- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- T-1045-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24282-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- I. S.
Įžanginė dalis
(S) Teikimo Nr. T-1045-1100/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24282-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19
2020 m. rugsėjo 9 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) prašymą pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą baudos sumokėjimo terminą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2326-1015/2018.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) 28 parų arešto bausme.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendį: I. S. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė, kad I. S. turi sumokėti 48 MGL, t. y. 2400 Eur dydžio baudą (prieš tai į bausmę įskaičius taikyto laikino sulaikymo laiką) per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 18 d.
I. S. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą atidėti baudos sumokėjimo terminą 6 mėnesiams.
Nuteistasis prašyme nurodo, kad jis nesugebėjo sutaupyti pinigų likusiai 1300 Eur baudai sumokėti. I. S. neteko darbo, todėl teko užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nors ji mokėdavo pinigus, tačiau jų nepakakdavo tinkamai gyventi. Dėl karantino jis negalėjo rasti darbo. Be to, I. S. papildomai moka alimentus ir gyvena vienas, moka už butą ir komunalines paslaugas. Tikina, kad jis netrukus įsidarbins, o iš gaunamo darbo užmokesčio užteks pinigų sumokėti visą likusią baudą per pusę metų.
Nuteistojo I. S. prašymas atmetamas.
Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso V skyriaus 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalimi baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis) ir nuteistas asmuo turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Taigi nuosprendis, kuriuo paskirta bauda, pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nuosprendį: I. S. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta galutinė 50 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad bauda privalo būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 18 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. S. prašymą, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatė nuteistajam dar ilgesnį baudos sumokėjimo terminą – 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 18 d. Termino suėjimo data – 2020 m. spalio 18 d.
Taigi nagrinėjamu atveju I. S. buvo nustatytas daug ilgesnis terminas sumokėti baudą, nei nustatyta BVK 22 straipsnio 2 dalyje, t. y. vietoj įstatyme nurodyto bendro 2 mėnesių termino buvo nustatyti net 2 metai baudai sumokėti (pirmosios instancijos teismas jau nustatė, kad toks terminas yra pakankamas nuteistajam sumokėti paskirtai baudai). Kita vertus, nuteistasis vėl prašo nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Toks prašymas negali būti tenkinamas. I. S. paskirta bauda nelaikytina itin didele – 48 MGL (2400 Eur) dydžio. Įvertinus nuteistajam nustatytą baudos sumokėjimo terminą, akivaizdu, kad jis turėjo daugiau negu pakankamai laiko sumokėti minėto dydžio baudą. Pavyzdžiui, I. S. galėjo mokėti kiekvieną mėnesį po 100 Eur ir per 24 mėnesius paskirta bauda būtų visiškai sumokėta. Tai nelaikytina itin didele finansine našta nuteistojo turtinei padėčiai. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad nuteistasis taip elgėsi. Šiame kontekste pasakytina, kad vien nuteistojo noras, kad jam būtų nustatytas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas, nelaikytinas pakankama priežastimi tenkinti tokio pobūdžio prašymą. Be to, bausmė yra efektyvi tik tada, kai ji atliekama laiku, pernelyg neištęsiant jos atlikimo termino. Reikšminga ir tai, kad nevienkartinis baudos sumokėjimo termino vis pratęsimas, nesant iš tiesų itin svarbių priežasčių, negali būti laikomas pakankamu pripažinti, kad taip bus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju I. S. prašyme nurodyti duomenys, kad jo finansinė padėtis šiuo metu nėra itin gera (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, moka alimentus, už butą ir komunalines paslaugas) nelaikytina svaria priežastimi dar kartą ilginti jam paskirtos baudos sumokėjimo terminą, juolab nuteistasis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tokią jo turtinę padėtį. Iš „Sodros“ duomenų matyti, kad I. S. šiais metais apskritai nėra oficialiai dirbęs, o tik registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas nenustatė jokių priežasčių, kurios galėtų pagrįsti, kad nuteistasis negali įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą, nei nedarbo išmoka. To nepaneigia, kad valstybėje tam tikrą laiką buvo įvestas karantinas, nes I. S. nedirbo ir iki karantino įvedimo, nors jis galėjo dėti pastangas įsidarbinti ir mokėti paskirtą baudą. I. S. kasdieniai įsipareigojimai taip pat nepagrindžia, kad jam turi būti nustatytas dar ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Pažymėtina, kad dauguma žmonių moka mokesčius, išlaiko vaikus, o nuteistajam mokėtina bauda buvo paskirta būtent dėl jo nusikalstamo elgesio. Galiausiai teismas atkreipia dėmesį, kad iki baudos sumokėjimo termino pabaigos dar yra likę laiko. Taigi nuteistasis turi pakankamai laiko imtis priemonių, kad sumokėtų visą baudą laiku.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, I. S. prašymas atmetamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo I. S. (I. S.) prašymą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.