Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-10-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2337-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-01
Bylos Nr.
A6.-2337-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01819-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
L. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2337-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01819-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 7.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B. savo neveikimu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) teisių interesus, t. y. ji, būdama (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Įstaiga), vadove ir žinodama apie Įstaigos finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI bei jos valdomos Įstaigos nemokumą, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 8 d. nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ir jo įsteigimo tikslas buvo tenkinti viešuosius interesus, vykdant visuomenei naudingą veiklą socialinės, ekonominės ir kultūrinės plėtros srityse, įstaiga vykdė pelno nesiekiančius visuomenės edukacijos projektus skirtus paveldosauginiam švietimui, kuriuos rėmė nacionaliniai ir kiti paramos fondai. Taip pat teikė paveldo tvarkybos projektų rengimo paslaugas, rengė mokslinius ir investicinius projektus, galimybių studijas ES ir kitų fondų paramai gauti, privačiam ir viešajam sektoriams. VŠĮ turėjo paramos gavėjo statusą ir gaudavo tikslinę paramą projektams iš Lietuvos Respublikos institucijų bei kitų fondų. Gaunama parama įpareigojo vykdyti projektus ir prie jų prisidėti finansiniais ištekliais. Gaunamų projektinės paramos lėšų Viešoji įstaiga negalėjo skirti susidariusioms mokestinėms skoloms dengti. PVM ir GPM skola VMI atsirado 2008-2011 m. laikotarpyje dėl to, jog neatsiskaitė užsakovai. Esamos (duomenys neskelbtini) debitorių skolos viešajai įstaigai yra susidariusios dėl 2008 metais UAB „Hillcrest“ skolos 17647,00 Lt. (5115 eurų). Per visą veikimo periodą (duomenys neskelbtini) bandymai susigrąžinti skolą buvo neveiksmingi. Įmonė „Hillcrest" neteikė skolų suderinimo aktų, neatsakė į daugkartinius raginimus sumokėti skolą. 2011 metais už suteiktas paslaugas neatsiskaitė UAB „Eldra" 7996,59 Lt (2317,85 eurų. 2011-02-24 PVM sąskaita faktūra, kuri taip pat yra atiduota bankroto administratoriui, pastaroji įmonė yra bankrutavusi 2012 m. Skola pripažinta beviltiška ir nurašyta. Visuotinai žinoma, kad 2008-2011 m. laikotarpis - ekonominė krizė, kurios metu sunkumus patyrė tiek privatus, tiek viešasis sektoriai. Jos kaip vadovės tikslas buvo ne tas, kad VšĮ bankrutuotų, o kad ji veiktų ir tam ji laidavo už įstaigos prievoles. Įstaiga gavo paskolą, iš kurios dengė įsiskolinimus, iš jų ir mokesčių inspekcijai, o ji iš savo asmeninių lėšų grąžino įmonės paskolą. Todėl jos kaltės dėl VšĮ bankroto nėra. Siekiant išvengti bankroto, atsiskaičius su visais darbuotojais ir užbaigusi visus savo vykdytus projektus, finansuojamus paramos lėšomis, viešoji įstaiga nustojo vykdyti veiklą 2012 m. pradžioje, su mintimi, kad pagerėjus situacijai bus galima ją atnaujinti ir atsiskaityti su kreditoriais. Įmonės kreditoriams VMI ir Sodrai buvo atiduotos pajamos už įmonės automobilį. Per laikotarpį, laikinai sustabdžius veiklą, buvo ieškota galimybių atgaivinti įmonę, kreiptasi į privačius investicinius fondus, deja dėl pasikeitusios ekonominės situacijos vykdomos veiklos segmente nebuvo gauta teigiamų atsakymų. Tuo metu baigėsi 2007-2013 m. ES finansavimo periodas, tiek iš privataus, tiek viešojo sektoriaus užsakymų nebuvo, VšĮ veikla nebuvo atnaujinta. Tačiau planų ieškoti finansavimo ir tęsti veiklą dar buvo turėta. 2016 m. suėjo išieškojimo senaties terminai. Tačiau VMI to nepaisė ir 2017 m. priėmė sprendimą susidariusią skolą išieškoti iš turto. Kadangi VŠĮ jokių piniginių lėšų neturėjo, nebuvo už ką samdyti teisininkų ir tas sprendimas nebuvo ginčytas. Ji asmeniškai, kaip buvusi VšĮ vadovė, nesutinka su VMI ieškiniu jai, nurodytais senaties skaičiavimo terminais, tiek su mokestinės nepriemokos išieškojimu, tiek dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriemoka 2016-01-12 nurodoma, kad buvo 4504,16 eurai, o 2017-11-17 jau tapo 18369,09 eurai ir padidėjo 4 kartus. Toje sumoje nurodomas pelno mokestis 8928,24 eurai. Šie skaičiai yra visiškai nesuprantami, kadangi Teismui buvo pateiktas 2010 metų balansas, kur nurodoma, jog pelno mokesčio prievolės 2010 m. išvis nebuvo, tačiau teismas šių dokumentų nevertino, kaip nebeaktualų. Tikėtina, kad nepriemoka - tai prie nepriemokos pridėtos antstolio išieškojimo išlaidos. Jei teismas nuspręstų ją bausti, skirti baudą, prašo atkreipti dėmesį, kad bankrutuojanti VšĮ buvo ne pelno siekianti įmonė, todėl atsakomybė už nesikreipimą dėl bankroto iškėlimo negali būti prilyginama komercinių įmonių vadovams. Jei būtų skiriama bauda, prašo ją skirti kuo mažesnę ir išdalyti mokėjimą per 24 mėn., atsižvelgiant į tai, kad ji yra vieniša mama ir augina du vaikus, kuriuos išlaiko. Taip pat turi paskolą, kurią kas mėnesį moka dalimis. VšĮ vadove buvo nuo 2009 m. iki 2012 m. 2012 m. pradžioje veikla buvo sustabdyta, nebebuvo direktore, buvo pranešta VMI, kad įstaiga sustabdo veiklą ir nebeteiks deklaracijų. Sustabdžius veiklą įstaiga nevykdė jokių veiksmų, nebuvo vadovo, ji buvo tik steigėja. Neliko niekas vadovauti, nes įstaiga sustabdė veiklą. Ji kaip steigėja save atleido iš direktoriaus pareigų. Buvo darbo sutarties nutraukimas ir Sodroje užfiksuota, kad ten nebedirba. 2010 m. pabaigoje – 2011 m. įstaiga tapo nemoki, nes negavo atsiskaitymų iš užsakovų, neturėjo finansinių išteklių, kad padengti skolas VMI. Pirmiausia buvo atsiskaityta su darbuotojais, o mokestinės prievolės liko pabaigoje. Per tą laikotarpį kiek galėjo, tiek dengė. 2010 m. ilgalaikis turtas buvo automobilis, kompiuteris ir mano, kad gautinos pajamos priskiriamos prie tų 6000 eurų. 2010 m. turtas nebuvo didelis, kad skolos viršytų, tai balansai rodo. 2011 m. ėmė paskolą norėdama atkurti įmonės mokumą ir galimybę veikti, bet nepakako paskolos. 2011 m. gegužės 19 d. buvo suteikta paskola. Paskolą baigė išmokėti iš savo asmeninių lėšų 2014 m. Paskola buvo panaudota 2011 m. apyvartinėms lėšoms, prisidėti prie finansuojamų iš ES projektų ir dalinai dengti mokestines nepriemokas VMI ir Sodrai. Situacija, kad negali atsiskaityti su VMI, buvo aiški, o kad iškelti bankroto bylą, tai nėra pigu. Domėjosi, bet praktiškai reikia 10 000 sumokėti bankroto administratoriui, kad galėtų uždaryti įmonę. Įmonė neturėjo lėšų, be to ir pati buvo įsipareigojusi finansiškai, be to atsakinga ir savo šeimai, todėl buvo priimtas sprendimas laikinai stabdyti veiklą. Suprantu, kad veiklos stabdymas neatleidžia nuo įmonės skolų. Nesikreipė dėl bankroto iškėlimo, nes samdyti bankroto administratorių kainuoja, o kad įmonei samdyti teisininką irgi nebuvo finansų. Jeigu būtų buvę lėšų, tai būtų kreipusis dėl bankroto iškėlimo.

Nuo 2011 m. su šia įmone nieko nedarė. Tuo metu dirbo valstybės tarnyboje ir neturėjo galimybių šalia vykdyti kitų veiklų. Iki 2015 m. įmonė turėjo automobilį, kuris buvo neveikiantis, teko utilizuoti. Praktiškai bevertis. Vertingo turto įmonė neturėjo. Antstoliai sąskaitose lėšas jau buvo nusiskaitę. Reikėjo baigti projektus, kurie buvo pradėti, buvo įsipareigojimai kitoms į institucijoms, kurie teikė finansavimą. Kai rangovas neapmoka sąskaitos, tai įmonės balansą išbalansuoja, nes turi padengti darbuotojams išlaidas, sumokėti mokesčius, tenka dengti apyvartiniais. Jokio nekilnojamo, kilnojamo turto nuo 2015 m. nėra. Tuo metu turėjo skolą tik VMI. Pareigą turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, bet neturėjau finansinių sąlygų. Nepripažįsta kaltės, nes skola yra 2008-2011 m., 2016 m. suėjęs senaties išieškojimo terminas. Dėl senų skolų neturėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Negali pasakyti, ar buvo suėję bankroto bylos iškėlimo senaties terminas. Supranta, kad pareiga vadovui yra, nurodė ką darė, kad įmonė nepasiektų bankroto.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad Įstaiga yra VMI skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, Įstaigos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 18 368,09 Eur. Pagal kreditorės VMI pareiškimą Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. vasario 8 d., iškėlė įstaigai bankroto bylą. Įstaigos mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. 2016 m. sausio 1 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 4504,16 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš turto, kuris buvo perduotas vykdyti antstolei, tačiau antstolė lėšų neišieškojo. 2017 m. spalio 29 d. patvarkymu (kurį VMI gavo 2017 m. lapkričio 7 d.) antstolė grąžino minėtą sprendimą ir surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininko vardu registruotų piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, turto ir transporto priemonių, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, Įstaiga neturi. VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Įstaigos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Įstaiga nėra teikusi VĮ „Registrų centras“ Įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsižvelgiant į tokius duomenis, Įstaiga ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriumi VMI, nes nevykdė savo mokestinių įsipareigojimų. Įstaigos mokestinė nepriemoka nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. padidėjo nuo 4504,16 Eur iki 18 369,09 Eur, t. y. daugiau nei keturis kartus. Tam, kad būtų užkirstas kelias mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Įstaigos vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai. Tokia pareiga atsirado 2017 m. lapkričio 7 d., kai antstolė grąžino vykdomąją bylą su išieškojimo negalimumo aktu. Grąžinta vykdomoji byla patvirtina, kad Įstaigos finansinė būklė yra sunki, Įstaiga neturi finansinių galimybių toliau tęsti ir vykdyti Įstaigos ekonominę veiklą. Kadangi Įstaigai iškelta bankroto byla, jos nemokumo fakto nėra pagrindo įrodinėti. Tai, kad bankroto byla Įstaigai iškelta pagal VMI pareiškimą patvirtina faktą, kad Įstaigos vadovė neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimu teismo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir už laiku neinicijuotą bankrotą paskirti sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą (b. l. 3, 4).

VMI pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su VMI pareiškimu pateikti dokumentai: dėl Įstaigos mokestinių nepriemokų VMI – mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką; dėl Bendrovės turto – išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, antstolės išieškojimo negalimumo aktas, patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; duomenis apie Bendrovės vadovą – VMI informacinės sistemos išrašas; dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis (b. l. 6-14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. buvo Įstaigos direktore nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. vasario 27 d. Nors L. B. nurodė, kad Įstaigos direktore buvo tik iki 2012 m., tačiau Registrų centro išraše tokių duomenų nėra.

Kitų duomenų apie direktoriaus pasikeitimą (atleidimą) byloje nėra. Tačiau net vertinant ir tai, kad L. B. buvo nutraukusi darbo sutartį ir nebuvo Įstaigos vadove, teismas sprendžia, kad ji buvo atsakinga už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui. Pagal LR įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) likvidatorius. Pagal LR viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? viešosios įstaigos vadovą.

Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad L. B. galimai nutraukus savo kaip Įstaigos vadovės darbo santykius su Įstaiga ir kaip steigėjai nepaskyrus naujo vadovo, toks jos sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Nes tokiu atveju Įstaiga (net jeigu jos veikla sustabdyta) liktų be Įstaigos vadovo, o tokia situacija prieštarautų LR viešųjų įstaigų įstatymui. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad L. B. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalies subjektas.

Byloje esantys įrodymai (VMI pareiškimas, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas) patvirtina, kad Įstaiga nuo 2016 m. sausio 12 d. turėjo 4504,16 Eur mokestinę nepriemoką VMI, kuri iki 2017 m. lapkričio 7 d. padidėjo iki 18 369,09 Eur. Įstaigos vadovei apie Įstaigos įsiskolinimą VMI buvo žinoma. L. B. apklausta teisme parodė, kad Įstaiga nuo 2010 m. negalėjo atsiskaityti su VMI, o nuo 2011 m. jokio turto ar lėšų neturėjo, todėl mano, kad tuo metu Įstaiga tapo nemokia. L. B. parodymai, aukščiau paminėti įrodymai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai: antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktas, išrašai iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ patvirtina tai, kad Įstaiga nuo 2016 m. sausio 12 d. negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriumi – VMI, neturėjo jokio turto ir lėšų, todėl buvo nemoki. Įstaigos nemokumą, be kita ko, patvirtina įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, kuria Įstaigai iškelta bankroto byla. Ši nutartis taip pat patvirtina tai, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo pateikė ne Įstaigos vadovė L. B. ar jos įgaliotas asmuo, o VMI, t. y. Įstaigos kreditorė. Tačiau VMI minėtą pareiškimą pateikė teismui jau po to, kai Įstaigos vadovė nebuvo įvykdžiusi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo, kai Įstaiga negalėjo ir ateityje nebūtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriumi VMI ir ši dar nebuvo pateikusi teismui pareiškimo dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti Įstaigos kreditoriai būtų pateikę teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai nuo tada, kai Įstaiga negalėjo atsiskaityti bent su vienu savo kreditoriumi ir tapo nemoki iki tada, kai suėjo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 dienų terminas po to, kai Įstaiga tapo nemoki, per kurį Įstaigos vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo. Byloje taip pat negauta duomenų apie tai, kad Įstaigos dalyviai per nustatytus terminus būtų ėmęsi priemonių Įstaigos mokumui atkurti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Įstaigos vadovė L. B., žinodama, jog jos vadovaujama Įstaiga turėjo mokestinę nepriemoką VMI ir dėl Įstaigos nemokumo negalėjo su VMI atsiskaityti, Įstaigos dalyviams nesiėmus priemonių Įstaigos mokumui atkurti, nei per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą ne vėlesnį kaip 5 dienų terminą nuo Įstaigos nemokumo atsiradimo dienos, nei vėliau nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo, kai per minėtą terminą nė vienas Įstaigos kreditorius taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Įstaigai iškėlimo, pažeidė kreditoriaus – VMI interesus.

Taigi L. B. veika atitinka administracinio nusižengimo – kreditoriaus teisių pažeidimo sudėtį, nes ji nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Įstaigai, todėl kvalifikuotina pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuobaudos paskyrimo

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos Įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas dėl nevykdytos Įstaigos veiklos). Taip pat teismas įvertina tai, kad šioje byloje nėra nustatyta L. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjos asmenybę – brandaus amžiaus, dirbanti, viena augina nepilnametį vaiką, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis administracine tvarka nebausta, neteista. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus L. B. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į L. B. materialinę padėtį (dirba, gauna nedideles pajamas, viena išlaiko du vaikus), asmens prašymu jam skirtinos baudos mokėjimas išdėstytinas per dvylikos mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 300 Eur (trijų šimtų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-2337-988/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius PrankaNuorašas tikrasTeisėjasDarius Pranka