Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-941-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
A11.-941-946/2019
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00049-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Pažeidėjas
V. J.
Advokatai
Mantas Šriupša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-941-946/2019Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00049-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.10; 21.11.312.29 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

institucijos, surašiusios protokolą – Kauno Regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovėms Laurai Mackelytei, Dainorai Gintautaitei-Bačėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Audrius Mačiukas 2019 m. balandžio 2 d. V. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą nurodant, kad 2018 m. lapkričio 24 d. apie 14.30 val. Kaišiadorių r., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties Aukštuojų k., patikrinus organizuotą ir vykdytą medžioklę su varovais (medžioklės lapas Nr. 000027) nustatyta, kad V. J. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas medžioklės vadovu prieš pradedant paties sumedžioto antramečio briedžio patino dorojimą, neįrašė jo į medžioklės lapą Nr. 000027. Antrametis briedžio patinas sumedžiotas lygiavamzdžiu šautuvu MC 21 12, 12x70, 12x70, Nr. 929483, 926563. Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22, 23, 58.2.3 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. dėl nusižengimo kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog tądien jis buvo medžioklės vadovu ir sumedžiojo antrametį briedžio patiną. Kadangi su savimi neturėjo medžioklės lapo – jį buvo palikęs medžiotojų klubo pirmininko V. K. automobilyje, su kuriuo tądien važinėjo, esančiame segtuve, nušovęs briedį, nedelsdamas paskambino V. K., informavo apie nušautą antrametį briedį bei paprašė pastarojo įrašyti nušautą briedį į medžioklės lapą. Taip pat pirmininkui pranešė, kad išleis briedžio vidurius, kadangi briedis buvo nušautas už 1,5 km nuo automobilio. Taip pat paskambino M. R. prašydamas jo atsiųsti daugiau žmonių į pagalbą, atnešti virves bei maišą, kad būtų galima sudėti vidurius ir išvežti į dorojimo aikštelę. Jam išleidus nušauto briedžio žarnas, jam paskambinęs V. K. pranešė apie atvykusius aplinkos apsaugos pareigūnus ir pakvietė ateiti prie automobilio. Žinojo, kad nušovus antrametį briedį, jį reikia įrašyti į medžioklės lapą, tačiau atsižvelgdamas į aplinkybes – nušautas briedis buvo toli nuo automobilio, kuriame buvo paliktas medžioklės lapas, žvėris buvo didelis ir sunkus, todėl nusprendė paskambinti ir paprašyti medžioklės būrelio pirmininko lapą užpildyti. Pradėjo briedį doroti būdamas įsitikinęs, kad jo nušautas gyvūnas jo prašymu V. K. jau yra įrašytas į medžioklės lapą. Jis manė, jog gyvūno vidurių išėmimas dar nėra gyvūno dorojimas, kadangi gyvūno dorojimas paprastai vyksta dorojimo aikštelėje. Jam tądien buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad jis neužtikrino, kad sumedžioto patino skrodimo ir apdorojimo atliekos būtų sumestos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobę. Apžiūrėti nušauto briedžio į vietą jis ėjo kartu su dviem pareigūnais, iš kurių tik vienas nuėjo iki nušauto briedžio, bei jį apžiūrėjęs patvirtino, jog sumedžiotas tuo metu leidžiamas medžioti antrametis briedžio patinas. Nušauto briedžio neslėpė, geranoriškai parodė nušauto žvėries vietą. Grįžus su pareigūnu prie automobilio, pareigūnai leido į medžioklės lapą įrašyti nušautą žvėrį, nei medžioklės lapo, nei ginklų bei pačio briedžio nekonfiskavo.

Teismo posėdžio metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Dainora Gintautaitė - Bačėnienė paaiškino, kad departamentas palaiko surašytą protokolą, kur V. J. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kadangi V. J. buvo 2018 m. lapkričio 24 d. organizuotos varyminės medžioklės vadovas, o už teisingą medžioklės lapo užpildymą yra atsakingas būtent medžioklės vadovas. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad į medžioklės lapą buvo įrašyta stirna, tačiau tos pačios medžioklės metu buvo nušautas ir briedis, kuris į medžioklės lapą nebuvo įrašytas. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte numatyta, kad į medžioklės lapą yra įrašoma prieš išgabenant sumedžiotą gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant jį doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Kadangi buvo nuvykta ir į medžioklės vadovo parodytą briedžio sumedžiojimo vietą, buvo akivaizdu, kad briedis jau buvo pradėtas doroti – išimti ir išmesti viduriai, todėl buvo padarytas nusižengimas, numatytas ANK 290 straipsnio 8 dalyje, t .y. neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas. Vien ta aplinkybė, kad sumedžiotas žvėris nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, reiškia jo neteisėtą sumedžiojimą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Audrius Mačiukas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 24 d. buvo organizuotas reidas, kurio tikslas buvo medžioklės taisyklių laikymosi kontrolė. Reide, be jo, taip pat dalyvavo ir vyriausiasis specialistas Marijus Tomkus bei neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Vitalijus Sorokinas. Apie 14.30 val. buvo patikrintas medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. Patikrinimo metu buvo nustatyti keletas pažeidimų – vienas medžiotojas nesilaikė saugaus elgesio reikalavimų, taip pat medžioklės vadovas V. J. neįrašė paties sumedžioto briedžio patino į medžioklės lapą. Tądien jie neturėjo galimybės išsiaiškinti, ar medžioklės klubas (duomenys neskelbtini) turi teisę medžioti briedžių patinus, todėl tądien V. J. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tą dieną nebuvo galima suprasti, ar briedis buvo sumedžiotas teisėtai. Tuo metu V. J. buvo nubaustas tik už netinkamą sumedžioto žvėries atliekų sutvarkymą, nors toks reikalavimas taikomas tik teisėtai sumedžiotų žvėrių atliekų sutvarkymui. Vėliau nustatyta, kad medžioklės klubas 2018 m lapkričio 24 d. turėjo teisę sumedžioti briedžio patiną bei limitai sumedžioti suaugusį briedžio patiną nebuvo išnaudoti. Faktas, kad nušautas žvėris nebuvo įrašytas į medžioklės lapą, buvo aiškus jau ir 2018 m. lapkričio 24 d., tačiau administracinio nusižengimo protokolas tądien nebuvo surašytas, buvo konsultuojamasi. Tądien dalyvavusių medžioklėje medžiotojų ginklai nebuvo sulaikyti, skerdiena taip pat palikta medžiotojams. Reido metu privažiavus prie medžiotojų, po varymo buvo pertrauka, toje vietoje dar buvo ne visi medžiotojai susirinkę.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad baigus varymą, jis kartu su kitais medžiotojais stovėjo prie automobilių. Varymo metu girdėjo šūvį. Jam paskambinęs medžioklės vadovas V. J. pasakė, kad nušautas briedis ir paprašė suorganizuoti priekabą bei talpas briedžio atliekoms sudėti. Jam besiruošiant važiuoti, kartu su medžiotojų klubo pirmininku V. K. einat link automobilių, atvažiavo aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie pradėjo patikrinimą. Jam yra žinoma, kad medžioklės lapas buvo pas medžiotojų klubo pirmininką V. K., kurio V. J., nušovęs briedį, paprašė į medžioklės lapą įrašyti nušautą žvėrį. Atvykus aplinkos apsaugos pareigūnams, V. J. iš varymo dar nebuvo grįžęs. Atvykusiems aplinkos apsaugos pareigūnams buvo pasakyta, kad yra nušautas briedis, taip pat parodyta briedžio nušovimo vieta. Kadangi kartais būna sunkios medžioklės įvairiu metu, paprastai medžioklės lapas su savimi nėra imamas, o pasibaigus medžioklei yra užpildomas medžioklės lapas. Jokios kalbos apie neteisėtą medžioklę nebuvo. Kadangi briedis buvo didelis, nušautas maždaug už 1,5 km, iki briedžio privažiuoti automobiliu jokių galimybių nebuvo, buvo nuspręsta jam išleisti vidurius, taip palengvinant briedžio gabenimą į dorojimo vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. paaiškino, tądien jis tame varyme buvo varovu, varymo metu girdėjo šūvį. Po varymo jis išėjo į tą vietą, kur stovėjo medžioklės vadovas V. J., buvo nušautas briedis. Jam girdint, medžioklės vadovas paskambino būrelio vadovui V. K. informuodamas apie nušautą antrametį briedį, taip pat jo (V. K.) prašė įrašyti į medžioklės lapą skaičių „1“. Vėliau buvo paskambinta kitam medžiotojui bei paprašyta atvaryti priekabą, kadangi briedį reikėjo tempti daugiau nei 1 km, o briedis galėjo sverti apie 600 kg. Po skambučio klubo vadovui, medžioklės vadovas priėmė sprendimą briedžiui išleisti žarnas, kad palengvinti briedžio tempimą. Informavus apie tai, jog atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, jis kartu su V. J., palikę nušautą briedį vietoje, grįžo prie automobilių. Patikrinus dokumentus bei ginklus, apžiūrėti nušauto briedžio kartu su V. J. išėjo du pareigūnai, iš kurių tik vienas nuėjo prie nušauto žvėries, kad įsitikinti ar tikrai nušautas antrametis briedžio patinas. Pareigūno pokalbio, jau apžiūrėjus briedį, jis negirdėjo, taip pat negirdėjo jokių kalbų apie tai, kad briedis nušautas neteisėtai. Jam kartu su V. J. atvykus prie automobilio, medžioklės lapas jau buvo pas pareigūnus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. K. paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 24 d. buvo vykdoma varyminė medžioklė, vadovu buvo paskirtas V. J.. Iki pietų buvo sumedžiota viena stirna, o po pietų buvo vykdomas kitas varymas, kuriam pasibaigus, jam telefonu paskambino V. J. ir pranešė, kad yra sumedžiotas antrametis briedis, taip pat paprašė jo įrašyti nušautą briedį į medžioklės lapą. Pasibaigus varymui jis iš lėto ėjo iki automobilio, kai atvyko aplinkos apsaugos pareigūnai, kuriems jis pasakė, kad varymo metu nušauta stirna ir antrametis briedis. Nuėjęs iki automobilio paėmė iš ten buvusio segtuvo medžioklės lapą, ketindamas įrašyti nušautą briedį, taip pat paaiškino, jog briedis nušautas per paskutinį varymą, kuris ką tik pasibaigęs, o jį nušovęs medžioklės vadovas yra likęs šalia nušauto briedžio, tačiau aplinkos apsaugos pareigūnas paėmęs iš jo medžioklės lapą, jį nufotografavo. Pareigūnai, palydėti medžiotojų, nuėjo apžiūrėti briedžio. Grįžę pareigūnai patikino, kad viskas teisingai – nušautas briedis antrametis. Taip pat pareigūnai patikrino ginklus, pažeidimų nerado. Jokių pastabų, išskyrus tai, jog briedis buvo išdorotas ne vietoje, pareigūnai nedavė. Jokios prasmės paslėpti sumedžiotą briedį nebuvo – būrelis turėjo dar keturias 4 licencijas sumedžioti briedį, 7 - sumedžioti elnią ir virš 10 licencijų – stirną. Jei būtų norėję briedį paslėpti, pareigūnams galėjo apie nušautą briedį nepranešti ir pareigūnai tikrai jo būtų neradę. Apie tai, kad briedis buvo sumedžiotas neteisėtai, jokios kalbos nebuvo. Vėliau aplinkos apsaugos pareigūnai leido į medžioklės lapą įrašyti nušautą briedį – tai prie pareigūnų padarė medžioklės vadovas V. J.. Medžioklės lapą iš jo paėmė ir grąžino Marijus Tomkus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Marijus Tomkus paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 24 d. reido metu buvo atliktas medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) patikrinimas. Prieš fiziškai tikrinant dokumentus, kaimyninio būrelio ribose buvo sustabdytas visureigis, kuriuo vyko trys medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojai, kurie teigė, kad ieško medžioklės metu pasiklydusio šuns. Po kiek laiko kartu pirmiems važiuojant medžiotojams atvyko į vietą, kur buvo susirinkę kiti medžiotojai, taip pat stovėjo keletas automobilių bei tuščia priekaba. Pradžioje paėmė medžioklės lapą, kuriame buvo įrašyta stirna. Patikrinus dokumentus ar juos tikrinant, buvo paklausta ar dar yra kas nors sumedžiota. Kažkuris iš medžiotojų, tačiau ne medžioklės vadovas, pasakė, kad dar yra sumedžiotas briedis. Medžiotojai jam pasirodė susimąstę, kažko nerimaujantys ir dar kartą paklausus, kur yra briedis apsimetė, kad klausimo neišgirdo. Griežtai kelis kartus perklausus kur yra briedis, galimai su lenkišku akcentu kalbėjęs medžiotojas pasakė, kad briedis vis tiktai yra sumedžiotas. Išsiaiškinus, kad briedis yra sumedžiotas ir kadangi būtent medžioklės vadovas yra atsakingas už medžioklės lapo pildymą, medžiotojo vadovo V. J. paprašė parodyti kurioje vietoje yra sumedžiotas briedis. Iki vietos, kur buvo nušautas briedis, kartu ėjo taip pat ir keli būrelio medžiotojai. Apžiūrėjęs nušautą briedį nustatė, kad briedis nušautas leidžiamu laiku, tačiau medžioklės lape jis nebuvo tinkamai įformintas. Briedis buvo pradėtas doroti – prapjauta papilvė, išleisti viduriai, tačiau medžioklės lape apie tokį sumedžiotą gyvūną jokių įrašų nebuvo. Briedį nušovė medžioklės vadovas V. J.. Kada buvo pradėtas doroti briedis, nustatyti nepavyko. Administracinio nusižengimo protokolas tą pačią dieną nebuvo surašytas, kadangi, neteisėtai sumedžiojus gyvūną, reikia apskaičiuoti žalos dydį, apskaičiuojant žalos dydį yra svarbu nustatyti ir gyvūno amžių. Medžioklės lape užfiksuoti duomenys, jo nuomone, buvo užfiksuoti tinkamai, medžioklės lapas iš medžiotojų nebuvo paimtas todėl, kad medžioklės lape buvo įrašyta ir stirna, kurią reikėjo išdoroti ir skerdieną gabenti, o be šio medžioklės lapo medžiotojai atlikti tų veiksmų po medžioklės negalėjo. Papildomi įrašai medžioklės lape padaryti jam nežinomu laiku. Užfiksavus aplinkybes, kad gyvūnas buvo pradėtas doroti jo neįrašius į medžioklės lapą, medžiotojams, taip pat ir medžioklės vadovui, buvo žodžiu paaiškinta, kokia yra atsakomybė ir kokie yra privalomi veiksmai, prieš atliekant vieną ar kitą veiksmą su sumedžiotu gyvūnu – prieš pradedant doroti arba prieš išvežant iš medžioklės plotų vieneto, sumedžiotas gyvūnas turi būti įrašomas į medžioklės lapą. Briedis buvo paliktas medžiotojams, kadangi institucija neturi fizinių techninių galimybių pasikrauti briedį, jį laikyti tinkamomis sąlygomis ir paskui grąžinti galimam pažeidėjui arba jį sunaikinti iki sprendimo įsiteisėjimo. Nematė kuriuo metu medžiotojai į medžioklės lapą įrašė skaičių „1“ prie grafos briedis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalį kyla už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Už šį nusižengimą atsako asmuo, kuris neteisėtai sumedžioja licencijuojamą gyvūną, ji gabena ar doroja.

V. J. kaltinamas padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio norma yra blanketinė, tai yra nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės Lietuvos Respublikoje tvarką. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad V. J. pažeidė Medžioklės taisyklių 22, 23, 58.2.3. punktų reikalavimus. Medžioklės taisyklių 22 punktas numato, kad prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus, kurių medžioklė limituojama, iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiota ir jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (Medžioklės taisyklių 23 punktas). Medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka (Medžioklės taisyklių 24.1 punktas). Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nurodytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Medžiojamieji gyvūnai, kurių medžioklė yra limituojama: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas (Medžioklės taisyklių 28 punktas).

Pats administracinių nusižengimų kodekso straipsnio, pagal kurį kvalifikuota V. J. veika, pavadinimas (Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas) suponuoja išvadą, kad straipsnis yra skirtas ginti galiojančiais teisės aktais reglamentuotos medžioklės taisyklių laikymąsi. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo objektas - valstybės reglamentuota medžioklės tvarka. Įrodinėjant Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti tam tikras nusižengimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjame atveju, visų pirma, turi būti nustatyta, ar gyvūnas, kuris buvo dorojamas, buvo sumedžiotas neteisėtai.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J., jo atstovo advokato Manto Šriupšos, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovių Lauros Mackelytės ir Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės, liudytojų Audriaus Mačiuko ir Marijaus Tomkaus, M. R., V. K. K., R. L. paaiškinimus bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus: Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Audriaus Mačiuko 2019 m. balandžio 2 d. V. J. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-657-2019 (b. l. 4); to paties pareigūno 2019 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 24 d. vykdant Medžioklės taisyklių laikymosi kontrolę organizuoto reido metu, apie 14.30 val., Kaišiadorių r., ties Aukštuojų k., patikrinus medžiotojų klubą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad medžioklės vadovas V. J. prieš pradedant paties sumedžioto briedžio patino dorojimą neįrašė jo į medžioklės lapą Nr. 000027 ir neužtikrino, kad gyvūno skrodimo ir apdorojimo atliekos būtų sumestos į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių atliekų duobę; atlikus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) dokumentacijos patikrinimą nustatyta, kad medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 24 d. turėjo teisę sumedžioti suaugusį, kaip nustatyta 2019 m. sausio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos laboratorijos, 1,5 m briedžio patiną; gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Marijaus Tomkaus 2019 m. sausio 18 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 24 d. atlikus medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės varant patikrinimą, nustatyta, kad medžioklės metu sumedžiotas suaugęs briedis, pradėjus jį doroti, nebuvo įrašytas į medžioklės lapą; schemą (b. l. 7), kurioje užfiksuotos briedžio sumedžiojimo ir pareigūnų patikrinimo vietos; fotolentelę (b. l. 8), kur užfiksuotas 2018 m. lapkričio 24 d. 14.33 val. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete ties Aukštuojų k., Kaišiadorių r., pradėtas doroti antrametis briedžio patinas; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno 018 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą 242 (b. l. 9), kuriame nustatyta, kad medžioklės metu sumedžiota antrametis briedis ir stirna; medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 24 d. medžioklės lapą Nr. 000027, kuriame pažymėta, kad 2018 m. lapkričio 24 d. medžioklės metu sumedžiota stirna (b. l. 10-11); V. J. paaiškinimą (b. l. 16), kuriame jis nurodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d. jis vadovavo medžioklei su varovais, kurios metu, apie 14.00 val. sumedžiojo antrametį patiną, bet kadangi buvo pačioje tolimiausioje, medžiotojų linijos flango vietoje, apie 1500 m ir žinodamas, kad iki ten nėra galimybės privažiuoti, pasibaigus varymui, paskambino V. K. ir jį informavo, kad sumedžiojo antrametį briedžio patiną ir paprašė, kad atsiųstų medžiotojus padėti ištraukti sumedžiotą laimikį, taip pat paprašė, kad ateidami paimtų virves ir maišą. Kadangi tuo metu oras buvo apniukęs ir žinodamas, kad nusimato tolimas sumedžioto briedžio traukimas, nusprendė išleisti vidurius, kad būtų lengviau traukti. Tuo metu atvyko Aplinkos apsaugos darbuotojai patikrinti kaip vyksta medžioklė ir jam paskambinęs V. K. pasakė rinktis prie automobilių patikrinimui. Jam kartu su aplinkos apsaugos departamento darbuotoju nuėjus apžiūrėti sumedžioto briedžio, pareigūnas pasakė, kad briedis sumedžiotas teisingai, tik išleisti viduriai turi būti sumesti tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobę; Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos raštą „Dėl neteisėtai sumedžioto laukinio gyvūno amžiaus nustatymo“, kuriame nurodyta, kad įvertinus briedžio patino galvos apatiniame žandikaulyje esančius dantis, nustatyta, kad briedis yra 1,5 metų amžiaus (b. l. 24-28); V. J. 2019 m. balandžio 2 d. paaiškinimą (b. l. 29), kuriame jis nurodė, kad sumedžiojo antrametį patiną su lygiavamzdžiu šautuvu MC21 12 Nr. 929483, 926563; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos vyriausiojo specialisto Audriaus Mačiuko 2018 m. lapkričio 24 d. surašytą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jis, 2018 m. lapkričio 24 d. 14.30 val. Kaišiadorių r., ties Kaugonių k., medžioklės klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete neužtikrino, kad sumedžioto briedžio patino skrodimo ir apdorojimo atliekos būtų sumestos tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobę, teismas daro išvadą, kad V. J. 2018 m. lapkričio 24 d. apie 14.00 val. Kaišiadorių r., medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės vienete ties Aukštuojų k., būdamas medžioklės vadovu, sumedžiojęs limituojamą gyvūną – 1,5 metų briedį, prieš pradėdamas jį doroti, neįrašė jo į medžioklės lapą Nr. 000027. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, turėdamas teisę medžioti, būdamas medžioklės vadovu, sumedžiojo licencijuojamą gyvūną – briedį, tačiau jo neįrašė į medžioklės lapą ir pradėjo jį doroti.

V. J., turėdamas teisę medžioti, būdamas medžioklės vadovu, būdamas atsakingu už teisingą medžioklės lapo užpildymą (Medžioklės taisyklių 23 punktas), medžiodamas varyminėje medžioklėje, prieš pradėdamas sumedžiotą limituojamo gyvūno dorojimą, privalėjo nušautą limituojamą gyvūną įrašyti į medžioklės lapą, o kadangi to nepadarė, kaip tai numatyta Medžioklės taisyklių 22 punkte – jo nušautas limituojamas gyvūnas yra laikomas sumedžiotu neteisėtai, padarant žalos gamtai. V. J. teismo posėdžio metu dėstomi argumentai, jog jis, prieš pradėdamas nušauto limituojamo gyvūno dorojimą, neturėjo su savimi pasiėmęs medžioklės lapo, todėl paskambinęs medžiotojų klubo pirmininkui V. K. K. paprašė jo įrašyti į medžioklės lapą nušautą gyvūną, vertinant jo veiką, kaip administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje, įtakos neturi, kadangi V. J., turėdamas teisę medžioti - o ši teisė suteikiama tik veiksniems asmenims, dalyvaudamas ypatingai griežtai valstybėje dėl savo pavojingo pobūdžio reglamentuojamojoje veikloje - medžioklėje, privalėjo žinoti su medžiokle susijusius teisės norminius aktus ir juos žinojo, ką pats patvirtino ir teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jam yra žinoma, kad už teisingą medžioklės lapo pildymą atsakingas yra medžioklės vadovas bei privalėjo su medžiokle susijusių teisės norminių aktų reikalavimų atsakingai laikytis, tačiau jų nesilaikė. Priešingai, nušovęs limituojamą gyvūną, žinodamas, kad neturi su savimi medžioklės lapo ir negali pats užtikrinti tinkamo jo užpildymo, taip pat neįsitikinęs, jog medžioklės lapas gali būti tinkamai užpildomas kitų, medžioklėje dalyvavusių asmenų, žinodamas, jog už teisingą medžioklės lapo pildymą atsako medžioklės tik vadovas, pradėjo limituojamo gyvūno dorojimą, taip pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3. punkte nurodytą draudimą asmeniui, turinčiam teisę medžioti, doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Nors teismo posėdžio metu būrelio pirmininkas V. K. K. patvirtino, jog jam medžioklės vadovas V. J. telefonu pranešė apie sumedžiotą briedį bei paprašė jo įrašyti nušautą briedį į medžioklės lapą, tačiau tai nebuvo padaryta, o V. J., neįsitikinęs, jog jo nurodymai tinkamai užpildyti medžioklės lapą yra įvykdyti, pradėjęs sumedžioto gyvūno dorojimą, elgėsi neteisėtai. Pažymėtina ir tai, jog nors teismui 2019 m. gegužės 30 d. pateiktame 2018 m. lapkričio 24 d. medžioklės lapo Nr. 000027 originale yra padarytas įrašas, kad nušauta viena stirna ir vienas briedis, tačiau, kaip nustatyta teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų pareigūnų Audriaus Mačiuko, Marijaus Tomkaus, V. K. K., taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo V. J. paaiškinimais, šis įrašas padarytas gerokai vėliau, pareigūnams jau užfiksavus nusižengimo faktą – limituojamas nušautas gyvūnas pradėtas doroti jo neįrašius medžioklės lape (b. l. 10) bei grąžinus medžioklės lapą medžioklės vadovui, todėl šis medžioklės lapo originalas negali būti laikomas įrodymu, paneigiančiu faktą, jog nušautas limituojamas gyvūnas buvo įrašytas į medžioklės lapą medžioklės vadovo, nepažeidžiant Medžioklės įstatymo 22 punkto reikalavimų. Ypač griežtai reglamentuojamas medžioklės lapo tinkamas užpildymas įstatymo leidėjo siejamas su nekontroliuojamos medžioklės užkardymu, ką administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J., būdamas medžiotoju, aiškiai žinojo, nes medžioja daug metų, todėl jo neteisėta veika vertintina, kaip padaryta tyčia. Tokį teismo įsitikinimą suponuoja ir tos aplinkybės, kad nušovęs licencijuojamą žvėrį, t. y. briedį, V. J., būdamas medžioklės vadovu, neturėdamas su savimi medžioklės lapo, į vietą, kur buvo paliktas medžioklės lapas, t. y. apie 1,5 km nuo jo buvimo vietos, negrįžo, taip pat, paskambinęs būrelio pirmininkui bei paprašęs jo įrašyti į medžioklės lapą nušautą briedį, nedelsdamas, nesulaukęs patvirtinimo, t. y. neįsitikinęs, kad medžioklės lapas yra užpildytas tinkamai, pradėjo nušauto briedžio dorojimą, todėl teismui nekyla abejonių, kad V. J. suprato, jog doroja neteisėtai sumedžiotą žvėrį. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių, pateisinamų ar nenumatytų aplinkybių, apribojusių galimybę medžioklės vadovui V. J., pačiam sumedžiojus licencijuojamą žvėrį, tinkamai užpildyti medžioklės lapą arba įsitikinti, jog medžioklės lapas yra užpildytas tinkamai ir tik tada pradėti nušauto gyvūno dorojimą. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog nušautas briedis buvo pradėtas doroti – šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Marijus Tomkus, R. L. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai - fotonuotraukos (b. l. 8), kuriose užfiksuotas briedžio pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas, kas, kaip tai apibrėžta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 patvirtintų Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 2.4 punkte, numatančiame, kad medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas – medžiojamųjų gyvūnų <...> pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas. Taigi nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. pažeidė Medžioklės taisyklių 22, 23, 58.2.3 punktus, todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymius.

Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kad V. J. nušautas žvėris yra sumedžiotas neteisėtai, t. y. nėra konkrečiai nurodyta, kad administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo žvėrį nušovė neteisėtai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali suprasti kuo yra kaltinamas, kadangi protokole nėra aprašyta, kad neteisėta medžioklė, tačiau su šiais atstovo teiginiais teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos ANK 609 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-657-2019 surašytas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ANK 609 straipsnio reikalavimų. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kaltinimas suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir esmę, tiksliai nurodant visas svarbias bylai aplinkybes, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kad medžioklės vadovas, nušovęs antrametį briedžio patiną, jo neįrašęs į medžioklės lapą, pradėjo nušauto žvėries dorojimą, taip pat administracinio nusižengimo protokole nurodyti ne tik Lietuvos Respublikos ANK straipsnis, dalis, kurioje už tai numatyta atsakomybė, tačiau ir specialiojo teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis bei punktai. Taigi nėra jokio pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato teiginiais, kad iš administracinio nusižengimo protokolo neaišku, kokios konkrečios pareigos neįvykdė medžioklės vadovas, kad jo sumedžiotas antrametis briedžio patinas laikomas sumedžiotas neteisėtai. Taigi, įvertinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas, surašytas V. J. iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iš jo turinio yra aiški nusižengimo esmė, administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimų esmę puikiai suprato ir V. J., kuris, atstovaujamas profesionalaus teisininko, aktyviai įgyvendino savo teisę į gynybą.

Lietuvos Respublikos ANK 664 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija pateikė žalos aplinkai paskaičiavimą (b. l. 12-14), kuriuo V. J. buvo siūloma žalą atlyginti geranoriškai, tačiau žala atlyginta nebuvo.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė prašė iš V. J. dėl neteisėtai nušauto brieždio (Aces alces) priteisti 5070,00 Eur gamtai padarytą žalą.

Medžioklė be žalos gamtai yra leistina, kai ji yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais – medžioklės taisyklėmis. V. J., pažeisdamas Medžioklės taisyklių 22, 23, 58.2.3 punktus, padarė žalą gamtai, todėl jis privalo žalą atlyginti. Teismas nustatė, jog V. J., pažeisdamas Medžioklės taisyklių 22, 23, 58.2.3 punktus, žalą gamtai padarė tyčia, todėl pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydžio nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalis.). Atlikdamas teisei priešingus veiksmus ir veikdamas sąmoningai nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, V. J. suprato arba privalėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, todėl atsiradus pasekmėms, turi prisiimti ir dėl to kilusią atsakomybę.

Kadangi paskaičiuotos žalos gamtai dydžio V. J. neginčijo, iš neteisėtai gyvūną sumedžiojusio V. J. priteistina institucijos paskaičiuota ir prašoma priteisti 5070,00 Eur gamtai padaryta žala (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktas, Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6.2 punktas Medžioklės taisyklių 22 punktas, 76 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245-6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos ANK 665 straipsnis).

Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos ANK 35 ir 36 straipsniai), į tai, V. J. anksčiau nebuvo baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus, neteistas, dirba, bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą bei administracinio poveikio priemonę - asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimą minimalios trukmės terminui, numatytam Lietuvos Respublikos ANK 290 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Respublikos ANK 27-28 straipsniai);

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). O sprendžiant dėl konfiskavimo, be nuobaudos proporcingumo kriterijaus, būtina atsižvelgti, ar turimos konfiskuoti priemonės/įrankiai tokiu pat būdu gali vėl būti panaudoti ateityje, dėl ko jie turi būti konfiskuoti siekiant užkardyti įstatymu uždraustas pavojingas veikas, padaryti jas ekonomiškai nenaudingomis, neleisti jų pakartoti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie vienareikšmiškai leistų tvirtinti, jog V. J. padarytas nusižengimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis, taip pat į tai, jog V. J. teisę medžioti limituojamą gyvūną turėjo, gyvūnas buvo sumedžiotas leistinu metu, turint licenciją, teismas daro išvadą, kad, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnį ir V. J. neskirti administracinio poveikio priemonės – ginklo, kuris buvo panaudotas gyvūnui sumedžioti, – lygiavamzdžio šautuvo MC 21 12, 12x70, 12x70, Nr. 929483, 926563 – konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27-29, 635-637 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti V. J., gimusį (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Skirti V. J. administracinio poveikio priemonę:

- atimti specialiąją teisę – teisę medžioti – 1 (vieneriems) metams;

Priteisti iš V. J. 5070,00 Eur (penkių tūkstančių septyniasdešimties eurų 00 ct) laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimą valstybės naudai (priteistą sumą sumokant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT304010051004250881, Luminor bankas AB).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis