Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6810-1019/2018 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams O. S. ir T. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „A“, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. socialinė darbuotoja apsilankė pas T. S. Atsakovas T. S. nurodė, kad dirba, tačiau Sodros duomenų bazės duomenimis jis nėra įsidarbinęs. T. S. nurodė, kad nevartoja alkoholinių gėrimų, keletą kartų per mėnesį lanko vaikus VšĮ „A“, tarp jo ir vaikų yra artimas emocinis ryšys, nori susigrąžinti vaikus ir pats juos auginti, su jam iškeltu ieškiniu susipažinęs ir prieštarauja, kad jam būtų neterminuotai apribotos tėvo teisės. T. S. dėl ieškinio dalies dėl nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vaikams V. S., J. S. ir D. S. priteisimo neprieštaravo. T. S. deda mažai pastangų, kad galėtų pasirūpinti vaikais V. S., J. S. ir D. S., sudaryti jiems saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, 2017 m. spalio 2 d. neatvyko į savo vaikų globos plano peržiūrą, vengia bendrauti su socialine darbuotoja. Ieškinio reikalavimai geriausiai atitinka vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

19. Byloje kilo ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo neterminuotai jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė tėvų valdžią apriboti neterminuotai. Apeliantė (vaikų motina) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad susidariusią situaciją lėmė atsakovas T. S., kuris apeliantei darė blogą įtaką. Šiuo metu atsakovė su atsakovu negyvena ir stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, todėl neterminuotas jos, kaip vaikų motinos, valdžios apribojimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

20. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi, vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).

21. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 str., 23 str., CK 3.161 str. 2 d., 3 d.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 2 d. valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 str. 2 d.) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

22. Pagal CK 3.180 str. 1 d. kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

24. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė.

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė O. S. yra nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), D. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o atsakovas T. S. yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. D. M. tėvas R. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimu nustatyta su tėvu V. R.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 26 d. įsakymu O. S. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu O. S. ir T. S. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2 policijos komisariato rašte nurodyta, kad O. S. ir T. S. šeimoje girtaujama, buities sąlygos vaikams augti labai prastos, T. S. pripažino, kad vartojo alkoholį. T. S. problemas šeimoje, alkoholio vartojimą pateisino, į pastabas nereagavo. 2017 m. vasario 28 d. susitikimo metu nepilnametė E. paaiškino, kad ji mamos šeimoje buvo skriaudžiama patėvio T. S., prieš ją naudojamas fizinis smurtas, jaučiasi nesaugi. O. S. ir T. S. teigė, kad pati E. tapo nesukalbama, bėgo iš namų, mergaitė turi problemų su policija. O. S. motyvuojama lankyti Pozityviosios tėvystės įgūdžių kursus, tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą, tačiau O. S. vangiai atlieka įsipareigojimus. Šeimai duotas 2 mėnesių bandomasis laikotarpis. 2017 m. kovo 23 d. rašte nurodyta, kad situacija pablogėjo, nes tą dieną tarp T. S. ir O. S. brolio P. K. kilo konfliktas, kurio metu P. K. ėmė šaudyti, kulka pataikė į pėdą mažametei V. S. Nepilnamečiai vaikai D., J. ir D. paimti iš šeimos ir nuvežti laikinam apgyvendinimui į Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams tarnybą. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo medikai 2017 m. kovo 24 d. informavo, kad sužalota nepilnametė V. S. į gydymo įstaigą buvo atvežta socialiai apleista, jos kūnas ir drabužiai buvo nešvarūs. Nepilnametė Valentina taip pat paimta iš šeimos ir laikinai apgyvendinta Vilniaus miesto krizių centro paramos vaikams tarnyboje. 2017 m. kovo 30 d. ieškovo organizuoto pasitarimo metu nuspręsta nustatyti vaikams laikinąją globą. Vaikų laikino apgyvendinimo aktų duomenimis, nepilnamečiai D. M., V. S., J. S. ir D. S. apgyvendinti VšĮ „A“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymais Nr. 30-735, 30-736, 30-737, 30-741 vaikams nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta VšĮ „A“. 2017 m. birželio 23 d. socialinė darbuotoja pranešė, kad įsipareigojimus atsakovai vykdo pasyviai: šeimos bute yra rūkoma, dažnai vyrauja nemalonus kvapas ir trūksta tvarkos. Kyla įtarimų, kad sutuoktiniai piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė vengia bendrauti su socialine darbuotoja, nesilaiko susitarimų ir yra linkusi meluoti. Atsakovė O. S. nerodo iniciatyvos bendradarbiauti, abu sutuoktiniai nebesilanko psichologų konsultacijose bei pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupėje, retai aplanko vaikus. 2017 m. birželio 29 d. atsakovė pateikė prašymą leisti vaikams svečiuotis namuose savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis. 2017 m. liepos 28 d. išvados duomenimis, leidimas atsakovei nebuvo išduotas, kadangi teigiami pokyčiai atsakovų šeimoje nevyksta, atsakovai nevykdo įsipareigojimų, nėra motyvuoti keisti esamą situaciją. 2017 m. rugsėjo 18 d. VšĮ „A“ informavo, kad motina vaikus aplanko maždaug kartą per savaitę, dažnai skambina vaikams, žada, jog pas juos ateis, tačiau pažadus tęsi retai – vaikai dėl to labai nusimena. Vaikų tėvas T. S. mažai dalyvauja vaikų ugdyme, su globos įstaigos socialiniais darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja. 2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad teigiami pokyčiai šeimoje nestebimi: sutuoktiniai nevykdo susitarimo dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, įsipareigojimų, nepripažįsta turintys priklausomybę alkoholiui ir neketina jos spręsti. Atsakovė O. S. į socialinės darbuotojos konsultaciją 2017 m. rugsėjo 7 d. atvyko su sugyventiniu T. K., pavartoję alkoholio. 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad jie globos įstaigoje vaikų nebelanko, niekur nedirba. Atsakovas šeimos būste nebegyvena, tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso nenurodo, į socialinės darbuotojos konsultacijas neatvyksta. 2018 m. sausio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 21.20 val. daugiabučio namo kieme (V. g.) įvyko konfliktas tarp atsakovės, jos sugyventinio T. K. ir atsakovės dukros E. R. tėvo V. R. 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad situacija šeimoje pablogėjo, O. S. gyvena su sugyventiniu T. K., namuose nešvaru, vartojami alkoholiniai gėrimai, O. S. rasta apsvaigusi nuo alkoholio, slėpė namuose dukrą E., vaikus motina aplanko retai. 2018 m. gegužės 28 d. O. S. pakartotinai kreipėsi su prašymu leisti laikinai svečiuotis pas ją dukterims D. M. bei V. S.. 2018 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad O. S. prašymas leisti laikinai svečiuoti dukterims atmestas, kadangi O. S. nesprendžia priklausomybės alkoholiui problemos, tačiau O. S. gali matytis ir bendrauti su dukromis globos namuose. 2018 m. rugsėjo 4 d. Socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad O. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dar vieno vaiko – sūnaus S. S., kuris šiuo metu gyvena VšĮ „V“. Atsakovė vaikus (išskyrus sūnų S.) aplanko retai, tačiau domisi vaikų ugdymu, elgesiu, sveikata, ryšį su vaikais daugiausia palaiko telefonu. Nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. O. S. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, tačiau gydymo metu buvo labai pasyvi, kategoriškai neigė vartojanti alkoholį, gydytis nemotyvuota. Abu atsakovai buvo teisti – atsakovas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl smurto prieš vaiką, o atsakovė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (vagystę). Atsakovė O. S. nedirba, gauna 215 Eur pašalpą. Atsakovas T. S. dirba UAB „S“, gauna 410 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Atsakovai yra ne kartą yra bausti administracine tvarka. Atsakovai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Atsakovė O. S. nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centre, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti peržiūrėtas ne tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumas ir pagrįstumas, bet ir įvertintos aplinkybės, parodančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad nuo 2019 m. sausio 14 d. įsidarbino UAB „A“.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą, ir pripažinęs, jog būtinas civilinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, nustatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui terminą iki 2019 m. vasario 28 d. pateikti teismui atsakovės O. S. 2019 metų šeimos aplankymo aktą bei paskyrė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka.

28. Ieškovas pateikė Vilniaus miesto socialinės paramos centro 2019 m. vasario 18 d. raštą apie situaciją O. S. šeimoje. Rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriuje nuo 2007 m. sausio 26 d. teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, o atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovė yra įsipareigojusi domėtis vaikų E. R., D. M., V. S., J. S., D. S. ir S. S. ugdymu, sveikata, laisvalaikiu, lankyti juos globos įstaigoje, nenaudoti psichologinio, emocinio ir fizinio smurto, nekonfliktuoti, pozityviai bendrauti, teikti išlaikymą, dukrai E., gyvenančiai su tėvu V. R., sudaryti sąlygas svečiuotis namuose, kreiptis į teismą dėl S. tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, integruotis į darbo rinką, mokėti skolą bei mokesčius už buto nuomą ir komunalines paslaugas, spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, Pagalbos šeimai skyriuje lankyti priklausomų nuo alkoholio asmenų mišrią grupę bei vyresniosios psichologės konsultacijas, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, sudaryti sąlygas lankytis namuose. Atsakovė prisiimtus įsipareigojimus vykdo nenoriai, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, nesudaro sąlygų lankytis namuose, kviečiama į konsultacijas neatvyksta. Moteris su sugyventiniu T. K. gyvena trijų kambarių socialiniame bute su patogumais. Kambariai apstatyti apynaujais baldais ir buitine technika. Kaimynai socialinei darbuotojai pranešė, kad vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis sugyventinių namuose vyksta išgertuvės, triukšmaujama, iš gyvenamųjų patalpų sklinda alkoholio ir rūkalų kvapas. 2019 m. vasario 13 d. apsilankymo namuose metu durų niekas neatidarė. Su moterimi susisiekus telefonu, kilo įtarimas, jog ji galimai yra neblaivi, kadangi kalba buvo nerišli, neaiškiai dėstė mintis, tačiau atsakovė neigė esanti apsvaigusi nuo alkoholio. Nuo 2018 m. lapkričio 22 d. šeimos namuose lankytasi 17 kartų, iš jų sugyventiniai socialinę darbuotoją į namus įsileido 1 kartą, į konsultacijas buvo atvykę 2 kartus. 2017 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnametei E. R. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. R., kuris pranešė, kad motina dukrai išlaikymo neteikia. Mažamečiui S. laikinoji globa nustatyta VšĮ „V“. Tėvai reguliariai lanko sūnų, domisi juo. D., V., J. ir D. laikinoji globa nustatyta VšĮ Vaikų laikinuose globos namuose „A“. Įstaigos socialinė darbuotoja informavo, kad O. S. dukromis nesidomi, nelanko, pastebėta, jog mama su mergaitėmis artimo ryšio neturi, atkurti santykio nesistengia. Sūnumis atsakovė domisi, lanko, tačiau nuo 2019 m. sausio mėn. apsilankymai tapo retesni. Išlaikymo motina vaikams neteikia, ryšį linkusi palaikyti telefonu. Atsakovė yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 22 d. nebelanko Pagalbos šeimai skyriuje organizuojamų priklausomų nuo alkoholio asmenų mišrios grupės užsiėmimų bei individualių psichologo konsultacijų, moteris nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, vangiai domisi vaikais, nėra motyvuota bendradarbiauti su socialine darbuotoja.

29. Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovės dukros V. S. raštelį, kuriame nurodyta, kad ji nori gyventi su mama ir jos pasiilgo, 2018 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymą, kad atsakovės sumokėjo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 35,39 Eur, ir 2019 m. vasario 28 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ PVM sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodytas 257,30 Eur įsiskolinimas. Atsakovės atstovas taip pat pateikė diplomą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 17 d. O. S. pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą. Atsakovės atstovas pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodyta, kad O. S. dirbo UAB „A“ nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 29 d., atleidimo pagrindas DK 36 str. 4 d. (Darbuotojas gali per išbandymo terminą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas). Ligos išmoka atsakovei buvo mokama nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 28 d. Nedarbo draudimo išmoka atsakovei buvo mokama nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d.

30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, kiek sugeba. Atsakovė šiuo metu nebedirba, nes atsakovės ligos laikotarpiu darbdavys surado kitą darbuotoją, o atsakovei grįžus į darbą, darbdavys pasiūlė jai dirbti už 200 Eur atlyginimą. Atsakovė atsisakė dirbti už mažą atlyginimą, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. neatidarė durų socialinei darbuotojai, kadangi tuo metu nebuvo namuose.

31. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai buvo atėjusi socialinė darbuotoja, ji buvo laidotuvėse. Atsakovė buvo nuėjusi į Socialinės paramos centrą. Socialinė darbuotoja pasakė, kad užeis kitą kartą, bet neužėjo. Darbo sutartį nutraukė, nes susirgo, o grįžusi sužinojo, kad darbdavys surado kitą darbuotoją ir pasiūlė atsakovei dirbti nepilnu etatu už 200 Eur, su kuo atsakovė nesutiko. Užimtumo tarnyba už 13 dienų sumokėjo 85 Eur. Nuo sprendimo priėmimo vaikus lankė du kartus į savaitę, dažnai skambino telefonu. Su dabartiniu sugyventiniu turi devynių mėnesių kūdikį (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriam nustatyta laikina globa. Kūdikis paimtas, nes sugyventinis buvo išgėręs. Atsakovė užrašyta pas psichologą konsultacijai dėl vaikų paėmimo.

32. Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės šeima yra stebima nuo 2007 m., nei vienas vaikas šiuo metu atsakovės šeimoje negyvena. Atsakovės (duomenys neskelbtini) gimusiam kūdikiui nustatyta laikinoji globa, nes atsakovė ir jos sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovė vartojo alkoholį net ir laukdamasi kūdikio. Šiuo metu jau yra parengtas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo ir kūdikio atžvilgiu. Teigiamų, stabilių ir ilgalaikių pokyčių atsakovės šeimoje nebuvo ir nėra, visos problemos išlieka, atsakovė nėra motyvuota spręsti savo problemų. Vaikams jau dveji metai nustatyta laikinoji globa, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko išspręsti savo problemas.

33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6914-981/2019 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams O. S. ir T. S. dėl tėvų valdžios apribojimo vaiko S. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2283-981/2019 yra nagrinėjamas ieškovės O. S. ieškinys atsakovams T. K. ir T. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nepilnamečiui S. S. (CPK 179 str. 3 d.).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vienintelė vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Iš nustatytų aplinkybių yra akivaizdu, kad vaikų tėvai (tėvas net neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo) visiškai nesirūpina jais ir yra nusišalinę nuo jų auklėjimo, priežiūros. Po apeliantės skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantė neįrodė, kad padėtis gali pasikeisti. Priešingai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjo, kad apeliantės šeimoje ir toliau yra piktnaudžiaujama alkoholiu, apeliantė nedirba (nutraukė darbo sutartį savo iniciatyva), nelanko vaikų, visi apeliantės vaikai, įskaitant jauniausiąjį (gim. (duomenys neskelbtini)), kurio atsakovė susilaukė su dabartiniu sugyventiniu, yra paimti iš šeimos ir su atsakove negyvena. Aplinkybė, kad atsakovė su dabartiniu sugyventiniu nesugeba tinkamai rūpintis kūdikiu, pagrindžia, kad atsakovės požiūris į šeimą ir vaikus nėra pasikeitęs. Apeliantė taip pat nesudarė sąlygų socialiniams darbuotojams aplankyti atsakovės šeimą ir sudaryti šeimos aplankymo aktą, iš kurio būtų galima spręsti apie teigiamus pokyčius atsakovės šeimoje. Apeliantės pateiktas diplomas, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 17 d. pabaigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursą, nepagrindžia teigiamų pokyčių, o pateiktos sąskaitos apie komunalinių įmokų mokėjimą patvirtina, kad apeliantė moka mažas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl nerūpestingumo, žalingo gyvenimo būdo, nuolatinių pajamų neturėjimo negali užtikrinti vaikų geriausių interesų apsaugos, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Nepilnamečiai vaikai atsakovės šeimoje negyvena jau beveik dvejus metus, gyvenimas atsakovės šeimos aplinkoje neatitinka vaikų geriausių interesų, neužtikrina teisių į saugią vaikystę, į saugią ir tinkamą jų raidą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei iš apeliacinio skundo, nei iš apeliantės paaiškinimų teismo posėdžio metu, nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė siekia, kad vaikai su ja gyventų. Apeliantė, ginčydama neterminuotą motinos valdžios apribojimą, nepagrindė sugebėjimo gyventi kartu su vaikais, juos auklėti ir jais rūpintis. Teismas netaiko terminuoto motinos valdžios apribojimo, nes apeliantė neįrodė teigiamų pokyčių dėl galimumo keisti gyvenimo būdą ir užtikrinti geriausius savo vaikų interesus.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog jos ir jos šeimos padėtis gali pasikeisti, todėl spręstina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra proporcingas, užtikrinantis, kad vaikai augtų sveikoje aplinkoje ir nepažeidžiantis vaikų geriausių interesų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto skundžiamo teismo sprendimo, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas. Kiti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, valstybei nėra atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.3 str., 3.180 str.; CPK 93 str., 96 str., 178 str., 185 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą nepakeistą.