- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- AN2-381-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00049-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pažeidėjas
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimo, priimto V. J. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. J. 2019 m. balandžio 2 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas A. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis (t. y. V. J.) 2018 m. lapkričio 24 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini) r., medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ties (duomenys neskelbtini) k., patikrinus organizuotą ir vykdytą medžioklę su varovais (medžioklės lapas Nr. 000027) nustatyta, kad V. J. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas medžioklės vadovu prieš pradedant paties sumedžioto antramečio briedžio patino, sumedžioto lygiavamzdžiu šautuvu MC 21 12, 12x70, 12x70, Nr. 929483, 926563 dorojimą, neįrašė jo į medžioklės lapą Nr. 000027. Minėtame protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.3 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 800 eurų dydžio bauda. Apylinkės teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta įrodymų visuma, patvirtina V. J. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo bei sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimą, prašo jo padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuotą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, perkvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliaciniame skunde V. J. išreiškia prašymą panaikinti skundžiamo nutarimo dalis, kuriomis jam skirta 800 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu vieneriems metams ir priteista 5 070 eurai laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo valstybės naudai. Taip pat, V. J. nurodo, jog jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje padarymą turi būti skiriamas įspėjimas.
4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. J. veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyti Medžioklės taisyklių pažeidimai buvo padaryti teisėtos medžioklės metu, o byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šios medžioklės metu sumedžiotas briedžio patinas priklausytų draudžiamai medžioti gyvūnų rūšiai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš esmės vienintelė aplinkybė, sudariusi pagrindą kilti V. J. administracinei atsakomybei, yra tai, jog prieš perpjaunant sumedžiotam briedžiui vidurius, šis gyvūnas nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, tačiau pažymima, kad tai buvo padaryta ne dėl sąmoningo apsisprendimo o tiesiog dėl neatidumo. Pažymima, kad tiek pirminiame paaiškinime, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu V. J. nurodė medžioklės metu sumedžioto antramečio briedžio patino neįrašęs į medžioklės lapą, tik todėl, kad minėtą lapą jis buvo palikęs medžiotojų klubo pirmininko V. K. automobilyje, bei nuosekliai teigė, jog iškarto po briedžio sumedžiojimo jis apie tai telefonu informavo V. K. ir paprašė jo aptariamo gyvūno sumedžiojimo faktą įrašyti į medžioklės lapą. Teigiama, kad šias V. J. nurodytas aplinkybes, apklausų metu patvirtino liudytojai M. R., R. L. ir V. K. K..
5. Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog aptariamu atveju nebuvo jokios prasmės slėpti sumedžioto briedžio, kadangi medžioklės būrelis turėjo dar keturias licencijas briedžio sumedžiojimui, septynias licencijas elnių sumedžiojimui ir daugiau nei dešimt licencijų stirnų sumedžiojimui. Be to, jei nagrinėjamu iš tiesų buvo siekiama nuslėpti briedžio sumedžiojimo faktą, tuomet lieka neaišku, kodėl aplinkos apsaugos pareigūnai buvo informuoti apie šį faktą, nes patiems medžiotojams nenurodžius šios aplinkybės, minėti pareigūnai nebūtų apie ją sužinoję.
6. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodyta, jog V. J. padaryti Medžioklės taisyklių pažeidimai, nepagrįstai buvo pripažinti padariusiais žalą gyvūnijai, kadangi tokios žalos faktą teismas gali konstatuoti tik įsitikinęs dėl jos realumo, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad vien tik aplinkybė, jog teisėtai organizuotos medžioklės metu nušautas briedis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog šį gyvūną nušovęs medžiotojas padarė žalą gamtai. Atkreipiamas dėmesys, kad ši išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz. kasacinė nutarties, priimta byloje Nr. 2AT-60-788/2017).
7. Taipogi, apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog V. J. veiksmai išleidžiant briedžio vidurius net negali būti laikomi nušauto gyvūno dorojimu, kadangi, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 2. 4. Punktą medžiojamojo gyvūno žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas yra laikomas medžiojamųjų gyvūnų pirminiu apdorojimu.
Atsiliepimas
8. Aplinkos apsaugos Departamento prie Aplinkos Ministerijos atsiliepime į V. J. apeliacinį skundą prašoma palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-941-946/2019 nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, jog Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 22 punktas nurodo, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota. Šių Taisyklių 23 punktas nurodo, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. 58.2.3 Taisyklių punktas nurodo, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taigi, administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad V. J., turėdamas teisę medžioti, būdamas medžioklės vadovu, sumedžiojo licencijuojamą briedį, tačiau jo neįrašė į medžioklės lapą ir pradėjo jį doroti. Tokiu atveju, kaip tai numatyta Taisyklių 22 punkte, toks gyvūnas (pradėtas doroti neįrašius jo į medžioklės lapą ir neįsitikinus, kad tai tinkamai padarė kiti asmenys) laikomas sumedžiotu neteisėtai, padarant žalos gamtai, todėl apelianto elgesys jį dorojant nustatytomis aplinkybėmis aiškiai ir neabejotinai atskleidžia tiesioginės tyčios elementą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. J. apeliacinis skundas atmetamas.
10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde, teigiama, kad skundžiamu nutarimu, V. J. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje padarymo, kadangi jo veiksmuose nebuvo minėto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.
11. Susipažinęs su V. J. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamu atveju aktualias ANK normas, pagrįstai konstatavo, kad aptariamuose V. J. veiksmuose egzistuoja administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje sudėties požymiai bei pagrįstai pripažino V. J. kaltu dėl minėto teisės pažeidimo padarymo. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu ir jį keisti ar naikinti, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
12. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas V. J. buvo surašytas už tai, kad jis būdamas medžioklės vadovu, prieš pradėdamas paties sumedžioto antramečio briedžio patino, dorojimą, neįrašė jo į medžioklės lapą ir tokiu būdu pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 22, 23 ir 58.2.3 punktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl minėtų aplinkybių nėra, t. y. V. J. pripažįsta, jog prieš pašalindamas jo paties sumedžiotam gyvūnui vidurius, šio gyvūno sumedžiojimo fakto neįrašė į medžioklės lapą, tačiau teigia, kad tai nebuvo padaryta dėl jo neatidumo (o ne siekiant nuslėpti aptariamo gyvūno sumedžiojimo faktą) bei pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad aptariami Medžioklės taisyklių pažeidimai buvo padaryti asmens, turinčio teisę medžioti, jam dalyvaujant teisėtai organizuotoje medžioklėje, nesiekiant sumedžioti draudžiamo medžioti gyvūno ir nenaudojant draudžiamų medžioklės būdų, jie negali būti pripažįstami atitinkančiais administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymius. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
13. Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Taigi, minėta teisės norma patvirtina, jog vien tik informacijos apie sumedžiotą gyvūną, neįrašymas į medžioklės lapą, šio gyvūno sumedžiojimą daro neteisėtu, nepaisant to, kad jo medžioklės metu nebuvo pažeisti jokie kiti teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimai. Pažymėtina ir tai, jog konstatuojant minėtą Medžioklės taisyklių punkto pažeidimą ir jo pagrindu inkriminuojant asmeniui administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nėra būtina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekio nuslėpti gyvūno sumedžiojimo faktą, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (jog medžiotojų būrelis, kuriam priklauso V. J., dar nebuvo išnaudojęs visų licencijų, skirtų briedžių medžiojimui ir tai, jog medžiotojai aplinkos apsaugos departamento pareigūnams patys pasakė, jog buvo sumedžiotas ir briedis, kuris nenurodytas patikrinimo metu pateiktame medžioklės lape) neva tai įrodančios, jog V. J. neturėjo tikslo paslėpti sumedžiotą briedį, nesuteikia pagrįsto pagrindo išvadai, kad minėtuose jo veiksmuose neegzistuoja administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje sudėties požymiai.
14. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju V. J. administracinės atsakomybės nešalina ir jo apeliaciniame skunde itin akcentuojamos aplinkybės, jog medžioklės metu jis kartu su savimi neturėjo medžioklės lapo, kadangi jį buvo palikęs V. K. automobilyje, kuriam iškarto po aptariamo gyvūno sumedžiojimo, paskambino ir paprašė jo sumedžiotą briedį įrašyti į minėtą dokumentą. Ir nors minėtos aplinkybės iš tiesų yra patvirtintos kitais administracinio nusižengimo bylos duomenimis (t. y. liudytojų M. R., R. L. ir V. K. parodymais), tačiau šiuo atveju pritartina skundžiamame nutarime nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, jog vertinant V. J. veiką kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje, aptariamos aplinkybės įtakos neturi, kadangi V. J., turėdamas teisę medžioti ir dalyvaudamas ypatingai griežtai valstybėje dėl savo pavojingo pobūdžio reglamentuojamojoje veikloje – medžioklėje, privalėjo žinoti su medžiokle susijusius teisės norminius aktus ir juos žinojo (tai patvirtina jo teisminio nagrinėjimo metu duoti pardoymai) bei privalėjo su medžiokle susijusių teisės norminių aktų reikalavimų atsakingai laikytis, tačiau jų nesilaikė, t. y. nušovęs limituojamą gyvūną, žinodamas, kad neturi su savimi medžioklės lapo ir negali pats užtikrinti tinkamo jo užpildymo, taip pat neįsitikinęs, jog medžioklės lapas buvo tinkamai užpildytas kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų, žinodamas, jog už teisingą medžioklės lapo pildymą atsako tik medžioklės vadovas, pradėjo limituojamo gyvūno dorojimą, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nurodytą draudimą asmeniui, turinčiam teisę medžioti, doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.
15. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad net ir nustačius, jog V. J. aptariamą briedį sumedžiojo neteisėtai, jo veika pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, negalėtų būti kvalifikuojama, kadangi minėto gyvūno vidurių pašalinimas yra laikytinas tik pirminiu sumedžioto gyvūno apdorojimu, o ne gyvūno dorojimu. Pažymėtina, jog nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų (toliau - Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai) 2. 4. punkte, iš tiesų nustatyta, kad medžiojamojo gyvūno žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas yra laikomas medžiojamųjų gyvūnų pirminiu apdorojimu, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu Medžioklės taisyklių ir ANK kontekste, aptartas teisinis reglamentavimas negali būti interpretuojamas, kaip suteikiantis teisę asmenims atlikti neteisėtai sumedžiotų gyvūno pirminį apdorojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip jau minėta anksčiau, ANK 290 straipsnio 8 dalyje be kita ko yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie neteisėtai sumedžiotą gyvūną neteisėtai gabeno ar dorojo. Įvertinus šios teisės normos turinį, apeliaciniame skunde pateiktas aptariamas teisės aiškinimas laikytinas visiškai nelogišku, kadangi pagal jį įstatymų leidėjas leidžia atlikti pirminį neteisėtai sumedžiotų gyvūnų apdorojimą, tačiau draudžia tokius gyvūnus išgabenti iš jų sumedžiojimo vietos. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek iš Medžioklės taisyklių, tiek iš Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų turinio matyti, jog žodžiai „dorojimas“ ir „apdorojimas“ šiuose teisės aktuose yra vartojami kaip sinonimai, o sąvoka „pirminis sumedžioto gyvūno apdorojimas“ yra naudojama tik vieno, iš visiško sumedžioto gyvūno išdorojimo, etapų apibūdinimui, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. J. pašalindamas jo neteisėtai sumedžioto briedžio žarnas, nedorojo minėto gyvūno.
16. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde be kita ko teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog aptariamais V. J. veiksmais buvo padaryta žala gamtai, bei pažymima, kad sprendžiant gamtai padarytos žalos klausimą turi būti vadovaujamasi analogiškose bylose suformuota teismų praktika (kaip pavyzdys nurodoma kasacinė nutartis, priimta byloje Nr. 2AT-60-788/2017). Atsakydamas į šį apeliacinio skundo argumentą aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėjamu atveju, V. J. apeliaciniame skunde nurodytas teismo procesinis sprendimas buvo priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, nustatytoms V. J. administracinio nusižengimo byloje, t. y. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-60-788/2017 buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn asmuo sumedžiojo stirnos jauniklį svetimame, kitam medžiotojų klubui priskirtame medžioklės plotų vienete, be to tai padarė visiškai atsitiktinai, kadangi minėtas gyvūnas buvo nušautas vos spėjęs perbėgti medžioklės plotų ribą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, neprivalo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika ir plačiau dėl jo nepasisako.
17. Be kita aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. J. apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala gamtai. Kaip jau minėta, Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kuomet duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Iš šios teisės normos turinio akivaizdu, kad kiekvienu atveju, kuomet nustatoma, kad gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, dėl to, kad jis nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, prieš jo išgabenimą arba dorojimą, yra konstatuojamas ir žalos gamtai padarymo faktas. Pažymėtina, kad minėto fakto nustatymui visiškai jokios reikšmės neturi tai, ar neteisėtai sumedžioto gyvūno medžioklės metu laikomasi kitų aptariamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad aptariamais V. J. veiksmais gamtai nebuvo padaryta jokios žalos.
18. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo jį keisti arba naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.