Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2004-02-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės 2004-09-23 nuosprendžiu teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės 8 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-03-28 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, galutine bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-04 nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 straipsnio 1 dalį – 1560 lt bauda, kuri pakeista 6 parų areštu.

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį;

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį;

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2010-03-08 2 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1040 lt bauda,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį;

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1. Vilniaus miesto 2 apylinkės 2010-02-08 nuosprendžiu teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-01 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-23 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, subendrinus bausmes – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-09 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių,

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį;

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-26 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-02-08 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;

3. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 12 MGL bauda,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį;

D. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-10-19 nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2007-06-29 nutartimi bausmės atidėjimas panaikintas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-16 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atidedant 2 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesiams, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams,Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-28 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-16 nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams 2015-03-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikęs bausmę.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-21 nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas nuo 2015-05-22 iki 2016-03-21, šiuo metu atlieka bausmę,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį;

V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Takų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-06-29 nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 12 MGL bauda.

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmė atlikta,

kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su nensustatytais asmenimis, iš anksto susitarę pagrobti iš Rusijos piliečio, atvykusio pirkti automobilį, didelės vertės svetimą turtą, 2010-12-26, apie 5.00 val., neteisėtai įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apsistojo I. G.. Nustatę kambarį, kuriame nakvojo I. G., po ko A. Ž. pasišalinus iš nusikaltimo vietos - išėjus į lauką, nenustatyti asmenis, įsibrovę į kambarį pareikalavo iš pastarojo atiduoti turimus grynuosius pinigus. I. G. atsisakius atiduoti pinigus, panaudojo fizinį smurtą, tai yra suduodant I. G. rankomis, kojomis ir daiktu, panašiu į pistoletą ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas padarė I. G. poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus ir odines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginyje, poodinę kraujosruvą ir muštinę – plėštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, krūtinės ląstos kairės pusės 8-o šonkaulio lūžį, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio klubo srityje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant pagrobti didelės vertės svetimą turtą, tyrimo nenustatyti asmenis priėjus prie L. Ž., kuri buvo kambaryje su I. G., pastūmė pastarąją, tuo nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei pagrobė iš jos rankinuko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Sim kortele, kurio vertė apie 300 litų.

Tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant užvaldyti I. G. didelės vertės svetimą turtą, neradę pas I. G. pinigų, įsibrovė į minėto namo gretimą kambarį, kuriame nakvojo S. Č. ir N. M., bei panaudojant fizinį smurtą – suduodant S. Č. rankomis, kojomis ir daiktu panašiu į pistoletą ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė S. Č. veido sumušimą, pasireiškusi kraujosruvomis kairės akies vokuose, muštinę žaizda kairės akies voke, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, ir kairio X šonkaulio lūžį, kurie dėl šonkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o N. M. sudavė koja į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą, ko pasėkoje iš S. Č. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens 65“ su Sim kortele, kurio vertė 594 Lt, o iš N. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su Sim kortele, kurio vertė apie 500 Lt.

Tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant užvaldyti I. G. didelės vertės svetimą turtą, pastarojo kambaryje radus 21 000 eurų grynųjų pinigų ( apie 72450 litų), pagrobė nukentėjusiajam I. G. priklausantį didelės vertės svetimą turtą ir pasišalino iš nusikaltimo vietos. Po ko užvaldytą I. G. didelės vertės svetimą turtą - 21 000 eurų grynųjų pinigų ( apie 72450 litų) automobilyje šalia namo Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), jis – A. Ž. kartu su tyrimo nensustatytais bendrininkais pasidalino lygiomis dalimis po apie 5000 eurų.

A. Ž. 2011 m., Vilniuje, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą, tai yra pistoletą „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iš vamzdžio kanalo išsukta pertvara, ko pasėkoje jis tapo tinkamas šaudyti šoviniais su kietuoju užtaisu - šiuo atveju šoviniais su gumine kulka, bei 2011 m., Vilniuje, neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, kuriais užtaisė minėtą pistoletą „Z. M. 914“ ir laikė su savimi bei gabeno Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje iki 2012-06-03, kai apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė D. A. B., kuris tą pačią dieną atvykus policijos pareigūnams išmetė minėtą pistoletą su užtaisytai šoviniais prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), kurį apie 11.20 val. atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. A. B. 2012-06-03, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą, tai yra pistoletą „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam tą pačią dieną davė A. Ž., kuriame iš vamzdžio kanalo išsukta pertvara, ko pasėkoje jis tapo tinkamas šaudyti šoviniais su kietuoju užtaisu - šiuo atveju šoviniais su gumine kulka, bei minėtame pistolete įstatytus ne mažiau keturių pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, ir gabeno jį su savimi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje automobilyje „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tos pačios dienos, atvykus policijos pareigūnams, išmetė minėtą pistoletą su užtaisytai šoviniais prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), D., kurį apie 11.20 val. atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. Z. neturėdamas leidimo, 2012-06-03 laikė su savimi šaudmenis, o būtent du pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, kuriuos tą pačią dieną gabeno Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, iki kol apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini), D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir apie 14.15 val. minėtus šovinius pateikė pareigūnams daiktų, dokumentų pateikimo protokolu.

Dėl inkriminuojamo plėšimo

Kaltinamasis A. Ž. teisme dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo paaiškino, kad jam inkriminuojamu laikotarpiu draugavo su visais kaltinamaisiais. Jis prisimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina. Galimai 2010-12-26 pas jo dėdę M. Ž. atvažiavo iš Rusijos I. G.. Dėdė užsiminėjo automobilių prekyba. Dėdė ir I. G. išgėrinėjo, todėl paprašė jo, kad jis I. G. nuvežtų į viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), adreso nežino, paminėtą kaltinime. Jis žinojo, kad dėdė ir I. G. turėjo kitą dieną pirkti sunkvežimį ir jis galvojo, kad I. G. turi pinigų. Jis konkrečiai nežinojo, ar I. G. turėjo grynų pinigų. Jis pas I. G. pinigų nematė. I. G. su savimi turėjo tašę. Jis nuvežė į minėtą viešbutį, kai dar buvo šviesu. Tuomet, kai grįžo namo, jis vakare su R. J., E. J. ir S. J. važiavo į klubą „Lithuania World“, esantį Gedimino 24, Vilniuje, kur buvo su draugais, kitų draugų, tiksliai, kokių, nepamena. Jis, būdamas minėtame klube, paryčiais sugalvojo, kad I. G. galima būtų apiplėšti. Jis apie tai pasakė draugams S. J., E. J. ir R. J., kad atvažiavo toks Rusijos pilietis pirkti automobilio ir su savimi gali turėti daug pinigų. Vaikinai pradžioje abejojo, o po to sutiko. Jam atrodo, kad jie detalių neaptarinėjo, apie 4 val. ryte sėdo į E. J. automobilį Audi 8, kuris priklausė E. J., bet vairavo jis, ir išvažiavo iš klubo. Tuo metu jis buvo neblaivus, tačiau savo veiksmus pamena. Jis mano, kad minėti draugai turbūt suprato apie ką ėjo kalba. Jie iš pradžių atvažiavo prie jo namų, Į (duomenys neskelbtini), kur visi nuėjo ir jis paėmė 3 šalikus, tam, kad galėtų paslėpti veidus, ir tada nuvažiavo prie minėto viešbučio. Jis neatsimena, ar su minėtais draugais konkrečiai aptarinėjo, kad reikia paimti šalikus. Kitų daiktų neėmė. Pistoleto ar panašaus daikto į pistoletą, jis neėmė. Jam atrodo, kad niekas iš jo paminėtų draugų jokio šaunamojo ginklo neturėjo. Jie detaliai nesitarė, kaip turėjo įvykti apiplėšimas, apie ginklus nešnekėjo, viskas vyko ekspromtu. Jis žinojo, kuriame name buvo I. G., bet nežinojo tiksliai kokiame kambaryje. Paimtus iš namų šalikus jis atidavė draugams, o pats liko be šaliko. Jam atrodo, kad visi trys užsimuturiavo veidus šalikais. Jis pats neėjo į kambarius, nes jį būtų pažinę. Jie visi pakilo į antrą aukštą. Atrodo, kad kitų žmonių nesutiko. Jis pasibeldė į vienas duris, kažkas už jų paklausė, kas ten ir jis atsakė, kad šeimininkai. Ten buvo I. G., kuris jo nepamatė. J., J. ir J. užėjo į kambarį. Jis nematė, ar jie uždarė kambario duris. Tuo metu jis buvo apačioje, prie lauko durų. Jis nematė, kas vyko kambaryje, girdėjo tik grumtynių garsus. Name buvo tamsu, šviesa degė tik tame kambaryje, kur buvo I. G.. Tame name buvo dar kitų asmenų. Nepamena, ar tuo metu buvo ką nors sutikęs iš pašalinių. J., J. ir J.I. G. kambaryje išbuvo gal minutę, gal mažiau. Nepamena, ar jie, išėję iš pastarojo kambario buvo apsivynioję veidus šalikais. Jie pasakė, kad yra pinigai. Paskui jie visi nubėgo į mašiną. Važiuodami pasidalino po 5000 eurų. Kupiūros atrodo buvo po 500 eurų. Viso buvo 20 000 eurų. Kas skaičiavo pinigus, nepamena. Jam atrodo, kad kai jie buvo įsibrovę į minėtą namą, niekas nemūvėjo pirštinių. Jis nepamena kitų vyrų, pas kuriuos į kambarius buvo įsibrauta ir, kad jis būtų sudavęs kam nors smūgį. Teisėjai pagarsinus A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 5, b. l. 11-12), A. Ž. paaiškino, kad nepamena jo parodymuose minėto vyro, kuris įvykio vietoje – viešbutyje matė, kaip jis leidosi laiptais. Tuo metu minėti jo draugai jam sakė, kad I. G. pinigus rado po lovą. Jie nieko neminėjo, kad būtų naudoje kieno nors atžvilgiu smurtą. Jie dar minėjo, kad pas I. G. kambaryje buvo moteris. Jis nežino, ar jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Šie draugai nieko apie paimtus telefonus nešnekėjo ir jis telefono negavo. Jie neminėjo, kokiu būdu paėmė pinigus. Jis nematė, kas į automobilį atnešė pinigus. Jis iš tų gautų 5000 eurų už 12 000 Lt nusipirko automobilį Audi A8, kuris šiuo metu yra sudaužytas. Pinigus dalinosi mašinoje. Pinigai buvo padalinti po lygiai. Buvo eurai ir čekiai. Tie čekiai įskaičiuoti į 20 000 eurų sumą. Jis čekių negavo, kažkam atiteko čekiai. Jis nežino, kaip buvo padalinti čekiai. Jis nežino, kiek kas ko buvo išgėręs naktiniame klube, jis nebuvo stipriai išgėręs. Jis nepamena, kelintą valandą jis su kitias draugais atvyko į klubą. Jis neprisimena, kas konkrečiai atvyko į klubą, bet buvo atvažiuota jo automobiliu Audi A5 ir J. automobiliu. Automobiliuose buvo pilna žmonių. Jis neatsimena, ar klube buvo jo mergina. 2012-10-24 jo apklausos protokole paminėta sąvoka „ klube prisigėriau“ - reiškia, kad jis buvo išgėręs, bet vairavo mašiną. Jie nuo klubo iki namų važiavo apie 20 - 30 minučių, kokių greičiu, nepamena. Kai atvažiavo pirmą kartą į klubą, automobilį paliko prie Operos ir baleto teatro. Jo namų, kur važiavo paimti šalikų, adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno jis, jo mama, brolis ir močiutė. Jis nežino, ar kas nors iš namiškių galėjo jį matyti, parėjusį namo, visi miegojo. Namuose užtruko apie 5 minutes. Šalikai gulėjo spintoje, esančioje jo kambaryje. Jų spalvos: geltonas, raudonas. Kam priklausė, nežino. Juos nešiojo arba brolis, arba mama. Tuos šalikus išmetė važiuodami iš įvykio vietos, pakeliui. Jo draugai neklausė jo, kodėl jis nepasiėmė sau šaliko. Jis nepamena, kur konkrečiai jo draugai užsidėjo tuos šalikus. Namie jų niekas nepasigedo. Jis neprisimena, kaip tą vakarą jis buvo apsirengęs. Po šio nusikaltimo jie iškart grįžo į klubą, niekur nesustojo. Kelionė atgal užtrūko taip pat, kaip į priekį. Nuo jo namų iki įvykio vietos užtruko apie 2 minutes. Jie važiavo pro garažus. Mašiną paliko prie autostrados. Iki viešbučio reikėjo eiti apie 50 metrų. Maždaug ėjo apie 5 minutes. Viso kelionė pirmyn ir atgal užtruko apie 1.00 val. - 1 val. 10 min. Galimai iš klubo išvyko apie 4.00 val., grįžo apie 5.00 val. niekam nieko nesakė, kur buvo išvykę. Viešbučio lauko durys buvo atrakintos. Jis nežino, ar prie viešbučio buvo laikomi šunys. Kai jie priėjo prie viešbučio, jie matė jame viename kambaryje degančią šviesą, todėl jie nusprendė eiti tiesiai į tą kambarį. Kai jis pasibeldė į duris ir pasakė „šeimininkai“ ir duris atidarė, jis matė už durų I. G., o I. G. jo – nematė. Jis stovėjo už kampo. Iš klubo jis išvyko su J., J. ir J.. Pamena, kad dar kažkas buvo, bet kas, nepamena. Jis neprisimena, kur jie nuvyko. Jis nežino, kodėl jis pasiūlė įvykdyti plėšimą būtent tiems trims asmenims. Jis pasiūlė pačiame klube galimai prie baro arba prie stalo, nepamena. Tuo metu draugavo su S. S.. Ta Ji gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jie ir dabar kartu gyvena. 2010-12-25 jis turėjo telefoną ir draugai turėjo telefonus. Jis buvo įsivedęs jų numerius. Patikslina, kad viešbutyje kai leidosi, ar kai kilo į viršų kažkas išėjo. Buvo tamsu, nematė, ar sudavė smūgį, ar žmogus nukrito. Jis taip pat nežino, kodėl jie praleido kambarį, kuris buvo 3 laipteliais žemiau už I. G. kambarį. Jis buvo prie lauko durų, kai visi leidosi į apačią, tada išėjo į lauką. Jis pirmas išėjo iš viešbučio ir bėgo link automobilio, po jo – kiti. Atstumas tarp jo ir kitų kai bėgo buvo 10-15 m. Po plėšimo su vaikinais santykiai nepasikeitė. Konfliktų nebuvo. Jis sutinka savo dalį atlyginti nukentėjusiesiems ir gali dalimis sumokėti per du metus. Yra ligonių kasom atlyginęs savo dalį ikiteisminio tyrimo metu. Jis patikslina, kad jis neprisimena, ar S. J. dalyvavo šiame plėšime ir, ar S. J. buvo minėtame bare, kur jis savo draugams papasakojo apie atvykusį į Lietuvą I. G..

Nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju tiek pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis su savo draugais, kuriuos pažįsta nuo mokyklos laikų, tai yra E. J. ir R. J. bei S. J., kurį pažįsta kelis metus, apiplėšė vyrą atvažiavusi pirkti automobilį. Tai buvo 2010-12-26, jis nuvežė pas giminaitį M. Ž. atvažiavusį rusą, kuris atvažiavo nusipirkti automobilį. Š. paprašė jo nuvežti šį rusą, kurio jokių duomenų nežino į nuomojamą namą. Jis pastarąjį girtą atvežė ir paliko šiame name. Pats jis į namą užėjęs nebuvo. Po to kai šį nuvežė išvažiavo su draugais į naktinį klubą. Klube jie prisigėrė. Kartu buvo R. J., S. J. ir E. J. bei kiti draugais. Bet geriant apie 4.00 val. ryte jis pasakė draugams E. J., R. J. ir S. J., kad nuvežė girtą rusą į namą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur šis apsistojo ir kad pastarasis tikriausiai turi pinigų, nes atvažiavo pirkti automobilį. Kiek rusas turėjo pinigų jis nežinojo. Vaikinai sutiko važiuoti ir tuomet apie 5.00 val. jie niekam nieko nepasakę išvažiavo E. J. automobiliu „Audi A8“ valst. Nr. nežino. Jie kartu nuvažiavo į šitą namą, kurį šiaip visi žinojo, be to automobilį vairavo jis pats. Kai važiavo dėl nieko nesitarė, bet galvojo, kad šis pats pasakys kur pinigai. Prieš važiuojant jis sugalvojo užvažiuoti pas save namo ir paėmė šalikus, kad galėtų apsivynioti veidus, kad neatpažintų. Po to privažiavus netoliese prie šio namo paliko automobilį kitoje gatvės pusėje už autostrados ir visi išlipo ir nuėjo prie šio namo. Mašinoje jis davė šalikus veidams paslėpti. Jis pats šaliko sau pasiėmęs nebuvo ir veido neslėpė. Kai priėjo prie namo, užėjo visi į vidų ir pakilo į antrą aukštą ir pastukseno į duris, kur degė šviesa, bet kuris tai buvo kambarys, jis neatsimena, nes buvo tamsu koridoriuje. Pasibeldus šis vyras rusiškai paklausė „kas ten?“. Kažkas iš jų atsakė, kad „šeimininkai“. Tuomet šis vyras – rusas, atidarė durys. Kai pastarasis atidarė duris, jis tuomet iš karto nusileido į apačią, prie durų. Pats taip nusprendė, nes buvo be šaliko ant veido ir nenorėjo, kad rusas jį pamatytų. Kas buvo, kai jo draugai užėjo į kambarį, nežino. Jis, stovėdamas prie durų girdėjo, kad kažkas krenta, kaip muštinių metu, bet jis nieko nematė. Klausimų apie pinigus negirdėjo. Po kurio laiko, labai greitai R. J., E. J. ir S. J. išėjo, pasakė, kad yra pinigai ir jie nubėgo į mašiną. Automobilyje jie suskaičiavo pinigus, buvo lygiai 20 000 Eurų. Kas turėjo pinigus jis neatsimena, kas skaičiavo irgi. Šiuos pinigus jie pasidalino lygiai po 5000 Eurų kiekvienam. Kur šalikus padėjo neprisimena. Jis buvo be pirštinių, kaip kiti nepamena. Dar kai buvo name, atrodo kai kilo į viršų išėjo iš kito kambario kažkoks vyras ir jis vieną kartą sudavė pastarajam į veidą, bet ar pataikė, nematė. Taip pat paaiškino, kad ten buvo tamsu, todėl jis nematė ar tas vyras buvo vienas, kas toks nepažįsta. Ir tas kitas rusas ar buvo vienas, nežinojo. Bet po to, pakeliui jo draugai pasakė, kad kai užėjo į kambarį, buvo vyras – rusas ir kažkokia moteris, greičiausiai prostitutė, ir pastarieji pradėjo reikalauti pinigų. Sakė, kad davė šiam rusui „per šonkaulius“, taip suprato, kad jį sumušė. Tas rusas pats neparodė kur pinigai, bet moteris parodė, kad po lovą ir kažkas iš jo bendrų surado šiuos pinigus ir paėmė. Dėl kitų daiktų jam nieko nesakė ir nerodė, kad pavogtų ką nors išskyrus pinigus, todėl telefonus galėjo pavogti ir prostitutė. Po šio plėšimo jie atvažiavo į klubą ir toliau linksminosi. Jie susitarė, kad niekam apie tai neprasitars. Taip ir buvo ilgą laiką, tačiau po to galimai kam nors ir papasakojo apie tai. Pinigus jis išleido. Dėl to, kad padarė su draugais šį nusikaltimą labai gailisi. (t. 5, b. l. 11-12, 38-40)

Kaip matyti iš A. Ž. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo, A. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (t. 5, b. l. 14-15,)

Kaltinamasis S. J. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamo šio nusikalimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad kiti kaltinamieji jam yra pažįstami. Jis nieko nežino apie jam inkriminuojamą plėšimą. 2010 -12-26 buvo namie adresu (duomenys neskelbtini), su šeima. Jokiame bare nebuvo. Tai galėtų patvirtinti jo mama, krikštasūnis. brolis R. B., sesuo L. J. ir buvusi žmona D. J.. 2010-2011 metais buvo įsigijęs BMW 7 už savo sutaupytus pinigus. Dar buvo davusi 5000 Lt motina per naujus metus. Jis nežino, ar panašiu laikotarpiu kiti kaltinamieji buvo įgiję kokius automobilius. Jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), prie stadiono, kai vaikščiojo su savo mergina vardu A.. Tada jis su kitais kaltinamaisiais susitikęs prie stadiono nebuvo, jų nepastebėjo. M. V. nepažįsta. Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad 2010-12-23 su draugais A. Ž., J. ir jo žmona, U. ir jo žmona, V. ir dar keliais, kurių tiksliai neatsimena, pas jį namuose šventė Kalėdas, o apie 23.00 val. - 23.30 val. su jais nuvyko į klubą V. automobiliu BMW. A. Ž. važiavo atskirai. Vėliau į klubą dar buvo atvažiavęs jo draugas M.. A. Ž. atvažiavo po jų maždaug po pusvalandžio. Jis klube sutiko vieną draugę D., pavardės nežino. Jis buvo klube iki klubo uždarymo, iki 6-7 val. ryto ir išėjo. T. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o jis, Dovilė, A. Ž., V. apie 6-7 val. nuėjo į „Pramogų banką“. Būdami minėtame klube, esančiame Gedimino pr., jie išeidinėdavo į lauką parūkyti, į tualetą, ilgam išvykęs nebuvo. Nepastebėjo, ar kiti jo paminėti asmenis buvo išvykę ilgesniam laikui iš klubo. Klube jis su A. Ž. apie jokį rusą, turintį daug pinigų, nešnekėjo. Apie įvykį jis sužinojo iš žiniasklaidos. Minėtą dieną vilkėjo kostiumines kelnes, marškinius, tamsiai mėlyną striukę medžiaginę iki juosmens, ant kurios kapišono buvo vilna. Tuo metu jis užsidirbdavo pragyvenimui važinėdamas į Baltarusiją, vežiodamas cigarečių, benzino. Turėjo du MB automobilius: sidabrinės spalvos ir raudoną. A. Ž. turėjo Audi A8, kurią įsigijo 2011 m. Koks 2010 m. buvo jo mobilaus ryšio telefonas, jis dabar nepamena. Dabar jokio telefono neturi. Jo pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis E. J. teisme savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad jokiame plėšime jis nedalyvavo, apie tokį nieko nežino. 2010-12-25-26 šventė Kalėdas klube „Lithuania Wold“, esančiame Gedimino pr., Vilniuje, kartu su savo žmona N. J., A. Ž., R. J., V. O., T. U., M. C., T. ir D. U.. Prieš klubą jie buvo pas R. J.. Tame vakarėlyje jis buvo pasipuošęs: vilkėjo kostiumines kelnes, marškinius, medžiaginę juodos spalvos iki pusės šlaunų striukę. Iš pradžių jis su žmona buvo pas J., o vėliau V. O. automobiliu BMW nuvažiavo į minėtą klubą. M. C. ir A. Ž. į klubą atvyko vėliau. Jis nežino, kokiu automobiliu A. Ž. atvyko į klubą. Jam atrodo, kad A. Ž. atvyko ir vėliau išvyko iš klubo vienas. Klube išbuvo visą naktį, niekur iš jo niekas nebuvo išėjęs, tik į lauką parūkyti, prie lauko durų. Klube jie visi sėdėjo prie vieno staliuko. Klube jis bendravo su A. Ž.. Klube A. Ž. nieko nesakė apie rusą, kuris atvažiavo į Lietuvą pirkti automobilį ir su savimi turėjo daug pinigų. Ryte, apie 7 – 8 val., klubui užsidarant, išėjo iš klubo kartu su žmona, R. J., T. ir jo žmona bei M. C.. Jie buvo paskutiniai lankytojai. A. Ž. buvo anksčiau išvykęs. A. Ž. klube išbuvo apie 2 val., vienu momentu pastebėjo, kad jo jau nebuvo prie jų stalo. Jis tiksliai nežino, kelintą valandą išvyko A. Ž.. Jis su savo žmona ir T. U. su savo žmona taksi nuvyko pas T. U. į sodą, esantį (duomenys neskelbtini), o R. J. ir V. O. – į klubą „Pramogų bankas“. 2010 m. gruodį nei jis, nei jo žmona jokio automobilo neturėjo. Audi A8 automobilio neturėjo. Inkriminuojamu laikotarpiu jis dirbo sezoninį darbą ekskavatoriaus vairuotoju, kiek žino J. dirbo išvežiotoju, neprisimena, kuo tada užsiminėjo S. J., J., Z.ir B.. Tada apie namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nežinojo, sužinojo, kai jam tyrėja parodė. Tokio I. G. nežino, apie tokį nieko nėra girdėjęs. A. Ž. jam ir kitiems jo paminėtiems asmenims niekada nedalino šalikų. 2010 m. jis niekada pas nieką nematė jokio ginklo. 2010 m. po Kalėdų ar 2011 metais Ž. įsigijo automobilį Audi A8 dramblio kaulo spalvos, kainos nežino ir už ką pirko, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. G. parodė, kad į Lietuvą atvažiavo 2010-12-24, norėdamas nusipirkti krovininį automobilį. Su savimi turėjo 21 000 eurų grynais pinigais. Juos laikė piniginėje. Taip pat su savimi turėjo 4 kelioninius čekius po 100 eurų be kurių negalėtų įvažiuoti į Lietuvą. Vilniuje jį pasitiko pažįstamas Š., kuris nusivežė jį pas save namo, o po to - į viešbutį, adreso nežino. Jis parnakvojo, o ryte susitiko su M. ir nuvažiavo pirkti automobilį, tačiau jo neišsirinko, todėl grįžo atgal į viešbutį. Vakare – 2010-12-25, jis norėjo nusipirkti alaus, bet nežinojo kur eiti, todėl kreipėsi pas vyriškius, kurie gyveno gretimame kambaryje, bet pastarieji buvo ne vilniečiai, todėl nežinojo kaip išsikviesti taksi, todėl apie 21-22 val. jis nuėjo į šalia esantį namą ir paprašė ten gyvenančio vyriškio išsikviesti taksi. Taksi automobiliu nuvažiavo į miestą, į vieną barą, kur susipažino su viena moterimi, Po to taksistas nuvežė juos į parduotuvę apsipirkti. Jis nusipirko alaus, o moteris norėjo degtinės. Patikslino, kad kai jie buvo stotyje, jis su taksistu nuėjo į banką pakeisti 50 eurų. Kadangi jis nesiorientuoja Vilniuje, tai taksistas ėjo su juo. Už šiuos litus jis pirko parduotuvėje alkoholį. Po parduotuvės taksistas atvežė juos prie viešbučio ir paėmė iš jo 50 eurų už tai, kad atvažiuos ryte ir nuveš atgal moterį. Po to jis su moterimi pakilo į kambarį. Iš jo pagrobė 21000 eurų, 950 Rusijos rublių, 400 eurų sumai kelioninius čekius ir dokumentus. Tiksliai nepamena kiek vyrų jį mušė. Atrodo pastarųjų buvo du. Minėti vyrai jam smūgiavo į koją, šonus ir veidą ne mažiau 6 smūgių. Ką tuo metu darė moteris, nežino, bet kai atsikėlė, ši sėdėjo šalia ir laikė durų raktus. Jis atsibudo nuo triukšmo ir pamatė, kad buvo atidarytos dvejos durys įėjimo į kambarį ir balkono. Kai jį pradėjo mušti, prarado sąmonę. Apie užpuolikus moteris jam nieko nesakė. Pastaroji niekur neišėjo, sulaikė kol atvyks policija ir greitoji. Jis mano, kad moteris pažįsta šiuos vyrus, nes elgėsi taip, lyg juos pažinotų. Jį mušė gulintį, išvertė iš lovos ir mušė. Mušė kažkokiu daiktu, kuris buvo panašus į pistoletą, juodos spalvos. Pistoletą laikė už vamzdžio, smūgiavo rankena. Veido žmogaus, kuris smūgiavo nematė, visas juodas buvo, kažkas uždėta ant veido. Moteris prie tai 5-6 kartus buvo išėjusi į balkoną parūkyti ir nuolat su kažkuo kalbėjo. Jis išgėrė alaus, o moteris degtinės. Dokumentai ir pinigai buvo striukės kišenėje. Kai jis pasidėjo striukę su pinigais į patalynės dėžę, moteris tuo metu buvo balkone, rūkė ir kalbėjo telefonu. mano, kad pastaroji matė kur jis padėjo striukę, nes tai atsispindėjo veidrodyje. Pinigus matė tik moteris ir taksistas. Kai jie keitė pinigus pastarieji abu matė, nes keičiamą kupiūrą jis ištraukė iš piniginės. Moteriai jis sumokėjo litus, kurie liko nupirkus alaus ir degtinės (t. 1, b.l. 61 - 62, 90-93).

Nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad galimai 2002 m. vienas pažįstamas taksistas pasiūlė jai nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir vienam atvykusiam į Lietuvą musulmonui aprodyti turgų, už tai jai buvo pažadėti 300 Lt. Ji su tuo vyriškiu taksi automobiliu nuvažiavo į motelį. Vyriškis atsiskaitė su taksistu eurais, kuriuos laikė rankinėje. Ji matė rankinėje stambias pinigų kupiūras. Kai įėjo į motelį, lauko durys buvo atrakintos. Vyriškis buvo neblaivus. Ji buvo blaivi. Jo kambaryje ji matė, kad toje rankinėje buvo daug eurų. Vyriškis miegojo vienoje lovoje, ji – kitoje, o rankinė su pinigais gulėjo ant trečios lovos. Jiems bemiegant ji išgirdo stuksenimą į duris. Vyriškis atidarė duris, įėjo 3 asmenys su kaukėmis ir ginklais, pradėjo ginklo buože mušti vyriškį per galvą, kojomis nespardė, rusų kalba klausė „kur pinigai?“, vyriškis buvo nukritęs be sąmonės. Vienas iš užpuolikų buvo pribėgęs prie jos ir įrėmęs ginklą su slopintuvu jai į galvą, taip pat klausė, kur pinigai. Ji gestu parodė, kur yra pinigai. Tas vyriškis paėmė pinigus, jos mobilaus ryšio telefoną ir pabėgo. Užpuolikai dar buvo apžiūrėję jos paltą ir rankinę. Jie paėmė ir jos turėtus pinigus, kuriuos ji gavo iš minėto užsieniečio. Ji prisimena, kad vienas iš užpuolikų vilkėjo rudos spalvos odinę striukę, užpuolikų kaukės buvo ilgos, iki pilvo. Užsienietis minėjo, kad turėjo pusę milijono dolerių. Teismui pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 134, 137-138), nukentėjusioji patvirtino šiuos parodymus ir patikslino, kad ji neprisimena, kad minėtą užsienietį užpuolikai muštų kojomis. Užsienietis jai davė rusiškų pinigų. Pirmi du vaikinai pabėgo be pinigų, o trečias pasiėmė pinigus,. Tai tas asmuo kuris laikė ginklą man prie smilkinio ir buvo odine striuke. Vaikinų kaukės buvo vienodos, turbūt juodos spalvos, vienspalvės. Ji tiksliai neatsimena, kokia buvo minėto užsieniečio piniginė. Tas taksistas su tuo užsieniečiu taksi automobilyje buvo išsitraukę pinigus ant sėdynės ir buvo juos perskaičiavę Ji pamena, kad taksistas minėjo, kad toje piniginėje buvo apie puse milijono eurų. Kai ji su tuo užsieniečiu įėjo į viešbutį, jie lauko durų neužrakino. Jai atrodo, kad kai minėti trys vaikinai įėjo į kambarį, kambaryje degė šviesa, gal ją buvo įjungęs užsienietis, ji tiksliai neatsimena. Neužilgo po šio įvykio jai buvo diagnozuota psichinė liga, dėl kurios ji gydėsi Antakalnio poliklinikoje, gulėjo psichiatrinėse ligoninėse, pastoviai vartoja raminamuosius vaistus.

Nukentėjusysis S. Č. teisme parodė, kad 2010-12-25, apie 5.00 val., būdamas kambaryje, kuriame gyveno su N. M., išgirdo koridoriuje šauksmus ir triukšmą, dėl ko jis atidarė duris, pamatė laiptais bėgant aukštą iš viršau žemyn, stipraus kūno sudėjimo vyrą, kurio veido nematė, jis buvo su kauke, matė dar vieną prabėgantį vyrą, prabėgo ir trečias, kuris pasakė : „pas mane viskas“. Kai jis atidarė kambario duris, kažkas kažkuo sunkiu trenkė jam per galvą, spardė kojomis, spyrė 3 kartus į pilvą ir šonkaulius, pridėjo pistoletą ir pasakė „matai, užmušiu“ rusų kalba. Nuo smūgio jis parkrito ant grindų. Jam sulaužė šonkaulį ir prakirto antakį. Tuo tarpu kitas užpuolikas užėjo į kambarį ir puolė N. M.. Jis pistoletą matė pas pirmąjį minėtą vyriškį. Antras prabėgantis vyriškis buvo be kaukės, tačiau jo neatpažintų, nes buvo tamsu. Trečias bėgantis vyriškis buvo taip pat be kaukės, šviesių plaukų ir mažesnio ūgio nei kiti. Jo taip pat atpažinti negalėtų. Vėliau jam N. M. sakė, kad užpuolikas reikalavo pinigų. Užpuolikai pagrobė jo ir N. M. mobilaus ryšio telefonus. Kiek jis žino, viešbutį gyvenęs užsienietis į Lietuvą atvažiavo pirkti automobilį. Tas vyriškis po įvykio sakė, kad iš jo pagrobė 300 000 eurų. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 156 -157, 160), nukentėjusysis patvirtino juos ir patikslino, kad kai atidarė kambario duris, rankose laikė mobilaus ryšio telefoną. Kai vaikinas įėjo į kambarį, kambario durų neuždarė. Tada jis matė moterį laiptinėje.

Nukentėjusysis N. M. teisme patvirtino nukentėjusiojo S. Č. parodymus ir dar parodė, kad kai S. Č. atidarė duris, tai jis nematė, kur konkrečiai jam buvo trenkta, nes buvo tamsu. S. Č. nukrito ant žemės ir jį spardė kojomis. Tada užėjo kitas asmuo, kuris jam, gulinčiam lovoje, vieną kartą smogė. Sužalojimo nebuvo. Jam neskaudėjo. Jis negirdėjo, ką sakė užpuolikai. Tik antrasis užpuolikas klausė apie pinigus rusų kalba. Jis jam atsakė, kad jie neturi pinigų, kad yra komandiruotėje. Jis gulėdamas lovoje nematė, kas vyksta koridoriuje. Po įvykio matė visą sumuštą vyriškį iš Osetijos. Jis neįžiūrėjo į kambarį įsiveržusių vyriškių, nes buvo tamsu. Jie buvo su kaukėmis. Trečio asmens jis nematė. Tamsoje kažką matė panašaus į pistoletą. S. Č. mušė žemesnis vaikinas nei kitas, jis buvo apsirengęs juodai.

Liudytojas S. S. teisme parodė, kad 2010-12-25, komandiruotės metu, jis su dar keturiais kolegomis buvo apsigyvenę viešbutyje (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyveno kartu su V. N. ir su savo tėvu, kitame gyveno S. Č. ir K. M.. Apie 4 val. prie jų kambario išgirdo vyriškus balsus ir garsus, panašius į muštynių, kažkas grumėsi ir koridoriuje bėgo laiptais. Jam pasirodė, kad ten buvo 2-3 vyrai jo kitų bendradarbių kambaryje. Prieš jiems išeinant jis išgirdo vieną sakant „našli“. Kai jis išėjo į koridorių, ten pamatė vyrą sudaužyta ir kraujuota galva, kuris buvo su kažkokia moterimi bei S. Č.. Kažkas pasakė, kad įvyko plėšimas, kad kažkas paėmė telefonus ir tašę. Jam atrodo iš S. Č. ir M. pagrobė telefonus, tik nepamena, ar pas abu, ar pas vieną. S. Č. sakė, kad jis atidarė duris, gavo smūgius į galvą, dėl ko jis nukrito ir tada kažkas paėmė telefoną. S. Č. neminėjo, kiek žmonių buvo įėję į jų kambarį. Jis nežino, kuriame kambaryje gyveno minėtas vyriškis, kuriam buvo sužalota galva. Po įvykio tas vyriškis sakė, kad buvo atvažiavęs pirkti transporto ir iš jo pavogė pinigus, daugiau jis su juo nebendravo. Teismui pagarsinus liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( t.1, b.l. 172-173), liudytojas S. S. juos patvirtino ir patikslino, kad minėti garsai buvo iš abiejų jo kambario pusių. Toj pusėj, kur gyveno minėtas Abchazijos pilietis girdėjo, kad kažkas pasakė „našli“. Tai buvo pasakyta rusų kalba su lietuvišku akcentu. Jis girdėjo vieno asmens balsą, bet kiek jų tiksliai buvo, jis nežino.

Tokius pat parodymus kaip ir liudytojo S. S. davė liudytojai V. N. ir V. S..

Nukentėjusiosios D. A. teisme parodė, kad galimai 2016 m. Kalėdų rytą, būdama su vyru ir sūnumi viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgirdo triukšmą, riksmą ir dejones. Ji girdėjo, kaip gretimame kambaryje labai rėkė moteris dėl telefono. Tada į jų kambarį įėjo vienas kaukėtas vaikinas ir pasakė, kad jei jie neišeis iš kambario, tada nenukentės. Ji to vaikino nepažintų. Kokia kalba kalbėjo tas vaikinas, ji nepamena. Tuo metu kambaryje buvo tamsu. Kai triukšmas nurimo, jie išėjo iš kambario ir pamatė sumuštus vyrus, dėl ko jie iškvietė greitąją med. Pagalbą ir policiją. Jie gyveno šalia užsieniečio, kuris tą naktį „baliavojo“, kartu su juo buvo moteris, kuri visą naktį garsiai kalbėjo. Ta moteris jai pasakė, kad iš jos paėmė telefoną. Prieš tai jiji vakare bendravo su tuo užsieniečiu, kuris klausė, kur galima nusipirkti degtinės. Po to užpuolimo tas užsienietis tik dejavo iš skausmo ir nieko nekalbėjo. Teismui pagarsinus nukentusiosios D. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l.152-153) nukentėjusioji D. A. patvirtino juos ir dar parodė, kad girdėjo ne tik minėto užsieniečio balsus, bet ir kitų vyriškių, kurių buvo daugiau nei vienas. Jie kalbėjo rusiškai, tačiau ką, ji nepamena. Minėtas kaukėtas vaikinas buvo galimai su juoda kauke, galimai ant jos buvo kažkokie piešinai, galimai galėjo taip kristi ant jos šešėliai, tai galėjo būti ir kepurė su skylėm akims.

Liudytojas M. Ž. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. Ž., kuris yra jo žmonos pusbrolis, kitus kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo, nes jie yra (duomenys neskelbtini) gyventojai, kaip ir jis. 2010-12-23 jis pažįstamų prašymu pasitiko Kazachijos pilietį I. G., kuris buvo atvykęs iš Maskvos į Lietuvą pirkti vilkiko. Jis pats buvo parūpinęs šiam asmeniui pakvietimą. Apie šio asmens atvykimą jie niekam nesakė. Minėtas asmuo apsistojo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, moters, kurios vardas D., viešbutyje. Kitą dieną abu nuvažiavo pirkti vilkiko, tačiau to asmens netenkino automobilis, todėl abu grįžo pas jį namo, vakarieniavo. Tada buvo antra Kalėdų diena. Tą dieną, o gal ir dieną prieš tai, pas jį į namus atvažiavo A. Ž. pasveikinti vaikų, kuris pamatė pas jį esantį I. G.. Jis ir pastarasis jau buvo stipriai išgėrę, todėl jis paprašė A. Ž., kad šis nuvežtų I. G. į minėtą viešbutį. Kitą dieną vėl jis ir I. G. nuvažiavo pažiūrėti transporto priemonės, vėl pastarojo netenkino transporto priemonė, todėl grįžo namo, pavakarieniavo, o vakare jis pats išvežė I. G. į tą viešbutį. Ryte, maždaug 6 val. ryto, paskambino minėto viešbučio šeimininkė ir pranešė, kad įvyko vagystė. Žiūrėti automobilių jie važinėjo tik dviese, taip pat jie ieškojo jų ir internetu. I. G. planavo pirkti automobilį, kainuojantį iki 20 000 eurų. I. G. atvažiavo su pinigais, jis jo pinigus matė, kartu skaičiavo pinigus pas jį namuose. I. G. turėjo maždaug 22 600 eurų arba 23 600 eurų. Turėjo tik eurus. Banknotai buvo stambūs, po 500 eurų, 200 eurų, 100 eurų. Šiuos pinigus laikė prie savęs, piniginėje. Tuo metu, kai pas jį buvo atvažiavęs A. Ž., I. G. buvo pas jį namuose. Tada jie nekalbėjo apie nieką konkretaus, visi girdėjo jų pokalbį, tai nebuvo paslaptis. Jis nemano, kad A. Ž. galėjo sužinoti apie I. G. turimus pinigus. Viešbučio šeimininkė, pranešusi apie įvykį jo paklausė, kiek I. G. turėjo pinigų. Tada jis buvo girtas. Atvažiavo pareigūnai ir jis nuvažiavo į įvykio vietą. Jis patikslina, kad A. Ž. pas jį svečiuose buvo dieną prieš įvykį. Apie patį įvykį jis nieko nežino. I. G. tada jam sakė, kad jį galėjo apiplėšti moteris iš stoties, galbūt taksistas. Jis sužinojo, kad kaltinamas A. Ž. papasakojo apie įvykį, tik 2003 m. ar tai 2004 m., kai jį iškvietė pareigūnai. Tuo metu A. Ž. metu važinėjo su „Audi“ markės automobiliu, nežino, ar automobilis priklausė jam. Jis taip pat nežino, ar vėliau A. Ž. turėjo kokį automobilį, gal iš draugų skolindavosi. Kalbėdamas su pareigūnais apie tai, kas galėjo įvykdyti vagystę, jis sakė tik tai, ką pats galvojo, o ne žinojo. A. Ž. turėjo „Audi“ markės automobilį iki nusikaltimo padarymo. Jis buvo apklaustas 7 val. ryte po įvykio. Apklausoje, kuri vyko iš karto po įvykio, jis buvo girtas. Detaliai nenupasakojo aplinkybių, turėjo tik savo nuomonę. Jis mano, kad jis geriau atsiminė įvykių aplinkybes vėlesnės apklausos metu, nes per pirmąją apklausą, gruodžio mėn. 26 d., jis buvo girtas. Teisėjai pagarsinus liudytojo M. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 1, b.l. 128 – 129, 130 ), liudytojas M. Ž. juos patvirtino ir paaiškino, kad teisingi parodymai yra 2011-03-08 dienos apklausoje, nes pirmesnėje apklausoje jis galėjo pripūsti net 5 promiles – toks buvo girtas. Teismui pagarsinus liudytojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, duotus 2013-04-24 (t. 1, b.l. 131), liudytojas M. Ž. parodė, kad prisimena tą dieną, kai jis su pareigūnais ir jų tarnybiniu šunimi vaikščiojo ir ieškojo pėdsakų. Pareigūnai pamatė automobilio ratų žymes, jis jiems pasakė, kad tai jo automobilio ratų žymės, nes antrą Kalėdų dieną jis ten važiavo. Jie priėjo iki jo automobilio pėdsakų, šuo parodė jo automobilio pėdsakus. Patvirtina, kad įvykio dieną A. Ž. turėjo automobilį. Jis neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jis būtų minėjęs dėl automobilio modelių „BMW 7“ ir „BMW 5“. A. Ž. turėjo „Audi A8“ modelio automobilį. R. J. važinėjo su „BMW 7“ modelio automobiliu, bet jis nežino, ar šis automobilis priklausė būtent R. J.. Jis matė tik tai, kad R. J. vairavo šį automobilį. Taip pat jis matė, kad E. J. vairavo automobilį, bet nežino, ar tas automobilis priklausė E. J.. Šiuos asmenis matė vieną kartą važiuojant su šiais automobiliais. Vasarą vieną kartą per savaitę, kartais du kartus per savaitę matydavo, kad R. J. pravažiuodavo motociklu. Jis nekalbėjo su R. J. apie tai, iš kur pastarasis įsigijo motociklą. Matė, kad R. J. važinėjo su automobiliu „Golf“ ir su kitomis transporto priemonėmis. Su R. J. nebendravo asmeniškai apie tai, kur jis ir kaip įsigydavo transporto priemones. Jis neskaitė 2012-12-26 savo apklausos protokolo, tik pasirašė jį. Kai jis įvykio dieną įvykio vietoje su pareigūnais išėjo iš viešbučio kiemo, matėsi pėdsakai, pareigūnai vedžiojo šunį, o jis vėliau pats ten vaikščiojo. Jis nėra pėdsakų specialistas, pėdsakus matavo pareigūnai. Jis savo parodymuose paminėjo tik pareigūnų sakytus žodžius. Pareigūnai jam leido dalyvauti apžiūroje, nes jam buvo įdomu, jis tik vaikščiojo ir stebėjo, kaip dirba pareigūnai. Jis nepasirašinėjo protokole. (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų pavardes jam nurodė pareigūnai. Pareigūnai jam nerodė šių asmenų nuotraukų. Kai jis pareigūnams davė parodymus žinojo R. J., t. y. žinojo jo vardą, o pavardę pasakė pareigūnai.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad ji nuomoja kambarius name adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis viešbutis yra šalia jos namų, apie 300 m. atstumu. 2010-12-25 , apie 5.00 val., ją prikėlė šunų lojimai. Ji pro savo antro aukšto langą, pro kurį matyti viešbučio lauko durys, pamatė, kad per kelią bėga trys vaikinai, vienas priekyje, kiti du iš paskos. Tuo metu kelias buvo apšviestas, buvo nukritę medžių lapai ir ji gerai matė, kaip tie vaikinai bėgo nuo viešbučio. Jie nubėgo per autostradą, po to keliu link garažų. Ji šių vaikinų nepažino. Jie buvo tamsiai apsirengę. Pirmojo bėgusio vaikino striukė buvo ilgesnė nei kitų dviejų, Visi buvo su kepurėmis, visų veidai buvo atviri Po to jai paskambino nuomininkas K. ir pasakė, kad jos name, kur žmonės nuomoja kambarius, vyksta neramumai, kad buvo sumušti vyrai iš Visagino, dar vienas vyras ir moteris. Tuo metu pas ją kambarį nuomojosi ir I. G., kurį į viešbutį atvežė Ž.. Kiek jai žinoma I. G. prieš tai porą dienų gyveno pas Ž., atvažiavo į Lietuvą pirkti automobilį, jai minėjo, kad turi 35 000 eurų. Po įvykio jis minėjo, kad tuos pinigus laikė po lovą. I. G. neblaivus tą naktį į viešbutį atsivežė nepažįstamą moterį. Jis naktį atvažiavo su moterimi, bet kai atvažiavo aš nemačiau. Tą naktį viešbučio lauko durys buvo neužrakintos, nors šiaip jos yra visada rakinamos. Paprastai jas rakina tie, kas gyvena viešbuty. Kai ji atėjo į viešbutį, pamatė sumuštus vyrus. Lauko durų spyna nebuvo išlaužta. I. G. buvo sumuštas, buvo visas kraujuotas, jam buvo sumuštos akys, lūpa. Moteris, buvusi su juo, nebuvo sumušta. I. G. sakė, kad į jo kambarį buvo įėję trise, bet vienas išėjo, kiti du pasilikę ji mušė, spardė, liepė pasakyti, kur yra pinigai, kalbėjo rusiškai Kiek ji žino, kad beveik visi namo nuomininkai žinojo, kad I. G. turėjo daug pinigų. I. G. sakė, kad užpuolikai paėmė visus jo pinigus, kuriuos laikė po lovą. I. G. buvo neblaivus, bet aplinkoje orientavosi. Kiti nuomininkai užpuolikų veidų nematė, bet minėjo, kad tai buvo jauni vaikinai. Jai papasakojo, kad vaikinai buvo juodai apsirengę, vienas aukštas, du - vidutinio ūgio. Ji nežino, kuo buvo uždengti užpuolikų veidai, bet jai tik sakė, kad buvo užsidėję kaukęs. Patikslina, kad kai pro langą matė bėgančius vaikinus, tai pirmas bėgantis buvo atsisukęs ir ji matė, kad jo veidas nebuvo uždengtas, o kitų dviejų veidų nematė. Ji tada pagalvojo, kad pirmasis vaikinas bėgo nuo tų dviejų. Vaikinus stebėjo apie 3 minutes. Tie vaikini nieko neturėjo rankose. Teismui pagarsinu liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 57), liudytoja patikslino, kad apklausos protokole paminėtą Vilniaus gatvę ji įvardino autostrada, Dalios namas – tai yra jos namas, o motelis, yra nuomojamas jos namas. Minėti vaikinai bėgo (duomenys neskelbtini) g. link garažų, jie bėgo per kanalizacijos šulinius ir liko pėdsakai. Jos regėjimas geras, ji yra toliaregė.

Liudytojas L. M. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o sklypas esantis (duomenys neskelbtini), yra šalia jo. Pamena, kad galimai 2010-12-25, apie 19-20 val., per sklypą adresu (duomenys neskelbtini) A, iš D. V. namo atėjo žmogus ir paprašė iškviesti taksi. Jis sakė, kad važiuos į miestą. Jis jam iškvietė taksi ir tas žmogus grįžo atgal. Po įvykio jis bendravo su kaimyne, kuri jam papasakojo apie plėšimą.

Liudytojas A. K. teisme parodė, parodė, kad įvykio neatsimena, savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatsimena. Daug metų piktnaudžiauja alkoholiu. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 149 – 151), liudytojas parodė, kad jei taip surašyta protokole, reiškia jis taip ir pasakojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Liudytoja D. U. – L. teisme parodė, kad prieš maždaug 5-6 metus ji, T. U., E., N., R. J., V. O., bare „Lituanian bar“ šventė antrą Kalėdų dieną. Tenai ji atvažiavo su T. U.. Prie klubo mūsų laukė kompanija minėti asmenis. Tai galėjo būti maždaug 23 val. Klube dirbo pažįstamas apsauginis A. B., kuris juos įleido, buvo rezervuotas staliukas, prie kurio sėdėjo: ji, T., E., N., V., R.. Jie visi linksminosi tame klube. Tą naktį iš jų kompanijos niekas nebuvo išvykęs iš klubo. M. E. buvo su savo nauja drauge N., klube jie visi buvo kartu. Klubui užsidarant T. pasiūlė nuvažiuoti toliau švęsti į sodybą, todėl į sodybą išvažiavome dvi poros – ji su T. ir E. su N.. Kiti išėjo kitur švęsti. Viskas vyko ryte, maždaug apie 7 val., jie iš klubo išėjo paskutiniai. Juos išprašė iš klubo, nes baigėsi darbo laikas. Klube A. Ž. buvo priėjęs prie jų staliuko, bet vėliau ji nematė A. Ž., nepamena nuo kelintos valandos jo nematė. A. Ž. prie jų staliuko buvo priėjęs vienas, pabuvo gal 15 – 20 min. Ji nematė, ką veikė A. Ž. iki priėjimo prie jų staliuko, ir su kuo bendravo. Ji nepažįsta S. J., nėra apie tokį girdėjusi. Klube minėti su ja buvę asmenis visada buvo jos akivaizdoje, vaikinai nepalikdavo merginų vienų.

Liudytojas M. K. (M. K.) teisme parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Jam yra tekę švęsti Kalėdas bare „Lituanian bar“ su kaltinamaisiais, neatsimena datos, neatsimena kokiais metais. Tuo metu bare buvo E. su panele N., (duomenys neskelbtini), D., T. U., V., A. Ž.. Daugiau pažįstamų asmenų neatsimena. Tą dieną E. supažindino juos su savo nauja panele N.. V. pavardės nežino, nežino, ar gali būti jo pavardė O.. Jis į klubą atvyko šiek tiek vėliau, nei visa kompanija. Jam buvo žinoma, kad buvo rezervuotas stalas. Jis buvo klube iki pat jo uždarymo, iki pat ryto, maždaug iki 7-8 val. Vėliau su kompanija nevyko, o važiavo namo. Per visą buvimą klube, per visą naktį, jis visą laiką buvo tame klube. Iš jų kompanijos tą vakarą niekas nebuvo išvykęs ir vėl grįžęs. Visą laiką buvome visi kartu. A. Ž. į klubą atvyko vėliau nei jis, maždaug po 1 – 2 val. po jo atvykimo. Nežino, ar A. Ž. klube buvo iki pabaigos. Matė vieną momentą, kai A. Ž. kažkur išėjo iš klubo ir maždaug po valandos grįžo atgal į klubą. A. Ž. pasiėmė striukę, rūkyti eidavo be striukių, todėl jis ir pamanė, kad A. Ž. išėjo iš klubo. Jie rūkydavo prie įėjimo, lauke. Neklausė A. Ž., kur eina, tik šis pasakė, kad grįš. Jis neatsimena, kiek maždaug buvo valandų, kai A. Ž. išėjo iš klubo po atvykimo praėjus maždaug 1 –3 valandoms. A. Ž. išėjo vienas. Jis pažįsta S. J. tik iš matymo, yra matęs jį gal vieną kartą. Tą vakarą S. J. klube nematė, gali teigti, kad pastarojo nebuvo klube. Jeigu S. J. būtų buvęs jų kompanijoje, jis jį atsimintų. Tuo metu, kai jis matė, kaip A. Ž. išėjo iš klubo, jis lauke rūkė vienas. Jis nematė, kada A. Ž. grįžo. Tada jie buvo klube, o A. Ž. buvo kartu su jais kompanijoje, prie stalo.

Liudytojas A. B. pažįsta E. J., R. J., yra matęs A. Ž.. 2010 m. dirbo klube „Lithuanian Wild“ apsaugos darbuotuoju. 2010 metai buvo jo paskutiniai šioje darbovietėje. Klubas veikė kiekvieną dieną, taip pat ir Kalėdų dienomis. Jis dirbo ir antrą Kalėdų dieną. Kalėdų antrą dieną jam paskambino E. ir paklausė, ar būtų galima atvykti į klubą ir rezervuoti staliuką. E. su žmona ar panele, vardu N., R. J. ir T. su D. atvyko apie 11 ar 12 valandą vakaro. Jis juos asmeniškai įleido. Visi jie atitiko aprangos reikalavimus, t.y. vilkėjo šventinius rūbus. Įėjimas į klubą buvo mokamas. Klube buvo nustatyta tokia tvarka, kad jeigu asmuo išvyksta iš klubo su viršutiniais drabužiais, toks asmuo jau neįleidžiamas į klubą arba vėl turi susimokėti už įėjimą. Į patį klubą eiti su viršutiniais rūbais yra draudžiama, rūbai paliekami rūbinėje, prie įėjimo. Minėtu laiku klube jis dirbo su dar vienu apsaugini, su kuriuo keisdavosi kas valandą: vienas stovėjo prie įėjimo, o kitas buvo salėje. Jo įleisti žmonės: E. su žmona ar panele, R. J. ir T. su D. E. su žmona nebuvo išėję iš klubo. Jie buvo iki ryto ir reikėjo prašyti apie 7.00 val. ryto , kad jie išeitų, nes klubas dirba iki 6.00 val. Minėtą dieną savo darbo metu jis visą laiką matė šiuos asmenis, su jais bendravo. Klubo lankytojai rūkydavo prie pat įėjimo durų, tačiau be viršutinių rūbų. Tą Kalėdų vakarą buvo apie 100. Tai buvo nedidelis klubas, nebuvo jokių užkampių, todėl visą laiką jis juos matė. Klubo salė buvo antrame aukšte, viena patalpa, kurios vienoje pusėje - baras, per vidury vieta, skirta šokėjoms, taigi tai matoma zona, kitoje pusėje - staliukai ir dideli „boksai“. Viename iš tų „boksų“ sėdėjo jo paminėti asmenys, kurie visą laiką sėdėjo, šoko, žiūrėjo programą. Būdamas salėje, jis visą laiką matė visą aplinką, tame tarpe ir šiuos asmenis. Taip pat iš viršaus galėjo matyti ir įėjimą. Jis A. Ž. į klubą neįleidinėjo, bet jis buvo klube. E., R. ir T. visą laiką buvo klube, o A. Ž. galimai buvo išėjęs iš klubo kokiai valandai. Tuos žmones, kuriuos jis asmeniškai įleido pažįsta labai gerai, jie kaip draugai, o su A. Ž. jokių artimų santykių nebuvo. Tą dieną savo darbo metu jis visą laiką stebėjo E. ir R. kompaniją, nes tai buvo jo pažįstami ir jis juos įleido, todėl jautėsi atsakingas už jų elgesį, nes jie buvo į save atkreipiantys dėmesį žmonės, linksmi, buvo didelė jų kompanija. Taip liepė klubo šeimininkas. Visą ta laiką jis buvo budrus ir stebėjo aplinką, ypatingai E. ir R. kompaniją. Man reikėdavo būti budriam, įdėmiam ir visą laiką stebėti aplinką. Jis įsiminė šią dieną, nes tai buvo vienintelis šios kompanijos Kalėdų šventimas šiame klube ir tai buvo paskutiniai metai, kai dirbo šiame klube (dirbo iki 2011 m. sausio mėn.). Jis asmeniškai nebuvo nei įleidęs, nei išleidęs iš klubo A. Ž..

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad 201-12-25, nuo 17.00 val. iki kitos dienos pietų, šventė Kalėdas su S. J. ir jo šeima, aplankė S. J. sūnų, kuris yra jo krikštasūnis. Kalėdas dar šventė S. J. brolis, mama, sesuo, žmona ir jo vaikas. Šias Kalėdas įsiminė todėl, nes buvo paskutinės Lietuvoje prieš išvykstant jam 2010-12-27 į užsienį. Jo svečiavimosi metu S. J. iš namų niekur nebuvo išėjęs. Jis nuėjo miegoti apie 1 – 2 val. nakties. Kiek jam yra žinoma S. J. sesuo ar brolis gali telefone turėti šių Kalėdų nuotraukas. Jis pats šventės dalyvių nefotografavo.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad prisimena, kad kaip pareigūnas buvo nuvykęs į įvykio vietą dėl plėšimo, įvykio, tyrimo aplinkybių, įvykio vietoje buvusių bei apklaustų asmenų neatsimena. Šiame bylos tyrime jis buvo apklausęs liudytoją M. Ž., bet šios apklausos taip pat neatsimena. Teismui pagarsinus M. Ž. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (t. 1, b.l. 128-129), liudytojas M. S. parodė, kad šio protokolo pagarsinimas vis tiek nepadėjo atsiminti jo apklausiamo žmogaus. (duomenys neskelbtini) nebuvo aptarnaujama teritorija, į įvykio vietą jis buvo išvykęs tik padėti Vilniaus m. antram policijos komisariatui, pamena tik namo įėjimą, nes pirmame aukšte apklausinėjo žmogų. Daugiau negu yra pateikta apklausoje jis negali nieko paaiškinti. Paprastai jo apklausos metodika pasireiškia tuo, kad iš pradžių detaliai apklausia asmenį, paskui sudėlioja Mano apklausos metodika yra detaliai apklausti, tai yra apklausti ir tada sudėlioti sakinius. Apklausa vyksta klausimo atsakymo būdu. Jis nežino, ar apklausos metu M. Ž. buvo blaivus ar neblaivus. Paprastai jis ,apklausdamas asmenį, žiūri, kad tas asmuo būtų adekvatus ir suprastų savo žodžių esmę. Jei M. Ž. buvo apklaustas, reiškia tuo metu jis buvo sąmoningas ir suvokė savo žodžius.

Liudytojo D. R. teisme parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, prieš maždaug 8 metus, galimai 2010 m. gruodžio mėn. pardavė nepažįstamas vyrui savo automobilį BMW 7 klasės, numerio, už kiek pardavė neatsimena, neprisimena, ar jį pirko kuris nors iš kaltinamųjų, pirkimas buvo įformintas „Regitroje“. Teismui pagarsinus liudytojo D. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 195), liudytojas D. R. patvirtino juos.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. R. parodė, kad maždaug prieš 3 metus iki 2010 m. pabaigos naudojosi automobiliu „BMW 740“ juodos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodį, tikrai buvo žiema ir prieš pat Naujuosius metus, jam atvažiavus savo automobiliu, prie jo priėjo jaunas vaikinas, maždaug jo metų ir paklausė, ar neparduodamas automobilis. Vaikinas jam pasiūlė gerą kainą – 11000 litų ir pasakė, kad sutikus vaikinas pirks iš karto. Jis sutiko ir pardavė vaikinui automobilį. Kitą dieną jis, vaikinas ir pastarojo mergina nuvyko į „Regitrą“ ir perregistravo automobilį. Už automobilį jam mokėjo vaikinas, tačiau jei neklysta registravo automobilį merginos vardu. Nei vaikino, nei merginos vardų ar kitų duomenų neprisimena. Vaikinas jam sumokėjo visą pinigų sumą, bet ar tik eurais, ar dalį sumokėjo litais neprisimena, tačiau ne vien litais tai tikrai. Jis tuo metu turėjo vaikino telefono numerį, bet jau praėjo daug metų ir numerio neturi. Vaikinas, kuriam pardavė automobilį, buvo sportiško kūno sudėjimo, trumpai kirptas, veido apibūdint negali. Nemano, kad atpažintų, bet gali pabandyti, gal prisimins. Merginos apibūdint negali, nes matė ją tik vieną kartą ir neilgai. (t. 1, b. l. 195).

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai dėl užsieniečio plėšimo yra neteisingi. Jam taip pasirodė ir jis dėl to klydo, kad Ž. jam pasakojo apie plėšimus. Jis neatsimena, ką jam sakė Ž.. Teismui pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas A. B. nepatvirtino šių savo parodymų ir teismui parodė, kad tos apklausos metu buvau sutrikęs psichologiškai ir apie tą įvykį kalbėjo tyrėja. Jis girdėjo, kaip pareigūnai – tyrėjai tarpusavyje kalbėjo apie tą bylą. Jam Ž. kažką pasakojo, bet ne apie tą įvykį, jis suklydo. Apie kokį įvykį Ž. kalbėjo, jis negali pasakyti. Kai jis buvo apklaustas liudytoju šioje byloje, jis buvo suimtas kitoje byloje dėl narkotikų. Buvo sulaikytas nuo 2012 m. liepos 15 ir iki kada, nepamena. Suimtas buvo beveik metus. Parodymus tyrėjai davė laisva valia. Tada buvo psichologiškai sutrikęs. Apie tą įvykį tarpusavy kalbėjo tyrėjai, tame tarpe ir apie pagrobtus 20 000 eurų, kai jį vežiojo į apklausas. Jisa nežino, kaip jis tapo šioje byloje liudytoju. Jo tyrėjai klausinėjo, ar jis ką nors žino apie šios bylos kaltinamuosius. Narkotikų byloje jam buvo pasiūlyta, kad jei duos parodymus apie kitus asmenis bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad jam bendraujant su „grigiškiečiais“ ( sužinojo, kad dar iki to, kai jie susipažino, pastarieji dalyvavo apiplėšiant užsienietį, kuris atvyko pirkti automobilio pas A. Ž. giminaitį. Apie tai jam minėjo pats A. Ž.. Šis sakė, kad jie tai padarė per kelias valandas, o sugalvojo jis tai būdamas naktiniame klube. Kiek pamena dalyvavo plėšime pats A. Ž., E. J. ir dar kažkas, bet nenurodė kas. Kiek pinigų jie pavogė tiksliai nežino, bet rodos apie 20 000 eurų. Kaip po to užsiminė A. Ž., kad automobiliai pirkti už tuos pinigus. Šio plėšimo smulkmenų, kaip viskas vyko, A. Ž. jam nepasakojo. (t. 1, b. l. 203).

Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole yra nurodyta, kad namo antrajame aukšte matomi kraujo pėdsakai. Koridoriuje ant plytelių matomi trys kraujo lašai. Prie laiptų, dešinėje pusėje, sniege matomo kraujuoti avalynės pėdsakai, kurie veda link namo dešinės pusės. Vizualiai apžiūrėjus durų spynas, sugadinimų ar pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 33-38).

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4847/10(01) nurodyta, kad I. G. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai ir odinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės ausies obuolio junginėje, poodinė kraujosruva ir muštinė-plėštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiame žande, krūtinės ląstos kairės pusės 8-o šonkaulio lūžis, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairio klubo srityje. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės 8-o šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Sužalojimus vertinant atskirai, kairės krūtinės ląstos pusės 8-o šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji aukščiau nurodyti kūno sužalojimai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3 Sužalojimai pavojaus gyvybei nekėlė. 4. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-12-26). Pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. 5. I. G. nustatyti sužalojimai padaryti 9-iais trauminiais poveikiais. 6. Atsižvelgiant į I. G. sužalojimų pobūdį, kiekį, skirtingą jų lokalizaciją kūno paviršiuje, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti sunku. Sužalojimai nėra būdingi savižalojimuisi. 7. Atsakyti ar sužalojimai padaryti vienu ar keliais bukais daiktais nėra galimybės, nes konkretus traumavusio daikto (daiktų) kontaktavęs paviršius liko neužsifiksavęs. (t. 1, b. l. 84-86)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1808/13(01), konstatuota, kad 2010-12-27 S. Č. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies voke, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje ir kairio X šonkaulio lūžį, kurie dėl šonkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tai, kad 2010-12-26, apie 5.00 val., kaltinime nurodytoje vietoje, įvyko apiplėšimas, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti I. G. ir S. Č., o L. Ž. ir N. M. sukeltas fizinis skausmas bei pagrobti nukentėjusiajam I. G. priklausantys 21 000 eurai bei nukentėjusiųjų S. Č., N. M. ir L. Ž. mobilaus ryšio telefonai, patvirtina aukščiau paminėti pastarųjų parodymai, liudytojų V. N., S. S., V. S., D. V., M. Ž., L. M. parodymai, duomenis, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, Vilniaus teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – VTMT prie LR TM) Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. G 4847/10(01) ir Nr. 1808/13(01).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka) nukentėjusysis I. G. patvirtino, kad buvo užpultas 2010-12-26 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomojamajame kambaryje ir buvo sumuštas bei buvo iš jo pagrobti pinigai, skirti automobilio pirkimui, kad mušamas buvo daiktu, panašiu į pistoletą, kad buvo praradęs sąmonę, ir kad veido žmogaus, kuris smūgiavo, nematė, nes kažką pastarasis buvo užsidėjęs ant veido. Nukentėjusioji L. Ž. patvirtino, kad minėtu laiku ir vietoje į I. G. kambarį, kuriame buvo ir ji, įbėgo trys vaikinai, kurie buvo su juodomis vienspalvėmis kaukėmis ant galvos, iš kurių vienas grasino jai pistoletu, kiti mušė I. G. ir reikalavo pinigų, I. G. praradus sąmonę, du vyrai išėjo iš kambario, o ji, bijodama susidorojimo, kambaryje likusiam ginkluotam vaikinui parodė kur guli I. G. pinigai, kad tas vaikinas paėmė pinigus ir pasišalino. Nukentėjusieji S. Č. ir N. M., kurie inkriminuojamu laikotarpiu nuomojosi kitą kambarį tame pačiame name, taip pat patvirtino, kad minėtu laikotarpiu į jų kambarį įsibrovė du vyriškiai, iš kurių vienas spardė S. Č., taip sulaužydamas jam šonkaulį ir prakirsdamas antakį, o kitas puolė kambaryje miegojusį N. M., ir, kad abu vyriškiai pasišalino kai trečiasis prabėgdamas pro kambarį pasakė, kad „viskas bėgam“. Liudytojai V. N., S. ir V. S. taip pat teisme patvirtino, kad girdėjo prie jų kambario, bendradarbių kambaryje garsus, panašius į grumtynes, kad kažkas bėgo laiptais, o paskui, išėję iš kambario pamatė sužalotus I. G. ir S. Č., kurie papasakojo, kad buvo užpulti, pagrobti I. G. pinigai bei telefonai.

Kad šio apiplėšimo metu buvo nesunkiai sužaloti I. G. ir S. Č., patvirtina VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 4847/10(01), kurioje konstatuota, kad galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-12-26) I. G. 9 trauminiais poveikiais buvo padaryti kūno sužalojimai veide ir klube, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir nosies kaulų ir krūtinės ląstos šonkaulio lūžiai, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1808/13(01), kurioje konstatuota, kad 2010-12-27 S. Č. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies voke, kraujosruva krūtinės kairėje pusėje ir kairio X šonkaulio lūžis, kurie dėl šonkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenis - kad namo antrajame aukšte matomi kraujo pėdsakai; koridoriuje, ant plytelių matomi trys kraujo lašai ir prie laiptų, dešinėje pusėje, sniege matomo kraujuoti avalynės pėdsakai, kurie veda link namo dešinės pusės,- taip pat patvirtina įvykio faktą. Tai, kad nukentėjusysis I. G. su savimi turėjo didelę sumą pinigų, įrodo jo paties parodymai, kad į Lietuvą buvo atsivežęs automobilio pirkimui 21 000 eurų, 950 Rusijos rublių, 400 eurų sumai kelioninius čekius, kurie iš jo buvo pagrobti, nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, kad ji matė pas užsienietį piniginėje, kurią užpuolikai pasiėmė, įvairių valiutų dideles sumas, liudytojo M. Ž. parodymai, kad I. G. ketino Lietuvoje pirkti automobilį, kainuojantį apie 21 000 eurų, su savimi turėjo 22 000 – 23 000 eurų, nukentėjusiojo S. Č. bei liudytojų S. S., V. N. parodymai, kad girdėjo kaip sumuštas užsienio pilietis minėjo, kad iš jo pavogė pinigus.

Teismui nekilo abejonių, kad šiame plėšime dalyvavo A. Ž.. Tai patvirtina jo paties parodymai, kurie sutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis, tokiomis kaip pats plėšimo faktas, jo vieta, laikas, plėšimo metu padaryti sužalojimai, pagrobta pinigų suma. Taip pat netiesiogiai patvirtina ir liudytojo M. Ž. parodymai, kad tuo metu, kai pas jį viešėjo I. G., į svečius buvo užsukęs giminaitis A. Ž., kuris nuvežė I. G. į viešbutį ir, kuris sužinojo, kad I. G. prekiauja automobiliais, kad atvyko į Lietuvą pirkti automobilį. Nenustatyta, kad A. Ž. save apkalbėtų. Taigi įvertinus visus teisme ištirtus įrodymus jų leistinumo, liečiamumo ir patikimumo aspektu, pripažintina įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, kad A. Ž. padarė šį jam inkriminuojamą plėšimą. Pagal teismų praktiką, plėšimo sudėtis apima nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl veikos kvalifikavimas ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, todėl pašalintinas ir A. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes jo metu buvo pagrobtas didelės vertės turtas (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant. Pagal bylos aplinkybes A. Ž., kartu su kitais nenustatytais asmenimis nebuvo įsibrovęs į kambarį, kuriame buvo apsistojęs nukentėjęs I. G., pasiliko už durų, kai tuo tarpu kiti nenustatyti asmenis pareikalavo iš I. G. atiduoti pinigus, o šiam atsisakius, sumušė I. G. bei sukėlė fizinį skausmą L. Ž. bei pagrobė L. Ž. priklausantį turtą, po ko, įsibrovė į S. Č. ir N. M. kambarį, kur panaudojo fizinį smurtą S. Č. ir N. M. atžvilgiu bei pagrobė S. Č. priklausantį turtą, o po to, sugrįžo į I. G. kambarį, surado ir pagrobė šio didelės vertės turtą. Pagal bylos duomenis, A. Ž. tuo metu buvo šalia, kartu su nenustatytais asmenimis pasišalino iš įvykio vietos, galimai, pasak jį, galėjo panaudoti fizinį smurtą kažkurio viešbučio gyventojo atžvilgiu. Be to jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius. Tai leidžia tvirtinti, kad jis suvokė, jog jo ir kitų nenustatytų asmenų bendromis pastangomis, įskaitant ir jo paties buvimą aptartomis aplinkybėmis įvykio vietoje, buvo palaužiamas nukentėjusiųjų priešinimasis, siekiant užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, taigi suvokė, kad buvo bendrininkas vykdant plėšimą, ir tam neprieštaravo.

Kaltinamieji S. J., R. J. ir E. J. taip pat buvo kaltinami kartu su A. Ž. įvykdę šį plėšimą, o būtent, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti iš Rusijos piliečio, atvykusio pirkti automobilį, didelės vertės svetimą turtą, 2010-12-26, apie 5.00 val., neteisėtai įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame apsistojo I. G.. Nustatę kambarį, kuriame nakvojo I. G., po ko A. Ž. pasišalinus iš nusikaltimo vietos - išėjus į lauką, S. J., E. J. ir R. J., įsibrovę į kambarį pareikalavo iš pastarojo atiduoti turimus grynuosius pinigus. I. G. atsisakius atiduoti pinigus, panaudojo fizinį smurtą, tai yra suduodant I. G. rankomis, kojomis ir daiktu, panašiu į pistoletą ne mažiau 9 smūgių į įvairias kūno vietas padarė I. G. poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus ir odines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose su kraujosruva kairės akies obuolio junginyje, poodinę kraujosruvą ir muštinę – plėštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiame žande, krūtinės ląstos kairės pusės 8-o šonkaulio lūžį, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairio klubo srityje, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant pagrobti didelės vertės svetimą turtą, S. J., E. J. ir R. J. priėjus prie L. Ž., kuri buvo kambaryje su I. G., pastūmė pastarąją, tuo nukentėjusiajai L. Ž. sukėlė fizinį skausmą bei pagrobė iš jos rankinuko mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su Sim kortele, kurio vertė apie 300 litų.

Tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant užvaldyti I. G. didelės vertės svetimą turtą, neradę pas I. G. pinigų, įsibrovė į minėto namo gretimą kambarį, kuriame nakvojo S. Č. ir N. M., bei panaudojant fizinį smurtą – suduodant S. Č. rankomis, kojomis ir daiktu panašiu į pistoletą ne mažiau 2 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė S. Č. veido sumušimą, pasireiškusi kraujosruvomis kairės akies vokuose, muštinę žaizda kairės akies voke, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje, ir kairio X šonkaulio lūžį, kurie dėl šonkaulio lūžio vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o N. M. sudavė koja į krūtinės sritį, tuo nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą, ko pasėkoje iš S. Č. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens 65“ su Sim kortele, kurio vertė 594 lt, o iš N. M. pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su Sim kortele, kurio vertė apie 500 lt.

Tą pačią dieną, toje pačioje vietoje, tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant užvaldyti I. G. didelės vertės svetimą turtą, pastarojo kambaryje radus 21 000 eurų grynųjų pinigų ( apie 72450 litų), pagrobė nukentėjusiajam I. G. priklausantį didelės vertės svetimą turtą ir pasišalino iš nusikaltimo vietos. Po ko užvaldytą I. G. didelės vertės svetimą turtą - 21 000 eurų grynųjų pinigų ( apie 72450 litų) automobilyje šalia namo Nr. 9, esančio (duomenys neskelbtini), jis – S. J. kartu su bendrininkais A. Ž., E. J. ir R. J. pasidalino lygiomis dalimis po apie 5000 eurų, t.y. jie buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Vienintelis duomenų šaltinis teigiantis, kad šį nusikaltimą įvykdė kaltinamieji A. Ž., E. J., R. J. ir S. J., yra paties kaltinamojo A. Ž. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamasis A. Ž. viso proceso metu teigė, kad 2010-12-26 su draugais buvo naktiniame klube „Lithuanian Wild”, kur apie 4.00 val. pasakė draugams E. J., R. J. ir S. J. apie į Lietuvą atvažiavusį rusą, apsistojusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris su savimi turėjo daug pinigų, nes ketino pirkti automobilį ir, kad vaikinai sutiko važiuoti ir apie 5.00 val. jie niekam nieko nepasakę išvažiavo E. J. automobiliu į (duomenys neskelbtini). Pasak A. Ž., mašinoje jis davė draugams šalikus veidams paslėpti; kai priėjo prie namo, pamatė viename lange degančią šviesą, užėjo visi į vidų, pakilo į antrą aukštą ir pastukseno į duris to kambario, kur degė šviesa; atidarius duris jis pasišalino, nes bijojo būti atpažintas; po kurio laiko R. J., E. J. ir S. J. išėjo ir pasakė, kad yra pinigai ir jie nubėgo į mašiną. Kaip paaiškino A. Ž., automobilyje suskaičiavo pinigus, buvo lygiai 20 000 eurų, kuriuos jie pasidalino lygiai po 5000 eurų. Po šio plėšimo jie atvažiavo į klubą ir toliau linksminosi. Pakeliui sužinojo, kad minėtas rusas buvo sumuštas, nes neparodė kur pinigai.

Kaltinamieji S. J., R. J. ir E. J. neigė dalyvavę darant šį jiems inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamieji R. J. ir E. J. viso proceso metu teigė, kad apie šio nusikaltimo aplinkybes jiems nieko nėra žinoma; kad jiems inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo laiku jie kartu su N. J., draugais D. ir T. U., M. K. bei V. O. šventė antrąją Kalėdų dieną naktiniame klube „Lithuanian Wild”; kad kartu su nurodytais asmenimis šiame klube buvo maždaug nuo vidurnakčio iki 7 val. ryto, kuomet juos iš klubo išprašė jų pažįstamas apsauginis A. B.; per visą naktį iš klubo nebuvo niekur išvykę. Be to kaltinamasis E. J. paaiškino, kad jam inkriminuojamu laikotarpiu jokios transporto priemonės neturėjo ir jokia transporto priemone nesinaudojo; kaltinamojo S. J. nepažinojo. Šiuos R. J. ir E. J. parodymus iš esmės patvirtino liudytojai N. J., D. L. (buvusi U.), M. K. ir A. B.. Liudytojos N. J. ir D. L. patvirtino, kad inkriminuojamu laikotarpiu laiką leidusios su R. J. ir E. J. naktiniame klube „Lithuanian Wild”, visi visą laiką buvo vienas kito akivaizdoje, niekas iš jų kompanijos klubo nebuvo palikęs. Visi šie liudytojai vienodai nurodė, jog Kalėdų šventimą klube jie atsimena todėl, kad tai buvo vienintelis kartas, kai šventė Kalėdas šiame klube, o N. J. parodė, kad šis šventimas jai buvo įsimintinas todėl, kad tai buvo pirmos Kalėdos su būsimu sutuoktiniu E., kuris šios šventės metu pirmą kartą ją pristatė savo draugams. Liudytojas A. B., inkriminuojamu laikotarpiu klube dirbęs apsauginiu, taip pat patvirtino, kad tą naktį stebėjo klubo lankytojus, o ypatingai E. J. ir R. J. kompaniją bei pats ją asmeniškai išprašė iš klubo apie 7.00 val. ryto, pasibaigus klubo darbo laikui ir, kad niekas iš tos kompanijos iš klubo nebuvo išėję iki pat ryto, tik negali pasakyti apie A. Ž., kadangi pats asmeniškai nebuvo įleidęs A. Ž. į klubą. Šio liudytojo teigimu, galimai A. Ž. galėjo kuriam laikui išeiti iš klubo. Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir objektyvumu – visi jie buvo apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir jų parodymai neprieštarauja tarpusavyje. Kaip matyti, nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nepatvirtino, kad minėtame bare inkriminuojamu laikotarpiu kartu antrąją Kalėdų dieną šventė ir S. J.. Pats kaltinamasis S. J. nuosekliai viso proceso metu teigė, kad 2010-12-26 vakarą praleido su šeima švęsdamas Kalėdas ir apie plėšimą nieko nežinojo. Teismui pateikė šio šventimo nuotraukas. Tai patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas D. M.. Be to pats kaltinamasis A. Ž. teisme suabejojo dėl S. J. dalyvavimo plėšime, teigdamas, kad neatsimena, ar S. J. buvo bare ir dalyvavo plėšime. Tokia aplinkybė nebuvo paneigta jokiais bylos duomenimis nei ikiteisminio tyrimo, nei šios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

Kaip matyti šie kaltinamųjų S. J., R. J. ir E. J. parodymai neprieštarauja tarpusavy bei juos patvirtina kiti aukščiau paminėtų liudytojų parodymai, kurių objektyvumu ir teisingumu teismas neabejoja. Tokiu būdu visų šių asmenų parodymai, kurie tiesiogiai ir betarpiškai buvo ištirti teisme, objektyviai patvirtina E. J., R. J. ir S. J. alibi jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ir kartu neabejotinai paneigia A. Ž. parodymus, kad šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis įvykdė kartu su E. J., R. J. ir S. J.. Tuo tarpu nukentėjusiųjų parodymai patvirtina tik patį plėšimo faktą, bet neįrodo, kad šį plėšimą įvykdė būtent E. J., R. J. ir S. J.. Teismas abejoja kaltinamojo A. Ž. duotų parodymų dėl E. J., R. J. ir S. J. dalyvavimo plėšime objektyvumu ir teisingumu dar ir dėl šių jo parodymų prieštaravimų su kitų asmenų parodymais. Kaip antai liudytoja D. V. parodė, kad matė per kelią bėgančius 3 vaikinus, nukentėjusieji I. G., S. Č., N. M. ir L. Ž., liudytojas S. S. parodė, kad užpuolime dalyvavo 2-3 žmonės, priešingai nei teigė A. Ž., kad jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė keturiese. Be to A. Ž. teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, kad jis iš savo namų buvo paėmęs tris šalikus, kurie buvo margi: geltonos ir raudonos spalvos, kai tuo tarpu nukentėjusieji S. Č., N. M. L. Ž. ir liudytojai D. V., V. N. teismui tvirtino, kad matė užpuolikus su juodos spalvos kaukėmis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nei vienas iš teisme apklaustų asmenų nepatvirtino ir byloje nei ikiteisminio tyrimo metu nei nagrinėjant bylą teisme nėra surinkta ir tokios A. Ž. nurodytos aplinkybės, kad E. J. inkriminuojamų įvykių metu turėjo automobilį AUDI A8, kad jis tokiu automobiliu buvo atvykęs į naktinį klubą „Lithuanian Wild”, iš kur vėliau tokiu automobiliu kaltinamieji neva vyko į nusikaltimo vietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenis apie kaltinamųjų naudojamų mobilaus ryšio telefonų jungimąsį prie judriojo ryšio stočių jiems inkriminuojamo nusikaltimo metu nepatvirtina, kad jų naudojami mobilaus ryšio telefonai būtų prisijungę prie įvykio vietą apimančių ar netoli jos judriojo ryšio stočių. Taip pat teismas pripažįsta, kad nėra užfiksuota jokių objektyvių duomenų apie įvykdytą plėšimą kaltinamųjų slapto sekimo ir telefoninių pokalbių pasiklausymo protokole.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. B. V. R. prieš Rusiją (2008 m. liepos 24 d. sprendimas, peticijos Nr. 41461/02), EŽTT nustatė, kad daug atsakingiau turi būti vertinami kito kaltinamojo (bendrakaltinamojo) byloje parodymai, nes kaltinamojo pozicija skiriasi nuo įprasto liudytojo. Jie parodymus duoda neprisiekę, jų negalima bausti už tyčia duodamus melagingus parodymus, jokia teisinė atsakomybė jiems nekyla. Teismas nurodė, kad Konvencijos 6 straipsnio garantijos tinkamai įgyvendinamos tik tada, kai kaltinamojo prisipažinimas yra priimamas konstatuojant prisipažįstančiojo kaltę, bet ne kito asmens (turima omenyje, kad kito kaltinamojo kaltė vis tiek turi būti nustatoma remiantis visais įrodymais), taip pat ir kito kaltinamojo parodymais, bet jie turi būti vertinami ypač atsargiai (paragrafas 102). Kaltinamojo A. Ž. parodymai dėl kaltinamųjų negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais dėl bendrakaltinamųjų dalyvavimo jiems inkriminuojamame plėšime, nes kaltinamasis A. Ž. parodymus davė neturėdamas neutralaus liudytojo statuso, neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jo pateikiamos versijos dėl bendravykdytojų dalyvavimo plėšime daugiau niekas nepatvirtina, priešingai, kiti liudytojai, kurių statusas yra neutralus ar bent jau palyginti neutralesnis nei A. Ž., nurodė visiškai kitokias, teisinančias kaltinamuosius aplinkybes.

Teismas nesiremia liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jo parodymai, duoti teisme, kad tai, ką jis papasakojo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams apie jam žinomą plėšimą, jis išgirdo ne iš A. Ž., o tebuvo jo samprotavimai apie šį įvykį tos informacijos, kurią jis išgirdo iš pareigūnų, pagrindu, iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad šią informaciją jis išgirdo iš A. Ž.. Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje esančių įrodymų visete. Teismas gali grįsti savo išvadas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ar prokurorui duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus (kasacinės nutartys Nr. 2K-615/2010, 2K-113/2011). Liudytojo A. B. parodymai, duoti teisme, sutampa su paties A. Ž. parodymais, kad jis neprisimena, jog būtų kam nors pasakojęs apie šį plėšimą, todėl tokiais A. B. parodymais, duotais teisme, netikėti nėra jokio pagrindo. Tad šie ikiteisminio tyrimo metu kaltinimo šalies surinkti duomenys negali būti pripažinti kaltinamųjų kaltę patvirtinančiais parodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Taigi, vertinant vienintelį kaltinamuosius S. J., R. J. ir E. J. kaltinantį duomenų šaltinį – A. Ž. paaiškinimus – jo leistinumo, liečiamumo ir patikimumo aspektu, be to, jį vertinant ne atsietai, bet visumoje su visais kitais šios bylos duomenimis, darytina išvada, jog A. Ž. parodymai negali būti pripažinti kaltinamųjų S. J., R. J. ir E. J. kaltės įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, nes juos patikrinus teisiamajame posėdyje, jie nepasitvirtino, todėl S. J., R. J. ir E. J. išteisintini pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl inkriminuojamo turto prievartavimo

S. J., A. J., A. Ž., V. Z. ir D. A. B. buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe 2012-06-03, apie 10.20 val., prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo ir bendrininkų grupės naudai, panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, reikalavo iš M. V. perduoti turtą, o būtent: 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje, bendrininkų grupės nariams sužinojus, kad M. V. nusikalstamai veikai – narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui iš A. J. persiviliojo Z. R., 2012-06-03 A. Ž. paskambinus M. V. ir susitarus susitikti su pastaruoju prie minėto boulingo, tą pačią dieną apie 10.00 val. A. J. automobiliu „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su bendrininkais A. J., A. Ž., V. Z. ir D. A. B. atvyko į sutartą vietą, kur panaudojant prieš M. V. psichologinę prievartą, pasireiškusią tuo, kad atvyko į susitikimą prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su grupe asmenų, bei išsakė gąsdinančio pobūdžio žodžius pareikalavo iš M. V. - 3000 Lt. Po ko M. V. pasakė D. A. B. nesikišti į ne savo reikalus ir sudavė D. A. B. smūgį į veidą, ko pasėkoje D. A. B. ištraukęs iš kišenės su savimi turėtą pistoletą „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), šovė į M. V. ir pateikė į ranką, tuo padarė M. V. šautinę liestinę žaizdą kairio riešo srityje su alkūnkaulio nervo potrauminiu uždegimu, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Norėdami paslėpti nusikaltimo padarymą jis – S. J. kartu su bendrininkais A. J., A. Ž., V. Z. ir D. A. B. įsodino M. V. į A. J. automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo prie stadiono, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), D., kur nukentėjusysis sutiko su reikalavimu sumokėti 3000 lt., ir po kelių dienų neteisėtam turtiniam reikalavimui įvykdyti lygiomis dalimis - po 1500 litų susidėjo su Z. R. ir M. V. nurodymu Z. R. (duomenys neskelbtini), perdavė reikalautą 3000 lt. pinigų sumą A. J., t.y. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. Ž. dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo teismui paaiškino, kad 2012 metais santykiai su kitais kaltinamaisiais buvo geri. Jo pravardė buvo A., J.-S., J. - E., J. - J., J. - M., B.-B., Z. -V.. Pažinojo M. V. kuris gyveno (duomenys neskelbtini). 2012 m. gegužės ar birželio mėn. jis, S. J., Z., D. B., J. buvo pas J. namie, išgėrinėjo. Vyko pokalbis apie Z. R., o būtent, kad šis pardavinėjo nuo J. narkotikus, o dabar perpardavinėja nuo V.. Tai reiškia, kad J. teikė R. narkotikus ir vėliau R. pradėjo pardavinėti V. teikiamus narkotikus. Jis paskambino V. , susitarė susitikti ir pakalbėti, kodėl taip atsitiko. Toje byloje jis yra susijęs ir prisidėjo prie narkotinių medžiagų platinimo, tačiau yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su V. susitarė susitikti 10 val. prie (duomenys neskelbtini) esančio boulingo, kur jis, B., J., J. ir Z. nuvažiavo J. automobiliu Audi A4,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis turėjo ginklą, kurį nusipirko prieš metus prieš šį įvykį, ir, kurį laikė garaže. Jame buvo 2-3 šoviniai. Jie kalbėjo, kad reikia V. pagąsdinti. Kai jie važiavo pas V. , pistoletas buvo padėtas mašinoje ant grindų. Kiti asmenys pistoletą matė. B. sakė, kad jei reikės, jis (B.) galės pagąsdinti, todėl jis šiam perdavė ginklą. Z. irgi turėjo ginklą V. . Jie konkrečiai nesitarė, kokiu būdu jie gąsdins V.. Jis nepamena, ar V. kam nors buvo skolingas. Jis ir J. kalbėjosi su V. ir įsikišo B., V. trenkė B., tada B. iššovė V. į ranką. Tada jie pamatė, kad žmonės žiūri per balkonus ir nusprendė važiuoti į kitą vietą (duomenys neskelbtini), prie stadiono. Jis nuvažiavo į kitą vietą, pamatė, kad atvažiuoja policija. B. bandė išmesti ginklą, bet pareigūnai pastebėjo, sulaikė ir išvežė į PK. Teismui pagarsinus A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5 , b.l. 22), A. Ž. patikslino, kad jis, B., J., J., Z. tarėsi, kad pasakys, kad V. jiems yra skolingas, nes perėmė žmogų, kuris prekiavo narkotikais ir, kuris V. nešdavo pinigus. Apie konkrečią skolos sumą nebuvo kalbama. Jiems V. buvo skolingas 3500 lt. Jis nepamena, ar važiuojant jie aptarinėjo šią sumą. Prie boulingo jų laukė V. ir jo draugas, kuris sėdėjo automobilyje. Jie su V. kalbėjo dėl pinigų, kuriuos jis gavo perėmus jų žmogų. V. su jais kalbėjo pakeltu tonu, ką V. konkrečiai sakė, jis neatsimena. Kai V. kalbėjo su J., jis stovėjo šalia, B. su Z. stovėjo apie 3 - 5 m. nuo jų, galimai girdėjo jų pokalbį. Vėliau B. įsikišo į jį pokalbį. Tuo metu B. turėjo pistoletą, kurį laikė kišenėje. V. jo nematė. V. B. pasakė, kad tai ne pastarojo reikalas ir trenkė B.. Tada B. išsitraukė pistoletą ir specialiai nesitaikydamas šovė V. į ranką. Po to jie pastebėjo, kad juos stebi pro balkonus, todėl jie išvažiavo prie stadiono. V. irgi važiavo. Jo rankoje buvo žaizda. Prie stadiono jie vėl pradėjo aiškintis, tačiau greitai atvažiavo policija. Dėl jų reikalaujamų 3500 lt, V. sakė, kad Z. perduos 2 savaičių bėgyje. Jie buvo visi sulaikyti. V. iškvietė greitąją. V. sakė, kad šiaip susižeidė. Jam atrodo, kad Z. savo turėtą pistoletą spėjo išmesti, jis nebuvo rastas, o B. metė pistoletą į krūmus, bet policija pastebėjo ir rado pistoletą. Kiek jis žino po sulaikymo Z. pasiėmė savo pistoletą. Kiek jam yra žinoma, minėti pinigai buvo perduoti, kas jam tai sakė, jis neatsimena. Jis iš tų pinigų gavo dalį. Niekam iš jų pretenzijų dėl sužalotos rankos nebuvo. J. ir B. su jais važiavo tik dėl kompanijos, bet jie žinojo, kokiu tikslu jis ir J. važiavo susitikti su B.. Jie prie jų kalbėjosi apie reikalus dėl V.. Jis nežino, kaip buvo susitarta su V. , bet žino, kad V. buvo pažeidęs susitarimą. Jis nežino, kaip buvo susitarta dėl narkotikų pardavimo. Susitikimo metu V. sutiko, kad jis blogai padarė, sutiko sumokėti ir, kad pinigus perduos per Z. R.. Kaip realiai buvo jis nematė, tik girdėjo. Už dalyvavimą šiame pokalbyje J. ir B. nebuvo atlyginta. Nežino, ar V. buvo skolingas J.. Galimai jis buvo pasakęs B., kad pistoletas buvo užtaisytas. Jis geriau atsiminė detales, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl Z. pistoleto. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai dėl Z. turėto ginklo yra tikslesni. Dėl pinigų su V. jie susitarė vietoje. V. atžvilgiu jie fizinio smurto nenaudojo. V. su jų nurodyta suma sutiko iki šūvio. Pokalbis buvo pakeltu tonu gal daugiau iš jų pusės. Jis nepastebėjo, kad V. būtų išsigandęs. V. nebuvo išsigandęs ir dėl šūvio. Jis neatsimena, ar Z.su jais šnekėjo dėl R.. Kai jie visi važiavo automobiliu susitikti su V. , B. pats paklausė, ar gali jis jiems padėti pokalbyje su V. . Ką darė Z., jis nežiūrėjo. Jis pats matė pas Z. pistoletą, greičiausiai automobilyje, galimai Z. jį laikė. Jie visi buvo išlipę iš automobilio, kai šnekėjosi su V., visi stovėjo prie automobilio. Jis neatsimena, per kokias dureles išlipo Z.. Jis išlipo gal per priekines keleivio dureles. Jis negali nurodyti, kokie tiksliai buvo Z. veiksmai. Kai Z. išmetė pistoletą, tuo momentu jis buvo lauke, prie mašinos, prie kurios automobilio pusės, nepamena. Kai pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, pistoletą išmetė Z., kai B. išmetinėjo pistoletą, pamatė pareigūnai. Jis nepamena, ką tuo momentu darė kiti, kiekvieno jis nestebėjo. Kai jie išvažiavo iš J. namų, kas vairavo automobilį, jis nepamena, bet jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdinėje. Prie boulingo su V. kalbėjo tik jis ir J.. Kad V. skolingas 3500 lt, šią sumą paminėjo pirmas J.. Kur kas sėdėjo automobilyje važiuojant prie stadiono, jis neatsimena. V. prie stadiono nuvažiavo savo automobiliu. Teismui pagarsinus A. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b.l. 27), A. Ž. paaiškino, kad po minėto šūvio į V. jam nebuvo liepta važiuoti prie stadiono. Z. pistoletą išmetė į krūmus, prie stadiono. B. metė nuo (duomenys neskelbtini) link stadiono į dešinę pusę. Jie visi buvo išlipę iš automobilio, kai tiedu metė ginklus. Z. ginklas nukrito toliau į griovelį nuo kalnelio, o B. – arčiau.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Ž. savo kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, gali būti dieną iki 2012-06-03, tai yra birželio 2 d., naktį, jie su S., J., V. Z. pravarde „V.“, A. J. pravarde „M.“ ir D. B. pravarde „B.“ buvo pas A. J. namuose ir baliavojo visą naktį, gėrė, kalbėjosi ir pokalbio metu išsišnekėjo, kad Z. R. pravarde „Z.a“, kuris pardavinėjo narkotikus nuo A. J., dėl ko jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėjo pardavinėti narkotikus nuo M. V.. Tai yra M. V. persiviliojo šį. Tuomet jie visi kartu nusprendė, kad reikia išsiaiškinti su M. V., kad pastarasis taip nedarytų ir šį nubausti už tai. Jau ryte, laiko nežino, jis paskambino M. V. ir pasakė, kad reikia susitikti ir jie susitarė susitikti prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėje. Į susitikimą jie važiavo visi A. J. automobiliu „Audi A4“ sidabrinės spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kas vairavo automobilį nepamena. Kai važiavo susitikti jis su savimi turėjo pistoletą „V. “. Ar jis paėmė pistoletą iš namų, ar jis buvo automobilyje neprisimena. Pistolete buvo keli šoviniai, jie buvo įstatyti pistolete visą laiką. Jis pats juos įstatė. Kur laikė pistoletą, kai važiavo, tiksliai nepamena, atrodo mašinoje prie kojų. Pistoletą paėmė, kad pagąsdinti M. V., jei prireiks. Jo „V. “ pistolete buvo išsukta pertvara, kad būtų galima šaudyti guminėmis kulkomis. Jie visi, kas iš pažįstamų turėjo tokius „V. “, buvo juos davę A. B. ir šis tai padarė. Kiek prisimena, su savimi taip pat pistoletą „V. “ turėjo ir V. Z.. Kai važiavo, ekspromtu kalbėjo, kad pasakys M., kad taip nedaroma, ir kad dabar šis jiems skolingas. Sumos jie neaptarinėjo. Dar kalbėjo, kad jei reikės pagąsdins ginklais ir tada D. B. pasakė, kad jei reikės, gali iššauti į M. ir paėmė jo pistoletą. Kai atvažiavo prie boulingo, tai ten jau buvo M. savo automobiliu „VW Passast“. Kartu su juo buvo kažkoks draugas. Jie visi išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėtis su M.. Iš pradžių kalbėjo jis ir A. J.. Jie aiškino, kad niekas taip nedaro, kodėl šis perėmė „Z.“. Kalbėjo pakeltu tonu, kiek pamena negąsdino pastarojo, kad susidoros, bet sakė, kad šis „ofigel“ – išnaglėjo ir panašiai. Ką tiksliai sakė dabar jau neprisimena, bet buvo kaip ir toks pokalbis pakeltu tonu. Kiek atsimena V. Z. stovėjo šalia, nieko nesakė M.. Bet turėjo su savimi pistoletą „V. “. Jis pistoleto ištraukęs nebuvo, M. negrasino. Paėmė šį pistoletą tam atvejui, jei prireiktų. S. J. irgi buvo išlipęs, kažką sakė M., bet ką tiksliai neprisimena. Pagrindę su M. kalbėjo jis ir A. J.. Po to į pokalbį įsikišo D. B.. Ką pastarasis sakė M. negali prisiminti. Jis matė, kad M. sudavė D. į veidą ir pasakė, kad „čia iš viso ne tavo reikalas“. T. D. ištraukė iš kišenės ginklą ir iššovė į M.. D. nukreipė pistoletą į M., o šis pakėlė ranką ir gavosi, kad D. pataikė M. į ranką. M. pradėjo bėgti kraujas, šis pasakė, kam to reikėjo. Pamatė, kad žmonės pradėjo žiūrėti ir nusprendė nuvažiuoti į kitą vietą ir baigti pokalbį. Tuomet nuvažiavo visi prie stadiono, kuris yra priešais „Emsi“ degalinę. Kai atvažiavo prie stadiono tuomet M. pasakė, kad kam reikėjo peršaut ranką, o D. pasakė, kad nereikėjo trenkti. Tada M. pasakė, kad supranta, kad negerai gavosi, kad šis žino, kad kaltas ir paklausė „kiek tai kainuos?“. Ir M. su A. J. susitarė dėl 3500 litų, tai yra kad M. už tai sumokės būtent tiek. M. pasakė, kad pinigus Z. perduos A. J. po kelių dienų. Netrukus atvažiavo policija, nes matyt žmonės iškvietė. Kai privažiavo pareigūnai pamatė, kad M. bėga kraujas, paklausė kas atsitiko, kad gavo iškvietimą, tačiau M. pasakė, kad pats užsikabino, niekas tipo nešovė. Tada A. J. pradėjo kažką kalbėti su pareigūnais, specialiai kad nukreipti dėmesį, kad D. B. ir V. Z. galėtų išmesti pistoletus. V. Z. pro duris išmetė savo pistoletą į žolę ir pareigūnai nepamatė, bet kai D. išmetė, jo ginklas užkliuvo už durelių ir pareigūnai pamatė. Tuomet juos visus sulaikė, paėmė šį ginklą ir pristatė į policiją. Jie parašė paaiškinimus ir po poros valandų juos paleido. Tuomet jie nuvažiavo atgal prie stadiono, kur sulaikė policija ir V. Z. pasiėmė savo išmesta pistoletą „V. “ ir jie nuvažiavome pas A. J. ir toliau baliavojo. Vėliau apie šį įvykį jie papasakojo savo draugams, E. J. ir kitiems. Jis nežino ar A. J. kalbėjo su Z. apie tai, kad šis pradėjo pardavinėti narkotikus nuo M.. Po to A. J. sake, kad Z. perdavė nuo M. 3500 litų. Kaip pamena po to pasidalino šiuos pinigus, bet galimai A. J. juos atidavė E. J. į bendrą kasą ir tada padalino visiems, bet tiksliai neprisimena kaip tai buvo. Bet kiek pamena S. J. ir D. A. B. negavo nieko iš to. Pastarieji taip sakant dalyvavo savo noru, kaip draugai. Visą tą laiką M. draugas nebuvo išlipęs iš automobilio, gal tik kai peršovė M. ranką. M. po šio įvykio jokių pretenzijų jiems nereiškė, bet jie ir nebendravo su pastaruoju. Jie važiavo susitikti su M., nes šis perėme žmogų iš A. J. ir turėjo būti už tai nubaustas pinigais, tai yra turėjo už tai sumokėti. Kai važiavo neplanavo kiek reikalaus pinigų, tai nusprendė po to A. J. ir pasakė pinigų sumą. Dėl visko labai gailisi. (t. 5, b. l. 22)

Kaltinamasis S. J. savo kaltės dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad inkriminuojamu laikotarpiu prie stadiono (duomenys neskelbtini) buvo su mergina, vardu A., tą dieną su kitais kaltinamaisiais nesusitikinėjo, jų tenai nematė, nes su mergina vaikščiojo už kalniuko. Taip pat jis nematė nei vieno kaip nors sužaloto žmogaus. M. V. nepažįsta, kaltinamuosius J., Z., A. Ž. tada pirmą kartą pamatė, su J. buvo suišpažinęs 2012 m.. Atvažiavusiems policijos pareigūnams pasakė, kad kai kuriuos kaltinamuosius pažįsta, todėl ir jis pats buvo sulaikytas. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju S. J. parodė, kad pateiktą pranešimą apie įtarimą suprato, su juo nesutinka. Jis apie pusę metų pažįsta E. J., R. J. ir A. Ž.. Susipažino su jais maždaug prieš pusę metų iki šių sulaikymo, galimai 2012 m. pradžioje. Susipažino klube „Disko“, kuris randasi Vilniaus miesto centre. Susipažino per bendrą pažįstamą vardu E., pavardės nežino, kitų pastarojo duomenų nežino, kur gyveno nežino, šiuo metu atlieką bausmę užsienyje. Po šio susipažinimo su pastaraisiais santykių nepalaikė, tik susitikdavo klubuose spontaniškai. Telefono numeriai neapsikeitė, nebendravo tik per draugus, ir neskambino šiems. Jis pastoviai gyvena Vilniaus mieste. 2010 m. gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 70-7, tačiau maždaug prieš metus šis butas buvo parduotas ir jis persikėlė pas žmoną, kur ir buvo šiandien sulaikytas. Jis (duomenys neskelbtini) turi pažįstamą V. Š., tačiau susitikdavo su pastaruoju dažniausiai klubuose. Į (duomenys neskelbtini) pas šį nevažiuodavo. Tuo metu turėjo automobilį „BMW 525“ valst. Nr. neprisimena, sidabrinės spalvos. Jis V. Š. pažįstu apie pusę metų, susipažino su juo 2012 m. vasarą, Ispanijoje Barselonoje, kai ilsėjosi. Kai susipažino su V. Š. 2012 m. šis neturėjo jokio automobilio. Jis nematęs ir E. J., A. Ž. ir R. J. automobiliu. Nei E. J., nei A. Ž., nei R. J. nebuvo jo supažindinę su savo draugais, šių kompanijoje dažniausiai matė tik juos tris. R. J. pravardė „J.“, A. Ž. pravardė „A.“, E. J. pravardės nežino, šis prisistatė E.. Jis nebuvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir asmens nurodyto pranešime apie įtarimą I. G. nepažįsta ir nieko apie tokį asmenį negirdėjęs. Niekada nei E. J., nei A. Ž., nei R. J. nesiūlė jam sudalyvauti apiplėšiant kokį nors žmogų ir jis nedalyvavo jokiame apiplėšime su E. J., R. J. ir A. Ž.. Jis 2010 metais dar nepažinojo pastarųjų ir nebendravo su jais. (t. 5, b. l. 75)

Kaltinamasis V. Z. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažino ir teismui paaiškino, kad inkriminuojamu laikotarpiu buvo pas J. namuose, išgėrinėjo, o paryčiais paprašė pas J. buvusį A. Ž. nuvežti jį namo. Kai policija atvyko prie stadiono, jis sėdėjo automobilyje, gale, buvo pusiau miegantis, prieš tai kažkur važinėjo, pas nieką ginklo nematė, šūvio negirdėjo. V. pažįsta. Nežino, ar kiti kaltinamieji turėjo kokių nors santykių su V. . Jis nematė prie stadiono V.. Jam atrodo, kad jis tada automobilyje, ant galinės sėdynės, rado šovinį, su kuriuo rankoje jis buvo užmigęs automobilyje, kurį pateikė policijai.

Kaltinamasis D. A. B. teisme kaltę pripažino iš dalies, nepripažino kaltės dėl turto prievartavimo ir V. sužalojimo. Teismui paaiškino, kad A. J. yra jo kaimynas, o kitų kaltinamųjų nepažįsta. V. jam pažįstamas iš matymo, jokių santykių su juo neturėjo, nežino, kuo šis vertėsi. Galimai 2012-06-03 atsitiktinai sutiko A. Ž., Z. ir A., važiuojančius automobiliu. Kartu su jais nuvažiavo prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini), kur išbuvo apie 5 min., paskui nuvažiavo į degalinę, tenai pirko degtinę, gėrė ją, o po to nuvažiavo prie stadiono, ko - nežino, kur jis pamatė V. , pastebėjo, kad buvo kruvina pastarojo ranka. V. lygtai sakė, kad ranką susižeidė darbe. Prieš tai kalbos apie V. nebuvo, tą dieną jis negirdėjo, kad kas nors reikalautų iš V. pinigų. Nei jis, nei kiti asmenys jo akivaizdoje V. atžvilgiu pinigų nereikalavo. V. jo atžvilgiu nesmurtavo. Jis neturėjo jokio šaunamojo ginklo. Jam pistoletą automobilyje padavė A. Ž.. Jis paėmė ginklą, ginklas atsitrenkė į dureles ir jis jį išmetė pro langą, kai pamatė policijos pareigūnus. Jis nežino, iš kur A. Ž. ištraukė tą ginklą, ir kodėl jam jį padavė. Jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. Z. sėdėjo šalia jo. Galimai iš minėto ginklo galėjo iškristi šovinys. Niekas iš jų nešaudė. Z. visą laiką miegojo automobilyje. Jis nežino, iš kur toje vietoje atsirado J. su savo mergina. Kiek žino, J. buvo atvažiavęs savo automobiliu.

Kaltinamasis A. J. teisme savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad galimai nuo 2012-06-02 vakaro iki 2012-06-03 ryto jis su draugas išgėrinėjo pas jį namuose. Tada pas jį buvo: Ž., Z., panelės, kurių vardų nežino ir kiti asmenys – viso apie 10 asmenų. S. J. ir B. nebuvo. 2012-06-03, paryčiais, jo Ž. paprašė jį kažkur nuvežti. Kadangi jis buvo išgėręs, todėl jis leido Ž. pasinaudoti jo mašina Audi A4. Z. nutarė kartu važiuoti, nes norėjo, kad jį pavežtų namo. Jis taip pat kartu važiavo, nes norėjo nuvažiuoti į parduotuvę. Jiems trims išvažiuojant jo automobiliu, kurį vairavo Ž., iš kiemo atsitiktinai sutiko B., kuris taip pat įsėdo į jo automobilį ir važiavo kartu dėl kompanijos. Jie nuvažiavo prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad tenai Ž. susitarė susitikti su M. V., kurį jis pažinojo, bet bendrų reikalų su juo neturėjo. Automobilyje apie M. V. nešnekėjo. Z. ir B. sėdėjo automobilio gale. Tada dar jis nežinojo, kad Ž. ketina susitikti su M. V.. M. V. prie boulingo atvažiavo savo automobiliu. Prie boulingo Ž. bendravo su M. V. apie 15 – 20 m. atstumu nuo automobilio, kuriame liko sėdėti jis, Z.ir B.. Ž. ir M. V. stovėjo už automobilio. Niekas išskyrus Ž. iš automobilio išlipęs nebuvo. Pokalbio jis negirdėjo. Ar girdėjo kiti, sėdintys automobilyje, jis nežino. Ginklo pas nieką nematė. Jis nematė, kad būtų naudotas koks nors fazinis smurtas M. V. atžvilgiu. Per tą laiką jis dar buvo nuėjęs į parduotuvę. Ž. neaiškino, apie ką šnekėjo su M. V.. M. V. jam nebuvo skolingas. Po boulingo jie nuvažiavo į benzino kolonėlę, kur nusipirko degtinės, paskui nuvažiavo prie stadiono, kur buvo atvažiavęs ir M. V.. Prie stadiono, automobilyje jis, Z., gal dar kažkas, neatsimena, gėrė degtinę. Ką tuo metu veikė B., jis neatsimena. V. toliau šnekėjosi su Ž.. Maždaug po 15 min. atvažiavo policija. Policijos pareigūnai neva tai matė, kaip B. išmetė pistoletą, nors jis nematė, kad B. kažką išmestų pro automobilio langą. Jam atrodo, kad kai prie stadiono atvažiavo policija, pasirodė ir S. J..

Nukentėjęs M. V. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta visus kaltinamuosius, taip pat pažįsta Z. R., su kuriuo sportuoja. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad galimai 2011 m. ar 2012 m., pavasarį, šeštadienį ar tai sekmadienį, atvažiavo pažaisti futbolą (duomenys neskelbtini), prie boulingo kartu su bičiuliais iš Ukrainos. Tuomet jis gavo sms iš nepažįstamo numerio, kad nori kažkas su juo susitikti. Jis savo automobiliu VW Passat privažiavo prie aikštelės, prie kurios nieko nebuvo. Jis su vienu ukrainiečiu nuėjo parodyti pastarajam, kur reikia mokėti, kai pastebėjo, kad jau kažkas buvo priėjęs prie VW Passat sėdinčio ukrainiečio ir ant pastarojo rėkė, taip pat jam buvo smogę. Pamena, kad tenai buvo Ž. ir kiti asmenys, bet kas tiksliai, nepamena, pamena tik, kad kiti asmenys sėdėjo automobilyje. Išlipęs buvo Ž., kuris buvo labai girtas. Jis tiksliai negali pasakyti, ar tenai buvo kas nors iš kaltinamųjų. Jis, norėdamas apginti ukrainietį, norėjo smogti tam žmogui, bet tas žmogus kažką padarė su peiliu ir jis pajuto petyje gėlimą , o po to toje vietoje pasirodė kraujas. Peilio nebuvo pastebėjęs. Jam buvo pataikyta į nervą, kurį reikėjo siūti. Bevežant ukrainiečiui jį į ligoninę, pravažiuojant stadioną, pastebėjo policijos automobilį, policijos pareigūnai buvo sustabdę kažkokį automobilį, galimai tą patį, kuris buvo prie boulingo. Tie patys policininkai sustabdė ir jo automobilį , pradėjo daryti kratą. Policijos pareigūnai paaiškino, kad prie boulingo įvyko įvykis ir toje vietoje buvo jo automobilis. Pareigūnai iškvietė greitąją pamatę jo kruviną ranką ir jį išvežė į ligoninę. 3 savaites gydėsi ranką. Galimai po šio įvykio ir matė Z. R.. Jis tiksliai negali pasakyti, kaip buvo sužalotas, tuomet šūvio negirdėjo. Ligoninėje jam gydytojai sakė, kad tai buvo šautinė žaizda. Jis galvojo, kad jam žaizda padaryta peiliu. Su J. jokių piniginių reikalų neturėjo. Konfliktų nebuvo. Jis nežino, kodėl konfliktas įvyko su tuo ukrainiečiu. Teismui pagarsinus M. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 86), M. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams teigė, kad susižalojo pats, nes galimai bijojo, kad jam nepradėtų ikiteisminio tyrimo. Jis negali pasakyti, kodėl tada teigė, kad važiavo kartu su Ž., A.. Šioje byloje kaltinamiesiems jis neturi jokių pretenzijų. Prie stadiono važiavo todėl, kad norėjo paimti savo krepšį su sportinę apranga. Tada ukrainietis buvo atvykęs į Lietuvą pirkti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad į jį šovė B., jis teigė, kad šovė B.. Įvykio metu jis nematė B. ir tada jo nepažinojo. Tuo metu pas nieką jokių ginklų nematė.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad 2012-06-03, apie 10.00 val., važiavo iš kaimo (duomenys neskelbtini), su draugais A. Ž. ir G. A. automobiliu VE Passat. Jis kaime susižalojo kairę ranką ir jie važiavo į ligoninę. Dėl sužalojimų niekam pretenzijų neturi, nes susižalojo ranką pats dirbdamas. (t. 4, b.l. 86), o papildomos apklausos metu M. V. parodė, kad atsisako duoti parodymus, nes tai gali jam pakenkti. Jis nelaiko savęs nukentėjusiuoju, apie 2012-06-03 turto prievartavimą iš jo nieko pasakyti negali. (t. 4, b.l. 87)

Liudytojas Z. R. teisme parodė, kad kaltinamieji yra jam pažįstami: „A.“ - A. Ž., „B.“ - B., „M.“ - J., E. J., V. Z.. Ankščiau buvo pažįstami, konfliktų buvo su J.. Konfliktai buvo dėl narkotikų prekybos. Jis prisimena, ką kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu. 2012 m. liepos mėn. pas jį atėjo „M.“ ( J.) ir pasakė, kad jis jam skolingas pinigų. Sakė, kad jie pašovė M. (V.) ir jis su V. skolingi „M.“ (J.) pinigų. Jis buvo bendravęs su M. V. ir matė jo perrištą ranką. Jis mano, kad tada sutiko M. po to, kai jis išėjo iš ligoninės. M. pasakė jam, kad jie abu skolingi „M.“ 3000 lt. Jie per pusę susidėjo. Jis paskambino M., susitiko su juo už (duomenys neskelbtini) ir jis atidavė pinigus. J. sakė daugiau (duomenys neskelbtini) neprekiauti. M. sakė, kad jį pašovė „B.“ (B.). Jis pažinojo B.. M. sakė, kad prie boulingo buvo pora šūvių į orą. Po to prie stadiono šovė į M., kad jis uždengė ranka ir pataikė jam į ranką. M. jam minėjo, kad tada „A.“ (A. Ž.), „M.“ (J.), „B.“ (B.) ir gal V. Z.. Jis geriau prisiminė aplinkybes, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus Z. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.4, b.l. 97), Z. R. patvirtino juos ir paaiškino, kad jis pasakė pareigūnams viską, ką jam buvo sakęs M.. M. jam pasakė, kad nuvažiavo prie boulingo, po to prie stadiono ir jį ten pašovė. Tyčia ar netyčia, neaiškino.

Liudytojas R. M. teisme paaiškino, kad 2012-06-03, apie 10.20 val., jis, patruliuodamas su E. P., gavęs pranešimą iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus gatvėje girdėjosi šūviai, kad kažkas matė, kad dviese vieną vyriškį įsodino į automobilį ir kažkur išsivežė ir, kad (duomenys neskelbtini), prie stadiono buvo 2 automobiliai, 6 ar 8 žmonės, nuvyko į minėtą vietą. Pirmas ekipažas buvo sulaikęs asmenis, o jų – atvažiavo pagelbėti juos pristatant į policijos komisariatą. Įvykio vietoje matė vieną sužalotą vyriškį. Kas jam buvo sužalota, jis nepamena. Tas asmuo sakė, kad pas tėvą susižalojo kažkokiu daiktu, nors medikai sakė, kad matėsi jog šautinė žaizda. Aplinkybių vietoje nesiaiškino. Jie pamatė, kad buvo išmestas ginklas, jo modelio nežino, jo nelietė, laukė tyrėjų. Jam ginklą parodė E. P.. Ginklas gulėjo ant žemės. Jam E. P. sakė, kad matė, kaip buvo metamas ginklas ir paminėjo, kad jį išmetė B.. E. P. sakė, kad asmuo, sėdėdamas automobilyje, gale, išmetė ginklą. Jis tada žinojo to asmens pavardę. Vietoj nesiaiškino, kam priklausė ginklas. Komisariate buvo nustatytos sulaikytų asmenų asmenybės. Pareigūnus buvo iškvietęs pašalinis asmuo. Visi sulaikyti asmenys, tame tarpe ir sužeistasis viena kitas pretenzijų neturėjo, sakė, kad susitiko pabendrauti.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad dirba Vilniaus VPK kelių policijos valdyboje, prisimena vieną iškvietimą 2012 metais, kad (duomenys neskelbtini) per prievartą buvo įsodintas žmogus ir, kad du automobiliai išsivežė tą žmogų į šalia (duomenys neskelbtini) esantį miškelį. Nuvykęs su kolega M. rado tuos automobilius. Vienas iš jaunuolių išmetė ginklą iš Audi automobilio keleivio dešinės pusės lango. Prisimena tą jaunuolį, išmetusį pro langą ginklą. Jaunuoliai buvo agresyvūs, mėgino jiems priešintis. Jam atrodo, kad jiems atvažiavus sėdėjo automobiliuose. Vieno buvo kraujuota ranka. Tas jaunuolis sėdėjo automobilyje VW, buvo išsigandęs ir bijojo aiškinti, kas atsitiko. Kažkas iš jaunuolių aiškino, kad minėtas jaunuolis prasidūrė ranką. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 91 – 92), liudytojas E. P. patvirtino juos ir patikslino, kad kruvina ranka buvo M. V..

E. R. Š. teisme paaiškino, kad išvadoje dėl ginklo aiškiai nurodyta, koks tai ginklas. Teismui pagarsinus specialisto išvadą (4 t., b.l. 90), ekspertas paaiškino, kad neveikia ginklo automatika ir įtaka ginklo naudojimui yra tokia, kad jei ginklas yra dujinis ir jei dujiniais šoviniais šaudai, neužtenka jėgos, parako kiekis yra mažas, kad ginklas užsitaisytų pats. Iššovus reikia užraktą atitraukti, tutelę pašalinti ir įstatyti kitą šovinį iš dėtuvės. Yra problema - turkiški ginklai turi pertvaras ir su pertvara su gumine kulka negali šaudyti. Turkiškų šovinių gamintojas traktuoja, kad turi 50 J. Tai būtent B kategorijos, ne C kategorijos ginklams. Jis negali pasakyti, kokiomis kulkomis buvo šauta, tokių metodų nustatyti tam nėra.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad pažįsta M. V., anksčiau su juo bendravo. Tame tarpe ir 2012 metais. Tuo metu jokių sužalojimų nematė ant M. V. kūno. Dabar blogai atsimena, bet lygtai buvo kažkokią trauma pas M. V.. Galimai buvo kažką susilaužęs. Jis žino, kad M. V. bendravo su kaltinamaisiais, konfliktų nėra buvę. Teismui pagarsinus liudytojo A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (t.1, b.l. 203), liudytojas A. B. parodė, kad minėtą informaciją sužinojo iš kalbų, dabar neatsimena, kad būtų susitikęs su M. V. 2012 m. vasarą. Nepamena, ar būtent M. kalbėjo apie konfliktą su „grigiškiečiais“, neprisimena. Kai ikiteisminio tyrimo metu davė šiuos parodymus, jis juto pareigūnų daromą psichologinį spaudimą. Tuo metu jis buvo sulaikytas. Dabar geriau atsimena tuos įvykius. Viską, ką jis parodė, jis sužinojo iš įvairių kalbų, o ne iš M.. M. minėjo, kad kažkas buvo įvykę. M. apie ginklus nieko nepasakojo, tai jis girdėjo iš kalbų. M. tik sakė, kad buvo ligoninėje. Ikiteisminio tyrimo metu suklydo sakydamas, kad M. pasakė. Kad B. šovė M. į ranką, jis tai irgi išgirdo iš kalbų.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta jau kelis metus A. Ž., E. J., A. J., S. J., V. Z., iš matymo D. B., kurio pravardė „B.“, M. V., su visais palaikė gerus santykius, turėjo reikalų su narkotikais, dėl ko jam ir jiems yra pateikti įtarimai kitoje byloje, ir apie ką jis jau yra davęs parodymus. 2012 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, susitiko su M. V.. Pamatė, kad šio kairė ranka apibintuota. Šis paaiškino, kad įvyko konfliktas su „grigiškiečiais“, taip vadino A. Ž., A. J., E. J., V. Z., S. J. ir kitus. M. V. sakė, kad sekmadienį, prie boulingo (duomenys neskelbtini), jam paskambino A. Ž., nors telefone jam parodė, kad skambina „P.“ tai yra A. A.. A. Ž. pasakė M. V., kad nori susitikti. M. V. pasakojo, kad jis A. Ž. pasakė atvažiuoti prie boulingo. M. V. sakė, kad jis ten buvo su G. A., kurio pravardė „G.““ Ch.“. Kai A. Ž. atvažiavo su draugais S. J., A. J., V. Z. ir D. B., M. sakė, kad pamatė ginklus, ar jie po to ištraukė juos, nepamena, o jis atsakė jiems, kad tuo jo nepagąsdins. „Grigiškiečiai“ pradėjo ant M. varyti, aiškino, kad jis per juos peršoko ir persiviliojo jų „barygą“, tai yra narkotikų pardavėją Z. R.. Pradėjo M. grasinti. Ką tiksliai jie kalbėjo, M. nepasakojo, buvo toks „najezdas“ ant jo. Po to į M. šovė D. B., o pataikė į ranką, nes M. spėjo pakelti ją. Po to M. sakė, kad juos pristatė į policiją. Daugiau apie šį konfliktą M. jam nieko nepasakojo. Ar iš M. reikalavo pinigų, pastarasis jam nepasakojo. M. buvo piktas dėl to, kad jam sužalojo ranką, dėl ko nejudėjo pirštai (t. 1, b. l. 203).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos– (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas pistoletas „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 53)

LP KTC specialisto išvadoje Nr. 140-(3214)-IS1-2167 nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „V. – Mod 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriamas C kategorijos ginklams. Iš tirti pateikto pistoleto buvo šauta po paskutinio jo valymo. Tirti pateiktas pistoletas pateiktoje būklėje iš dalies yra tinkamas šaudyti (vamzdžio kanale nėra pertvaros, todėl neveikia ginklo automatika). Tirti pateikti penki šoviniai yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu (įmonė gamintoja „O. A.“) pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro lygiavamzdžių pistoletų, skirtų šaudyti su guminėmis kulkomis. Remiantis gamintojo informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti ir yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto „V. – Mod 914“ Nr. (duomenys neskelbtini) (tirti pateiktas pistoletas skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tačiau iš vamzdžio kanalo išsukus pertvarą jis tapo tinkamas šaudyti šoviniais su kietuoju užtaisu, šiuo atveju su gumine kulka). (t. 4, b. l. 63-65)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2738/12(01) nurodyta, kad M. V. padaryta šautinė liestinė žaizda kairio riešo srityje su alkūnkaulio nervo potrauminiu uždegimu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-03), šaunant šaunamuoju ginklu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Savęs žalojimo galimybė nėra atmetama. (t. 4, b.l. 75-76)

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK atlikus tikrinimą nustatyta, kad A. J. girtumas 1,6 promilės, D. A. B. - 1,07 promilės, A. Ž. - 0,00 promilės, V. Z. - 0,93 promilės, S. J. - 0,00 promilės. (t. 5, b.l. 2,3, 65, t. 6, b.l. 142, t. 7, b.l. 2, 50, )

VTMT prie LR TM Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 318/13 (01) nurodyta, kad S. J. šlapime rasta pėdsakų tetrachidrokanabinolio karbokšti rūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta. (t. 6, b.l. 131,132)

2013-09-25 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti E. J., A. A., O. O., A. B., D. J., E. V., V. Z., M. V., R. Š., A. Ž., nežinomo asmens pravarde „vesiolyj“ ir kitų 6 nežinomų asmenų telefoniniai pokalbiai, kurie nensusiję su jiems inkriminuojamais nusikaltimais šioje byloje (t. 2, b.l. 163-189)

2013-09-25 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti E. J., E. V., A. B., E. K., M. V., V. Z., A. J., O. O., A. A. ir 14 nežinomų asmenų telefoniniai pokalbiai, kurių metu užfiksuoti duomenys apie E. J. ir jo bendrininkų nuolatinį bendravimą bei galimą dalyvavimą nusikaltimuose, susijusiuose su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. (t. 2, b.l. 190-200, t.3. b.l. 1-23)

2013-11-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuoti A. Ž. telefoniniai pokalbiai, kurių metu užfiksuoti duomenys apie A. Ž. ir jo bendrininkų nuolatinį bendravimą bei galimą dalyvavimą nusikaltimuose, susijusiuose su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. (t. 3, b.l. 27-96)

2013-11-07 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokole užfiksuoti A. Ž. telefoniniai pokalbiai, kurių metu užfiksuoti duomenys apie A. Ž. ir jo bendrininkų nuolatinį bendravimą bei galimą dalyvavimą nusikaltimuose, susijusiuose su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. (t. 3, b.l. 97-143).

BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, nes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Be to, teismų praktikoje nurodoma, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 2 dalis). ). Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Psichinės prievartos panaudojimas, kaip būtinas veikos požymis, gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį: a) grasinimu panaudoti fizinį smurtą: b) grasinimu sunaikinti ar sugadinti turtą; c) grasinimus paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas: d) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Gra­si­ni­mas tu­ri bū­ti re­a­lus. Gra­si­ni­mas lai­ko­mas re­a­liu, kai jis eg­zis­tuo­ja ob­jek­ty­viai, ne­ap­siribo­jant tik nu­ken­tė­ju­sio­jo su­vo­ki­mu. Nu­ken­tė­ju­sy­sis re­a­laus gra­si­ni­mo ap­lin­ky­bes su­vo­kia ver­tin­da­mas už­puo­li­ko fi­zi­nį pra­na­šu­mą, nu­si­kal­ti­mo įran­kių, su­tei­kian­čių ar su­da­ran­čių to­kio pra­na­šu­mo įspū­dį, tu­rė­ji­mą, už­puo­li­mo ne­ti­kė­tu­mą ir gra­si­ni­mui pa­lan­kią si­tu­a­ci­ją.

Kaltinamieji A. Ž., S. J., A. J. buvo kaltinami, kad prievartavo svetimą turtą panaudodami fizinę ir psichologinę prievartą nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu. Kaltinime kaltinamiesiems psichologinis smurtas įvardintas, kaip jų grupės atvykimas prie boulingo bei išsakymas gąsdinančio pobūdžio žodžius, o fizinis smurtas pasireiškė tuo, kad po to, kai kaltinamieji panaudojo minėtą psichologinį smurtą, M. V. pasakė A. D. B. nesikišti į ne savo reikalus ir sudavė pastarajam smūgį į veidą, ko pasėkoje A. D. B. išsitraukė iš kišenės su savimi turėtą pistoletą „Z. M. 914“, šovė į M. V. ir pataikė į ranką, padarydamas nukentėjusiajam šautinę liestinę žaizdą kairio riešo srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinime nenurodyta, kas konkrečiai išsakė gąsdinančio pobūdžio žodžius ir kokie tai buvo konkretūs žodžiai, neatskleistas jų turinys. Taip pat kaltinime nėra nurodyti kiekvieno kaltinamojo, kaip bendravykdytojo, konkretūs veiksmai darant šį jiems inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamieji S. J., A. J., V. Z. ir D. A. B. neigia inkriminuojamu laikotarpiu prie boulingo iš M. V. reikalavę sumokėti pinigus už perviliotą narkotikų platintoją ir atlyginti patirtą žalą. S. J. teigimu, jis inkriminuojamu laikotarpiu išvis nebuvo nusikaltimo vietoje, V. Z. – inkriminuojamu laikotarpiu jis miegojo automobilyje, išlipęs nebuvo, nedalyvavo susitikime su M. V., A. J.- kad jis tuomet, kai A. Ž. šnekėjosi su M. V., buvo automobilyje, jų pokalbyje nedalyvavo, jų kalbos negirdėjo, o A. D. B. teigimu – tą dieną jis M. V., kurio jau buvo sužalota ranka, pirmą kartą pamatė prie stadiono. Vienintelis kaltinamasis A. Ž. teigė, kad prie boulingo nuvažiavo su A. D. B., S. J., A. J. ir V. Z., kad bevažiuojant visi kalbėjo, jog pasakys, kad V. jiems yra skolingas, nes perėmė prekiaujantį narkotikais žmogų, kad tuo metu kai M. V. kalbėjo su J., jis stovėjo šalia, o B. su Z. stovėjo apie 3 - 5 m. nuo jų, galimai girdėjo jų pokalbį. Pasak A. Ž., jie su V. kalbėjo dėl pinigų, kuriuos pastarasis gavo perėmus jų žmogų.

Kaltinamasis A. Ž. teisme parodė, kad prie boulingo jis, B., J., J., Z. su V. kalbėjo dėl pinigų, kuriuos jis gavo perėmus jų žmogų, prekiavusį narkotikais. V. su jais kalbėjo pakeltu tonu, ką V. konkrečiai sakė, jis neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu dėl šios aplinkybės jis paaiškino, kad visi išlipo iš automobilio ir pradėjo kalbėtis su M.. Iš pradžių kalbėjo jis ir A. J.. Jie aiškino, kad niekas taip nedaro, kodėl šis perėmė „Z.“. Kalbėjo pakeltu tonu, kiek pamena negąsdino pastarojo, kad susidoros, bet sakė, kad šis „ofigel“, „išanglėjo“ ir panašiai. Daugiau duomenų, išskyrus kaltinamojo A. Ž. parodymus, apie šį susitikimą byloje nėra. Kaip jau minėta, kaltinime nurodytų grasinančių žodžių turinys nekonkretizuotas, todėl nėra aišku, ar toks grasinimas, kurį realizavus, atimtų nukentėjusiajam ar kitam asmeniui gyvybę, padarytų žalos sveikatai, sukeltų fizinį skausmą ar kitas fizines kančias arba apribotų judėjimo laisvę, ar būtų padaryta kokia nors žala nukentėjusiojo turtui ar būtų visiškai jis sunaikintas, ar būtų paskelbta tikra ar išgalvota informacija, ar būtų kitokio turinio grasinimas, kuris pasireikštų kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ir neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Teismas atkreipia dėmesį ir į paties nukentėjusiojo elgesį, po to, kai jam neva buvo išsakytos pretenzijos dėl narkotikus platinančio žmogaus perėmimo. Pasak kaltinamąjį A. Ž., nukentėjusysis M. V. su jais šnekėjo taip pat pakeltu tonu, o po išsakytų jam pretenzijų, įstojus į pokalbį D. A. B., pasakė šiam nesikišti į pokalbį ir pats panaudojo D. A. B. atžvilgiu fizinį smurtą, trenkęs jam į veidą, kas rodo, kad jis nebuvo toks išsigandęs ar kaip nors neigiamai paveiktas kaltinamųjų žodžių ar veiksmų. Teismas nepripažįsta kaltinime nurodyto fizinio smurto kaip turto prievartavimo požymio, nes D. A. B. panaudojo ginklą tik po to, kai nukentėjusysis M. V. trenkė jam į veidą. Teismo manymu toks fizinis smurtas buvo panaudotas ne tikslu įbauginti nukentėjusįjį, o greičiau kaip atsakas prieš jį panaudotą smurtą. Todėl nesant nė vieno būtinojo BK 181 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto prievartavimo požymio, A. Ž., S. J., A. J., V. Z. ir D. A. B. išteisintini pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Byloje yra duomenų, kad kaltinime nurodytu laiku M. V. padaryta šautinė liestinė žaizda kairio riešo srityje su alkūnkaulio nervo potrauminiu uždegimu, galimai 2012-06-03, šaunant šaunamuoju ginklu, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (specialisto išvada Nr. G 2738/12(01)) (t. 4, b.l. 75-76). Sutinkamai su BPK 407 straipsniu, baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas (Lietuvos Respublikos 2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr.IX-1637, redakcija). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. V. pareiškė, kad jis neturi jokių pretenzijų kaltinamiesiems, todėl baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl šaunamojo ginklo neteisėto disponavimo

Kaltinamasis A. Ž. pilnai prisipažino padaręs šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2011 m., Vilniuje, neturėdamas leidimo, iš nepažįstamo asmens įgijo dujinį pistoletą, kurį vėliau perdirbo ir pritaikė šaudyti guminėmis kulkomis, kurias taip pat įgijo iš jam nepažįstamo asmens. 2012-06-03, kai apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), šį ginklą su šaudmenimis perdavė D. A. B., kuris iššovė juo M. V. į ranką, o vėliau, tą pačią dieną po konflikto su M. V., išmetė minėtą pistoletą su užtaisytais šoviniais prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), D., kurį atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D.A. B. kaltės dėl jam šio inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teisme parodė, kad inkriminuojamu laikotarpiu neturėjo jokio ginklo, tik jam būnant su kitais kaltinamaisiais prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), sėdint automobilio gale, bei toje vietoje pasirodžius policijos pareigūnams, jam ginklą perdavė A. Ž., o jis tą ginklą paėmė ir išmetė pro automobilio langą, tačiau tą ginklą surado policijos pareigūnai.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji A. Ž. ir D. A. B. turėtų leidimą gaminti, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Be šių kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis įrodyta liudytojų E. P., R. M. parodymais, kad jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus g., girdėjosi šūviai ir per prievartą buvo įsodintas į automobilį vyriškis ir kažkur išvežtas, jie nuvažiavo prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), kur pamatė, kaip vienas asmuo, sėdintis automobilio gale, išmetė pro automobilio langą ginklą; taip pat rašytine bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2012-06-03, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas ir paimtas pistoletas „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir apkaba su 3 šoviniais; ir LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(3214)-IS1-2167, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „V. – Mod 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriamas C kategorijos ginklams, kuris pateiktoje būklėje iš dalies yra tinkamas šaudyti (vamzdžio kanale nėra pertvaros, todėl neveikia ginklo automatika). Tirti pateikti penki šoviniai yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu (įmonė gamintoja „O. A.“) pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro lygiavamzdžių pistoletų, skirtų šaudyti su guminėmis kulkomis. Remiantis gamintojo informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti ir yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto „V. – Mod 914“ Nr. (duomenys neskelbtini) (tirti pateiktas pistoletas skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, tačiau iš vamzdžio kanalo išsukus pertvarą jis tapo tinkamas šaudyti šoviniais su kietuoju užtaisu, šiuo atveju su gumine kulka).

Iš kaltinamųjų A. Ž. ir D. A. B. parodymų matyti, kad A. Ž. automobilyje perdavė D. A. B. pistoletą, kurį D. A. B. išmetė pro automobilio langą. Tik A. Ž. teigė, kad šį pistoletą A. D. B. perdavė prieš konfliktą su M. V., o D. A. B. – jiems būnant stadione, atvažiavus policijos pareigūnams. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. Ž. parodymai apie minėto pistoleto įsigijimą, laikymą ir gabenimą viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, o būtent tam faktui, kad M. V. buvo padarytas šautinis sužalojimas, pistoletą policijos pareigūnai rado prie stadiono, (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. D. B. parodymai apie neteisėtą ginklo laikymą buvo nekonkretūs ir neaiškūs, todėl remiantis A. Ž. parodymais pripažintina įrodyta, kad A. Ž. minėtą pistoletą perdavė D. A. B. 2012-06-03, iki susitinkant su M. V..

D. A. B. buvo kaltinamas, kad jis 2012-06-03 (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą, tai yra pistoletą „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jam tą pačią dieną davė A. Ž.. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas, BK 253 straipsnio prasme, - tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme, krūmuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Taigi, iš A. Ž. parodymų matyti, kad D. A. B., gavęs iš A. Ž. pistoletą prieš susitinkant su M. V., kurį laiką turėjo jį su savimi kol pistoleto neišmetė pro automobilio langą, t.y. jis minėtą pistoletą su užtaisytais šoviniais ne turėjo savo žinioje, laikydamas kokioje nors vietoje, o kai pistoletą gavo iš A. Ž. tam tikrą laiką laikė jį rankoje, turėjo su savimi važiuojant prie stadiono iki kol atvykus policijos pareigūnams jo neišmetė pro automobilio langą prie stadiono ,esančio (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė, kad D. A. B. laikė kaltinime paminėtą šaunamąjį ginklą su užtaisytais šoviniais, šalintina iš kaltinimo.

Tokiu būdu neginčytinai įrodyta, kad A. Ž. 2011 m., Vilniuje, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą, tai yra pistoletą „Z. M. 914“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame iš vamzdžio kanalo išsukta pertvara, ko pasėkoje jis tapo tinkamas šaudyti šoviniais su kietuoju užtaisu - šiuo atveju šoviniais su gumine kulka, bei 2011 m., Vilniuje, neturėdamas leidimo, įgijo ne mažiau keturis pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, kuriais užtaisė minėtą pistoletą „Z. M. 914“ ir laikė su savimi bei gabeno Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje iki 2012-06-03, kai apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė D. A. B., kuris gabeno jį su savimi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje automobilyje „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, atvykus policijos pareigūnams, išmetė minėtą pistoletą su užtaisytai šoviniais prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), D., kurį apie 11.20 val. atliktos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. A. Ž. ir D. A. B. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jie dėl to turi būti nuteisti.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktinas, A. Ž. ir D. A. B. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kai apie 10.20 val. konflikto metu su M. V. D. A. B. prie boulingo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo šį pistoletą, tai yra iššovė 1 kartą į M. V., šalintina iš kaltinimo.

Dėl neteisėto šovinių disponavimo

Kaltinamasis V. Z. savo kaltės dėl neteisėto šovinių disponavimo nepripažino ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną buvo pas A. J. namuose, vartojo alkoholį. Ryte paprašė A. Ž. parvežti namo. Atsibudo A. J. automobilyje, prie stadiono, esančio netoli (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sulaikius ir pristačius į policijos komisariatą pateikė policijos pareigūnams du šovinius, kuriuos galimai rado ant automobilio sėdynės.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. Z. turėtų leidimą gaminti, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti ar realizuoti šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Siekiant asmenį pripažinti kaltu dėl BK 253 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo (neturėdamas leidimo gabeno šaudmenis) padarymo, be objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių, būtina nustatyti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį – kaltę. Taigi, norint pripažinti V. Z. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti, kad jis suvokė, jog du pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, jis gabeno be leidimo, ir norėjo taip veikti. Iš kaltinamojo V. Z. parodymų matyti, kad jis suprato neturintis leidimo disponuoti tais šaudmenimis. Jo kaltė dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo neginčytinai įrodyta rašytine bylos medžiaga: 2012-06-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis V. Z. Vilniaus apskrities VPK 2 PK NTS pareigūnui pateikė 2 vienetus 9 mm kalibro šovinius ir LP KTC specialisto išvada Nr. 140-(3214)-IS1-2167, kurioje nurodyta, kad tirti pateikti penki šoviniai yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys, o būtent – pramoniniu būdu (įmonė gamintoja „O. A.“) pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis, skirti šaudyti iš 9 mm kalibro lygiavamzdžių pistoletų, skirtų šaudyti su guminėmis kulkomis. Remiantis gamintojo informacija, šaudant šiais šoviniais, iššautos guminės kulkos kinetinė energija ginklo žiotyse ženkliai viršija 7,5 J.

Kaltinime paminėti du pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, pripažintini šaudmenimis. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad jie yra tinkami šaudyti.

Tokiu būdu byloje neginčijamai įrodyta, kad V. Z. neturėdamas leidimo, 2012-06-03 gabeno šaudmenis, o būtent du pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinius su guminėmis kulkomis, kurie skirti šaudyti B kategorijos ginklams, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, iki kol apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini), D., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir apie 14.15 val. minėtus šovinius pateikė pareigūnams daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, t.y. jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajam V. Z. buvo inkriminuotas ir minėtų šovinių neteisėtas laikymas. Kaip jau minėta, neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas, BK 253 straipsnio prasme, tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme, krūmuose ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Kaip matyti iš kaltinamojo V. Z. parodymų, jis minėtus šovinius ne turėjo savo žinioje, laikydamas kokioje nors vietoje, o tam tikrą laiką laikė rankoje, kol sėdėjo automobilyje, buvo sulaikytas policijos pareigūnas ir pristatytas į policijos komisariatą, todėl ši aplinkybė, kad jis laikė kaltinime paminėtus šovinius, šalintina iš kaltinimo.

Dėl bausmių

Kaltinamojo A. Ž. baudžiamosios atsakomybės lengvinanti aplinkybė ta, kad jis savo noru atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis plėšimą įvykdė bendrininku grupe ir iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Kaltinamųjų D. A. B. ir V. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Teismas pripažįsta kaltinamųjų V. Z. ir D. A. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybę tą, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į bendruosius bausmės principus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalis numato nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį apibūdinančių aplinkybių visumą, į kurią turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę. Be to, BK 58 straipsnis papildomai įpareigoja teismą individualizuoti bausmes nusikaltimą padariusiems bendrininkams, atsižvelgiant į bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Nors bendrininkų nusikalstamų veiksmų pobūdis, intensyvumas ir indėlis į nusikaltimo padarymą nėra svarbus visiems bendrininkams kvalifikuojant veiką pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, tačiau į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta skiriant bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems A. Ž., D. A. B., V. Z., teismas pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, lengvinančias bei sunkinančias atsakomybę aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. Ž. padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą ir vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad yra viena jo baudžiamąją atsakomybę švelninanti aplinkybė ir dvi – sunkinančios, kad jis buvo jam inkriminuojamų nusikaltimų iniciatorius, iki nagrinėjamo įvykio nebuvo teistas, nebuvo baustas ir administracine tvarka, turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį, nes dirba, darbe teigiamai charakterizuojamas, vedęs, turi vieną mažametį vaiką, žmona yra neįgali, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas. Aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo A. Ž. taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas paskiriant už sunkų nusikaltimą vienintelę sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bei už apysunkį nusikaltimą – sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – areštą, kurios dydis taip pat mažesnis, nei numatytas BK 49 straipsnyje numatytas jos vidurkis. Bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies tvarka. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad A. Ž. po jam inkriminuojamų nusikaltimų būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Jo pozityvus elgesys po nusikalstamų veikų padarymo leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl bausmės vykdymas A. Ž. atidėtinas (BK 75 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, švelninančių - nenustatyta, iki nagrinėjamo įvykio buvo teistas 5 kartus, po įvykio– dar 3 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, baustas administracine tvarka baustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, nevedęs, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas. Aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo D. A. B. taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. A. B. išvadų iš savo teistumų nedaro, veda nusikalstamą gyvenimo būdą, jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei jos numatytas vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas D. A. B. sulaikymo ir suėmimo laikas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, švelninančių - nenustatyta, iki nagrinėjamo įvykio nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, vedęs, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas. Aukščiau aptartos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo V. Z. taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę negu įstatymas numato bausmę. Jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta arešto bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei jos numatytas vidurkis.

Dėl kardomųjų priemonių

2012-06-03 D. A. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka, 2013-06-03 nutarimu, D.A. B. paleistas iš laikino sulaikymo, 2012-06-03 jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 7., b.l. 46-47, 82-83), D. A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl jo atžvilgiu šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, nuosprendį paskelbus, ir kita kardomoji priemonė neskirtina.

Nuosprendį paskelbus, paliktinos galioti A. Ž., A. J., E. J., R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, kurios naikintinos – nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 4, b. l. 121, t. 5, b. l. 41-42, t. 7, b.l. 13-14, 46-47, 82-83).

Kaltinamajam V. Z. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme nebuvo paskirta. Byloje nėra duomenų, kad V. Z. būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, todėl nuosprendį paskelbus jam kardomoji priemonė neskirtina.

Kaltinamasis S. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka 2013-02-12 (t. 5, b. l. 66-67), 2013-02-13 jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas, paskutini kartą kardomosios priemonės – suėmimo terminas S. J. buvo pratęstas iki 2014-07-11. (t. 5, b. l. 92-199, t. 6, b.l. 1-67, t. 9, b.l. 88). Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartimi S. J. skirtas namų areštas ir dokumentų poėmis (t.9, b.l. 175 – 178). Nuosprendį paskelbus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Remiantis šiomis nuostatomis iš kaltinamojo A. Ž. konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti 5000 eurų, kuriuos A. Ž. gavo pasidalinęs su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis pagrobtus iš nukentėjusiojo I. G. 20 000 eurų.

Dėl priemonių, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti priimant nuosprendį

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas Nr. 1, kuriame yra: tabakas, aplikatorius ir tirti pateiktų objektų pakuotės, saugomi Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose, naikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 p.); dėžė, kurioje lūpdažis, 4 vnt. cigarečių „Red & White“ nuorūkų, alaus „Švyturio“ butelis, saugomi Vilniaus aps. VPK daiktų saugojimo kameroje, naikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 p.); mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini), - grąžinmtinas O. L. (T.1, b.l. 204); paketas Nr. 0108773, kuriame MRT „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Tele2“ SIM kortelės rėmelis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose, – grąžinti S. J., V. Z. laiškas S. J., prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00030-12 medžiagos, paliktinas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00030-12 medžiagos; 4 vnt. CD kompaktinių plokštelių (procesinių prievartos priemonių protokolų priedai) supakuotos į voką, paliktinos baudžiamojoje byloje; pistoletas „ZORAKI MOD.914“ Nr. (duomenys neskelbtini) su apkaba ir tūtele, perduoti saugojimui Vilniaus aps. VPK OVS ginkluotės ir civilinės saugos grupei, perduotini Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuosprendį paskelbus S. J. asmens tapatybės kortelė grąžintina S. J..

Dėl civilinio ieškinio

2010-12-27 nukentėjusysis I. G. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 66, 67) Byloje yra duomenis, kad nukentėjusysis 2017 m. mirė. Nėra duomenų apie I. G. teisių perėmėjus, todėl jo ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais, -

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, veiką perkvalifikavus iš BK 180 straipsnio 3 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies, ir 253 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti:

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį - 2 metų 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 3 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. Ž. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti mokslą arba dirbti.

Nuosprendį paskelbus palikti galioti A. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, nuosprendį įvykdžius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1,2,3 dalimis, konfiskuoti iš A. Ž. 5000 eurų, kaip turtą, gautą iš nusikalstamos veikos.

V. Z. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti 30 parų areštu.

Nuosprendį paskelbus kardomosios priemonės V. Z. neskirti.

D. A. B. pripažinti kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti jį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaityti D. A. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką ir laikyti, kad jis yra pilnai atlikęs bausmę.

Nuosprendį paskelbus panaikinti D. A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kitos kardomosios priemonės neskirti.

S. J. E. J. ir R. J. išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

S. J. A. Ž., A. J., D. A. B., V. Z. išteisinti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendį paskelbus, palikti galioti A. J., E. J. ir R. J. paskirtas kardomasias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, jas panaikinti – nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendį paskelbus, panaikinti S. J. paskirtas kardomasias priemones – namų areštą ir dokumentų poėmį.

Nutraukti baudžiamąjį procesą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl M. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant nukentėjusiojo skundo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: tabaką, aplikatorių ir tirti pateiktų objektų pakuotes, esančias voke Nr. 1, sunaikinti kaip menkaverčius; dėžę, kurioje yra lūpdažis, 4 vnt. cigarečių „Red & White“ nuorūkų, alaus „Švyturio“ butelis - sunaikinti, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) – grąžinti O. L.; paketą Nr. 0108773, kuriame MRT „Nokia“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Tele2“ SIM kortelės rėmelis Nr. (duomenys neskelbtini), - grąžinti S. J., V. Z. laišką S. J., prijungtą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00030-12 medžiagos, palikti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00030-12 medžiagos; 4 vnt. CD kompaktinių plokštelių (procesinių prievartos priemonių protokolų priedai), palikti šioje baudžiamojoje byloje; pistoletą „ZORAKI MOD.914“ Nr. (duomenys neskelbtini) su apkaba ir tūtele, perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendį paskelbus S. J. asmens tapatybės kortelę grąžinti S. J..

Civilinio ieškovo I. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.