Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2022 m. balandžio 25 d. gautas atsakovo M. B. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-982-887/2022 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, pareikštą jo atžvilgiu, atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu teisme iškeltą civilinę bylą, jam faktiškai nebuvo įteikti teismo procesiniai dokumentai, jis nebuvo informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą. Jis negyvena ieškovo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo teismas siuntė jam adresuotus dokumentus ir šiuo adresu nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos. 2019 m. gruodžio mėn. išvyko iš Lietuvos ir nuo to laiko nuolat gyvena Nyderlanduose, kur turi nuolatinį darbą, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pabrėžė, kad ieškovui buvo žinoma, jog jis nuolat gyvena Nyderlanduose, jam buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris. Ieškovas elektroniniu paštu jam buvo atsiuntęs dokumentus dėl reikalaujamų atlyginti nuostolių. Jis ieškovo atstovei V. G. atrašė nesutikimo dėl tokio reikalavimo motyvus, pateikė nesutikimą patvirtinančius dokumentus ir duomenis. Ieškovui persiųstuose dokumentuose buvo nurodyti jo asmens duomenys. Taip pat mano, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti, kokiu būdu procesiniai dokumentai jam galėjo būti faktiškai įteikti, todėl sprendimo už akių priėmimas negali būti laikomas pagrįstu ir priimtu teisėtai. Be to, teigia, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes jis 2020 m. birželio 14 d. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio variklio gedimo pardavė C. C. M. Pirkėjas įsipareigojo suremontuoti automobilio variklį ir po to perrašyti jį Nyderlandų transporto priemonių registre. Automobilio su variklio gedimu nebuvo galimybių perregistruoti pirkėjo vardu automobilio nesutaisius, kadangi pagal Nyderlandų teisės aktų reikalavimus, automobilio perregistravimui yra būtina nauja Nyderlandų nustatytus standartus atitinkanti automobilio techninė apžiūra, kurios negalima gauti esant automobilio gedimui. Jis sutiko palaukti neilgiau kaip 3 mėnesius, kol automobilis bus sutvarkytas ir tuomet jį perrašys pirkėjo vardu. 2020 m. birželio 14 d. sutartyje pirkėjas garantavo apmokėti draudimą, baudas, jeigu tokios būtų skiriamos, perrašyti automobilį savo vardu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo momento. Tačiau C. C. M. to nepadarė. Jis kreipėsi į policiją Nyderlanduose, bet negavo pagalbos, kadangi automobilio valstybiniai numeriai yra Lietuvos Respublikos. Tuomet nutraukė automobilio draudimą ir bandė išregistruoti automobilį, tačiau VĮ „Regitra“ atsisakė tai daryti, nes sutartis neatitinka Lietuvos Respublikos standartų. Jis 2021 m. pavasarį gavo laišką iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kuriuo pranešta, jog 2020 m. liepos 7 d. automobiliu buvo padarytas autoįvykis, o eismo įvykio deklaracijoje jis yra paminėtas kaip vairuotojas. Deklaracijoje nurodyti jo asmens duomenys neatitinka tikrovės. Dėl šio įvykio tuoj pat kreipėsi į policijos komisariatą, kur buvo pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo pasisavinus tapatybę. Visus turimus duomenis, susijusius su automobilio perleidimu bei naujojo automobilio savininko nesąžiningumu, dokumentus iš policijos su jų vertimais siuntė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro V. G., nurodė, kad šio eismo įvykio jis nepadarė ir apskritai nežinojo, jog automobilis yra eksploatuojamas, automobilis perleistas C. C. M., kuris yra faktinis automobilio savininkas ir jis privalo atsakyti už jo veiksmais padarytą žalą. Per metus laiko daug bendravo su ieškovo atstove, tačiau teismo atsiųstuose procesiniuose dokumentuose melagingai nurodoma, jog jis apskritai per šį laikotarpį nekontaktavo. Paskutinį kartą jam dalyvaujant policijos apklausoje jis patvirtino, jog automobilis jau nuo 2020 m. birželio mėn. jam nepriklauso ir jam nėra žinoma apie automobilio buvimo vietą. Policijos tyrėjai patvirtino, kad yra pradėtas ir atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo pasisavinus tapatybę bei turto pasisavinimo, paskelbta automobilio paieška Europiniu mastu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Be to, vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005).

CPK 288 straipsnio 4 dalies 1-2 punktai, įtvirtinta, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, reikalinga konstatuoti bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, t. y. tai, jog šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) civilinėje byloje Nr. e2-982-887/2022 atsakovui buvo išsiųsti 2022 m. sausio 25 d. ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 10 d. grįžo neįteikti su žyma, kad adresatas neatsiėmė jų pašte per siuntos saugojimo terminą. Tuomet procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 10 d. pakartotinai siųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). ir laikyti įteiktais 2022 m. kovo 18 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2022 m. vasario 15 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taip pat teismas tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovo darbovietę, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 22 d., duomenų apie atsakovo darbovietes nebuvo. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2022 m. balandžio 1 d. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2022 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Iš pirmiau nurodyto vertintina, kad teismas ėmėsi visų įmanomų įstatymo reglamentuotų veiksmų nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo atsakovui galimybes ir pranešti apie vykstantį teismo procesą. Pažymėtina, jog atsakovas nedeklaravęs išvykimo į užsienio valstybę. Todėl atsakovo argumentai, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti, kokiu būdu procesiniai dokumentai jam galėjo būti faktiškai įteikti, atmestini kaip nepagrįsti bei darytina išvada, kad atsakovas, buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą.

Sprendžiant bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamos ne tik svarbios šalies atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis sudarančios aplinkybės, bet ir vertinami šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06).

Atsakovas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes 2020 m. birželio 14 d. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė C. C. M., o autoįvykis automobiliu buvo padarytas 2020 m. liepos 7 d. Jis su pirkėju susitarė perregistruoti automobilį ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento.

Pažymėtina, jog pardavėjas, pardavęs Lietuvoje registruotą transporto priemonę, dėl jos duomenų keitimo turi kreiptis į VĮ „Regitra“ per 15 dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Taip pat pažymėtina, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis). Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta: 1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė; 2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga; 3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas; 4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 8 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Kartu TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba minėto įstatymo 7 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Vidaus tvarkos taisykles), jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš neapdrausto kaltininko ar atsakingo draudiko (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 25 d. Nyderlanduose dėl transporto priemonę BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną transporto priemonės BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo M. B.. Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje vairuotoju nurodytas taipogi M. B.. Eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Atsakovas pateikė 2020-06-14 automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau sutartyje nenurodyti automobilio nei valstybinis numeris, nei kėbulo numeris, dėl ko teismas neturi galimybės identifikuoti, ar pagal pateiktą sutartį buvo parduotas ginčo automobilis, taip pat sutartyje nėra duomenų aiškiai identifikuojančių transporto priemonės pirkėją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po transporto priemonės pardavimo – 2020 m. birželio 14 d., atsakovas 2020 m. liepos 28 d. transporto priemonę apdraudė savo vardu (2022-05-11 DOK 16889). Atsakovas taip pat pateikė teismui du pareiškimo protokolus policijai dėl sukčiavimo pasisavinant tapatybę bei dėl neteisėto turto pasisavinimo, tačiau teismui nepateikti duomenys, ar tyrimai buvo pradėti, ar jie baigti, ar konstatuoti įvykdytų nusikalstamų veikų faktai, kurie patvirtintų atsakovo nurodytas aplinkybes. Todėl nesant neginčijamų įrodymų byloje konstatuotina, jog atsakovo pateiktas rašytinis dokumentas, t. y. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, nepakankamas įrodyti transporto priemonės pirkimo - pardavimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, jog atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Sandorio šalies įtraukimas į bylą dalyvaujančiu joje asmeniu (atsakovu ar trečiuoju asmeniu) yra būtinas, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsakovas naudodamasis kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo prašyti ne tik dėl proceso dalyvių įtraukimo į bylą, bet ir turėjo pareigą pateikti automobilio pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

Todėl teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, įstatyminiu reglamentavimu, suformuota teismų praktika, daro išvadą, jog nenustatyta ir antroji aplinkybė - nepateikta įrodymų, galinčių turėti esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinus nustatytas bei nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nenustačius sąlygų, nurodytų CPK 288 straipsnio 4 dalyje, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovo pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovo M. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.