- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-548-232/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05238-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Bordolina“
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus kranai“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Bordolina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus kranai“ ieškinį atsakovui UAB „Bordolina“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo 25710,08 Lt skolos, 1545,21 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo piniginėms lėšoms, o jų nepakankant kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, reikalavimo suma yra didelė, atsakovas gali paslėpti savo turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nutarė ieškovo UAB „Vilniaus kranai“ naudai areštuoti atsakovo UAB „Bordolina“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bendrai 27255,29 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštavo UAB „Bordolina“ turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 27255,29 Lt sumos, leidžiant atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimo suma 27255,29 Lt, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, yra didelė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei skolininko teisėtų interesų apsaugą, sprendė, kad kreditoriaus reikalavimams užtikrinti pirmiausiai turėtų būti areštuojamas skolininko kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 41-45) atsakovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl reikalavimo grąžinti tariamą 27 255,29 Lt skolą jam nėra didelis ir grėsmė galimai ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui nekyla. Pagal 2011 m. 1 pusm. balansą atsakovo turtas 2011-06-30 sudarė 64 512 Lt. Iš viso atsakovas turimo turto vertė sudaro 324 127 Lt t.y. apytiksliai 12 kartų daugiau nei ieškinyje reikalaujama suma. Atsakovo nuosavas kapitalas siekia 180 940 Lt t.y. 7 kartus didesnis nei ieškovo reikalavimas. Pagal 2011 m. 1 pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo grynasis pelnas siekia 52 890 Lt, tai beveik dvigubai viršija praėjusių metų grynąjį pelną. Atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jokios įtakos būsimojo teismo sprendimo įvykdymui neturėtų. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybes ar kitokį nesąžiningą elgesį, įrodant, kad galimai būsimo jai palankaus teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas. Be to teismas neturėdamas neginčijamų įrodymų apie atsakovo veiksmais keliamą grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be pagrindo nesuteikė galimybės pateikti savo atsikirtimus.
Atsiliepimas
Ieškovas AB “Vilniaus kranai” atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą (b.l. 54-55) prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog atsakovas ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių, jog skola atsakovui yra didelė, neaiški atsakovo finansinė padėtis, atsakovas nereaguoja į raginimus atlygiti skolą ir ilgą laiką delsia atsiskaityti su ieškovu, nepaneigė, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to ieškovui pateikus ginčijamą teismo nutartį antstoliui, gauta informacija, kad atsakovas nekilnojamojo turto registratoriaus duomenimis neturi nekilnojamojo turto, taip pat jo vardu nėra registruota transporto priemonių. Pagal UAB “Creditreform Lietuva” duomenis, LR teismuose vien per 2011 m. yra iškeltos net 6 civilinės bylos dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nutyli apie per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, kurių bendrą sumą sudaro 143 287 Lt, o skolos tiekėjams 122 451 Lt. Todėl apeliantas jokių neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovo turtinę-finansnę padėtį nepateikė, pateiktas balansas ir jame nurodytos skolos tiekėjams tik sustiprina tikimybę, jog ieškovui galimai palankų sprendimą būtų pakankamai sudėtinga įvykdyti. Pagal arešto registro išrašą, atsakovo turto arešto mastas per visus kreditorius, neįskaitant AB “Vilniaus kranai” sudaro 251 267,74 Lt. Apelianto motyvai, kad teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo priimta apie tai nepranešus t.y. pažeidžiant CPK taisykles, atmestini, kadangi prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai. Teismas minėtų CPK normų nepažeidė.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui, priėmus jo naudai teismo sprendimą, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio asmens, finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu pateikė 2011-06-30 balansą (b.l. 46-47), iš kurio matyti, kad įmonės turto vertė iš viso buvo 324 127 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas – 65 566 Lt, trumpalaikis turtas – 253 561 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 143 187 Lt, skolos tiekėjams sudaro 122 451 Lt, taip pat matyti, jog įmonė turi įsiskolinimų įmonės darbuotojams. Pateiktas įmonės balansas parodo, kad įmonės finansinė padėtis 2011 m. birželio mėn., yra pakankamai sudėtinga. Pagal į bylą pateiktą 2011-08-10 antstolės N.Lipeikienės raštą, Nekilnojamojo turto registro duoenimis skolininko vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, VĮ “Regitra” duomenimis skolininko vardu nėra registruota transporto priemonių. Be to kaip matyti iš Turto arešto aktų registro išrašų, atsakovo turto arešto mastas kreditoriams, neįskaitant ieškovo, sudaro 251 267,74 Lt. Kadangi atsakovo finansiniai duomenys pateikti tik už 2011 m. birželio mėn., todėl teismas negali nustatyti apelianto mokumo šiai dienai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog apeliantas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, stabilią finansinę padėtį nepateikė, sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės nepaneigė.
Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformavęs atsakovų apie teismo posėdį, dėl ko paneigta atsakovo teisė pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą.
Pagal CPK 148 str. 1 d. nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pranešti apie tai atsakovui, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Pagal naujai įsigaliojusio CPK 147 str. 1 d. nuostatas kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovams, kadangi teismas nustatė, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, teismui nėra žinoma apie visą skolininko turtą. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepranešimo atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones būtų neteisingai išspręstas ieškovo prašymas ar pažeistos atsakovo procesinės teises. Nagrinėjamu atveju apeliantui iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jo manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 148-150 str. nuostatas apeliantas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant ieškovui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 146 str. pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.