Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovų Romualdo P. Š. ir A. V. S. atstovui advokatui Rimantui Jonynui, atsakovams P. B., G. B., jų atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Romualdo P. Š. ir A. V. S. ieškinį atsakovams P. B. ir G. B. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

į teismą su ieškiniu dėl skolos ir palūkanų priteisimo kreipėsi ieškovas Romualdas P. Š.. Vėliau trečiasis asmuo A. V. S. pateikė prašymą pripažinti ją šioje byloje bendraieškove, kuri nurodė, jog palaiko ieškovo Romualdo P. Š. ieškinį. Teismas prašymą tenkino.

Ieškovai prašo priteisti iš bendraatsakovų P. B. ir G. B. solidariai ieškovams 72 000 litų skolą, 27 000 litų dydžio palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovų tėvas su atsakovais 2005 m. liepos 31 d. pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovams paskolino 10 000 litų, o iš viso kartu su anksčiau paskolintais pinigais paskolos sutarties sudarymo dieną paskola sudarė 72 000 litų. Nustatytas skolos grąžinimo terminas - 2006 m. gruodžio l d. Sutartyje buvo numatytos kas mėnesį mokėtinos 600 litų dydžio palūkanos. Ieškovai nurodo, jog tėvui 2008 m. rugpjūčio 17 d. mirus, paskola nebuvo grąžinta, apie tai prieš savo mirtį tėvas jiems pasakė. Ieškovai po tėvo mirties priėmė palikimą ir notarų biuras išdavė jiems, kaip P. Š. įpėdiniams, paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Atsakovai buvo raginti sugrąžinti skolą, tačiau paskolos negrąžino ir nemokėjo palūkanų. Ieškovai nurodo, jog bendraatsakovai turėtų sumokėti ir palūkanas, kurias ieškovai paskaičiuoja nuo tėvo mirties momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo 2012-05-17, kas sudaro 45 mėnesių laikotarpį, todėl prašo priteisti 27 000 litų dydžio palūkanas.

Ieškovai teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po tėvo mirties praėjus keturioms savaitėms paskolos sutartį išėmė iš slėptuvės garaže, tačiau nežinojo, kad reikia paskolos sutartį pateikti notarui, todėl prie paveldėjimo dokumentų nepridėjo. Rado ir daugiau sutarčių, kuriomis skolino pinigus ir kitam asmeniui R. L., tačiau pastarasis per pusantrų metų skolą atidavė, todėl jie nereikalavo pinigų iš atsakovų, be to, buvo prasidėjusi krizė. Paaiškino, kad tėvas buvo sakęs, jog skolą atsakovai atiduos, kad jiems dabar sunku, nes atsidaro parduotuvę Vilniuje, todėl pinigai jiems reikalingi, nereikia jų neraginti.

Ieškovų atstovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog senaties terminas dėl palūkanų nesuėjęs, nes prašo tik už 45 mėn. laikotarpį.

Atsakovai P. B. ir G. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pripažįsta, kad buvo pasiskolinę pinigų, tačiau visus pinigus grąžino iki 2006 m. gruodžio 1 d. Paskutinę sumą atidavė 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje. Pinigų vienu metu labai reikėjo, todėl P. Š. pasiūlius, juos pasiskolino. Reikėjo pinigų vaikų mokslams, tačiau vaikai mokėsi gerai ir pakliuvo į valstybės finansuojamas vietas, todėl paskolą grąžino. Taip pat reikėjo šeimai pirkti automobilį, tačiau pirko automobilį aukcione, daužtą, susiremontavo, o pasiskolintų pinigų neprireikė, nes automobilis kainavo apie 13 000 litų, kuriuos turėjo patys. Buvo nutarę pirkti būstą Vilniuje, nes vaikai mokėsi, bet tos minties atsisakė, todėl paskolintus pinigus grąžino. Nurodo, kad su P. Š. gerai sutarė, buvo abipusis pasitikėjimas, pagrįstas ilgamečiu bendravimu ir abipuse pagarba, todėl dalis pinigų buvo pasiskolinta ir grąžinta be jokių dokumentų, kai kada pasirašius raštelį. Dėl 10 000 litų sumos P. Š. pasakė, kad sutarties neranda. Nuo to laiko praėjo beveik 6 metai, pats P. Š. niekada pretenzijų nereiškė. Nurodo, kad ieškovai, reikalaudami 99000 litų, siekia neteisėtai praturtėti, nes neįrodo, kad tokia suma buvo paskolinta. Neaišku, ar ieškovai turi reikalavimo teisę prašyti priteisti skolą apskritai, nes iš paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad ieškovai nepaveldėjo jokios reikalavimo teisės pagal jokį dokumentą, nes į paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą jokia reikalavimo teisė neįrašyta. Nurodo, jog buvo sumokėtos visos palūkanos, todėl reikalavimas jas priteisti, nepagrįstas. Ieškovai galėtų reikalauti tik 5 procentų metinių palūkanų, jeigu negaliotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma, nurodanti, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, taip pat, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą reikalauti priteisti palūkanas už tariamą ginčo paskolos sutarties nevykdymą pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje numatytas 5 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turi būti atmestas visiškai, nes ieškovai neįrodė teismui, kad palūkanos nesumokėtos. Nurodo, jog ieškovai neįrodė nei paskolintos sumos dydžio, nei naudojimosi paskolintais pinigais, nei palūkanų dydžio. Ieškovai privalėjo pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad pasiskolinta 72 000 litų suma ir kad nesumokėta 27 000 litų palūkanų. Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga, ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui arba jo teisų perėmėjui, šioje byloje ieškovams. Iš paskolos sutarties teksto matyti, kad skolinama suma yra 10 000 litų, būtent 10 000 litų yra perduodami ir priimami, kalbos apie 72000 litų perdavimą paskolos sutartyje nėra, kaip nėra sutartyje tokius faktus patvirtinančio teksto. 2005 m. liepos 31 d. paskolos sutartis nėra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko -72 000 Lt- perdavimą paskolos gavėjui, todėl atsakovai teigia negavę 72000 litų. Neginčija paskolos sutarties, tik negali paaiškinti, kiek skolinosi pinigų, kaip ir kokia tvarka grąžino neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl reikalavimo teisės. Iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, jog P. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Ieškinys grindžiamas paskolos sutartimi, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais, pareiškimais notarui dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, kuris įrodo, kad mirusiojo P. Š. palikimą lygiomis dalimis paveldi jo vaikai: A. V. S. ir Romualdas P. Š. (6, 32-34, 120,121).

Civilinio kodekso 5.50 straipsnis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Notarė 2012-10-16 rašte nurodo, jog įpėdiniai nenurodė, jog palikėjas yra paskolinęs pinigų, todėl paskolos sutartis nebuvo įtraukta į paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovai paaiškino, kad po tėvo mirties praėjus keturioms savaitėms paskolos sutartį išėmė iš slėptuvės garaže, tačiau nežinojo, kad ją reikia pateikti notarui, todėl prie paveldėjimo dokumentų nepridėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai laikomi priėmusiais visą mirusiojo palikimą, į kurį įeina ir reikalavimo teisė, nesvarbu, kad jos nėra įvardintos paveldėjimo teisės liudijime, nes palikimo iš dalies priimti negalima, todėl ieškovai turi teisę reikalauti grąžinti paskolą (CPK 178, 185, CK 5.50 str.).

Iš byloje esančio paskolos sutarties originalo (17 b. l.) matyti, kad 2005-07-31 atsakovai P. B. ir G. B. pasiskolino iš P. Š. 10 000 Lt sumą, su anksčiau skolintais pinigais bendra suma lygi 72 000 Lt. Palūkanas atsakovai pasižadėjo mokėti kiekvieno mėnesio 30 d. po 100 Lt per mėnesį, o palūkanos nuo bendros sumos sudaro 600 Lt per mėnesį. Pasiskolintą pinigų sumą pasižadėjo grąžinti iki 2006-12-01. Paskolos sutarties originale yra parašai, jog P. B. ir G. B. gavo pinigus, o P. Š. pinigus perdavė, kurių atsakovai neginčija, nurodo, jog tekstas surašytas atsakovės G. B. ranka. Paskolos sutartyje tai pat yra parašyta pastaba, kad P. Š. mirties atveju , skola grąžinama jo sūnui R. Š., tačiau prie jos nepasirašyta(17 b. l.).

Civilinio kodekso 6.870 str. numato, kad paskola – sutartis, pagal kurią viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio str. 2 d. nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje tarp šalių sudaryta sutartis atitinka įstatyme įtvirtintus formos reikalavimus.

Atsakovė G. B. pripažino, kad sutartis parašyta jos ranka ir pasirašyta. Atsakovai sutarties neginčija, tik tvirtina grąžinę skolą, sutartį laiko juodraščiu. Atsakovai pirmame teismo posėdyje teigė, jog neprisimena, kad būtų skolinęsi iš viso 72 000 Lt. Skaitydami paskolos sutarties tekstą skaito taip, kad skolinosi 10 000 Lt, neprisimena, kaip, kada sutartyje yra parašyta bendra skolos suma 72 000 Lt, vėliau teigia, kad grąžino visus paskolintus pinigus, vėliau teigė, kad paimdavo raštelius, jog gavo pinigus, bet raštelių nėra išsaugoję, o per baigiamąsias kalbas atsakovas P. B. tvirtino, kad visus pinigus skolintojui grąžino, tik raštelius sunaikino, bet tuo pačiu teigė, kad raštelio nereikalavo, nes pasitikėjo P. Š., kuris teigė nežinantis, kur yra paskolos sutartis, jos nerandąa. Iš visų atsakovų paaiškinimų matyti, jog pagrindinis jų atsikirtimas yra tas, kad pinigus jie grąžino, bet teismui nepateikti įrodymai apie tai (CK 6.65 str.). Atsakovai vadovaujasi išrašais, gautais iš banko apie P. Š. turimas lėšas ir akcentuoja, jog po 2006-12-01 į P. Š. sąskaitas yra įplaukę 110 000 Lt, todėl laiko tai įrodymais apie paskolos grąžinimą.

Atsakovų atstovė nurodo, kad ieškovai neįrodė, kad pinigai iš viso buvo perduoti, nors patys atsakovai teigia, kad visi paskolinti pinigai grąžinti. Atsakovų atstovės šį argumentą byloje paneigia paties atsakovo P. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžių metu ir paskolos sutartis, kurioje yra aiškiai nurodyta, kad ieškovų tėvas pinigus perdavė, o atsakovai pinigus gavo ir tai atitinka Civilinio kodekso CK 8.871 str. 3 d. reikalaujamą formą ir įrodo pinigų perdavimą. Todėl teismas laiko nepagrįstu atsakovų atstovės motyvą, kad ieškovai neįrodė pinigų perdavimo fakto, o įstatymas numato, kad aplinkybę, jog pinigų negavo pagal paskolos sutartį privalo įrodyti paskolos gavėjas, kurios neįrodė (CK 6.875 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Atsakovai teigė, kad apskritai neaišku, ar P. Š. galėjo tokias sumas skolinti, ar turėjo lėšų. Teisme apklausti liudytojai R. L. ir A. Š. patvirtino, jog P. Š. turėjo pinigų ir juos skolindavo. Liudytojas R. L. patvirtino pasiskolinęs 146 000 Lt. Po P. Š. mirties paskolą grąžino ieškovui Romualdui P. Š.. Dalį pinigų grąžino ir pačiam P. Š., dėl ko perrašė sutartį dėl mažesnės sumos, o sutarties originalas būdavo pas paskolos davėją, o kai grąžindavo pinigus, gaudavo pakvitavimus, kuriuos saugo iki šiol (134-135 b. l. t. 1). Liudytoja A. Š. tvirtino, jog buvo žinoma iš P. Š., kad atsakovams yra paskolinta apie 70 000 Lt, duota apie 40 000 Lt, o prieš mirtį P. Š. tvirtino, kad pinigai negrąžinti, aiškino, kad atsakovams yra sunkumų, bet jie atiduosią (135 b. l. t. 1).

Iš šių liudytojų patvirtinimų matyti, jog P. Š. turėjo pinigų ir galėjo juos skolinti. Tai pagrindžia byloje pateikti išrašai apie P. Š. indėlius bankuose (18-19, 29 b. l. 2 t.).

Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismo pareiga - nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atsakovai turėjo pateikti įrodymus – faktinius duomenis, gautus įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, pagrindžiančius įrodinėjimo dalyką, aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnis). Atsakovų paaiškinimai nenuoseklūs, nepagrįsti kitais leistinais įrodymais, byloje nustatyta, kad P. Š. skolino ir kitiems asmenims pinigus, kad nuomojo patalpas Palangoje, turėjo pajamų, todėl lėšų turėjimas sąskaitoje po 2006-12-01 neįrodo, kaip teigia atsakovai, jog jų sugrąžinti pinigai gali būti padėti P. Š. sąskaitose bankuose. Tai teismui leidžia spręsti, kad atsakovai neįrodė, jog paskola buvo grąžinta, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir 72 000 Lt skola priteistina ieškovams (CPK 178, 185 str.).

Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų 27 000 Lt palūkanų už naudojimąsi pinigais. Atsakovai atsikerta, kad ieškovai galėtų reikalauti tik 5 procentų metinių palūkanų, jeigu negaliotų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma, nurodanti, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, taip pat jei nebūtų praleistas 5 metų senaties terminas, numatytas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje, dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, todėl atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovai nepagrįstai nurodo, jog šioje byloje taikytinas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl netesybų, nes ieškovai priteisti netesybų ( baudos, delspinigių) ir neprašo (CK 6.71 str.), nes ieškovai prašo priteisti 27 000 Lt sutartines palūkanas, kurias skaičiuoja nuo P. Š. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos po 600 Lt kas mėn. už 45 mėn. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį šiam reikalavimui pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalį, kurioje numatytas sutrumpintas 5 metų terminas. Byloje nustatyta, kad paskolos atsakovai negrąžino ir neįrodė, kad sumokėtos sutartinės palūkanos (CPK 178 str.), todėl ieškovai pagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, numatytas sutartyje už naudojimąsi pinigais, nes prievolė neįvykdyta. Palūkanų dydžio atsakovai neginčija.

Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia reikalavimams išieškoti periodines išmokas (delspinigius ir palūkanas) turi tam tikrų ypatumų. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant palūkanų: reikalavimams priteisti palūkanas pareikšti nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui atskirai, todėl už paskutiniuosius 5 metus iki ieškinio dėl palūkanų priteisimo palūkanos gali būti priteisiamos, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 5 metams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Taigi, teismui nustačius, kad pagrindinė prievolė neįvykdyta, o reikalavimui priteisti palūkanas nėra suėjęs senaties terminas, ieškovai turi teisę reikalauti palūkanų priteisimo, juolab, kad prašo priteisti palūkanas tik už 45 mėnesius, kurių suma yra 27 000 Lt, tai atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, lyginant su prievolės neįvykdymo terminu ir paskolos suma, atsakovai palūkanų neginčija, todėl palūkanos iš atsakovų priteistinos (CPK 178, 185 str. CK 6.37 str. 1, 3 d., 6.210 str. 1d., 6.872 str.).

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 str., CK 6.870-6.873 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui Romualdui P. Š. iš atsakovų solidariai priteistinos jo patirtos 6970 Lt bylinėjimosi išlaidos, kadangi byloje pateikti įrodymai, kad jis sumokėjo ir už atstovavimą ir žyminį mokestį valstybei. Bylinėjimosi išlaidos atitinka CPK 98 str. 2 d. numatytus kriterijus. Iš atsakovų priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno atsakovo po 21 Lt (CPK 88, 93, 98 str.).

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams Romualdui P. Š. ir A. V. S. iš atsakovų P. B. ir G. B. solidariai 72 000 Lt (septyniasdešimt dviejų tūkstančių litų) skolą ir 27 000 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius litų) palūkanų.

Priteisti ieškovui Romualdui P. Š. iš atsakovų P. B. ir G. B. solidariai 6970 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovų P. B. ir G. B. po 21 Lt (dvidešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2012-06-04 pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.