 123-124); VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro 2015-10-20 posėdžio protokolas dėl B. ir L. B. alkoholio vartojimo (t. 1, b. l. 125); UAB „Lazdijų sveikatos centro“ raštas dėl B. ir L. B. šeimos (t. 1, b. l. 134); B. ir L. B. 2016-05-30 pasižadėjimas nevartoti alkoholio ir rūpinti dukra (t. 1, b. l. 139); 2018-06-05 šeimos aplankymo aktas (t. 1, b. l. 143-147), visiškai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovų priklausomybės nuo alkoholio ir sistemingo jo vartojimo, dėl kurio jų dukra daug kartų buvo paimta iš šeimos dėl netinkamos priežiūros.

Iš byloje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad atsakovai alkoholį vartoja nuo 2011 metų ir atsisakyti ar įveikti šią priklausomybę nesugeba iki šiol. Jie daug kartų buvo rasti neblaivūs abu vienu metu, todėl nepilnametė jų dukra L. B. nuolat buvo perdavinėjama kitų asmenų laikinai priežiūrai, nes nepilnamete nebūdavo kam pasirūpinti. Pabrėžtina, kad dėl tokio atsakovų elgesio jų dukrai jau antrą kartą nustatyta laikinoji globa. Nors atsakovė B. B. gydėsi priklausomybę nuo alkoholio, tačiau gydymas nepadėjo įveikti šios priklausomybės, nes po gydymo ji vėl pradėjo vartoti alkoholį. Atsakovas L. B. priklausomybės nuo alkoholio nesigydė, jam paskirtų vaistų neįsigijo.

Atsižvelgiant į nustatytą nuolatinį atsakovų piktnaudžiavimą alkoholiu ir priklausomybę nuo jo, teismas konstatuoja, kad abu atsakovai, tiek iki laikinosios globos jų dukrai nustatymo, tiek ir po to, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką savo dukrai, nes ji nenori būti namuose kai tėvai girtauja, neturi motyvacijos mokytis kai namuose tokios gyvenimo sąlygos. Pažymėtina, kad nepilnametei L. B. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai (t. 1, b. l. 37-43), kurie reikalauja net ne įprastos vaiko priežiūros ir bendro ugdymo, o ypatingai didelės ir atsakingos priežiūros ir pagalbos jai. Tačiau atsakovai dėl savo priklausomybės alkoholiui elgiasi priešingai ir neužtikrina savo vaikui ne tik geresnių sąlygų ugdymo sunkumams įveikti, bet ir sukuria namuose atmosferą, kuri nepilnametės visiškai nemotyvuoja stengtis. Pati L. B. patvirtino, kad mokytis nenorėjo kai tėvai namuose gerdavo alkoholį, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas patvirtina, kad po laikinosios globos nustatymo globos centre „Židinys“ L. B. mokymosi rezultatai ir motyvacija pagerėjo (t. 1, b. l. 19). Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovų amoralus elgesys ir pasirinktas gyvenimo būdas kenkia jų nepilnametės dukters vystymuisi, asmenybės formavimuisi, trukdo realizuoti teisę į mokslą ir kelia riziką dėl netinkamo nepilnametės požiūrio į alkoholį susiformavimo matant tokį pavyzdį iš tėvų.

Nors atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pažada daugiau nevartoti alkoholio ir teigia, kad jų galimybes ateityje atsispirti alkoholiui įrodo tai, kad jie jau apie mėnesį laiko negeria, tačiau vien tik atsakovų pažadai ir jų pasiryžimas pasikeisti nėra pakankami tam, kad dukrą jiems būtų galima grąžinti iš karto, o ieškinį atmesti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nors atsakovų pastangos per paskutinį mėnesį iki teismo posėdžio nevartoti alkoholio ir jų pasiryžimas jo atsisakyti, jeigu dukra grįžtų gyventi pas juos, vertintinos teigiamai, tačiau pažymėtina, kad norint grąžinti jiems dukrą, jų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai ir turi būti pakankamai kitų duomenų, kurie patvirtintų kol kas vien tik subjektyvų atsakovų manymą, kad jie jau įveikė priklausomybę nuo alkoholio. Vieną mėnesį galimai trunkantis alkoholio nevartojimas, kai atsakovai tą daro nuo 2011 metų ir kai patys pripažįsta savo priklausomybę, kurios nepadėjo įveikti net atsakovei B. B. taikytas gydymas, akivaizdžiai nėra pakankama priežastis grąžinti jiems dukrą, nes egzistuoja labai didelė rizika, kad nepilnametei jų dukrai tektų trečią kartą nustatyti laikinąją globą, jeigu atsakovai nesugebėtų atsispirti alkoholio vartojimui ir po dukros susigrąžinimo. Tokiu atveju nepilnametei L. B. būtų padaryta dar didesnė žala, nei iki šiol ir tai galėtų galutinai sužlugdyti tiek atsakovų pastangas susigrąžinti dukrą, tiek jų ir dukros santykius. Susidariusioje situacijoje atsakovai visų pirma turi įrodyti tiek sau, tiek dukrai, tiek vaiko interesais besirūpinantiems socialiniams darbuotojams ir vaiko teisių apsaugos specialistams, kad jie atsisakė alkoholio vartojimo, o ne rizikuoti susigrąžinti dukrą neįveikus šios problemos. Atsakovų pasikeitimą ir atsisakymą nuo alkoholio patikimai gali įrodyti tik ilgalaikis jų stebėjimas ir socialinių darbuotojų bei gydytojų išvados apie atsakovų sugebėjimą pakankamai ilgai išbūti be alkoholio ir galiausiai įveikti patį potraukį ir poreikį jį vartoti. Atsakovas L. B., net ir įtikinėdamas, kad jis gali savo valios pastangomis atsisakyti alkoholio, jeigu dukra grįžtų į namus, pats pripažino, kad jis nėra visiškas abstinentas ir alkoholį jis iki šiol vartoja, tik psichologės pamokytas išmoko jo neišgerti daug. Toks atsakovo požiūris į bandymą įveikti priklausomybę tikrai neleidžia konstatuoti, kad jis artimiausiu metu be kitų pagalbos sugebės įveikti savo priklausomybę, jeigu alkoholį, nors ir mažesniais kiekiais, tačiau vis tiek vartoja. Todėl atsižvelgiant į vaiko interesų apsaugos prioritetą ir siekiant išvengti didelės rizikos grąžinti vaiką į nesaugią jam aplinką, atsakovų tėvų valdžią būtina apriboti kol jie įveiks priklausomybę nuo alkoholio ir savo elgesiu bei pasikeitusiu gyvenimo būdu įrodys, kad dukrą jiems grąžinti galima.

Tačiau ieškinį tenkinti visiškai nėra tikslinga ir tai nebūtų pats teisingiausiais sprendimas šioje situacijoje, nes atsakovai nėra abejingi tiek susidariusiai situacijai, tiek savo dukrai, o be šios neišspręstos priklausomybės alkoholiui kitų netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo aspektų atsakovų elgesyje nėra nustatyta.

Pagal įstatymą neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu jeigu yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuotas tėvo valdžios apribojimas neturi būti taikomas, nes tokiems atvejams įstatyme numatytas laikinas tėvo (motinos) valdžios apribojimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-492/2005, 3K-3-310-915/2015).

Taigi, tam, kad atsakovams šioje byloje būtų galima taikyti ieškovės prašomą neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepakanka vien tik nustatytos aplinkybės, jog jie savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui. Dar būtina konstatuoti, jog nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti ir kad vaiko interesus iš tiesų labiausiai atitiktų tik neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tačiau tokių sąlygų šioje byloje teismas negali konstatuoti ir nemato pagrindo iš karto taikyti atsakovams neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, net nesuteikus jiems galimybės pakeisti savo elgesį tėvystės pareigų srityje, kai abu atsakovai to nori ir rodo pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra tik ultima ratio (paskutinė, išimtinė) priemonė, kuri taikoma kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2015).

Šiuo atveju byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovai nors ir neįstengė iki šiol įveikti savo priklausomybės alkoholiui, tačiau niekada nebuvo visiškai nustoję rūpintis dukra, niekada nebuvo savo elgesiu parodę, kad dėl dukters jie nenori stengtis. Ieškovė pati nurodė, kad 2015 m. atsakovams buvo taikyta antialkoholio terapija ir situacija šeimoje buvo pagerėjusi, alkoholio vartojimo atvejų nebuvo užfiksuota ilgesnį laikotarpį. Po laikinosios globos L. B. nustatymo pirmą kartą situacija atsakovų šeimoje taip pat buvo pagerėjusi, atsakovai buvo atsisakę alkoholio tam tikram laikotarpiui, B. B. išklausė paskaitas „Psichoaktyvių medžiagų prevencija“, taip pat lankė pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, o L. B. gydėsi Romainių tuberkuliozės ligoninėje. Dėl atsakovų pastangų laikinoji globa L. B. buvo nutraukta ir ji buvo grąžinta į šeimą. Nustačius laikiną globą antrą kartą atsakovai su dukra bendravimo nenutraukė ir ją lanko, bendrauja telefonu, stengiasi atsisakyti alkoholio, suprato ir įvertino savo dukters lūkesčius ir norą, kad jie pasikeistų ir atsisakytų alkoholio. Visos šios aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovai nėra susitaikę su dabar susiklosčiusia situacija, jie ir anksčiau dėdavo pastangas ir dabar tą daro siekdami pakeisti savo elgesį, nori susigrąžinti dukrą ir yra pasiryžę atsisakyti alkoholio, todėl paties vaiko interesus ir norą grįžti į tėvų šeimą labiausiai atitinka laikinas tėvų valdžios apribojimas, kaip prevencinė priemonė, kad jie pakeistų savo elgesį, įrodytų savo gebėjimą gyventi be alkoholio ir sukurti savo dukrai saugią aplinką šeimoje. Toks tėvų valdžios apribojimo būdas suteikia atsakovams galimybę per tam tikrą laiką ištaisyti susidariusią dabartinę padėtį, nes laikinai apribojus tėvų valdžią jiems išlieka teisė matytis su vaiku ir neprarasti ryšio (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), o su savo priklausomybe alkoholiui kovoti netrikdant vaiko vystymosi ir nedarant jam žalingos įtakos kol atsakovai galutinai šios priklausomybės neįveiks.

Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Dėl šių priežasčių taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu, o laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Tokią aktualią teismų praktikai teisės taikymo taisyklę šiuo klausimu yra suformulavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Kita vertus, galima situacija kai pritaikytas tėvų valdžios apribojimas neduoda teigiamų rezultatų ir tėvams, kuriems valdžia buvo laikinai apribota, nepavyksta pakeisti padėties iš esmės, nepaisant jų pastangų. Todėl po tam tikro laikotarpio klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo gali būti išsprendžiamas iš naujo ir tėvų valdžia gali būti apribojama neterminuotai, jeigu nustatoma, kad tokiam tėvui (motinai) nepavyko užmegzti kontakto su vaiku, jis retai su vaiku bendravo, nesinaudojo teikiamomis socialinėmis paslaugomis ir pagalba, kuri turėjo padėti geriau suprasti savo vaidmenį vaiko gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Taigi, laikinas tėvų valdžios apribojimas atsakovams šiuo atveju taikytinas ir kaip atsakomybė už amoralų jų elgesį, kuris daro žalingą įtaką jų dukrai, ir kaip prevencinė priemonė, kuri skatins juos pakeisti savo ankstesnį elgesį bei suteiks galimybę per tam tikrą laiką pašalinti kliūtį, trukdančią vaiką grįžti į šeimą. Tačiau pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas laikino tėvų valdžios apribojimo atveju neturi būti atsakovų tokiose bylose suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis ir nuolat kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios, kadangi tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju pagrindas atsakovams kreiptis dėl laikino tėvo valdžios apribojimo turėtų būti sietinas su jų pastangomis visiškai atsisakyti alkoholio, kurio bet koks vartojimas kai jau yra išsivysčiusi priklausomybė yra labai pavojingas ir nesuderinamas su tinkamu vaiko auklėjimu ir jo priežiūra.

Nors pati nepilnametė L. B. išreiškė norą grįžti į šeimą ir gyventi su tėvais, tačiau tokia jos nuomonė prieštarauja jos interesams. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju vaiko noras yra natūralus, tačiau dėl amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos L. B. negali suvokti susiklosčiusios situacijos rimtumo ir rizikos jos tolesniam gyvenimui, jeigu tokiomis aplinkybėmis ji sugrįžtų į šeimą. Priklausomybė alkoholiui nėra lengvai įveikiama ir vien asmens valios pastangų dažnai nepakanka. Dažniausiai tam reikalinga aplinkinių pagalba, taip pat ir medicininis gydymas. Sunkiausia yra tai, kad pas priklausomas asmuo ne visada tą supranta, todėl kyla pavojus, kad be kitų pagalbos problemos gali neįveikti ir sugrįžti prie alkoholio vartojimo. Tuo tarpu nepilnametei tą suvokti ypatingai sunku dėl jos amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos. Šiuo atveju L. B. negali adekvačiai įvertinti rizikos, kad grįžusi į šeimą, kol tėvai nėra įveikę priklausomybės alkoholiui, ji gali vėl pakliūti į aplinką, iš kurios ji ne kartą pati norėjo ištrūkti, ir kurioje ji pati nematė motyvacijos mokytis ir tobulėti. Todėl jos noras prieštarauja jo pačios interesui gyventi saugioje ir tinkamoje aplinkoje, kurioje tenkinami visi jos poreikiai. Tai reiškia, kad toks noras negali būti patenkintas dėl jos pačios interesų apsaugos.

Įstatymas numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 10V-926 nepilnametei L. B. nustatyta laikinoji globa ir Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys“ paskirtas laikinuoju globėju, o gyvenamoji vieta nustatyta Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“ (t. 1, b. l. 15). Tačiau Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-19 įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo L. B.“ pakeitimo buvo pripažintas netekusiu galios minėto 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo 3 punktas, kuriuo L. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“ (t. 1, b. l. 14). Taigi, pateikti įsakymai paliko neišspręstą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, todėl remiantis CPK 407 straipsniu, laikinai apribojus L. B. tėvų valdžią, jos gyvenamoji vieta nustatyta su laikinuoju globėju, t. y. Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“, iki teismo sprendimo dėl L. B. globos nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei jų dukrai (CK 3.195 straipsnis). Iš atsakovų reikalaujama priteisti periodinė 100 Eur dydžio išmoka iš kiekvieno atsakovo iš esmės nėra pakankama, jeigu vertinti vien tik iš vaiko poreikių pusės, nes teismų praktikoje kaip orientacinis būtinas išlaikymo dydis yra įvardijama viena minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri šiuo metu sudaro 400 Eur. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovai tokio dydžio išlaikymo akivaizdžiai nebūtų pajėgus mokėti, nes jie pragyvena tik iš 219 Eur pašalpos, t. y. iš esmės patys yra socialiai remtini. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikui dydis nors ir nevisiškai atitinka vaiko poreikius, tačiau yra proporcingas atsakovų turtinei padėčiai. Svarstyti apie dar mažesnį išlaikymo dydį nėra pagrindo, nes net ir sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti juos nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Todėl įvertinus vaiko poreikius, atsakovų turtinę padėtį ir tai, kad nėra jie neturi jokių sveikatos apribojimų, kurie trukdytų dirbti ir gauti didesnes pajamas, iš jų priteistinas išlaikymas dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės CK 3.210 straipsnis).

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų byloje nėra, nes šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), o atsakovams valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu apmokama 100 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 185, 186).

Teismo sprendimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią ir atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametę dukrą L. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo L. B. ir motinos B. B. išlaikymą nepilnametei dukrai L. B. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centrui ,,Židinys“, kodas 190632634, nuo 2018 m. birželio 11 d. ir pavesti jam šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės L. B., gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centru ,,Židinys“, kodas 190632634, Vilniaus g. 1, Lazdijai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios laikino apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.