- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-16
- Bylos Nr.
- e2-1975-587/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19110-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A. P., I. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. P., A. A. ir I. J. dėl įmokėtų įmokų paskirstymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu teismo prašo: Pripažinti negaliojančiu atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atliktą nuomos mokesčio paskirstymą, kuriuo A. K. 2017 m. liepos 4 d. sumokėtas 34,51 Eur žemės nuomos mokestis paskirstytas kaip žemės nuomos mokestis, sumokėtas už sklypą, esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) skirtą pastatų esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatavimui.Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją neskaičiuoti A. K. žemės nuomos mokesčio už sklypą, esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) skirtą pastatų esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuo 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutarties registro Nr. R1-4937 sudarymo dienos. Priteisti iš atsakovo ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Šalies argumentai
2.1. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino ir ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 20 d. nuosavybės teise priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) su dalimi kitų ūkinių pastatų. Ieškovui taip pat nuosavybės teise priklauso turtas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
2.2. 2017 m. liepos 24 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. SD-1573 A. K. informuotas, kad jo 2017 m. liepos 4 d. sumokėtas 34,51 Eur žemės nuomos mokestis už sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), buvo įskaitytas jo skolai už namų valdos žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), dengti.
2.3. Ieškovas kategoriškai nepripažįsta nuomos mokesčio už namų valdos žemės sklypą adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) skolos. 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutartimi registro Nr. R1-4937 savo turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., dalį ieškovas perleido A. P., A. A., I. J.. Ieškovas nuo 2012 m. liepos 20 d. nėra žemės sklypo naudotojas, todėl iš jo nepagrįstai reikalaujama mokėti nuomos mokestį už sklypą, kuriuo jis nesinaudoja. Minėtą sutartį ieškovas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją, kad jam nepagrįstai skaičiuojamas žemės prie pastatų, kurie pareiškėjui nebepriklauso nuosavybės teise, nuomos mokestis. Tačiau atsakovė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad mainų sutartis nėra įregistruota viešame registre, dėl ko jų nuomone, ieškovas negali sandorio fakto panaudoti prieš juos, todėl ir toliau skaičiuoja ieškovui nuomos mokestį. Juridinis faktas apie mainų sutarties sudarymą viešame registre yra įregistruotas, kas paneigia teiginius apie tai, kad sandoris nėra išviešintas.
Atsakovės Kauno rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei prašo priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3.1. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino ir atsakovė procesiniuose dokumentuose (el. bylos kopija, b. l. 31–36) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalių pasirašyta ir notariškai patvirtinta sutartis, neįregistruota viešajame registre kaip sandoris galioja, tačiau jos negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis ir ji nesukuria tretiesiems asmenims teisinių pasekmių.
3.2 Atsakovei ginčo Mainų sutarties išviešinimas ir pasikeitusio savininko ir naudotojo įregistravimas / išregistravimas turi tiesioginę reikšmę, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – ir Nutarimas), savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. To paties Nutarimo 7 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Tai reiškia, jog būtent Atsakovas nustato ir prižiūri Žemės nuomos mokesčio kainą, mokėjimo tvarką ir terminus. Dėl šios priežasties Atsakovas turi vadovautis pagrįstais, patvirtintais ir įstatymiškai galiojančiais bei nenuginčytais duomenimis. Be to, Nutarimo 9 punkte nurodyta, kad kadastro duomenys apie naudojamus valstybinės žemės sklypus pateikiami savivaldybėms ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1373 „Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 105-4717) nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad savivaldybės mokestį apskaičiuojama pagal iš kadastro gautus duomenis.
3.3. Atsakovė duomenis, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti, gauna Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1373 „Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas l) nustatyta tvarka. Nutarime l nurodyta, kad savivaldybių institucijoms Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis valstybės įmonė Registrų centras (toliau vadinama – ir kadastro tvarkytojas) teikia iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka. Atsakovas, apskaičiuodamas ir nustatydamas žemės nuomos mokestį bei naudotoją, vadovaujasi Registrų centro duomenimis, kuriuose nurodyta, jog pastatų, esančių ant valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo, savininkas, o tuo pačiu ir žemės naudotojas, yra ieškovas.
Ieškovas nepateikė Teismui jokių duomenų ir įrodymų, kad Atsakovė buvo supažindinta su Mainų sutartimi ir turėtų patvirtintą ir galiojančią Mainų sutarties kopiją. Atsakovė yra viešojo administravimo įstaiga, kuri priimdama sprendimus turi vadovautis pagrįstais įrodymais (faktais). Šiuo atveju tokių nesant ar esant nesutapimui tarp viešų duomenų registro ir Ieškovo pateiktų paaiškinimų, Atsakovė privalo vadovautis pagrįstais ir įstatymiškai nenuginčytais duomenimis, kadangi priešingu atveju kyla grėsmė priimti nepagrįstą sprendimą.Ieškovui nesutinkant su viešame registre įregistruotais duomenimis, ieškovas turi kreiptis dėl tokių duomenų nuginčijimo ar ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme pasirinktais savo pažeistų teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.). Ieškovo pateiktos Mainų sutarties 4.1. punktu Ieškovas pats prisiėmė atsakomybę pasirūpinti tinkamu Mainų sutarties ir nuosavybės teisių pasikeitimo išviešinimu. Iki tol, kol šių teisių Mainų sutarties šalys nėra įgyvendinusios, ieškovas negali reikalauti trečiųjų asmenų vadovautis jo pateiktais duomenimis ir nepagrįstais reikalavimais. Be to, atsakovė ieškovą ne kartą informavo, kad tam, jog Nuomos mokestis jam būtų nebeskaičiuojamas, Mainų sutartis turi būti išviešinta (įregistruota). Tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, sudariusių Mainų sandorį, liko neįvykdytų prievolių, kurias šalys numatė Mainų sutartyje. Būtent viena iš jų buvo išviešinti Mainų sutartimi sukeltų teisinių padarinių duomenis, kad vėliau juos būtų galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Kadangi ieškovas šių veiksmų neatliko, jis negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės mokėti mokesčius atsakovei, tačiau gali regreso tvarka reikalauti asmenų, kuriems ši prievolė faktiškai kyla, atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.Byla išnagrinėta trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovui nedalyvaujant. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį (el. bylos kopija, b. l. 27–29, 1 t.) su atsakovei pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovo minima 2012 m. liepos 20 d. mainų sutartis registro Nr. R2-4937 įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota viešame registre. Aplinkybė, kad viešame registre registruotas juridinis faktas, susijęs su daiktinėmis teisėmis, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nėra tinkamas CK 6.393 straipsnio 3 dalies įgyvendinimas. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinys turėtų būti atmestas. Tretieji asmenys A. P. ir I. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Mainų sutartį viešame registre įregistravo 2018 m. sausio mėn., tačiau dėl pavėluoto Mainų sutarties įregistravimo viešame registre sutinka ieškovui atlyginti jo turėtas žemės nuomos mokesčio išlaidas.Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui A. A. nedalyvaujant, gautas prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį tretieji asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutarties sudarymo nuosavybės teise priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), su dalimi kitų ūkinių pastatų (el. byla, b. l. 57–62, 1 t.). Ieškovui taip pat nuosavybės teise priklauso turtas, esantis Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 34, 1 t.). 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutartimi registro Nr. R1-4937 savo turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., dalį ieškovas perleido tretiesiems asmenims A. P., A. A., I. J. (el. byla, b. l. 6–21, 1 t.). Sutarties 4.1 punktu šalys susitarė, kad „Prieš trečiuosius asmenis ši sutartis gali būti panaudota ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymu nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Jei viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi kitai šaliai atlyginti dėl to patirtus nuostolius.“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nustatyta, kad notaras 2012 m. liepos 20 d. pranešė VĮ Registrų centras apie sudarytą Mainų sutartį, o aptariama sutartis VĮ Registrų centras įregistruota tik 2018 m. sausio 3 d. ir 22 d. 2016 m. kovo 29 d. prašymu, adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriui, ieškovas paprašė Kauno rajono savivaldybės administracijai pateikti tinkamus duomenis apie valstybinės žemės prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno raj., naudotojus (el. byla, b. l. 27–28, 1 t.). Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2014 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-7159 (el. byla, b. l. 24, 1 t.), 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 7SD-3275-(14.7.104.) (el. byla, b. l. 25, 1 t.) ieškovui A. K. pranešė, kad trečiajam asmeniui pateikta ginčo mainų sutartis neįregistruota VĮ Registrų centre, formaliai 1/4 dalies pastatų savininkas yra A. K., todėl trečiasis asmuo negali patikslinti mokesčių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno r., mokėtojų sąrašų. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija ieškovui už 2017 metus iš viso paskaičiavo 229,67 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už sklypų adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (16.29) 0,6000 ha bendro ploto ir adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. (16.3) 0,0575 ha ploto nuomą (el. byla, b. l. 180, 1 t.). Atsakovė iki 2017 m. liepos 17 d. ieškovui siuntė priminimus apie tai, kad jis nesumokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio (el. byla, b. l. 5, 1 t.). 2017 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu ieškovas atsakovei sumokėjo 34,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, įmokos kodas 3111, mokėjimo paskirtis mokėjime nenurodyta (el. byla, b. l. 23). 2017 m. liepos 4 d. pranešimu dėl sumokėto nuomos mokesčio, adresuotu atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ieškovas pranešė, kad 2017 m. liepos 3 d. mokėjimu buvo sumokėtas tik sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., žemės nuomos mokestis ir nėra skirtas dengti jokių žemės nuomos mokesčio skolų už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Kauno r. (el. byla, b. l. 26, 1 t.). 2017 m. liepos 24 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. SD-1573 (el. byla, b. l. 30–31, 1 t.) A. K. informuotas, kad jo 2017 m. liepos 4 d. sumokėtas 34,51 Eur žemės nuomos mokestis už sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), buvo įskaitytas jo skolai už namų valdos žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) dengti.
Teismo argumentai
Ieškovas ginčija atsakovės teisę ieškovo sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį paskirstyti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-253 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių nustatyta tvarka ir prašo atsakovės atliktą ieškovo sumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio įskaitymą pripažinti negaliojančiu.CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad sandoriai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo turi būti sudaryti notarine forma. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 str.). Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK 6 knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju (CK 6.432 str. 2 d.). Prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius (CK 6.393 str. 3 d., 4 d.).Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), 25 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutarties 4.1. punktu šalys patvirtino, kad joms yra išaiškintas CK 6.393 straipsnio ir 6.398 straipsnio turinys. Be to, šiuo punktu numatyta atsakomybė už vengimą įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą. Šalių susitarimas atitinka CK 6.393 straipsnio 4 dalį, kur numatyta, kad jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. Aptariamu atveju Mainų sutarties šalims teisines pasekmes sukėlė aplinkybė, kad sutartimi įgyto nekilnojamojo turto savininkai tinkamai neįvykdė pareigos išviešinti sudarytą sandorį ir įregistruoti nuosavybės teises į įgytą nekilnojamąjį turtą. CK 6.393 straipsnyje nustatyti reikalavimai tokios sutarties formai ir yra nustatytos sąlygos, kada toks sandoris gali būti panaudotas prieš trečiuosius, su sandoriu nesusijusius, asmenis. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog jis Mainų sutartį pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat informavo Kauno rajono savivaldybės administraciją apie tai, kad jam nepagrįstai skaičiuojamas žemės prie pastatų, kurie pareiškėjui nebepriklauso nuosavybės teise, nuomos mokestis šiuo atveju nėra pakankamas sandorio išviešinimas CK 6.393 straipsnio prasme. Paminėti ieškovo veiksmai rodo, kad jis siekė teisinio rezultato, jog jam nebūtų skaičiuojamas valstybinės žemės prie pastatų, kurie ieškovui nebepriklauso nuosavybės teise, nuomos mokestis, tačiau atliko veiksmus, kurie negali sukurti norimo teisinio rezultato. Mainų sutarties 4.1. punkte ir CK 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta, kaip viešajame registre gali būti įregistruota Mainų sutartis tuo atveju, jeigu šį veiksmą atlikti vengia naujasis nekilnojamojo turto savininkas. Aptariamu atveju ieškovui aplinkybė, kad Mainų sutartimi įgyto nekilnojamojo turto jo nauji savininkai viešajame registre neįregistravo teisės aktų nustatyta tvarka, buvo žinoma nuo 2014 m., tačiau ieškovas nuo to momento nerealizavo veiksmų, numatytų Mainų sutarties 4.1. punkte bei CK 6.393 straipsnio 4 dalyje. Teismas pagrįstais pripažįsta atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, kad atsakovė yra viešojo administravimo įstaiga, kuri priimdama sprendimus turi vadovautis pagrįstais įrodymais (faktais). Šiuo atveju tokių nesant ar esant nesutapimui tarp viešų duomenų registro ir ieškovo pateiktų paaiškinimų, atsakovė privalėjo vadovautis pagrįstais ir įstatymiškai nenuginčytais duomenimis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 5 punktas numato, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos. Nutarimo 9 punkte nurodyta, kad kadastro duomenys apie naudojamus valstybinės žemės sklypus pateikiami savivaldybėms ir juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1373 „Dėl Kadastro duomenų, kurių reikia nekilnojamojo turto mokesčiams apskaičiuoti ir kitiems tikslams, rengimo, teikimo ir atsiskaitymo už juos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 105-4717) nustatyta tvarka. Minėto Nutarimo 2 punktas numato, kad savivaldybių institucijoms Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis valstybės įmonė Registrų centras (toliau vadinama - kadastro tvarkytojas) teikia iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 (Žin., 2002, Nr. 72-3077), nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad atsakovė, apskaičiuodama ir nustatydama žemės nuomos mokestį bei naudotoją, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis, kuriuose nurodyta, jog pastatų, esančių ant valstybei priklausančio ginčo žemės sklypo, savininkas, o tuo pačiu ir žemės naudotojas, ginčo laikotarpiu buvo ieškovas ir nuo 2012 m. liepos 20 d. iki šio sandorio įregistravimo viešame registre momento A. K. pagrįstai skaičiavo žemės nuomos mokestį už sklypą, esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) skirtą pastatams esantiems Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Ieškovas neginčija tos aplinkybės, kad jo 2017 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymu atsakovei sumokėtas 34,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokestis buvo paskirstytas pažeidžiant Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-253 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles, todėl teismas nepasisako dėl šios įmokos paskirstymo teisėtumo. Nustatyta, kad civilinės bylos proceso eigoje tretieji asmenys A. P., I. J. ir A. A. teisės aktų nustatyta tvarka VĮ Registrų centras įregistravo ginčo sandorį ir nuosavybės teises į šiuo sandoriu įgytą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, neliko teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją neskaičiuoti A. K. žemės nuomos mokesčio už sklypą, esantį adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) skirtą pastatų esančių Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nuo 2012 m. liepos 20 d. Mainų sutarties registro Nr. R1-4937 įregistravimo viešame registre momento.Teismas sprendžia, kad ieškovo šioje byloje pateikti duomenys nepatvirtinta, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus ir teismo išsakytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija šioje byloje turėjo 508,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. byla, b. l. 172–175, 1 t.). Atmetus ieškovo ieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str.). Iš ieškovo valstybei priteistina 4,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, į. k. 188756386, 508,20 Eur (penkių šimtų aštuonių Eur 20 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,53 Eur (keturių Eur 53 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.