- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-74-557/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-011341-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- N. M., G. C., S. G., K. K., E. T., L. V.
- Kategorijos
- 1.1.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-557/2015
Teisėja V. Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-011341-2013-1
2015 m. kovo 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. M. gynėjo adv. E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. nuteista pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 07 val. ir mokytis.
Nuosprendžiu solidariai iš N. M., L. V., G. C. ir S. G. UAB “(duomenys neskelbtini)” naudai priteista 5495,64 Lt, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jų įstatyminių atstovų.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti G. C., S. G., K. K., E. T. ir L. V., o I. Z. ir D. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 str., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. nuteista už tai, kad kartu su L. V., G. C., S. G. ir I. Z. 2013 m. balandžio mėn. iki 7 d. 12 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, veikdami bendrai grupe kartu su mažamečiu A. K., gim. 1999-07-27, kuris neturi amžiaus, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nenustatytu būdu atidarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užrakintas įėjimo lauko duris, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpą, iš kur pagrobė bendrovei priklausantį turtą, t. y. paveikslų reprodukcijas „Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas“ 280 Lt vertės, „Lietuvos Didysis kunigaikštis Kęstutis“ 269,99 Lt vertės, „Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas“ 280 Lt vertės, „Lietuvos Didysis kunigaikštis Mindaugas“ 269,99 Lt vertės, „Žemaitijos žemėlapis“ 360,18 Lt vertės, „Žemaitijos žemėlapis“ 150 Lt vertės, „Lietuvos žemėlapis“ 380 Lt vertės, dailininko A. V. paveikslą 380 Lt vertės ir kompiuterį „HP 17“ su monitoriumi bendros 1096,26 Lt vertės. Tokiu būdu L. V., G. C., S. G., N. M., I. Z., veikdami bendrai įsibrovę į patalpą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 3466,42 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistosios N. M. gynėjas prašo jo ginamąją, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., 82 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jai auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą. Nurodo, kad N. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuoširdžiai pripažino savo kaltę, dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailėjosi. Nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, turėdama tik 14 metų. Teismas, skirdamas bausmę pripažino, kad yra viena N. M. atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Gynėjo manymu, teismas pernelyg sureikšmino mokymo įstaigos duotą charakteristiką, nes netrumpo ikiteisminio tyrimo metu N. M. elgesys su motina pasikeitė, ji tapo paklusni, nebebendrauja su teismo teisiamais asmenimis, pakeitė mokymosi įstaigą ir tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas jos elgesiui padarė didelę teigiamą įtaką. Skunde pažymima, kad nelengvai materialiai gyvenanti šeima jau po teismo atlygino dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio. Gynėjas pabrėžia, kad pati N. M., dalyvaudama nepilnamečių grupėje, nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorė ar organizatorė, nesiėmė jokių veiksmų įsibrauti į patalpas bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užvaldyti svetimą turtą, ji buvo tik pasyvi kitų nepilnamečių veiksmų stebėtoja, jokios materialinės naudos iš pagrobto turto neturėjo, jo į namus neparsinešė bei nerealizavo. Visos šios aplinkybės teismo galėjo būti detaliau įvertintos ir N. M., kaip padariusi reikiamas išvadas dėl dalyvavimo vagystėje su kitais nepilnamečiais, galėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybes, kaip tai byloje padaryta su I. Z..
Teismo posėdyje nuteistoji, jos atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi byloje Nr. 2-P-85/2008 taip pat išaiškinta, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas ankščiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.
Skundžiamu nuosprendžiu N. M. nuteista už vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą. Vienok Klaipėdos miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinama dar dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., padarymu (8 t., b. l. 80-83), visi šie nusikaltimai yra pakartotiniai ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl šios priežasties laikytina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės N. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str., nes netenkinama viena iš trijų būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą.
Net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT nutartis Nr. 2K-248/2011). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas N. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nuosprendyje nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę, kad N. M. yra nepilnametė, teisiama pirmą kartą, tačiau jos atžvilgiu Klaipėdos miesto apylinkės teismui yra perduota dar viena baudžiamoji byla, mokosi (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad iš pateiktos mokymo įstaigos charakteristikos matyti, kad N. M. mama keletą kartų kreipėsi į mokyklą pagalbos, paaiškėjo, kad mamos ir dukters santykiai šalti, įtempti, mama pripažino, kad neturi jokios įtakos dukrai, todėl mergaitė praleidinėja pamokas. Klasėje N. M. niekaip nepasireiškė, su bendramoksliais mažai bendrauja, klasės popamokinėje veikloje dalyvauja labai retai ir tik paprašius. Su mokytojais mokinė pagarbi, bet mokymosi procese jokių pastangų nerodo. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, ir paskyrus įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 07 val. ryto ir mokytis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas N. M. skyrė jos padarytą veiką ir asmenybę atitinkančią bausmę, pagrįstai netaikė BK 93 str. nuostatų ir jos neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo diskrecijos teisė, o ne pareiga. Nors bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas pateikė charakteristiką (t. 8, b. l. 84), iš kurios matyti, kad nuteistosios elgesys šiek tiek taisosi, nuo antro trimestro ji be priežasties nepraleido nė vienos pamokos, stengiasi pagal savo galimybes, teisėjų kolegija pažymi, kad toks nuteistosios elgesys kol kas yra itin trumpalaikis, situacija pagerėjo tik šių mokslo metų antrame trimestre (pirmame trimestre buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės mergaitei apskritai tęsti tolesnį ugdymąsi mokykloje). Atsižvelgus į ankstesnę byloje esančią jos charakteristiką (t. 6, b. l. 107), šiuo metu nėra pakankamai pamatuoto pagrindo teigti, kad paskutiniu metu stebimi pozityvūs pokyčiai N. M. elgesyje yra sąlygoti jos galutinio pasiryžimo laikytis elgesio ir teisės normų bei nebenusikalsti. Bylos medžiaga nepaneigia, kad šie pokyčiai tėra laikinai sąlygoti vykstančių dviejų baudžiamųjų procesų, kuriems pasibaigus, N. M. gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jeigu jos atžvilgiu nebus imtasi adekvačių priemonių BK 41 str. 2 d. numatytiems tikslams pasiekti. Taip manyti duoda pagrindą ne tik N. M. elgesys šeimoje bei mokykloje, bet ir duomenys, kad be šiame nuosprendyje aptarto nusikaltimo ji, veikdama bendrininkų grupe, galimai padarė dar du analogiškus nusikaltimus.
Apelianto samprotavimai, kad N. M., dalyvaudama nepilnamečių grupėje, nebuvo šios nusikalstamos veikos iniciatorė ar organizatorė, nesiėmė jokių veiksmų įsibrauti į patalpas bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų užvaldyti svetimą turtą, ji buvo tik pasyvi kitų nepilnamečių veiksmų stebėtoja, jokios materialinės naudos iš pagrobto turto neturėjo, jo į namus neparsinešė bei nerealizavo, yra svarbūs parenkant nuteistajai bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, t. y. individualizuojant bausmę (ką pirmosios instancijos teismas ir padarė), bet nepaneigia esminių argumentų, kuriais remiantis BK 93 str. nuostatų N. M. atžvilgiu taikymas pripažįstamas negalimu. Aplinkybė, kad nepilnametės nuteistosios mama S. M. po nuosprendžio priėmimo savanoriškai atlygino dalį nusikaltimu padarytos materialinės žalos, kuri, beje, subsidiariai buvo priteista ir iš S. M., kaip civilinės atsakovės, pati savaime taip pat negali būti vertinama kaip kokiu nors būdu teigiama apibūdinanti pačią nuteistąją N. M..
Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai paskirta bausmė – trumpalaikis laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 07 val. ir mokytis, yra optimali BK 41 str. 2 d. numatytiems bausmės tikslams pasiekti, ir maksimaliai atitinka pačios nuteistosios nepilnametės interesus mokytis, nakties metu būti namuose, bei sudaro palankias sąlygas socializuotis, siekti gerų rezultatų mokykloje ir popamokinėje veikloje, grįžti į doros kelią ir laikytis visuomenėje susiformavusių elgesio taisyklių bei teisės normų. Paskirdamas nuteistajai laisvės apribojimo bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais bei prašomu būdu kolegija neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios N. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.