Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3114-251/2014 pagal ieškovų R. M. ir V. M. ieškinį atsakovėms A. P., O. P. dėl servituto nustatymu padarytų nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1.Teismas, priimdamas sprendimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, paviršutiniškai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismas, konstatuodamas, kad ieškovai gyvenamąjį namą pasistatė ant valstybinės žemės, per kurią anksčiau ėjo keliukas iki atsakovių sodybų, nesiaiškino ir nevertino kitų svarbių aplinkybių, kad ieškovai 2002 m. balandžio 8 d. notaro patvirtina pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame nebuvo numatyta jokio valstybinės žemės ploto, per kurį eitų kelias, o patį gyvenamąjį namą ieškovai pasistatė gavę visus reikiamus leidimus iš valstybinių institucijų, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisiu ir teisėtų interesų.

2.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, jog ieškovai geranoriškai leido atsakovėms naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi, reiškia jų pripažinimą, kad per jų sklypo dalį turi būti kelias pravažiavimui į atsakovių sodybas. Tokia teismo išvada prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

3.Neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai turėjo numanyti, jog tvorą anksčiau ar vėliau teks patraukti, nes ji kliudo pravažiuoti. Tokia teismo išvada reiškia nepateisinamą ir nepagrįstą žemės sklypo savininko nuosavybės teisės suvaržymą. Ieškovai tvora apsitvėrė tik savo žemės sklypą su keliu, kurį patys suformavo savo reikmėms, todėl nepažeidė nė vieno gretimo sklypo savininko teisių ar teisėtų interesų.

4.Teismo sprendimas, kad atodangos nuėmimo, kelmų pašalinimo, žemės išlyginimo išlaidos nėra priežastiniame ryšyje su servituto nustatymu, nes jos galimai buvo susijusios su tvoros perkėlimu,yra neteisingas ir nepagrįstas, kadangi dalis kelio, einančio palei mišką, vykdant teismo nutartį dėl servituto nustatymo, buvo įrengta visiškai naujoje vietoje. Ieškovai visus kelio įrengimo darbus atliko reikalaujant antstoliams, į kuriuos kreipėsi atsakovė A. P. ir jos sutuoktinis po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas servitutas ieškovų žemės sklypui. Ieškovai neteko galimybės savo nuožiūra naudotis daikto dalimi, taip pat patiria nepatogumus, nes atsakovės keliu važiuoja prie pat jų gyvenamojo namo (keliamas triukšmas, dulkės), patyrė tiesioginių išlaidų perkeliant tvorą, nuimant atodangą, pašalinant kelmus, išlyginant žemę, todėl kompensacijos klausimas bet kuriuo atveju vienu ar kitu būdu turėjo būti išspręstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 20 d. Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civ. byloje Nr.2-705-291/2013 buvo nustatytas keturių metrų pločio kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis per R. M. ir V. M. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), UAB “Kordimatas“ parengtame žemės sklypo plane pažymėta brūkšnine juosta ir indeksu S203, kurio plotas 569 kv.m., siekiant užtikrinti viešpataujančių daiktų: (duomenys neskelbtini) tinkamą naudojimą.

Priimtu teismo sprendimu, nustačius servitutą, nebuvo spręstas jo atlygintinumo klausimas, tačiau tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos ar nuostolių ir atskiroje byloje. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją-tarnaujančiam daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančio daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 str.6.246 straipsnio 3 dalis). Kreipdamiesi į teismą, ieškovai savo ieškinį grindė Civilinio kodekso 4.129 straipsnio, 6.247 ir 6.249 straipsnių normomis, prašydami priteisti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius 5273,00 Lt, t.y. išlaidas, patirtas vykdant minėtą teismo sprendimą dėl servituto nustatymo, dėl ko ieškovai turėjo perkelti-demontuoti ir sumontuoti jau pastatytą tvorą ir patyrė 3700 Lt išlaidų. Taip pat ieškovai nurodo, kad dėl atodangos nuėmimo (150 m.), kelmų pašalinimo, žemės išlyginimo papildomai turėjo 1573.00 Lt išlaidų.Ieškovai prašo atlyginti konkrečius, tiesioginius nuostolius 5273,00 Lt. Nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, priteisimo pagrindai yra nuostolių faktas (CK 6.249 str.1 dalis) ir jų priežastinis ryšys su servituto nustatymu (CK 6.247 straipsnis.). Bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant teismo sprendimą, ieškovai perkėlė –demontavo ir sumontavo jau pastatytą tvorą, ką patvirtina 2013-10-16 prekių ir paslaugų pirkimo -pardavimo kvitas Nr.3191757 (8 b. l.), 2013-11-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. TR 036 (9b.l.). Antstolės V. Š. 2014-02-27 patvarkymas Nr.0071/13/01865 S-3244 patvirtina, kad 2013-05-20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes tarnaujančio daikto savininkas dėl kelio servituto nustatymo (buvo nustatytas naujas kelias, kuris šioje vietoje nebuvo), dėl jo įrengimo ieškovai patyrė realius nuostolius, nes, turėjo pertvarkyti dalį savo žemės sklypo, įrengti kelią, kam buvo reikalingos papildomos investicijos, atlikti atitinkamus darbus, ką patvirtina ir užklausimai teismui ( civ. byla Nr.2-705-291/2013,194 b. l).Pareiga atlyginti nuostolius nepriklauso nuo civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios numatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 straipsnis).

Apeliantai mano, kad nepagrįstos teismo padarytos išvados dėl tvoros perkėlimo išlaidų neatlygintinumo bei apie tai, jog ieškovai turėjo numanyti, kad tvorą teks perkelti, nes ji kliudo pravažiuoti, kas reiškia nepateisinamą ir nepagrįstą turimos žemės sklypo suvaržymą. Pažymėtina, jog servitutas ir yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančio daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi, įvertinta pinigais. Šią aplinkybę, kad užtvėrus tvorą, privažiuoti prie atsakovų sodybos tapo nebeįmanoma, patvirtino ir teismas ankstesniame 2013-05-20 sprendime. Tuo pačiu šis teismo sprendimas patvirtino ir atsakovų teisių pažeidimą, nes genplane suprojektavus dalį gyvenamojo namo ant natūroje esančio bendrojo kelio, kuris teisiškai nepriklauso ieškovams ( yra valstybinė žemė), užtvėrus sklypą tvora, atsakovai nebeteko galimybės patekti į savo sodybas, nors anksčiau buvo tokia galimybė. Nors nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie tvoros pastatymo neteisėtumą, tačiau ieškovų veiksmai, užtveriant tvorą, apribojant bet kokį patekimą kaimynams į jų sodybas, vykstant dėl to ginčams tarp šalių dėl kelio pravažiavimo į jų sodybas, suprantant, kad per jų sklypą bus sprendžiamas klausimas dėl pravažiavimo, esant nesutarimams su vienu iš atsakovu-Peleniu, yra susiję su jų rizika, ieškovai prisiėmė tokio elgesio pasekmes. Tokiu būdu ginčo dėl pravažiavimo metu neužsitvėrę pravažiavimo, ieškovai nebūtų patyrę nurodytų išlaidų. Todėl šioje dalyje sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo motyvais, kurių teisėjų kolegija detaliau nebeanalizuoja. Darydamas išvadas dėl ieškovų veiksmų teismas rėmėsi pirmosios instancijos įsiteisėjusiu 2013-05-20 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo netenkinti ieškovų reikalavimai dėl kelio servituto įrengimo. Teismas šioje dalyje rėmėsi tik samprotavimais, kad šie darbai buvo reikalingi dėl pastatytos tvoros perkėlimo, tačiau šių investicijų buvimą, ieškovų žemės sklypo pertvarkymą patvirtina ieškovų paaiškinimai, užklausimai teismui dėl sprendimo vykdymo tvarkos, ieškovų prašymas išaiškinti 2013m. gegužės 20 d. teismo sprendimą, 2014-02-27 antstolės patvarkymas Nr.0071/13/01865 S-3244, 2013-11-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. TR 036 apie patirtas dėl to išlaidas, t.y. dėl atodangos nuėmimo, kelmų pašalinimo, žemės išlyginimo išlaidos 1573 Lt (7,9 b. l., civ. byla Nr.2-705-291/2013 b.l.194 b.l.).Kaip patvirtina bylos medžiaga-orto nuotraukos, 2012m.gegužės 14 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.71-125 (civ.byla Nr.2-705-291/201,14-15,16-38 b. l.), ieškovų paaiškinimai, kelio dalis, einanti palei mišką, buvo įrengta kitoje vietoje, vykdant teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Priešingu atveju tarnaujančio daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančio daikto savininko teisėmis, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Todėl atsižvelgiant į šias nuostatas bei tai, kad įrodyta, jog ieškovai dėl kelio įrengimo, nustačius servitutą, patyrė šiuos nuostolius, jie yra priteistini. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai dėl servituto nustatymo patyrė nepatogumų dėl bendro daikto naudojimosi, todėl turėjo spręsti šios kompensacijos klausimus. Tačiau ieškovai kėlė tik konkrečių nuostolių atlyginimo klausimus, kitos kompensacijos, susijusios su servituto nustatymu, klausimo nekėlė, teismas reikalavimus šiuo atveju nagrinėjo neišeinant iš ieškinio ribų, todėl atmestinas šis apeliantų argumentas.

Teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 str.), priteisiant dalį nuostolių-455,57 EUR arba po 227,79 EUR iš kiekvienos atsakovės (1573 Lt), patirtus dėl kelio įrengimo.

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.5 d.).Ieškovai patyrė 2 258,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. 158,79 Lt žyminio mokesčio, 2100 Lt atstovavimo išlaidų-1100 Lt dėl procesinio dokumento paruošimo ir 1000 Lt dėl atstovavimo teisme (5,6,17,44-45,55 b. l.).Pažymėtina, kad atstovavimo teisme išlaidos viršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius dydžius(už vieną atstovavimo valandą 0,15MMA, t.y. 0,15x1000x2=300 ). Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta per du posėdžius, kurių trukmė bendrai siekė tik 1 val.41 min, pripažintina pagrįstomis 1400 Lt bylinėjimosi išlaidos(1100+300), nes byla nebuvo sudėtinga, advokato darbo kontora randasi tame pačiame mieste, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo klausimai. Likusi dalis pripažintina pernelyg dideliu ieškovų išlaidavimu ir lieka ieškovams. Atsakovai patyrė 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinio dokumento ruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose, kurios pripažintinos pagrįstomis (51b.l.).

Ieškinį patenkinus 29,83 proc., bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai 120.95 EUR (1400 Lt x29,83:100=417.62 Lt), o atsakovėms-proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai-245.90 EUR bylinėjimosi išlaidų (1210x70,17:100=849.06 Lt)(CPK 93 str.2d.,98 str.).Taip pat priteistina iš atsakovių žyminio mokesčio dalis 13.67 EUR (1573x3 proc.=47.19Lt).Viso priteistina iš atsakovių 134.62 EUR. Atlikus įskaitymą, atsakovėms priteistina 111,28 EUR(245,90-134,62).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 14,66, atsižvelgiant į šalims tenkančią pernelyg nedidelę išlaidų dalį, nepriteistinos.

Apeliacinėje instancijoje apeliantai patyrė 277.46 EUR(958 Lt), t.y. 800 Lt dėl procesinio dokumento surašymo bei 158 Lt žyminio mokesčio išlaidas (73,74,76 b.l.), atsakovės-289,62 EUR (1000 Lt), kurias sumokėjo O. P. (85 b. l.). Atsižvelgiant į CPK 93str.2d., 98 str. normas yra paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant apeliantams 82.77 EUR Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei O. P. 203.23 EUR. Atlikus įskaitymą, atsakovei O. P. priteistina 120,46 EUR ( (701,70-285,77) bylinėjimosi išlaidų apeliacijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. sprendimą dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti iš dalies. Priteisti R. M. ir V. M. 455,57 EUR(keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir 57 ct.) nuostolių, tai yra po 227,79 EUR(po du šimtus dvidešimt septynis eurus ir 79 ct.) iš kiekvienos atsakovės A. P. ir O. P..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti kiekvienai atsakovei A. P. ir O. P. lygiomis dalimis iš R. M. ir V. M. 111,29 EUR( vieną šimtą vienuolika eurų ir 29 ct.) , tai yra kiekvienai po 55,65 Eur (po penkiasdešimt penkis eurus ir 65 ct.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme .

Priteisti iš R. M. ir V. M. lygiomis dalimis 120,46 EUR ( vieną šimtą dvidešimt eurų ir 46 ct.) atsakovei O. P. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.