- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-346-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21416-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- M. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagal atsakovo M. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo M. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „P.“, atsakovui palikti pavardę „P.“; nustatyti nepilnamečio vaiko D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 10 mėn. 2 973 Eur; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
a. atsakovas bendrauja telefonu ir/ ar kompiuterine programa („Skype“) su sūnumi vieną valandą per savaitę ieškovės ir atsakovo suderintu laiku, kurį šalys suderina vieną dieną prieš numatomą bendravimą;
b. atsakovas, ieškovei prieš 14 kalendorinių dienų pranešęs apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę po 2 val., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą. Atsakovo bendravimas su sūnumi negali trukdyti sūnaus ugdymui, kenkti jo sveikatai, prieštarauti vaiko interesams;
c. atsakovas Tėvo dieną (t. y. pirmąjį birželio sekmadienį) bendrauja su sūnumi 3 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą 14.00 val. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nurodytu laiku, atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų. Tokiu atveju atsakovas šią dieną bendrauja su sūnumi telefonu ir/ ar kompiuterine programa („Skype“) su ieškove suderintu laiku;
d. atsakovas turi teisę dalyvauti ieškovės organizuojamame sūnaus gimtadienyje.
2. Nurodė, kad santuokos pradžioje šeimyniniai santykiai su atsakovu buvo normalūs. Kartu gyveno Norvegijoje, abu dirbo, tačiau gimus vaikui jos ir atsakovo santykiai pradėjo blogėti. Atsakovas nusišalino nuo vaiko priežiūros, nustojo ją gerbti, prasidėjo įvairūs nesutarimai ir priekaištai. Ne kartą nesėkmingai bandė taikytis. Negalėdama toliau kartu gyventi, ji su vaiku 2019 m. kovo mėn. grįžo į Lietuvą. Bendro gyvenimo metu išryškėjo šalių charakterių nesuderinamumas, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su patikslinto priešieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl jos kaltės nesutinka, nes ji neatliko jokių veiksmų, nulėmusių santuokos iširimą. Santuokos metu su atsakovu neįgijo nekilnojamojo turto, neturi kreditorių. Sutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl santuokos metu įgyto automobilio padalijimo. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ja, nes jis nuo pat gimimo su ja gyvena, yra prisirišęs, ji viena juo visą laiką rūpinasi. Vaikas dar labai mažas, lanko darželį (duomenys neskelbtini), darželio mokestis siekia 69 Eur per mėnesį. Jokių papildomų užsiėmimų vaikas nelanko, yra sveikas, sveikatos problemų neturi. Su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame name. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 550-600 Eur. Mažina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo iki 350 Eur per mėnesį. Iki šiol ji niekur nedirbo, nes augino sūnų. Šiuo metu pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau pajamos yra itin mažos. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, gauna pakankamai dideles pajamas, todėl turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nesutinka su atsakovo siūloma 200 Eur išlaikymo suma. Tokio dydžio išlaikymas neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Jai 2019 m. kovo mėn. grįžus su vaiku gyventi į Lietuvą, atsakovas tik nedidele dalimi prisidėjo prie vaiko išlaikymo, bendrai pervedė 2 027 Eur. Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 10 mėn. terminą. Kadangi sumažino prašomą priteisti mėnesinę išlaikymo sumą iki 350 Eur, mažina reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iki 1 473 Eur. Prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką pagal jos siūlomą grafiką. Su atsakovo siūloma bendravimo tvarka nesutinka, nes ji, atsižvelgiant į vaiko amžių, yra per sudėtinga. Neprieštarautų, kad atsakovas su vaiku ryšio priemonėmis bendrautų dažniau, 2-3 kartus per savaitę. Atsakovui grįžus į Lietuvą, jo susitikimai su vaiku taip pat gali būti dažnesni. Atsakovas neturi Lietuvoje jokios gyvenamosios vietos, grįžęs į Lietuva apsistoja pas tėvus, todėl mano, kad tokio amžiaus vaiko pasiėmimas su nakvyne nėra priimtinas, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi jokių tokio amžiaus vaiko priežiūros įgūdžių.
Šalies argumentai
3. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę „P.“, o ieškovei palikti santuokinę pavardę „P.“; padalyti santuokos metu įgytą automobilį „Volkswagen Touran“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: nurodytą automobilį natūra priteisti jam, o ieškovei iš jo priteisti 1 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove; priteisti iš jo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką:
a. atsakovas prieš 14 kalendorinių dienų pranešęs ieškovei apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, bendrauja su sūnumi pusę savo buvimo Lietuvoje laiko, pasiimdamas sūnų kitą dieną po grįžimo į Lietuvą iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. arba pasibaigus užsiėmimas ugdymo įstaigoje, ir, praėjus pusei nurodyto grįžimo laiko, grąžindamas sūnų į gyvenamąją vietą, ugdymo įstaigą ar kitą su ieškove sutartą vietą 19 val. arba iki užsiėmimų ugdymo įstaigoje pradžios. Atsakovas įsipareigoja pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas, užklasinius užsiėmimus, gydymo įstaigas ir kitas veiklas, kurios buvo suplanuotos nurodytu laikotarpiu, ir iš jų vaiką pasiimti;
b. kai vaikas pradės lankyti mokyklą (arba priešmokyklinę ugdymo programą, jeigu ji bus vykdoma ne darželyje), nelyginių metų nepilnamečio vaiko žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu (vadovaujamasi LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), atsakovas bendrauja su sūnumi pusę jo atostogų laiko, pasiimdamas vaiką 17 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią ir grąžindamas vaiką 17 val. į gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą praėjus pusei atostogų laiko. Jei vaiko tėvas negalės paimti sūnaus šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas apie tai praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
c. kai sūnus pradės lankyti mokyklą (arba priešmokyklinę ugdymo programą, jeigu ji bus vykdoma ne darželyje), lyginių metų nepilnamečio vaiko žiemos, rudens, pavasario ir vasaros atostogų metu (vadovaujamasi LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokinių atostogų grafiku), atsakovas bendrauja su sūnumi pusę jo atostogų laiko, pasiimdamas vaiką 17 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos praėjus pusei sūnus atostogų laiko ir grąžindamas vaiką 17 val. į gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą paskutinę sūnaus atostogų dieną. Jei vaiko tėvas negalės paimti sūnaus nurodytą dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas apie tai praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis;
d. sūnus Tėvo dieną praleidžia su tėvu pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. ir grąžina iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Jei vaiko tėvas negalės paimti sūnaus šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas apie tai praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju atsakovas šią dieną bendrauja su sūnumi telefonu ir/ ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku;
e. vaikas savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – nelyginiais metais praleidžia su tėvu. Atsakovas paima sūnų iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove sutartos vietos 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžina iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove sutartą vietą. Jei vaiko tėvas negalės paimti sūnaus šią dieną, jis prieš 7 kalendorines dienas apie tai praneša ieškovei telefonu, SMS žinute, Skype, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Tokiu atveju atsakovas šią dieną bendrauja su sūnumi telefonu ir/ ar kompiuterine programa („Skype“) nuo 17 val. iki 18 val. Lietuvos laiku;
f. atsakovas bendrauja telefonu ir/ ar kompiuterine programa („Skype“) su sūnumi kiekvieną penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktinio telefono numeriui ir/ ar kompiuterinės programos („Skype“) vartotojo pavadinimui, ieškovė įsipareigoja nedelsdama (ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas) SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu informuoti atsakovą apie telefono numerio ar vartotojo vardo pasikeitimą;
g. ieškovė privalo per dvi kalendorines dienas informuoti atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos adreso, ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų pasikeitimą;
h. ieškovė ketindama su sūnumi išvykti gyventi nuolat į užsienio valstybę, privalo gauti skyriumi gyvenančio tėvo rašytinį sutikimą.
4. Nurodė, jog ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė tuo, kad ji tinkamai nevykdė santuokinių pareigų, 2019 m. kovo mėn. kartu su vaiku paliko šeimą ir išvyko gyventi į Lietuvą. Toks jos poelgis šokiravo atsakovą, nes jis visada siekė išsaugoti šeimą, ja rūpinosi, materialiai išlaikė. Kartu su sutuoktine grįžti į Lietuvą atsakovas neturėjo galimybės, nes Norvegijoje dirba, gyvena. Bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas dėl ieškovės veiksmų. Nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto automobilio padalijimo ir kompensacijos už jį išmokėjimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Sūnus yra normalios raidos, sveikas, todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma po 350 Eur per mėnesį yra nepagrįstai didelė. Ieškovė neįrodė, kad patiria net 600 Eur siekiančias mėnesines išlaidas vaikui. Nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą, negu teiks ieškovė. Ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, turi santaupų, todėl ji turi lygia dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis itin aukštas. Padengus kaštus būsto nuomai, transportui, maistui, jam lieka nedidelė pinigų suma. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Nors ieškovė 2019 m. kovo mėn. išvyko į Lietuvą, tačiau jis šeimai siuntė pinigus, parvykęs į Lietuvą vaikui pirko rūbus, žaislus ir kt., todėl joks išlaikymo įsiskolinimas susidaryti negalėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „P.“, atsakovui paliko pavardę „P.“. Padalijo santuokos metu įgytą transportą priemonę: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Volkswagen Touran, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2019 m. gruodžio 31 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
a. atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis – telefonu ar pasirinkta kompiuterine programa (SKYPE, VIBER ar pan.) kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos (SKYPE, VIBER ar pan.) vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove;
b. atsakovas, prieš 7 dienas pranešęs apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, bendrauja su vaiku 3 kartus per savaitę po 4 valandas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar lankomos ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą. Tikslią dieną ir laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo susitikimo su vaiku. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove;
c. atsakovas Tėvo dieną (t. y. pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) bendrauja su sūnumi 4 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą 15.00 val.;
d. atsakovas sūnaus gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – praleidžia su nepilnamečiu vaiku nelyginiais metais. Tą dieną atsakovas su vaiku bendrauja 4 val., tikslų bendravimo laiką suderinęs su ieškove prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo susitikimo su vaiku. Lyginiais metais atsakovas turi teisę dalyvauti ieškovės organizuojamame sūnaus gimtadienyje;
e. ieškovė, privalo per dvi kalendorines dienas informuoti atsakovą apie sūnaus faktinės gyvenamosios vietos adreso, jo lankomų ugdymo įstaigų, taip pat gydymo įstaigos pasikeitimą;
f. ieškovė norėdama su nepilnamečiu sūnumi išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, privalo gauti atsakovo rašytinį sutikimą.
6. Nustatė, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie liudytų, kad ieškovė tinkamai nevykdė sutuoktinės pareigų tiek kitam sutuoktiniui, tiek nepilnamečiam vaikui, t. y. įrodymų, liudijančių pagarbos stygių, moralinės paramos trūkumą, nuolatinius priekaištus ir įtarinėjimus, konfliktinių situacijų kėlimą. Nebuvo įrodymų, liudijančių CK 3.60 str. 3 d. numatytas aplinkybes, kurios leistų preziumuoti santuoką iširus dėl ieškovės kaltės. Sprendė, kad šalims gyvenant santuokoje trūko moralinės paramos viena kitai, šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, lygiaverčiai neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl ko jų tarpusavio santykiai nutrūko. Atsižvelgiant į ieškovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo paliko jai santuokinę pavardę. Esant suderintai šalių valiai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, po santuokos nutraukimo automobilį asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisė piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Įvertinus civilinės bylos duomenis apie ieškovės gyvenimo sąlygas, atsakovo sutikimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, remdamasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus) atstovės rekomendacijomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms atsakovui neatimama galimybė reikšti savarankišką ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Nustatė, kad šalių vaiko poreikiai yra visiškai įprastiniai. Teismo vertinimu, vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (467 Eur), kuris yra artimas ieškovės nurodomoms realiai patiriamoms išlaidoms (550-600 Eur), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat į objektyvias aplinkybes (ginčo šalių sūnaus amžių – (duomenys neskelbtini); tokio amžiaus nulemtą spartų vaiko vystymąsi ir augimą; to nulemtą poreikį stiprinti sveikatą ir gerai maitintis; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus; ir pan.), gali užtikrinti tik būtiniausius ir reikalingiausius vaiko poreikius. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, įvertinęs šalių turimą abipusę pareigą išlaikyti vaikus ir jų materialines galimybes tai daryti, konstatavo, kad vaiko išlaikymui pakankama 500 Eur mėnesinė suma, kuri iš esmės atitinka nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį minimalios mėnesinės algos dydį, atskaičius mokesčius. Vaikui reikalingo išlaikymo sumą nustatė 440 Eur (500 Eur reikalinga mėnesinė išlaikymo suma – 60 Eur valstybės mokama parama). Laikė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei pusę vaiko išlaikymui reikalingos mėnesinės sumos. Esant jauno ir darbingo amžiaus, visiškai sveikai, aktyviai dalyvaujant darbo rinkoje, ieškovės mėnesinės pajamos toliau tik augs ir didės. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad atsakovas išlaikymo pervedė daugiau (t. y. 2470,30 Eur) nei jam priklausytų mokėti (t. y. 2200 Eur) už 10 mėn. terminą (nuo 2019 m. kovo mėn. iki ieškinio pateikimo teismui dienos).
7. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog tėvas turi bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Sprendžiant dėl tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos, reikšmingos faktinės aplinkybės: (1) vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jam reikalinga nuolatinė ir betarpiška priežiūra bei rūpinimasis; (2) vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, su atsakovu iki šiol bendravo itin retai ir epizodiškai, nes atsakovas gyvena Norvegijoje ir tėvo bei vaiko bendravimas dažniausiai vyksta nuotolinio ryšio priemonėmis; (3) ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Lietuvoje, o atsakovas į Lietuvą jis grįžta itin retai, kas objektyviai apsunkina tėvo ir vaiko reguliaraus bendravimo galimybes; (4) atsakovas Norvegijoje gyvena vienas, neaugina kitų vaikų, dėl ko neturi reikiamų įgūdžių ir patirties, būtinų nuolatinei ir nepertraukiamai (duomenys neskelbtini) mažiaus vaiko priežiūrai; (5) atsakovas Lietuvoje neturi jokio gyventi tinkamo nekilnojamojo turto, nuolatinės gyvenamosios vietos, grįžęs apsistoja pas tėvus. Sprendė, kad atsakovas privalo bendrauti su sūnumi pakankamai dažnai, nes tik reguliaraus bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime dėka gali būti suformuotas emocinis ir psichologinis tėvo ir sūnaus ryšys, tik nuolat ir betarpiškai bendraudamas su sūnumi atsakovas gali įgyti sūnaus pasitikėjimą, taip pat įgyti įgūdžius, būtinus sūnaus priežiūrai. Šalims gyvenant skirtingose šalyse, tėvo ir sūnaus bendravimas pirmiausia turi vykti nuotolinio ryšio priemonėmis ir tai turi būti daromai reguliariai (nuolat) bei kaip įmanoma dažniau. Grįžus į Lietuvą, atsakovas ir vaikas privalo matytis ir tiesiogiai bendrauti. Nepaisant to teismas laikė, kad, atsižvelgiant į vaiko interesus, atsakovui neturint Lietuvoje jokio tinkamo gyventi nekilnojamojo turto ar kitu pagrindu valdomos tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos, kad tokio amžiaus vaikui būtina laikytis nusistovėjusio ir įprasto dienos režimo, galimybė sūnų pasiimti ilgesniam laikui su nakvyne nepriimtina. Teismas, vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d. ir 4 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo šalių (jų atstovų) paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tas bendravimo tvarkos sąlygas, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Nebuvo faktinio pagrindo nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (mokyklą), jo žiemos, pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu, nes tai būtų sąlyginio sprendimo priėmimas nežinant, nei kada vaikas pradės lankyti vieną ar kitą ugdymo įstaigą, nei kada bus vienos ar kitos vaiko atostogos, ar tuo laikotarpiu pats atsakovas bus Lietuvoje ir turės galimybę matytis su vaiku. Paaiškėjus tokioms naujoms faktinėms aplinkybėms ir šalims gera valia nesutariant dėl tolesnės bendravimo tvarkos, šalys galės kreiptis į teismą su savarankišku prašymu dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos pakeitimo dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo:
Žemesnės instancijos teismas
a. pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus, arba
b. bylos dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
c. paskirti atsakovo, sūnaus ir ieškovės ambulatorinę pirminę teismo psichologijos ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM (Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui), pateikiant šiuos klausimus: Ar vaikas yra pakankamai psichologiškai brandus, kad galėtų išreikšti savo pažiūras, nuomonę ir priimti sprendimus dėl bendravimo su tėvu? Ar motina neformuoja vaikui neigiamo požiūrio į tėvą? Koks vaiko emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų? Ar vaikas nebijo likti vienas su tėvu? Kokie yra vaiko tarpasmeninių santykių su tėvu ir motina ypatumai? Kaip vaikas elgiasi/ jaučiasi būdamas kartu su tėvu? Ar tėvas geba prižiūrėti ir auklėti vaiką?
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įstatymų nuostatas ir neišsprendė visų su bendravimo tvarkos nustatymu susijusių klausimų, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Tokiu būdu teismas pažeidė materialinės civilinės teisės normas, numatytas CK 3.156 ir 3.170 straipsniuose, ir priėmė neteisėtą sprendimą. Atsakovas sutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką telefoninėmis/ kompiuterinėmis programomis, tačiau nesutinka dėl kitos nustatytos bendravimo tvarkos. Teismas neteisingai nurodė, kad sūnus nuo gimimo gyveno su ieškove, o su atsakovu bendravo itin retai ir epizodiškai. Vaikas nuo gimimo gyveno kartu su šalimis. Vaiko ir atsakovo ryšys yra susiformavęs, nuo kūdikystės atsakovas juo rūpinosi. Šalims pradėjus gyventi skyrium nuo 2019 m. kovo mėn., atsakovas reguliariai bendravo su vaiku telefoninėmis ryšio priemonėmis, grįžęs į Lietuvą asmeniškai. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, negali būti traktuojama atsakovo nenaudai, dėl ko tėvo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas. Šalys šeimą kurti pradėjo Norvegijoje, bet ieškovės sprendimu ji kartu su sūnumi paliko atsakovą. Atsakovas Lietuvoje lankosi kaip galėdamas dažniau, dirba ilgesnes darbo valandas su tikslu gauti ilgesnes atostogas, visas atostogas leidžia Lietuvoje, kad daugiau laiko praleistų su sūnumi, kitu atveju ryšys tarp jo ir vaiko gali susilpnėti arba nutrūkti.
8.2. Teismas sprendimo nustatyti minimalų atsakovo ir vaiko bendravimą tinkamai neargumentavo, nepagrindė byloje esančiais įrodymais, rėmėsi išimtinai ieškovės nepagrįstais paaiškinimais. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi įgūdžių tinkamai ir nuolatos prižiūrėti sūnų, dėl ko bendravimo nustatymas su nakvynėmis nepriimtinas. Aplinkybė, kad atsakovas neturi daugiau mažamečių vaikų, neleidžia teigti apie tėvystės įgūdžių trūkumą. Abiem šalims sūnus yra vienintelis vaikas, jį augino tinkamai. Atsakovas rūpinosi vaiku taip pat kaip ir ieškovė – jį prižiūrėjo, leido su juo laisvalaikį, jį maitino, rengė, prausė, keitė sauskelnes. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Atsakovas turėjo visus reikiamus įgūdžius auginti vaiką nuo pat jo gimimo, t. y. pačiu pažeidžiamiausiu vaiko raidos etapu.
8.3. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą skirti ekspertizę, dėl ko liko nenustatytas atsakovo ir sūnaus ryšys. Nepagrįstas argumentas, kad ekspertizės skyrimas netikslingas, kad byla yra užsitęsusi. Sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, svarbiausia yra veikti vaiko interesais. Civilinė byla buvo išnagrinėta vos per vieną teismo posėdį (2020 m. birželio 16 d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, nors ir pereita į nagrinėjimą iš esmės, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas), bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl proceso dalyvių veiksmų, o dėl pasikeitusios teismo sudėties. Nepagrįstas teismo argumentas, kad netikslinga skirti ekspertizę, nes vaikas yra mažas. Teismo psichologinės ekspertizės dažniausiai ir yra skiriamos ginčuose, susijusiuose su mažamečiais. Vaikui gebant aiškiai išreikšti savo norus, skiriama ne teismo ekspertizė, o išklausoma vaiko nuomonė dalyvaujant teismo psichologui. Vadovaujasi, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Teismui neskyrus psichologinės ekspertizės, nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovo tėvystės įgūdžių nebuvimą, neteisinga minimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas su sūnumi gali praleisti nepertraukiamai tik keturias valandas vieno susitikimo metu.
8.4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas neturi jokio gyvenamosios paskirties būsto Lietuvoje. Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Šis būstas priklauso atsakovo tėvui A. P. Šias aplinkybes teismui buvo nurodęs. Ieškovė taip pat neturi jokio jai nuosavybės teise priklausančio būsto, gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame būste, tačiau teismas analogiškos ieškovės situacijos nevertino. Iki 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio ieškovė procesiniuose dokumentuose neginčijo, kad atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje yra netinkama vaikui. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais savo teiginių, kad atsakovas neturi sąlygų pasiimti vaiko su nakvyne, nes apsistoja pas tėvus, kurie gyvena dviejų kambarių būste, o atsakovo tėvas yra alkoholikas. Išvadą teikianti institucija su atsakovu nesusisiekė, išvados šiuo klausimu nepateikė. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog vien faktas, kad nebuvo apžiūrėta atsakovo gyvenamoji vieta Lietuvoje ar kad atsakovas neturi valdomos gyvenamosios vietos Lietuvoje nesuponuoja išvados, jog bendravimo tvarka turėtų būti siaurinama. Teismas nepareikalavo informacijos apie atsakovo gyvenamosios vietos sąlygas vaikui apsistoti. Būste Lietuvoje yra du kambariai, tėvai apsistoję viename kambaryje, o antrasis kambarys skirtas atsakovui, jame užtektų vietos abiem. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė, paklausta dėl vienos vaiko nakvynės su atsakovu galimybės iš šeštadienio į sekmadienį, nepareiškė kategoriško prieštaravimo ir atsakė: „Manau, kad taip. Ko gero, sutartume“. Nurodo, kad nakvynė su kartu negyvenančiu tėvu yra vienas iš efektyviausių būdų formuojant emocinį bei psichologinį ryšį tarp vaiko ir kartu negyvenančio tėvo. Jeigu atsakovui nebus suteikta galimybė praleisti daugiau laiko su vaiku, tarp tėvo ir sūnaus nebus suformuotas emocinis ir psichologinis ryšys, dėl ko vaikui bus daroma psichologinė trauma, kurios pasekmės gali būti socialinė baimė, negebėjimas racionaliai mąstyti, neišmanymas (žinių ir supratimo stoka) ir kiti panašaus pobūdžio sutrikimai.
8.5. Nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad keturių valandų nepertraukiamas bendravimas labiausiai užtikrintų vaiko interesus. Tai minimalus bendravimo laikas. Ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), todėl vien nuvykimas į atsakovo gyvenamąją vietą Kaune ir grįžimas iš jos užimtų tam tikrą laiko tarpą. Nustatytu bendravimo grafiku atsakovas nespėtų praleisti koncentruoto laiko su vaiku, neturėtų galimybės su vaiku nuvykti prie jūros ar pas giminaičius, kurie gyvena ne Kauno mieste, užsiimti kita aktyvia veikla. Dėl nuolatinio skubėjimo vaikas gali patirti stresą ir įtampą, toks bendravimas nesukurs jų glaudaus ir artimo ryšio, vaikas nesijaus saugus, per trumpą bendravimą nesieks pasipasakoti atsakovui. Tokia bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Teismas visiškai neatsižvelgė į išvadą teikiančios institucijos (Kauno skyriaus) išvadą, pasakytą žodžiu 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu. Institucija išsamiai išdėstė argumentus, jog nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas negebėtų užtikrinti vaiko saugumo, nepasisakė, kad vaikas dėl savo amžiaus negalėtų bendrauti su atsakovu ilgesnį nepertraukiamą laiką, nurodė, kad vaikui reikalingas maksimalus bendravimas su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
8.6. Teismas turėjo teisę nustatyti bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, nustatydamas konkretų laikotarpį, kurio metu atsakovas su vaiku bendrautų be nakvynių, ir datą, nuo kurios bendrautų su nakvynėmis. Bendravimo tvarka po keturias valandas pažeidžia ne tik atsakovo teises, bet ir vaiko interesus, kadangi nepriklausomai nuo vaiko amžiaus atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka nepasikeis, nebent atsakovas pakartotinai kreiptis į teismą prašydamas pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, kas sąlygos naują teisinį ginčą.
8.7. Teismas nepagrįstai nenustatė bendravimo tvarkos vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą. Visuotinai žinoma, kada vaikai pradeda lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, atostogų laikotarpiai. Šalių sūnus yra sveikas ir aktyvus vaikas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad mokymosi įstaigą jis lankyti vėliau nei priimtina Lietuvoje. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką vaiko atostogų metu, kurią galės realiai vykdyti. Teismo nurodymas ateityje kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo sukeltų naujus teisminius ginčus, įtampą ir stresą ne tik ginčo šalims, tačiau ir vaikui.
8.8. Mano, kad egzistuoja visos sąlygos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes pakartotinai arba papildomai tiriant įrodymus. Atsakovo įrodinėjamas faktines bylos aplinkybes gali nustatyti apeliacinės instancijos teismas, kadangi perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui byla bus vilkinama, bus pažeidžiami vaiko interesai.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra minimali. Teismas nurodė, kad nustatyta bendravimo tvarka yra maksimali, atsižvelgiant į objektyvias ir subjektyvias aplinkybes – sūnaus amžių, aplinkybę, kad nuo 1 metų 3 mėnesių sūnus ir tėvas gyvena skyriumi, o jų bendravimas yra epizodiškas, į aplinkybę, kad tėvas gyvena užsienio valstybėje ir Lietuvoje neturi gyvenamojo būsto, kad atsakovas neįrodė, jog jis turi tinkamus tėvystės įgūdžius ir sąlygas vaikui lankytis. Teismas nenagrinėjo minimalios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo sąlygų. Teismo nustatyta atsakovo teisė bendrauti su sūnumi tris kartus per savaitę po 4 valandas yra užtektina tėvo ir sūnaus ryšio formavimui. Ieškovė niekada neribojo ir nesiekė riboti tėvo teisės bendrauti su sūnumi. Sūnus tėvo beveik nepažįsta ne dėl to, kad jų ryšys yra nutrūkęs, o dėl to, kad šis ryšys niekada nebuvo susiformavęs. Atsakovas pripažįsta, kad kartu su sūnumi gyveno iki jam buvo 1 metai ir 4 mėnesiai (faktiškai 1 metai ir 3 mėnesiai). Vėliau tėvas su sūnumi bendravo tik epizodiškai. Nėra pagrindo teigti, kad sūnų ir tėvą sieja pakankamas ryšys, t. y. iki šalys pradėjo gyventi skyriumi, sūnumi rūpinosi motina, tėvas šiek tiek pažaisdavo, tačiau rūpintis sūnumi nepadėjo, buvo aplaidus ir neatsakingas vaiko atžvilgiu. Toks atsakovo elgesys lėmė šalių santuokos nutraukimą. Ieškovė su sūnumi gyventi į Lietuvą išvyko tėvui neprieštaraujant, nesiekė apsunkinti tėvo bendravimo su sūnumi. Tėvas į Lietuvą grįžta maždaug kas pusmetį, su sūnumi pageidavo bendrauti tik du kartus per savaitę. Vėlesnių susitikimų metu tėvas su sūnumi taip pat bendravo tik po du kartus per savaitę. Dažnesnio bendravimo atsakovas nereikalavo. Vaikui sergant tėvas niekada neatvyko sūnaus aplankyti. Atsižvelgiant į šių santykių pobūdį (privatūs šeimos teisiniai santykiai) ieškovė neturi rašytinių, vaizdo ar garso įrodymų, kuriais galėtų įrodinėti nurodytas aplinkybes, tačiau vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle mano, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nurodytu 1 m. 3 mėn. laikotarpiu nesuformavo ryšio su sūnumi. Ieškovė paaiškinimus teikė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje davusi priesaiką, atsakovas – tik procesiniuose dokumentuose. Ieškovės procesiniuose dokumentuose apie tėvo tėvystės įgūdžius pasisakyta pakankamai detaliai (pavyzdžiui, atsiliepime į priešieškinį nurodė incidentą apie tai, kai tėvas paliko sūnų vieną ir vaikas vos nesusižalojo), vėliau detaliau atpasakojo teismo posėdžio metu. Tėvo procesiniuose dokumentuose detalių paaiškinimų nėra, jis naudoja apibendrintas frazes apie rūpinimąsi sūnumi, tačiau nepateikė detalių apie įgytus įgūdžius ir iššūkius, su kuriais jis susidūrė rūpindamasis vaiku. Tėvas nedalyvavo teismo posėdyje, nedavė priesaikos ir savo žodžiais nepapasakojo apie ryšį su vaiku. Ieškovė negali įrodyti, kad tėvystės įgūdžių atsakovas neturi, nes neigiamų aplinkybių įrodyti neįmanoma. Jeigu teismas pritartų tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai, susidarytų situacija, kai, tėvui staiga grįžus į Lietuvą, sūnaus gyvenimas apsiverstų. Nėra žinoma, ar tėvą sūnus atsimintų (atsakovas patvirtino, kad neseniai sūnus jį vadino dėde). Kartą motina mėgino palikti sūnų su tėvu vienus, tačiau sūnus kone maldavo, kad ši jo nepaliktų. Deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad tėvo bendravimas su sūnumi be nakvynių kenkia vaiko psichologinei ar fizinei sveikatai. Nakties metu sūnus turi ne žaisti su tėvu, o ilsėtis. Apkabinti sūnų, žaisti su juo, supti ir kitaip sūnui parodyti meilę, tėvas gali ir sūnui neliekant pas jį nakvoti. Atsakovas iškraipo ieškovės poziciją dėl bendravimo su nakvynėmis. Ieškovė nesutiko su nakvynėmis iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuomonę išreiškė galvodama apie ateitį. Kritiškai vertina tėvo norą sūnų vežtis prie jūros, pas toliau gyvenančius artimuosius giminaičius, kadangi tėvo ir sūnaus bendravimo laikas yra skirtas jų ryšiui suformuoti, o ne Lietuvai ir visiems giminaičiams apvažiuoti.
9.2. Laikant, kad tėvas turėjo įgūdžius pasirūpinti vaiku iki jam suėjo 1 m. 3 mėn., tai nėra pagrindas pripažinti, jog jis turi gebėjimus pasirūpinti trimečiu vaiku. Sūnus yra tokio amžiaus, kai yra būtina rūpintis ne tik jo fiziniais, bet ir emociniais poreikiais, taigi rūpinimasis juo ne lengvėja, o sudėtingėja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismui pateikta išvada byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, tačiau jos duomenys neturi teismui išankstinės galios. Išvadą teikianti institucija netyrė atsakovo pasirengimo rūpintis vaiku, jo gyvenamosios vietos sąlygų Lietuvoje, todėl jos išvada nėra patikima, objektyvi ir atitinkanti sūnaus interesus. Kelia susirūpinimą tėvo dažnas rūkymas prižiūrint vaiką. Reikalaudamas nustatyti, kad sūnus su tėvu praleistų kelias dienas iš eilės, atsakovas privalėjo įrodinėti savo gyvenimo sąlygų tinkamumą, tačiau to nedarė. Ieškovei nežinoma, ar atsakovo tėvo būste yra sudarytos sąlygos vaikui lankytis ir ilsėtis. Atsakovo motina yra sakiusi, kad su atsakovo tėvu viename kambaryje nemiega. Kyla pagrįstų abejonių, kur ir kokiomis sąlygomis sūnus nakvotų 33 kv. m. gyvenamojo ploto bute, kuriame, ieškovės žiniomis, gyvena alkoholikas. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų ar prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, kuriais jis siektų įrodinėti savo gyvenimo sąlygų tinkamumą.
9.3. Atsakovas gali piktnaudžiauti jo siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas prašo nustatyti jam teisę, o ne pareigą grįžti į Lietuvą ir bendrauti su sūnumi. Nenustačius pareigos grįžti į Lietuvą tam tikrais laikotarpiais susidarys situacija, kai tėvas turės teisę bendrauti su vaiku pusę jo buvimo Lietuvoje laiko net ir tuo atveju, jeigu grįš į Lietuvą tiek po neproporcingai ilgo, tiek po neproporcingai trumpo laikotarpio. Jeigu tėvas grįžtų gyventi į Lietuvą, tai reikštų, kad jis formaliai turėtų teisę reikalauti, kad sūnus su tėvu gyventų pusę metų.
Šalies argumentai
9.4. Ieškovė nesutinka su pereinamojo laikotarpio nustatymu. Pereinamasis laikotarpis neužtikrins, kad iki tam tikro laiko pasikeis aplinkybės, dėl kurių bendravimo tvarka galėtų būti plečiama. Atsakovas į Lietuvą grįžta nereguliariai, su vaiku bendrauja epizodiškai, todėl sunku vertinti, kokios trukmės pereinamasis laikotarpis būtų reikalingas.
9.5. Teismas pagrįstai nenustatė bendravimo tvarkos atostogų ugdymo įstaigoje laikotarpiu, kadangi tai kurtų prielaidas naujiems ginčams kilti. Sunku prognozuoti, kokias galimybes atsakovas turės po mažiausiai 4 metų. Nėra duomenų, kokią mokyklą sūnus lankys, nėra žinomas konkretus pradinių klasės mokinių atostogų kiekis ir laikotarpiai. Be to, moksleivių atostogos įprastai sutampa su valstybinių švenčių dienomis, o jų metu bendravimo tvarkos atsakovas nustatyti nereikalavo. Atsakovo prašymas nustatyti, kad jis gali atšaukti bendravimą su sūnumi, parodo, koks yra atsakovo požiūris į šeimą, abejones dėl jo galimybių laikytis jo paties siūlomos tvarkos.
9.6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti priešieškinyje siūlomą tvarką, tačiau šis reikalavimas dviprasmiškas. Atsakovas sutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką telefoninėmis/ kompiuterinėmis programomis, t. y. kiekvieną trečiadienį ir sekmadienį. Tačiau priešieškiniu atsakovas nuotolinio bendravimo prašė penktadienį. Atsakovas neteikia motyvų dėl teismo nustatytos tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos Tėvo dienomis bei sūnaus gimimo dieną, tačiau prašo nustatyti priešieškiniu reikalautą bendravimo šiomis dienomis tvarką, kuri su teismo nustatyta nesutampa. Teismo formuluotės dėl motinos pareigų nustatymo iš dalies skiriasi nuo atsakovo priešieškiniu siūlomos formuluotės, tačiau atsakovas jokių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies neteisėtumo neteikia.
9.7. Teismas pagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę byloje. Šio prašymo patenkinimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, nes ekspertizės atliekamos per maždaug 1,5 metų. Sūnus yra mažas ir toks laiko tarpas reikštų, kad ekspertizė būtų atliekama pagal pasikeitusias aplinkybes. Ekspertizės skyrimas nebūtinas, nes sūnaus ir tėvo ryšys neužmegztas ne dėl neapibrėžtų subjektyvių tėvo ir sūnaus psichologinių savybių, o dėl objektyvių priežasčių – sūnaus amžiaus, tėvo gyvenamosios vietos, epizodinio bendravimo. Be to, sūnus dar tik pradeda dėlioti sakinius; abejoja, ar vaikas sugebėtų suformuluoti savo nuomonę. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos neatlieka tėvų ir vaiko psichologinių ekspertizių, galėtų atlikti tik sūnaus psichologinę ekspertizę.
9.8. Nesutinka su žodiniu bylos nagrinėjimu. Atsakovas nepateikia jokių argumentų, kaip jo nurodytos aplinkybės suponuoja būtinumą bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenurodo, kodėl jos gali būti įrodytos tik žodinio teismo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nustatytos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus: ieškovė – šalių susirašinėjimą; atsakovas – VĮ Registrų centro Gyventojų registro centro išrašą, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Nurodė, kad ieškovė tik nagrinėjant bylą iš esmės 2020 m. spalio 14 d. teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas neturi sąlygų bendrauti su vaiku su nakvyne, dėl ko atsakovas neturėjo galimybių paneigti nurodytos informacijos, kadangi byla nurodyto posėdžio metu buvo išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neiškilo būtinybė pateikti aukščiau nurodytų duomenų, teikia juos apeliacinės instancijos teismui.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui pateikti įrodymai įvertintini.
14. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovės rašytiniai paaiškinimai, registracijos Nr. DOK-10337, yra pateikti prieš pat teismo posėdį, paskirtą 2021 m. balandžio 29 d.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog rašytinių paaiškinimų paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1634-241/2018). Šalių rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir/ar faktiniai argumentai, pagrindžiantys ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo ar atsiliepimo į jį papildymas, todėl rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2016). Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 ir CPK 335 straipsnių nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016).
16. Ieškovei rašytinius paaiškinimus pateikus 2021 m. balandžio 28 d., iki apeliacinės bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nebuvo galimybės išsiaiškinti kitos šalies nuomonę dėl šių paaiškinimų priėmimo bei jų turinio, todėl rašytiniai paaiškinimai nepriimtini.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
18. Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka tam, kad būtų pakartotinai arba papildomai ištirti įrodymai ir nustatytos svarbios faktinės aplinkybės. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas nepagrindė žodinio proceso būtinumo ir reikalingumo.
19. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde kvestionuojamas aplinkybes dėl atsakovo gyvenamosios vietos tinkamumo lankytis ir nakvoti vaikui teisėjų kolegija aiškinosi atidėdama bylos nagrinėjimą priimant 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, kad psichologinės ekspertizės paskyrimo klausimo išsprendimui žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas, o apelianto prašymas dėl tokio proceso poreikio įrodymų ištyrimui nepagrįstas konkrečiais argumentais, teisėjų kolegija šio prašymo netenkina. Bylai reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados neleisti tėvo ir vaiko bendravimo su nakvynėmis.
22. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad, „ atsakovui neturint Lietuvoje jokio tinkamo gyventi nekilnojamojo turto ar kitu pagrindu valdomos tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos, galimybė nepilnametį sūnų, kuris yra vos (duomenys neskelbtini) amžiaus (kas sąlygoja būtinumą tokio amžiaus vaikui laikytis nusistovėjusio ir įprasto dienos režimo) pasiimti ilgesniam laikui, su nakvyne, nėra priimtina“.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teisingai teigia, kad vien tik nuosavo būsto neturėjimas negali būti priežastimi apriboti jo bendravimą su vaiku, nes gyvenamąją vietą Lietuvoje jis turi – ją yra deklaravęs tėvui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) (joks teisės aktas nereikalauja, kad asmens gyvenamąja vieta esantis būstas tam asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise). Ieškovei teigiant, kad nėra žinomos atsakovo tėvo būste sudarytos sąlygos vaikui lankytis ir ilsėtis, o apeliantui pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas nepareikalavo informacijos apie jo gyvenamosios vietos sąlygas vaikui apsistoti būnant pas tėvą, taip pat nustačius, kad išvadą teikianti institucija nepateikė nei rašytinės, nei žodinės išvados šiuo klausimu tada, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, 2021 m. kovo 4 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas pavedė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti teismui išvadą apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), sąlygas šalių vaikui apsistoti su nakvyne atsakovo bendravimo su sūnumi metu.
24. Minėta institucija 2021 m. balandžio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 2TSD-574 nurodė, jog atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje kartu gyvena jo tėvai A. P. ir S. P., butas yra dviejų kambarių apie 48 kv. m. ploto, nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvams; bute yra visi patogumai, butas tvarkingas; atsakovas turi atskirą apie 17 kv. m. kambarį, kuriame būtų su vaiku, šis kambarys šviesus, tvarkingas; vaikui nupirktas specialus stalas, žaislai. Konstatavo, jog buities sąlygos šiame bute yra tinkamos augti vaikui.
25. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad, jos teigimu, šiame bute gyvenantis atsakovo tėvas turi priklausomybę nuo alkoholio (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovui vaiką parsivedus namo, šalių sūnus būtų su tėvu, o ne su seneliu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas negalėtų būti tėvo namuose dėl kokių nors atsakovo netinkamo elgesio apraiškų ar aplinkybių, susijusių su jo asmenybe (teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to nėra reikalingas ir apeliaciniame skunde minimas pereinamasis laikotarpis).
26. Teigdama, kad vaikas bendravimo su tėvu metu nepaliktinas pas jį nakvoti, ieškovė remiasi tik tuo, kad, vaikui esant vienerių metų ir trijų mėn. amžiaus, ji su juo iš Norvegijos grįžo į Lietuvą, todėl atsakovas su juo matėsi mažai, tik pargrįžęs į Lietuvą, dėl to neturi tokio amžiaus vaiko priežiūros įgūdžių. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pastarąja aplinkybe nesirėmė, be to, atsakovo tėvystės įgūdžių formavimąsi apsprendė ne jo nuostata šiuo klausimu, o ieškovės grįžimas į Lietuvą. Tai, kad atsakovas nori rūpintis vaiku, pagrindžia prie ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas judviejų susirašinėjimas aiškinantis santuokinius santykius, kuriame atsakovas pripažįsta per mažą rūpinimąsi vaiku ir teigia tai tikrai ištaisysiąs.
27. Kita vertus, šiuo metu šalių sūnui yra beveik pusketvirtų metų, jis lanko vaikų darželį ir, ieškovės tvirtinimu, yra visiškai sveikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui nereikia nei kūdikiui skirtos apyvokos, nei specialios priežiūros būdų, priemonių ar kitokių atitinkamų tėvo įgūdžių, dėl kurių šalių sūnaus bendravimas su tėvu negalėtų būti nustatytas įskaitant nakvynes (pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kaip toks bendravimas pažeistų įprastą vaiko dienos režimą).
28. Teisėjų kolegija atmeta įstatymines tėvų teisių lygybės nuostatas pažeidžiančius ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus neleisti nakvynių dėl to, kad nakties metu vaikas turi ilsėtis, o ne žaisti su tėvu, kad tėvas jam gali parodyti meilę ir nepasiliekant nakvoti, kad apeliacinio skundo tenkinimo atveju vaiko gyvenimas apsiverstų ar kad jų bendravimo laikas turi būti skirtas tėvo ir sūnaus ryšiui suformuoti, o ne vežtis vaiką prie jūros ar pas toliau gyvenančius giminaičius. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaikams reikia abiejų tėvų, tačiau būtent berniukai labiausiai kenčia, jei auga be tėvo arba jei tėtis neįsitraukia į jų gyvenimą. Gyvenimas nėra vien tik aiškiai laiku, vieta ar konkrečiais veiksmais apibrėžtas procesas. Platesnio ir ilgesnio bendravimo, neapsiribojant keturiomis valandomis, įskaitant namų aplinką, galimybės pakeliauti su vaiku, supažindinti jį su kitais giminaičiais apeliantas ir siekia tam, kad tarp jo ir sūnaus būtų suformuotas artimas emocinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekis „neapversti“ vaiko gyvenimo tokio ryšio susiformavimui kliudytų, tai prieštarautų vaiko interesams, todėl atsakovo bendravimas su sūnumi turėtų būti maksimalus tiek, kiek tai įmanoma tėvo ir vaikui gyvenant skirtingose valstybėse (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 2 dalis).
29. Vadovaudamasis nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apelianto ginčijamą bendravimo tvarką, tačiau ne tokia apimtimi, kokios pageidauja apeliantas, prašydamas ją nustatyti pagal priešieškinį.
30. Visų pirma, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos pirmojo punkto dėl bendravimo nuotoliniu būdu (nustatytos dvi bendravimo dienos tuo pačiu laiku, atsakovas pageidavo vienos). Apeliantas nenurodė, kad jam netinkamas bei kodėl netinkamas antrojo punkto įpareigojimas apie savo grįžimą į Lietuvą ieškovę informuoti prieš septynias dienas (priešieškiniu pageidavo pranešimo prieš 14 dienų; teisėjų kolegijos vertinimu, trumpesnis pranešimo laikas yra palankesnis).
31. Antra, ieškovė pagrįstai teigia, kad bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas būtų su vaiku pusę jo buvimo Lietuvoje laiko yra pernelyg abstrakti – jei atsakovas grįžtų į Lietuvą metams ar pusei metų, vaikas pusę to laiko turėtų apsigyventi su tėvu, t. y. faktiškai prarasti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų nepilnamečio intereso turėti pastovius namus. Kadangi atsakovo galimybė grįžti į Lietuvą nėra apibrėžta konkrečiu laiku (grįžta du kartus per metus), nėra galimybės nustatyti susitikimų konkrečiomis savaitės dienomis. Dėl to nustatytina, kad atsakovas, prieš 7 dienas pranešęs ieškovei apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, bendrauja su sūnumi tris kartus per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val., jei vaikas būtų pasiimtas penktadienį arba šeštadienį, arba į ugdymo įstaigą toje įstaigoje nustatytu vaiko atvykimo laiku, jei vaikas iš ugdymo įstaigos būtų pasiimtas kitomis darbo dienomis.
32. Trečia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo galimybė bendrauti su vaiku pastarojo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu, kai vaikas pradės lankyti ugdymo įstaigą pagal priešmokyklinio, o po to pagal mokyklinio ugdymo programą, yra hipotetinė – atsakovas nežino, ar tais laikotarpiais bus Lietuvoje, o pageidavimo vaiko atostogų metu išsivežti vaiką į savo gyvenamąją vietą Norvegijoje – ar tada pats atostogaus ir galės tai padaryti bei turėti galimybę matytis su vaiku (pažymėtina, jog priešieškiniu atsakovas siekia įtvirtinti savo galimybę informuoti ieškovę apie negalėjimą paimti vaiką sutartam atostogų laikui). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bendravimo per vaiko atostogas nustatymas būtų sąlyginis sprendimas. Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo, kad tokio sprendimo nepriėmimas sudarys prielaidas naujiems ginčams. Ginčo gali ir nebūti (atsakovas siūlomoje bendravimo tvarkoje palieka erdvę ir kitokiems šalių susitarimams, o ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, pagal kurią galima bendrauti kitu laiku, tai iš anksto suderinus), be to, dėl vaiko mažametystės bendravimo tvarka negali būti nustatyta visiems atvejams tam laikotarpiui, kai šalių sūnus bus mokinys. Tokią situaciją įstatymų leidėjas sureglamentavo CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.
33. Kitų pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktų apeliantas neginčija, todėl pagrindo juos keisti nėra.
34. Dėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų pastabų apie apelianto teisę, o ne pareigą bendrauti su vaiku teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui tokio pasirinkimo nenustatė (tėvų pareigą bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu įtvirtina CK 3.165 straipsnis). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė pasiūlė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tais atvejais, kai atsakovas negalės bendrauti su vaiku tvarkoje numatytu laiku, apie tai jis turi informuoti ieškovę. Nors tokių gyvenimiškų situacijų gali nutikti, pirmosios instancijos teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje galimybė atsisakyti bendravimo nurodytu būdu nėra įtvirtinta ir nei viena šalis dėl to apeliacinio skundo neteikė.
35. Psichologinę ekspertizę apeliantas prašo paskirti iš esmės tam, kad būtų įvertintas jo ryšys su vaiku ir tokio ryšio priežastys. Ieškovė pagrįstai teigia, kad ryšys nesusiformavo ne dėl neapibrėžtų subjektyvių tėvo ir sūnaus psichologinių savybių, o dėl objektyvių priežasčių – sūnaus amžiaus, tėvo gyvenamosios vietos, epizodinio bendravimo. Tai pripažįsta ir apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokių priežasčių bei jų apspręsto ryšio įvertinimui specialių žinių nereikia, todėl pagrindo paskirti psichologinę ekspertizę nėra (CPK 212 straipsnio 1 dalis).
36. Vadovaujantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus atsakovo galimybę bendrauti su vaiku pasiimant jį ir nakvynei, sprendimas pakeistinas (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 1 500 Eur, ieškovė – kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1210 Eur, abi šalys prašo šias išlaidas priteisti. Kadangi apeliacine tvarka išspręstas ginčas nėra turtinis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vykdant tėvystės pareigas išlaidos dėl šio ginčo susidarė dėl abiejų šalių elgsenos apspręstos situacijos, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, o šalių patirtos išlaidos beveik tapačios, apeliacinio proceso metu patirtos išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir nekoreguotinas pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos antrąjį punktą, jį išdėstant taip:
„M. P., prieš 7 dienas pranešęs apie savo grįžimo į Lietuvą laiką ir buvimo Lietuvoje laikotarpį, bendrauja su D. P. tris kartus per savaitę, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val., jei vaikas būtų pasiimtas penktadienį arba šeštadienį, arba į ugdymo įstaigą toje įstaigoje nustatytu vaiko atvykimo laiku, jei vaikas iš ugdymo įstaigos būtų pasiimtas kitomis darbo dienomis. Tikslią dieną ir laiką M. P. privalo suderinti su M. P. prieš dvi kalendorines dienas iki numatomo susitikimo su vaiku. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, M. P. gali bendrauti su nepilnamečiu sūnumi bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su M. P.“.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.