- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-1675-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10176-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- G. U.
- Suinteresuotas asmuo
- E. U.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-15285-534-2024, suinteresuotas asmuo E. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15285-534-2024, perėjęs į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, panaikino tarp pareiškėjų G. U. ir E. U. 2006 m. rugsėjo 9 d. Bernardinų bažnyčioje sudarytos ir 2006 m. rugsėjo 12 d. įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3159), apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurioje pareiškėjai, be kita ko, susitarė lygiomis dalimis dengti nenumatytas išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra Sutartyje numatytomis sąlygomis (Sutarties 3.2 punktas) bei pareiškėjas iki 2025 m. gegužės 28 d. įsipareigojo sumokėti pareiškėjai 1 536,01 Eur kompensaciją už telefoną (Sutarties 6.1 punktas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja G. U. 2025 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 6.1 ir 3.2 punktus, nurodydama, kad E. U. teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalių sulygtų sąlygų nevykdo, t. y. iki 2025 m. vasario 28 d. neatlygino G. U. pagal 2024 m. lapkričio 22 d. sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties sąlygas žalos (nepervedė sutartos lėšų sumos) (minėtosios sutarties 6.1 p. neįvykdė sutartu terminu), taip pat nevykdo teismo patvirtintos ir 2024 m. lapkričio 22 d. šalių sudarytos sutarties 3.2 p. ir neperveda G. U. 1/2 šalių sūnaus V. U. naudai patirtų sūnaus gydymo išlaidų kaštų.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 kovo 28 d. gautas suinteresuoto asmens E. U. atsiliepimas į pareiškėjos prašymą, kuriuo suinteresuotas asmuo prašo netenkinti G. U. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutartį vykdo. Pažymėjo, kad neturi jokių duomenų apie tai, jog G. U. patyrė nenumatytas išlaidas pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas ir kad tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, taip pat šalys nepriėmė jokio sprendimo dėl vaikų gydymo privačiose įstaigose. Paaiškino, kad jis rūpinasi vaikais, pirko vaistus, vaiką globojo, nuo 2025 m. kovo 13 d. E. U. yra bedarbis ir intensyviai ieško darbo, todėl papildomų lėšų jis skirti vaikų išlaikymui negali, o iš pareiškėjos prašymo net nėra aišku, kokios papildomos sumos pareiškėja reikalauja iš E. U..
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos G. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1846-981/2025, pareiškėjos G. U. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-14413-534/2025, ir perdavė pareiškėjos G. U. vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas patikslinti prašymo pagrindą ir dalyką, o suinteresuotam asmeniui – terminas pateikti atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą prašymą.
7. Vilniaus miesto apylinke 2025 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl trūkumų šalinimo. Pareiškėja nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra neapmokėjęs: 1) 490,00 Eur sūnaus odontologinio gydymo kaštų (Taikos sutarties 3.2 ir 3.4 punktų pažeidimas); 2) 600,00 Eur sūnaus ugdymo įstaigos kaštų (Taikos sutarties 3.5 ir 3.4 punktų pažeidimas). Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį dokumentą per EPP ir atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą (patikslintą) pareiškėja grindžia tuo, kad suinteresuotas asmuo E. U. privalo dengti kaštus vadovaujantis 2024 m. lapkričio 22 d. sudaryta sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo naikinimo pasekmių 3.2 ir 3.5 punktais ir privalo juos dengti sutarties 3.4 punkte numatytu terminu, t. y. iki 15 dienos. Pareiškėjos teigimu, nepadengė 1 / 2 savo sūnaus V. U. gydymo kaštų, E. U. įsiskolinimo suma 2025 m. liepos 11 d. 490,00 Eur. Pažymėjo, kad E. U. su sūnaus gydymu sutiko, taigi, yra priimtas bendras tėvų sprendimas gydyti V. U. privačioje gydymo įstaigoje, apie sūnui tęsiamą odontologinį gydymą ir jo neatidėliotinumą (dėl sūnaus odontologinės būklės) E. U. buvo žinoma. Kaip teigia pareiškėja, E. U. neatliko jokių veiksmų, idant sūnui gydymas būtų galimai tęsiamas nemokamai: nesikreipė į gydymo įstaigas, nesikreipė į atskirus gydytojus, neprašė kompensacijos iš valstybės. Anot pareiškėjos, E. U. raštu nurodė G. U., jog „sumokės, kai turės pinigų” (tai raštu patvirtino ir E. U. atstovas advokatas K. P.), o tai, pareiškėjos nuomone, dar kartą patvirtina tėvo sutikimą dėl sūnaus odontologinio gydymo. Be to, pareiškėja nurodė, jog E. U. neįvykdė ir nevykdo Taikos sutarties 3.5 p., t. y. prievolės padengti 1 / 2 V. U. ugdymo įstaigos kaštų pagal Taikos sutarties 3.5 punktą, įsiskolinimo suma 2025 m. liepos 11 d. 600,00 Eur.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotam asmeniui buvo pasiūlyta iki 2025 m. liepos 18 d. 14.00 val. (įskaitytinai) pateikti atsiliepimą ir įrodymus dėl Sutarties sąlygų (ne)vykdymo. Suinteresuoto asmens atstovo prašymu terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2025 m. liepos 31 d. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nei per teismo nustatytą ir pratęstą terminą, nei vėliau iki paskirto posėdžio nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjos G. U. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašymą atmetė. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Dėl vykdomo rašto išdavimo pagal Sutarties 3.2 punktą (dėl odontologinio gydymo išlaidų) nurodė, jog nėra įrodymų, kad suinteresuotas asmuo būtų priėmęs sprendimą gydyti vaiką privačioje gydymo įstaigoje ar kad patirtos išlaidos buvo nenumatytos. Pažymėjo, jog vaiko gydymas yra tęstinis procesas, tokios išlaidos negali būti laikomos netikėtomis. Nurodė, jog pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, jog išlaidos patirtos pagal gydytojų rekomendacijas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jos patenka į sutarties 3.2 punkte nurodytus kompensuotinus atvejus. Vertino, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė dėl 3.2 punkto taikymo po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja nepagrindė, kad 980 Eur sūnaus gydymui skirtos išlaidos, iš kurių 490 Eur ji mano, kad turėtų kompensuoti suinteresuotas asmuo, patenka į Sutarties 3.2 numatytų atvejų sąrašą.
2.2. Teismo vertinimu Sutarties 3.5 punktas (dėl ugdymo įstaigos išlaidų) nėra aiškus. Pareiškėjai nesusitarė, kokiu būdu ji turės būti įvykdoma, šalys nesusitarė, kad pusė ugdymo išlaidų suinteresuotas asmuo turėtų sumokėti pareiškėjai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.
1. Pareiškėja G. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai:
1.1. Teismas neįsigilino į kartu su prašymu dėl vykdomojo rašto įdavimo pateiktus rašytinius įrodymus. Pareiškėjų sūnui odontologinio gydymo paslaugos buvo suteiktos po taikos susitarimo sudarymo. Pažymėjo, jog suinteresuotam asmeniui E. U. buvo aišku, kaip mokėti ugdymo įstaigai, lėšas pervesdavo tiesiai ugdymo įstaigai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. U. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
2.1. Atskirajame skunde pareiškėja neginčija pirmos teismo instancijos nustatytų aplinkybių, o tik atkartoja savo parašymo pirmos instancijos teismui argumentus, neginčydama konkrečių pirmos teismo instancijos teisinių išvadų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos G. U. prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties 3.2, 3.4. ir 3.5 punktuose numatytų susitarimų (ne)vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo nutarties (ne)teisėtumo
6. Bylos duomenimis nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-15285-534-2024 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu panaikino tarp pareiškėjų G. U. ir E. U. 2006 m. rugsėjo 9 d. Bernardinų bažnyčioje sudarytos ir 2006 m. rugsėjo 12 d. įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3159), apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2024 m. lapkričio 22 d. pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Šalys susitarė, kad: „Ši sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimas įsiteisėjo 2025 m. sausio 10 d.
7. Apeliantė į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su prašymu, kurį tikslino, dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodydama, jog suinteresuotas asmuo E. U. nevykto Sutarties 3.2., 3.4. ir 3.5. punktų.
8. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turi pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
9. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
10. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgdamas į tai, jog šalių pozicijos dėl papildomų odontologo išlaidų kompensavimo, ugdymo išlaidų kompensavimo ir šalių susitarimo turinio skiriasi, analizavo šalių susitarimo dėl gydymo išlaidų, ugdymo išlaidų kompensavimo esmę ir turinį pareikšto prašymo kontekste. Išanalizavęs šalių susitarimus sprendė, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą.
13. Atmesdamas apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Sutarties 3.2 punktą (dėl odontologo gydymo išlaidų), pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: (i) Sutarties 3.2 punktas taikomas tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o išlaidos patirtos iki sprendimo įsiteisėjimo; (ii) nepateikta duomenų, jog odontologo gydymas specifinis, pagal rekomendacijas taikytas, nenumatytas ar tėvų sprendimu taikytas gydymas.
14. Apeliantė teigia, jog suinteresuotas asmuo yra nepadengęs 490 Eur odontologinio gydymo kaštų pagal 2024 m. gruodžio 19 d. vaiko naudai suteiktų odontologo paslaugų sąskaitą pagal Sutarties 3.2 punktą.
15. Sutarties 3.2 punktu pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė, kad „Šalys tai pat susitaria lygiomis dalimis dengti nenumatytas išlaidas, susijusias su nepilnamečių vaikų sveikatos priežiūra pagal gydymo įstaigų pateiktas rekomendacijas, jei tokių išlaidų nekompensuoja valstybė ar draudimas, arba yra priimtas sprendimas gydyti vaikus privačioje gydymo įstaigoje (įskaitant, bet neapsiribojant, ir vaikų ortodontinį gydymą)“.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantė prašo išduoti vykdomąjį raštą, kadangi suinteresuotas asmuo įsipareigojo atlyginti pusę patirtų išlaidų už sūnaus V. U. odontologinį gydymą. Iš 2024 m. gruodžio 19 d. UAB Odontologijos klinika „Amicus Dentis“ sąskaitos – faktūros 980 Eur sumai matyti, jog šalių sūnui V. U. buvo suteiktas odontologo gydymas: plombavimas, pieninio danties pašalinimas, krūminio danties šaknies kanalų gydymas. Iš SEB banko 2024 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nustatyta, jog apeliantė UAB Odontologijos klinika „Amicus Dentis“ sumokėjo 980 Eur.
17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Sutarties 3.2 punktas taikytinas į ateitį, t. y. sprendimui įsiteisėjus, nurodo, jog suinteresuotas asmuo E. U. turi atlyginti pusę ortodontinio gydymo kaštų, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta 2024 m. lapkričio 22 d., išlaidos ortodontiniam gydymui patirtos po 2024 m. gruodžio 10 d., t. y. 2024 m. gruodžio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.
18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutarties 11.1 punkte šalys susitarė, jog Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama Sutartis, įsiteisėjimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog susitarta dėl 3.2 punkto taikymo po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Apeliantės teiginiai, esą susitarimų vykdymas turėtų būti taikomas nuo 2024 m. lapkričio 22 d. ar nuo kitų momentų, yra nepagrįsti ir prieštarauja pačios Sutarties sąlygoms bei teisės aktų nuostatoms. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo, šalių sudarytos taikos sutarties 11.1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad „ši sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo yra patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo dienos“. Šios sąlygos šalys nesaistė jokiomis papildomomis išlygomis ar sąlyginiais terminais, todėl jos turinys taikytinas tiesiogiai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsniu, teismui patvirtinus taikos sutartį, ji įgyja įsiteisėjusio teismo sprendimo galią nuo jos įsiteisėjimo momento. Šiuo atveju nustatyta ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad sprendimas, kuriuo taikos sutartis buvo patvirtinta, įsiteisėjo 2025 m. sausio 10 d. Būtent nuo šios datos šalims atsirado iš sutarties kylančios teisės ir pareigos, įskaitant ir 3.2 punkto taikymą.
19. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, kad Sutartis galėjo būti taikoma nuo 2024 m. lapkričio 22 d. ar nuo kitų ankstesnių datų. Odontologo gydymo išlaidos, kurias buvo patirtos iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15285-534-2024 įsiteisėjimo nelaikytinos patenkančiomis į sutarties taikymo apimtį būtent pagal sutarties 3.2 punkto turinį. Taigi, nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį dokumentą apeliantės nurodytu pagrindu dėl Sutarties 3.2 punkto (dėl odontologo gydymo išlaidų) nevykdymo.
20. Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nepateikė argumentų, kuriais būtų paneigiamas ar ginčijamas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog nepateikta duomenų, jog odontologinis gydymas specifinis, pagal rekomendacijas taikytas, nenumatytas ar tėvų sprendimu taikytas gydymas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacijos ribojimo principu, dėl šio pirmosios instancijos argumento plačiau nepasisako.
21. Atmesdamas apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Sutarties 3.5 punktą (dėl ugdymo įstaigos išlaidų) pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: (i) niekaip neaptarta, kaip Sutarties 3.5 punktas turi būti vykdomas; (ii) nesusitarta, jog pusė ugdymo išlaidų suinteresuotas asmuo turėtų sumokėti apeliantei. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog Sutarties 3.4 ir 3.5 punktai nėra aiškūs ir įvykdomi ir tuo pagrindu taip pat atsisakė išduoti vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog sąskaitos už ugdymą išrašomos abiem tėvams ir teismas neturi įgaliojimų veikti ugdymo įstaigos vardu ir interesais dėl sąskaitų apmokėjimo.
22. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog suinteresuotas asmuo E. U. nemoka pirmosios instancijos teismo nustatytos 1 / 2 ugdymo įstaigos kaštų už sūnaus ugdymą dalies. Pažymėtina, jog aplinkybe, jog suinteresuotas asmuo E. U. nemoka pusės sūnaus ugdymo išlaidų VšĮ „D&D School” konstatuota skundžiamoje nutartyje. Vien tai, jog suinteresuotas asmuo E. U. nemoka sūnaus 1 /2 ugdymo kaštų nėra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos pozicija, jog Sutarties 3.5 punkte nėra aptarta kaip suinteresuotas asmuo turi mokėti savo dalį ugdymo įstaigai, ar pervesti šią sumą pareiškėjai ar kitu būdu, šalys nesusitarė, kad pusė ugdymo išlaidų suinteresuotas asmuo E. U. turėtų sumokėti apeliantei.
23. Sutarties 3.4 punktas numatė, kad „Išmokos pervedamos iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos imtinai į motinos G. U. atsiskaitomąją sąskaitą. Išmokos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų lėšas uzufrukto teise tvarko vaikų motina G. U.“.
24. Sutarties 3.5 punktas numatė, jog „Tėvas E. U. papildomai įsipareigoja apmokėti pusę sūnaus V. U. ugdymo išlaidų privačioje sūnaus ugdymo įstaigoje, o už maitinimą ugdymo įstaigoje kas mėnesį moka G. U.“.
25. Atsižvelgtina, kad Sutarties 3.5 punkte nėra nustatyta nei konkreti apmokėjimo tvarka, nei aiškiai apibrėžtas mokėjimo gavėjas, t. y. ar suinteresuotas asmuo savo dalį ugdymo kaštų turi pervesti tiesiogiai ugdymo įstaigai, ar šios sumos turi būti kompensuojamos apeliantei, ar pasirinktas kitas tarpusavio atsiskaitymo būdas. Šalys nėra susitarusios ir dėl mokėjimo termino, periodiškumo, atsakomybės mechanizmo. Tokiu būdu Sutarties nuostatos šiuo klausimu yra nepakankamai aiškios ir neapibrėžtos, dėl ko nėra galimybės konstatuoti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtos prievolės, kuri galėtų būti vykdoma priverstine tvarka. Pažymėtina, jog pagal įstatymą vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik tada, kai egzistuoja aiški, apibrėžta ir besąlyginė prievolė. Esant tokio pobūdžio neapibrėžtumui ir šalių valios dėl mokėjimo tvarkos neužfiksavimui, konstatuotina, kad susitarimas, įtvirtintas Sutarties 3.5 punkte, nėra pakankamai konkretus vykdymui, todėl vykdomasis raštas ir šiuo pagrindu negali būti išduotas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pirmosios instancijos sprendė bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti, pažymėdamas, jog nors šalių interesai ir buvo priešingi, bendras jų interesas yra nepilnamečiai vaikai ir jų išlaikymo tinkamas įgyvendinimas.
27. Apeliantė atskirajame skunde formuluoja prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė tik pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau nenurodė jokių argumentų, ginčijančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties šioje dalyje. Nagrinėjamu atveju, atmetus apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirąjį skundą, apeliantė neįgytų teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo E. U. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat formuluoja prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atskirojo skundo nepateikė ir teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų neskirstymo neskundė, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.