Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Informacinės visuomenės plėtros komiteto skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos ūkio ministras (nuo 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras) 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 4-808 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 4-593 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitė Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos pavadinimą į pavadinimą „Informacinės visuomenės plėtros komitetas“ ir nustatė, jog šis įsakymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Taigi Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos teises ir pareigas perėmė Informacinės visuomenės plėtros komitetas (Informacinės visuomenės plėtros komiteto buveinės adresas – Vilnius, Gedimino pr. 7).

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, VPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalies pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 31 d. priėmė valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos priežiūros ir palaikymo paslaugų įsigijimo atviro konkurso pirkimo dokumentus, juose nustatė kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, įskaitant ir 3.1.15 punkte nurodytą reikalavimą, jog tiekėjas turi turėti specialistus (kelių specialistų pozicijoms negali būti siūlomas tas pats asmuo), kurie bus atsakingi už šiuo pirkimu įsigyjamų paslaugų teikimą, turinčius bendrąją ir individualią kvalifikaciją.

Pareiškėjas ir Agentūra 2018 m. birželio 29 d. pasirašė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 02.3.1-cpva-v-529-01-0016 „VIISP portalo patogumo vartotojams, platformos duomenų mainų įrankių vystymas, bendro naudojimo paslaugų sukūrimas“ sutartį, kuria sutarė dėl vykdomo projekto finansavimo lėšų, finansavimo tvarkos ir sąlygų.

Agentūra pareiškėjo atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 26 d. surašė įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01, kuriame nurodė, kad Pirkimas Nr. 170727 „Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos priežiūros ir palaikymo paslaugų įsigijimas“ paskelbtas 2016 m. sausio 5 d., pareiškėjo direktoriaus pavaduotojo 2015 m. gruodžio 31 d. patvirtintų Pirkimo dokumentų skyriuje Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai 2 lentelėje „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.1.15 punkte keliamas reikalavimas tiekėjui turėti specialistus (kelių specialistų pozicijoms negali būti siūlomas tas pats asmuo), kurie bus atsakingi už šiuo pirkimu įsigyjamų paslaugų teikimą, turi trūkumų. Įtarime apie pažeidimą konstatuota, kad pareiškėjas, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos ir tuo pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje numatytus nediskriminavimo ir proporcingumo principus.

Vertinant šioje byloje ginčijamo Sprendimo atitikimą iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina ir ginčo teisiniams santykiams aktuali galiojusią VAĮ 8 straipsnio redakciją aiškinanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundą 2020 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. eI3-374-764/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Teismas pareiškėjo skunde nurodytus procedūrinius pažeidimus pripažino pagrįstais ir konstatavo, kad būtent pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nesilaikymas, ir lėmė Sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Teismas pripažinęs, kad ginčijamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl procedūrinių pažeidimų, kitų skundė išdėstytų Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių neanalizavo ir nevertino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka patikrinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020m. sausio 16 d. sprendimo Nr. eI3-374-764/2020 teisėtumą 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Nr. eA-3638-968/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje, be kita ko, pasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų Agentūros padarytų procesinių pažeidimų priimant Sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad, kaip nurodė tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas, Agentūra Taisyklių 305 punkte nustatytą 30 dienų terminą, Sprendimui priimti, praleido 32 dienas (terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 26 d.), tačiau taip pat konstatavo, kad šis pažeidimas, keliamo ginčo kontekste, nėra pagrindas Sprendimą pripažinti neteisėtu.

Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Sprendimas neatitinka jo formai keliamų imperatyvių reikalavimų (Sprendimas nepasirašytas, nenurodyta priėmimo data, vieta, nėra aiškios ginčijamą sprendimą pasirašiusio asmens pareigos, pasirašymo data, nėra galimybės nustatyti, ar ginčijamas sprendimas išsiųstas pareiškėjui per 3 darbo dienas) Lietuvos vyriausiasis teismas nurodė, jog šie skundo argumentai bylos nagrinėjimo metu įrodyti priešingai. Sprendimas 2018 m. lapkričio 28 d. buvo sudarytas kaip vieno elektroninio dokumento dalis (šis elektroninis dokumentas suformuotas iš pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai skirto lydraščio „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 02.3.1-CPVA-V-529-01-001“, ginčijamo sprendimo Nr. IT01 ir Grąžintinų lėšų formos Nr. 2018-SF/2-152). Šį elektroninį dokumentą elektroniniu parašu 2018 m. lapkričio 29 d. pasirašė Agentūros direktoriaus pavaduotoja J. L. (parašo formatas: (duomenys neskelbtini)), ir šis dokumentas tą pačią dieną buvo registruotas Duomenų valdymo sistemoje ir, kaip gautas dokumentas, registruotas Duomenų valdymo sistemoje „Avilys“. Byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad paminėto elektroninio dokumento pareiškėjas negavo, ar kad jį gavo vėliau nei per 3 darbo dienas nuo šio elektroninio dokumento pasirašymo. Taigi, dėl šių skundo argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pasisakė, pripažindamas juos nepagrįstais.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartyje Nr. eA-3638-968/2020 pasisakė dėl dalies pareiškėjo skundo argumentų, todėl, nagrinėjamu atveju, pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas nebus atliekamas.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamo Pirkimo dokumentų skyriuje „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.1.15 punkte tiekėjams nustatyto kvalifikacinio reikalavimo „tiekėjui turėti specialistus (kelių specialistų pozicijoms negali būti siūlomas tas pats asmuo), kurie bus atsakingi už šiuo pirkimu įsigyjamų paslaugų teikimą“ proporcingumo pirkimo objektui aspektu. Pareiškėjo teigimu, Pirkimo objektas (VIISP sistema) yra ypatingos svarbos informacinė sistema, todėl jos veikimui turi būti užtikrinamas nepertraukiamas sistemos veikimas ir paslaugų teikimas. Pasiūlius vieną specialistą į visas reikalaujamas pozicijas, tokie kriterijai nebūtų pasiekiami. Šiuo atveju, neužtenka, kad specialistai atitiktų keliamus reikalavimus, tačiau, siekiant užtikrinti paslaugos prieinamumą, reikalingas ir atitinkamas prieinamų specialistų skaičius. Priešingai, nei teigia atsakovė, pareiškėjo nustatyti reikalavimai tiekėjui yra minimalūs ir kurie užtikrintų tinkamą sutarties vykdymą. Tuo tarpu atsakovės teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar pateisinančių priežasčių, kad Pirkimu siekiamo tikslo nebuvo galima pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis. Nors pareiškėjas akcentuoja Pirkimo objekto ypatingą svarbą, tačiau pareiškėjo nurodytas argumentas nepagrindžia kvalifikacijos reikalavimo nustatymo būtinumo ir jo proporcingumo pirkimo objektui.

Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar pagrįsta atsakovės Sprendime priimta išvada, kad pareiškėjas, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Pirkimo objektui pasiekti – tiekėjams nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, taip dirbtinai apribodamas konkurenciją ir padidindamas kaštus sutarties vykdymui.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (32 straipsnio 1 dalis, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014).

Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

Pritartina atsakovės Sprendime priimtoms išvadoms, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vieno specialisto pretendavimo tik į vieną poziciją yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos (pareiškėjo pateikti paaiškinimai), tokio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą pareiškėjas grindžia daugiau subjektyviais argumentais, o ne įtikinamais objektyviais įrodymais. Minėta, jog pareiškėjas tokio reikalavimo būtinumą pirmiausia sieja su VIISP svarba, apimtimi, todėl, pareiškėjo teigimu, tokios sistemos kokybiško veikimo palaikymui, priežiūrai reikalinga daug ir skirtingos kvalifikacijos ekspertų. Pareiškėjo manymu, siekiant tinkamai atlikti pavestus darbus, būtinas ne tik įvairių kvalifikacijų poreikis, tačiau ir fizinio darbuotojų prieinamumo poreikis, kurio negalėtų užtikrinti mažas darbuotojų kiekis (pvz. vienas specialistas atsakingas už kelias sritis). Tik daug skirtingos ir aukštos kvalifikacijos tiekėjų turintis paslaugų tiekėjas galėtų daug greičiau ir kokybiškiau reaguoti į užduotis ir užtikrinti sklandų sistemos veikimą. Būtent šiais pagrindiniai ir esminiai argumentais pareiškėjas grindžia ginčijamą reikalavimą tiekėjui.

Kaip teisingai tyrimo metu nustatė Agentūra, pareiškėjo Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 10.5.1 papunktyje yra nustatyti incidentų registravimo, paskirstymo atitinkamam specialistui vykdyti ir incidento likvidavimo, priklausomai nuo prioriteto, terminai (nuo 45 min. iki 24 darbo valandų). Šiame papunktyje įtvirtinti terminai aiškiai ir konkrečiai apibrėžia laiką, per kiek minučių ar (ir) valandų incidentas turėtų būti užregistruotas, perduotas likviduoti atsakinam asmeniui ir galutinai likviduotas, priklausimai nuo jo prioriteto. Taigi, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pirmiausia pats tiekėjas, prieš dalyvaudamas pirkime ir susipažinęs su šia sąlygą, turėtų įsivertinti savo turimus žmogiškuosius išteklius, t. y., ar su turimais specialistais būtų pajėgus užtikrinti sklandų didelės apimties VIISP sistemos veikimą, likviduoti incidentus per nustatytą terminą. Taigi, prioritetiškai vertinant, pareiškėjui šiuo atveju svarbu tai, kad darbai būtų atlikti per Pirkimo dokumentuose įtvirtintus terminus, neišskiriant (kaip esminės aplinkybės) tiekėjo turimų specialistų skaičiaus.

Apie VIISP sistemos svarbumą, didelę apimtį leidžia spręsti Pirkimo dokumentuose tiekėjui nustatytas kitas reikalavimas – būti įvykdžius ar vykdyti bent vieną sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 280 000 Eur be PVM (Pirkimo dokumentų skyrius „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 lentelė „Bendrieji reikalavimai“ 3.1.14 papunktis). Pažymėtina, kad toks reikalavimas iš tiesų suponuoja, kad tiekėjui pagrįstai keliami aukšti pajėgumo, techniniai reikalavimai, tuo tarpu tiekėjo (jį įvertinus) atitikimas tokiam reikalavimui, jo turima patirtis (tiekėjas jau yra įvykdęs/vykdo panašios apimties sutartį) pareiškėjui jau leidžia teigiamai vertinti tokio tiekėjo (su jo turimais žmogiškaisiais ištekliais) pajėgumą ir leidžia (leistų) manyti, kad VIISP priežiūra galėtų būti vykdoma profesionaliai ir operatyviai.

Kaip teisingai pastebėjo Agentūra, Pirkimo dokumentų 8 skyriuje „Pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas“ 8.14.2 papunktyje numatytas balų skyrimas tiekėjui, jei pateikiamas aiškus, detalus ir efektyvus projekto veiklų vykdymo planas ir parodyta, kad sudarant planą, taip pat buvo siekta ir optimizuoti žmonių išteklių naudojimą. Sutiktina su atsakovės išvadomis, kad pareiškėjo nustatytas ginčo reikalavimas tiekėjui aiškiai prieštarauja šiai paminėtai Pirkimo dokumentuose nustatytai sąlygai. Taigi minėtame Pirkimo dokumentų papunktyje numatytas vertinimo kriterijus, už kurį netgi skiriami balai, aiškiai nekoreliuoja su pareiškėjo ginčijamu reikalavimu tiekėjui – uždrausti turėti mažiau specialistų nei yra pozicijų. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas, pagrįsdamas Pirkimo dokumentų skyriuje „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3.1.15 papunktyje nustatyto reikalavimo būtinumą išskiria ir specialistų kvalifikaciją (tiekėjas turėtų turėti kuo daugiau skirtingos kvalifikacijos darbuotojų), tačiau, kaip teisingai nurodė Agentūra, ginčijamo reikalavimo tiekėjams aspektu buvo vertinamas būtent draudimo nesiūlyti vieno specialisto į kelių specialistų pozicijas, o ne specialistų kompetencijos ypatumai.

Darytina išvada, kad Agentūra Sprendime įtikinamai pagrindė priimtą išvadą, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas tiekėjams dėl vieno specialisto pretendavimo tik į vieną poziciją yra perteklinis ir ribojantis tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Pareiškėjas, vykdydamas Pirkimą, nustatė nepagrįstą (draudžiantį) reikalavimą tiekėjams, todėl tuo apribojo kitų tiekėjų, turinčių mažiau specialistų nei numatyta veiklos sričių, dalyvavimą Pirkime. Atsižvelgiant į tai, atsakovė pagrįstai konstatavo, kad tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Tuo tarpu pareiškėjas pateikdamas daugiau abstrakčius ir subjektyvaus pobūdžio argumentus ginčo reikalavimo (draudžiama turėti mažiau specialistų nei yra veiklos sričių), reikalingumo objektyviai nepagrindė ir Agentūros priimtų išvadų priešingai neįrodė.

Pareiškėjo argumentai, kad dėl pirkimo jokių pretenzijų ar kitokio pobūdžio reikalavimų iš kitų tiekėjų nebuvo gauta, savaime nepatvirtina, kad pažeidimas nebuvo padarytas. Teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei pažeidimai nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, 2017 m. liepos 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Taigi, pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai.

Ginčijame sprendime Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, pagrįstai pritaikė 25 proc. finansinę korekciją. Kaip nustatyta bylos medžiaga, Agentūros sprendime priimtų išvadų pagrįstumas buvo patvirtintas būtent Pirkimo dokumentų ir paties pareiškėjo parengtų pirkimo sąlygų apimtyje (Pirkimo dokumentų skyriaus „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 1 lentelė „Bendrieji reikalavimai“ 3.1.14 papunktis; Pirkimo dokumentų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 10.5.1 papunktis; Pirkimo dokumentų 8 skyriaus „Pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas“ 8.14.2 papunktis ir kt.). Agentūra tiek Sprendime, tiek atsiliepime į skundą pagrindė, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjui, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis dėl finansinių korekcijų taikymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo 2.1 lentelės 9 punktu buvo pritaikyta būtent 25 proc. (ne mažesnė) finansinė korekcija (pirkimas turėjo tarptautinį susidomėjimą, apribota konkurencija, pažeisti viešųjų pirkimų principai, nepasiektas viešųjų pirkimų tikslas). Tuo tarpu pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad Agentūra, priimdama Sprendimą nevertino nei pažeidimo pobūdžio, nei tai, kad projektu buvo siekiama visuomenei reikšmingų paslaugų, poveikio konkurencijai ir pan., tačiau šių bendro pobūdžio teiginių jokiais įrodymais nepagrindė. Taigi byloje nėra pateikta jokių svarių įrodymų, argumentų, paneigiančių Agentūros įvertintas aplinkybes, turėjusias reikšmės sankcijos dydžiui, jau aptartų aplinkybių nevertinimas, kaip nurodo pareiškėjas, taip pat neįrodytas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad yra pagrindas pritaikytą 25 proc. finansinę korekciją sumažinti iki 5 proc. Kitų aplinkybių, dėl ko pritaikyta finansinė korekcija turėtų būti sumažinta, nenustatyta.

Sprendimo forma tinkamai užpildyta vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 318 punktu. Sprendimas atitinka galiojusios redakcijos Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu ir pan.).

Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl Agentūros 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Informacinės visuomenės plėtros komiteto skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.