- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- e2S-1113-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00113-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2622-887/2022 pagal atsakovo M. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2022 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. 2 360,23 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-982-887/2022 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo M. B. 2 360,23 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 184,59 Eur bylinėjimosi išlaidas.
3. 2022 m. balandžio 25 d. gautas atsakovo M. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu teisme iškeltą civilinę bylą, jam faktiškai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, jis nebuvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą. Atsakovas negyvena ieškovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas siuntė jam adresuotus dokumentus ir šiuo adresu nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. 2019 m. gruodžio mėn. išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko nuolat gyvena Nyderlanduose, kur turi nuolatinį darbą, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ieškovui buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas Nyderlanduose, elektroninio pašto adresas, telefono numeris. Ieškovas elektroniniu paštu jam buvo atsiuntęs dokumentus dėl reikalaujamų atlyginti nuostolių. Jis ieškovo atstovei V. G. atrašė nesutikimo dėl tokio reikalavimo motyvus, pateikė nesutikimą patvirtinančius dokumentus ir duomenis. Mano, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti, kokiu būdu procesiniai dokumentai jam galėjo būti faktiškai įteikti, todėl sprendimo už akių priėmimas negali būti laikomas pagrįstu ir priimtu teisėtai. Ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes atsakovas 2020 m. birželio 14 d. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio variklio gedimo pardavė C. C. M.. Pirkėjas įsipareigojo suremontuoti automobilio variklį ir po to perrašyti jį Nyderlandų transporto priemonių registre. Automobilio su variklio gedimu nebuvo galimybių perregistruoti pirkėjo vardu automobilio nesutaisius, kadangi pagal Nyderlandų teisės aktų reikalavimus, automobilio perregistravimui yra būtina nauja Nyderlandų nustatytus standartus atitinkanti automobilio techninė apžiūra, kurios negalima gauti esant automobilio gedimui. Atsakovas sutiko palaukti neilgiau kaip 3 mėnesius, kol automobilis bus sutvarkytas ir tuomet jį perrašys pirkėjo vardu. 2020 m. birželio 14 d. sutartyje pirkėjas garantavo apmokėti draudimą, baudas, jeigu tokios būtų skiriamos, perrašyti automobilį savo vardu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo momento. Tačiau C. C. M. to nepadarė. Atsakovas kreipėsi į policiją Nyderlanduose, bet negavo pagalbos, kadangi automobilio valstybiniai numeriai yra Lietuvos Respublikos. Tuomet nutraukė automobilio draudimą ir bandė išregistruoti automobilį, tačiau VĮ „Regitra“ atsisakė tai daryti, nes sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos standartų. Jis 2021 m. pavasarį gavo laišką iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kuriuo pranešta, jog 2020 m. liepos 7 d. automobiliu buvo padarytas eismo įvykis, o eismo įvykio deklaracijoje jis yra paminėtas kaip vairuotojas. Deklaracijoje nurodyti jo asmens duomenys neatitinka tikrovės. Dėl šio įvykio tuoj pat kreipėsi į policijos komisariatą, kur buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo pasisavinus tapatybę. Visus turimus duomenis, susijusius su automobilio perleidimu bei naujojo automobilio savininko nesąžiningumu, dokumentus iš policijos su jų vertimais siuntė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro V. G., nurodė, kad šio eismo įvykio jis nepadarė ir apskritai nežinojo, jog automobilis yra eksploatuojamas, automobilis perleistas C. C. M., kuris yra faktinis automobilio savininkas ir jis privalo atsakyti už jo veiksmais padarytą žalą. Per metus laiko daug bendravo su ieškovo atstove, tačiau teismo atsiųstuose procesiniuose dokumentuose melagingai nurodoma, jog jis apskritai per šį laikotarpį nekontaktavo. Paskutinį kartą jam dalyvaujant policijos apklausoje jis patvirtino, jog automobilis jau nuo 2020 m. birželio mėn. jam nepriklauso ir jam nėra žinoma apie automobilio buvimo vietą. Policijos tyrėjai patvirtino, kad yra pradėtas ir atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo pasisavinus tapatybę bei turto pasisavinimo, paskelbta automobilio paieška Europiniu mastu.
Atsiliepimas
4. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į atsakovo pareiškimą nurodė, kad atsakovas turėjo nurodyti ir įrodymais pagrįsti bent vieną iš šių aplinkybių grupių: aplinkybes, patvirtinančias priežasčių, kodėl nebuvo pateiktas atsiliepimas, svarbumą; aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nors atsakovas teigė, kad 2019 gruodžio mėn. jis neva išvyko į Nyderlandus, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 12 d. pažymą, atsakovas nėra ir nebuvo deklaravęs išvykimo į Nyderlandus. Be to, atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kad jis gyvena ir dirba Nyderlanduose. Taip pat nurodė, kad atsakovo pateikta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl negalima laikyti tokią sutartį sukeliančia teisines pasekmes tariamam pirkėjui. Į VĮ „Regitra“ turėjo kreiptis buvęs ir naujas transporto priemonės savininkas ar jų vardu, notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kuomet naujas transporto priemonės savininkas transporto priemonę įgyja notaro patvirtinto sandorio pagrindu. Jeigu į VĮ „Regitra“ kreipiasi tik viena iš pirkimo – pardavimo sandorio šalių, t. y. negalima identifikuoti vienos iš sutartį pasirašančios šalies, tokia sutartis turi būti patvirtinta notaro. Pirkimo – pardavimo sutartyje nėra identifikuota tariamai parduodama transporto priemonė – nenurodytas nei jos valstybinis numeris, nei kėbulo numeris (VIN). 2020 m. liepos 28 d., t. y. po transporto priemonės BMW tariamo pardavimo (2020 m. birželio 14 d.), Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės duomenimis, transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta M. B. vardu. Atsakovas neįrodė abiejų aukščiau minėtų aplinkybių, o pareiškime pateikti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti, todėl prašo atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismas netenkino atsakovo M. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LIETKO duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) civilinėje byloje Nr. e2-982-887/2022 atsakovui buvo išsiųsti 2022 m. sausio 25 d. ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 10 d. grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas neatsiėmė jų pašte per siuntos saugojimo terminą. Tuomet procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 10 d. pakartotinai siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). ir laikyti įteiktais 2022 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2022 m. vasario 15 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo darbovietę, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 22 d. duomenų apie atsakovo darbovietes nebuvo. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
7. Konstatavo, kad teismas ėmėsi visų įmanomų veiksmų nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybes. Atsakovas nedeklaravo išvykimo į užsienio valstybę. Todėl atsakovo argumentus, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti, kokiu būdu procesiniai dokumentai jam galėjo būti faktiškai įteikti, teismas atmetė kaip nepagrįstus, darė išvadą, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. birželio 14 d. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė C. C. M., o autoįvykis automobiliu buvo padarytas 2020 m. liepos 7 d. Jis su pirkėju susitarė perregistruoti automobilį ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Teismas pažymėjo, jog pardavėjas, pardavęs Lietuvoje registruotą transporto priemonę, dėl jos duomenų keitimo turi kreiptis į VĮ „Regitra“ per 15 dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 25 d. Nyderlanduose dėl transporto priemonę BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną transporto priemonės BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo M. B.. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje vairuotoju nurodytas taipogi M. B.. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsakovas pateikė 2020 m. birželio 14 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sutartyje nenurodyti automobilio nei valstybinis numeris, nei kėbulo numeris, dėl ko teismas neturi galimybės identifikuoti, ar pagal pateiktą sutartį buvo parduotas ginčo automobilis, taip pat sutartyje nėra duomenų aiškiai identifikuojančių transporto priemonės pirkėją. Po transporto priemonės pardavimo – 2020 m. birželio 14 d., atsakovas 2020 m. liepos 28 d. transporto priemonę apdraudė savo vardu (DOK 16889). Atsakovas taip pat pateikė teismui du pareiškimo protokolus policijai dėl sukčiavimo pasisavinant tapatybę bei dėl neteisėto turto pasisavinimo, tačiau teismui nepateikti duomenys, ar tyrimai buvo pradėti, ar jie baigti, ar konstatuoti įvykdytų nusikalstamų veikų faktai, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes. Nesant neginčijamų įrodymų byloje teismas konstatavo, jog atsakovo pateikta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra nepakankama įrodyti transporto priemonės pirkimo - pardavimo faktą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovas naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo prašyti ne tik dėl proceso dalyvių įtraukimo į bylą, bet ir turėjo pareigą pateikti automobilio pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas M. B. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.e2-982-887/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šias argumentais:
11.1. pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką, dėl ko sprendimas už akių buvo priimtas nepagrįstai. Apeliantui nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu teisme iškeltą civilinę bylą, jam faktiškai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, jis nebuvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį.
11.2. Atsakovas gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (kuomet deklaravimas panaikintas savininko prašymu). Teismas klaidingai nurodo, kad procesiniai dokumentai, kurie pakartotinai buvo siųsti 2022 m. vasario 10 d., buvo siųsti mano deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas šiuo adresu buvo panaikintas 2020 m. rugsėjo 23 d. Ieškovo nurodytu adresu, kuriuo teismas siuntė man adresuotus dokumentus ((duomenys neskelbtini)), apeliantas negyvena ir šiuo adresu niekuomet nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. 2019 m. gruodį jis išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko nuolat gyvena Nyderlanduose, kur turi nuolatinį darbą. Ieškovui buvo žinoma, jog apeliantas nuolat gyvena Nyderlanduose, kiti apelianto kontaktiniai duomenys, tačiau nesąžiningai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, šiuos duomenis, manytina, sąmoningai nutylėjo. Mano, teismas klaidingai nurodo, jog procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti tinkamai, nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti būdui, kuriuo procesiniai dokumentai man galėjo būti faktiškai įteikti, todėl sprendimo priėmimas už akių negali būti laikomas pagrįstu ir priimtu teisėtai.
11.3. Apeliantas prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nurodė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes išdėstė savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau į tai teismas visiškai nesigilino į išdėstytas faktines aplinkybes, netgi nesiėmė priemonių nustatyti, ar eismo įvykio metu iš tiesų negaliojo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, kuriuo apeliantas buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“, o jeigu, kaip nurodo ieškovas jis negaliojo, dėl kokių priežasčių tai buvo. Kaip matyti iš ieškovo prie atsiliepimo į pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų duomenų, draudimo laikotarpis yra nurodytas ir eismo įvykio metu. Draudimą prieš terminą atsakovas nutraukė tik 2020 m. lapkričio 10 d., kai eismo įvykis dėl kurio yra kilęs ginčas įvyko 2020 m. liepos 25 d. Duomenų, kad privalomojo draudimo galiojimą apeliantas buvo sustabdęs byloje nėra pateikta, taip pat nėra pateikta ir objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvių ieškovo pareiškimų, kurie patvirtintų civilinės atsakomybės draudimo negaliojimą eismo įvykio metu. Tokias aplinkybes, teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priešingu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas priimtu objektyviai ir teisingai išaiškinus visas, su ginču susijusias, aplinkybes.
Atsiliepimas
12. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad palaiko 2022 m. gegužės 11 d. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis 2 dalis ir 3 dalis).
14. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teigdamas, kad atsakovui procesinius dokumentus įteikus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų būdų ir galimybių atsakovui realiai įteikti jam adresuotus procesinius dokumentus. Taip pat teigia, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių.
15. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovės ieškinį, atsakovui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 10 d. grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas neatsiėmė jų pašte. 2022 m. vasario 10 d. procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). ir laikyti įteiktais 2022 m. kovo 18 d. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (2022 m. vasario 15 d.). Teismas tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo darbovietę, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 22 d., duomenų apie atsakovo darbovietes nerado. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą už akių.
16. Pažymėtina, kad duomenis apie apelianto deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) teismas nustatė 2022 m. gegužės 17 d., po to kai byloje buvo gautas apelianto prašymas peržiūrėti sprendimą už akių. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie gyvenamosios vietos deklaracijos šiuo adresu panaikinimą.
17. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog jam procesiniai dokumentai nebuvo faktiškai įteikti, jis nebuvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.
18. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos A. T. 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
19. Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje A. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
20. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; A. prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose G. prieš Bulgariją, par. 42; D. ir K. prieš Turkiją, par. 87, 106; A. prieš Slovėniją, par. 58).
21. CPK 288 straipsnio 4 dalis numato, jog išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus vieną kartą išsiuntė ieškinyje nurodytu apelianto gyvenamosios vietos adresu, o jiems grįžus neįteiktiems, juos išsiuntė apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teismas patikrino duomenis apie galimą apelianto darbovietę, tačiau jos nustatyti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas formaliai išnaudojo įstatyme nustatytas galimybes išsiųsti atsakovui procesinius dokumentus, nesiimdamas priemonių dokumentus realiai įteikti atsakovui. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jam faktiškai neįteikus procesinių dokumentų, buvo pažeista jo teisė teikti atsiliepimą į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju sprendimo apeliantui už akių priėmimo pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę formaliai konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos priimti sprendimą už akių. Tačiau apeliantui atskirąjį skundą grindžiant aplinkybe, jog dėl to, kad jam faktiškai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, buvo pažeista jo teisė teikti atsiliepimą į ieškinį, egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
23. Sprendimo už akių peržiūrėjimo proceso stadijoje paaiškėjo aplinkybės, jog apeliantas ginčija ir pačią ieškovo teisę reikalauti iš jo žalos atlyginimo, nurodė faktines aplinkybes apie automobilio pardavimą ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Atsisakius peržiūrėti sprendimą už akių, atsakovui buvo apribota galimybė ginti savo teises teisme, teikti atsikirtimus ir įrodymus, prašyti išreikalauti įrodymus, jeigu pats jų negali pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikta atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių analizė nėra pakankama daryti išvadą, jog atsakovo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos visapusiškai.
24. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Konstatuotina, kad, netenkinus apelianto prašymo peržiūrėti sprendimą už akių, byloje buvo pažeistas proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto pareiškimo dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, kas sudaro pagrindą manyti, jog dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalius). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.