Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Romeina“ nemokumo administratoriaus MB „Legreta“ atstovei L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Romeina“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus MB „Legreta“, ieškinį atsakovui E. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimas negautas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. S. papildomai paaiškino, jog ne kartą siuntė raginimus atsakovui elektroniniu paštu, telefonu, netgi buvo suderinta data, kada bus dokumentai perduoti, tačiau administratoriui nebuvo perduoti nei dokumentai, nei turtas. Kai administratorius kreipėsi į teismą dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, E. Š. buvo pateikęs įmonės didžiąją knygą, apskaitos registrą, bet dokumentai buvo nepasirašyti, iš jų nebuvo įmanoma nustatyti įmonės turto. Taip pat E. Š. teigė, kad dokumentai yra paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT), tačiau tarp dokumentų, kurie buvo pateikti FNTT, nėra dokumentų, susijusių su įmonės turtu, iš jų nėra galimybės nustatyti įmonės turto apimties, buvimo vietos. Pagrinde FNTT pateikti dokumentai yra susiję su kuro nurašymu. Įmonė vykdė veiklą iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Bankroto byloje yra patvirtinta 26548,76 Eur kreditorinių reikalavimų suma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Romeina“ įregistruota Juridinių asmenų registre 2016 m. liepos 28 d., jos direktorius ir akcininkas – E. Š.. 2018 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla BUAB „Romeina“, bankroto administratoriumi paskirta MB „Legreta“; įmonės vadovas E. Š. buvo įpareigotas pateikti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dokumentus. 2018 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apygardos teismas konstatavo faktą, jog E. Š. nevykdo teismo įpareigojimo pateikti administratoriui įmonės dokumentų ir turto, jam už tai buvo skirta 500 Eur bauda. Iš Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, jog 2016 m. UAB „Romeina“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo Juridinių asmenų registrui pateikti 2017 m. gegužės 19 d. Iš įmonės balanso, parengto už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., matyti, jog 2016 m. pabaigoje įmonė turėjo 33240 Eur vertės turtą, t. y. 12367 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 20530 Eur vertės trumpalaikis turtas; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40594 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 32833,58 Eur nuostolių, nes UAB „Romeina“ prieš bankroto bylos iškėlimą turėjo turto už 33240 Eur sumą, o bankroto proceso metu iš įmonės debitoriaus buvo gauta tik 406,42 Eur suma, todėl įmonė patyrė 32833,58 Eur žalą, kurią ieškovė kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, jog įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo neteikiami Juridinių asmenų registrui, bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas ir nepateikti dokumentai.

Bankroto bylos iškėlimo UAB „Romeina“ metu, įmonių bankroto teisinius santykius reguliavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustatė įmonės valdymo organų prievolę perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, bendrovei vadovavusiam vadovui gali atsirasti ne tik pagal minėtas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, bet ir kitais pagrindais. CK 2.87 straipsnio 7 dalis numato, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Civilinė atsakomybė kildintina ir iš specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Kad būtų pritaikyta deliktinė atsakomybė, turi būti visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-572-943/2016). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo E. Š. neteisėtų veiksmų

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas E. Š. Juridinių asmenų registrui nepateikė UAB „Romeina“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 metus, taip pat nesudarė įmonės balanso nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, neįvykdė prievolės pateikti dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakovas buvo ne kartą ragintas atlikti šiuos veiksmus, jam buvo išaiškintos šių veiksmų neatlikimo pasekmės, skirta bauda už teismo reikalavimų nevykdymą, apribota teisė eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, organizuoti buhalterinę apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų atsakovas nevykdė. Taigi atsakovas pažeidė ne tik finansinės atskaitomybės santykius reglamentuojančių aktų reikalavimus, bet ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl konstatuotini jo neteisėti veiksmai.

Pažymėtina, jog atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartyse. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Šiaulių apygardos teismas BUAB „Romeina“ bankroto byloje spęsdamas klausimus dėl baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą, dėl teisės eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, analizavo aplinkybes, susijusias su E. Š. pareiga ir galimybe pateikti bankroto administratoriui įmonės UAB „Romeina“ dokumentus ir turtą, vertino E. Š. nurodytą aplinkybę, jog jis negali pateikti dokumentų, nes jie yra paimti FNTT. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartyje (10 ir 11 punktuose) konstatavo, jog „nėra duomenų, jog E. Š. negalėjo įvykdyti įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir dokumentų, nors dalį dokumentų (apskaitos registrą ir didžiąją knygą), jis turi; <...> jis kaip juridinio asmens vadovas netinkamai vykdė savo pareigas ir neužtikrino savalaikio ir tinkamo įmonės turto ir dokumentų perdavimo, tokie jo veiksmai vilkina bankroto procesą, pažeidžia bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kreditorių teises ir interesus“. Šios bankroto bylą nagrinėjančio teismo išvados laikytinos prejudiciniais faktais. Atsakovas nepateikė jokių naujų dokumentų, įrodymų, kurie suteiktų pagrindą kitaip vertinti atsakovo veiksmus; naujų duomenų nėra pateikta ir apie FNTT tyrimą. Ištyrus ieškovės pateikto 2017 m. lapkričio 23 d. FNTT kratos protokolo duomenis, peržvelgus kratos metu rastų ir paimtų objektų sąrašą, matyti, jog tarp paimtų dokumentų nėra finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie leistų nustatyti turto apimtį, sudėtį, turto buvimo vietą, be to FNTT nebuvo pateiktas joks įmonės turtas.

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 32833,58 Eur nuostolių, nes UAB „Romeina“ prieš bankroto bylos iškėlimą turėjo turto už 33240 Eur sumą, o bankroto proceso metu iš įmonės debitoriaus buvo gauta tik 406,42 Eur suma, todėl įmonė patyrė 32833,58 Eur turtinę žalą.

CK 6.247 straipsnis numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat įtvirtinta, jog paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus.

Taigi nemokumo administratorė MB „Legreta“ teikia ieškinį siekdama apginti BUAB „Romeina“ ir jos kreditorių interesus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto byloje Nr. eB2-50-883/2021 yra patvirtinti BUAB „Romeina“ (į. k. 304311140) kreditorių reikalavimai bendrai 26 806,49 Eur sumai (šis dydis užfiksuotas 2020 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje). UAB „Romeina“ balanso duomenimis 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 33240 Eur sumą, įmonės turtą sudarė ir ilgalaikis turtas, ir trumpalaikis turtas. Bankroto procesas UAB „Romeina“ buvo inicijuotas 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. praėjus daugiau pusantrų metų laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 31 d., kuomet buvo užfiksuotas 33240 Eur įmonės turto likutis. Bankroto metu iš įmonės debitorių buvo gauta 406,42 Eur suma.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreditorių patirtos žalos, kurią sudaro 26 806,49 Eur dydžio nepatenkinti kreditorių reikalavimai, nes atsakovas neužtikrino tinkamo įmonės finansinių dokumentų tvarkymo, neišsaugojo ir nemokumo administratoriui neperdavė įmonės turto, taip atėmė galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus iš parduoto įmonės turto.

Teismas sprendžia, jog visos ieškovės reikalaujamos sumos priteisimas (32833,58 Eur) neatitiktų proporcingumo, teisingumo principų, nes vien įmonės balanse nurodyta turto vertė (2016 m. gruodžio 31 dienai) nereiškia, kad bankroto proceso metu realizavus turtą būtų gauta 32833,58 Eur suma. Tačiau atsižvelgiant į priežastinio ryšio egzistavimą tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kreditorių patirtos žalos, ieškovės naudai priteistinas iš atsakovo 26 806,49 Eur žalos (nuostolių) atlyginimas, tokiu būdu iš dalies tenkintinas ieškovės ieškinys.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 8 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 8 punktas), todėl tokiu atveju žyminis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 739 Eur, tai yra 32833,58 Eur x 3 proc. x 75 proc. (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ieškinys patenkintas 82 procentais, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina 605,98 Eur žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės BUAB „Romeina“, į. k. 304311140, naudai iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

- 26 806,49 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 49 ct) nuostolių;

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2020 m. balandžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 605,98 Eur (šešis šimtus penkis eurus 98 ct) žyminio mokesčio į Valstybės pajamas, kuris mokėtinas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.