Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1222-408/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-06
Bylos Nr.
eII-1222-408/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00970-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Pažeidėjas
D. J.
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1222-408/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00970-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. J.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2024 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 140.7 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką asmeniui paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. spalio 24 d. buvo gautas pareiškėjo D. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba netenkinus pirmojo prašymo, sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą kuo trumpesniam terminui.

Skunde nurodyta, kad nutarime Pareiškėjas nurodytu laiku ir vietoje lenkimo manevrą atliko kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kas nėra ginčijama net Skundžiamu nutarimu. Toje pačioje vietoje (kelio atkarpoje, kurioje Pareiškėjas ir atliko lenkimo manevrą), eismas buvo reguliuojamas ir kelio ženklinimo, o būtent - siaura ištisine linija (KET 3 priedo 1.1 p.). Pagal KET 140.7 p. ir KET 3 priedo 1.1 p., t. y. pagal kelio ženklinimą, vietoje, kurioje Pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, lenkimas buvo draudžiamas. Vis tik KET 8 p. nustatyta, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. KET 1 priede nurodyta, kad Kelio ženklo aiškinamas kaip draudžiantis lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Šios bylos atveju Pareiškėjas būtent ir lenkė pavienę transporto priemonę, važiavusią lėčiau nei 30 km/h greičiu. Nors pagal KET 140.7 p. ir KET 3 priedo 1.1 p. Pareiškėjas to negalėjo daryti, vadovaujantis KET 1 priede numatytu kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ tokį lenkimo manevrą Apeliantas atlikti galėjo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Skundžiamas nutarimas yra priimtas nepagrįstai ir Pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 str. 1 d. turi būti nutraukta. Remiantis teismų praktika ir ANK 34 str. 6 d., teismo prašoma, neįžvelgus pagrindo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, Pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pagal ANK 420 str. 1 d., Skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės panaikinti ar bent pakeisti. Nurodoma, kad lenkimo manevrą Pareiškėjas atliko puikiai jam pažįstamoje vietovėje, kurioje jis apskritai yra gimęs ir augęs, o prieš kurį laiką šiuo keliu važiuodavo itin dažnai. Dėl to, lenkimo vieta Pareiškėjui yra puikiai pažįstama, Pareiškėjas žinojo kiekvieną kelio vingį, posūkį, tad kelio sąlygas vertino neabejotinai tinkamai ir atidžiai. Pats lenkimo manevras atliktas labai nedideliu greičiu, taip kelyje iš esmės neatliekant jokių staigių manevrų ir netampant kliūtimi kitiems eismo dalyviams. Lenkimo manevras atliktas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, eismo sąlygų nebloginant lietui ar kitoms meteorologinėms sąlygoms. Pareiškėjas lenkimo manevrą atliko tuomet kai eismas buvo minimalus, t. y. lenkimas atliktas ilgai kelio atkarpai esant tuščiai, kelias buvo tiesus, tad Pareiškėjas neabejotinai galėjo ir faktiškai įvertino, kad atliekamas lenkimas yra neabejotinai saugus. Nei pačiu lenkimo metu, nei prieš jį lenkiama transporto priemonė neketino sukti į kairę, nerodė posūkio signalo į kairę pusę. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo veikos pavojingumas nėra toks, kad užtrauktų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors šiuo atveju nėra jokių Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vis tik tuo pačiu nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas anksčiau nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško administracinio nusižengimo, kas yra pagrindas teiginiui, jog Pareiškėjas teisės aktų reikalavimų laikosi ir jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis. Teisė vairuoti transporto priemones iš Pareiškėjo anksčiau niekada nebuvo atimta. Nors administracinių nusižengimų registre Pareiškėjo vardu yra registruoti keli smulkūs administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, visi jie smulkūs, baudos už juos sumokėtos. Be to, pabrėžtina, jog Pareiškėjas turi 14 metų vairavimo stažą. Teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui reikalinga tikslu išsaugoti turimą darbo vietą. Šiuo metu yra įmonės vadovas. Darbas apima darbą dvejuose įmonės biuruose, esančiuose Vilniaus ir Kauno miestuose. Pareiškėjas per vieną mėnesį vidutiniškai nuvažiuoja apytiksliai 3000 km. Tokio intensyvaus susisiekimo poreikio viešuoju transportų patenkinti būtų neįmanoma, o naudotis pavežimo paslaugomis būtų brangiau ir pats darbas taptų tik darbu dėl susisiekimo išlaidų padengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad Remiantis byloje esančiais duomenimis Kelių eismo taisyklių 140.7, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimų nesilaikė Pareiškėjas. Aptariamuoju atveju Pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas keliu kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama. Pažymėtina, kad užfiksuota konkreti pažeidimo vieta, kur Pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, t. y. iš karto pasibaigus (duomenys neskelbtini) gyvenvietei važiuojant link (duomenys neskelbtini). Tame kelio ruože yra siaura ištisinė linija, kurią galima kirsti tik kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, visais kitais atvejais ją kirsti draudžiama. Nepriklausomai nuo to, kad kelio atkarpoje yra galiojantis kelio ženklas „lenkti draudžiama“ ir įstatyme numatyta išimtis, kad lenkti galima tas transporto priemones, kurios pavienės ir važiuoja mažesniu kaip 30 km/h greičiu, tačiau ši išimtis numatyta kelio ženklo galiojimo zonoje galioja tik tada, kai kelio eismo juostos nėra atskirtos ištisine balta linija ir šiuo atveju kelio ženklinimas neprieštarauja kelio ženklui, o jį tik papildo. Pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai. Institucijos nuomone, bylos medžiagos visuma parodo, jog Pareiškėjas veikė tyčia. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pareiškėjas skundu prašo netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, tačiau Institucija su tuo nesutinka, nagrinėjamu atveju Pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skundo motyvus, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas D. J. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) D. J. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 8 d. 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę „Ford Mustang“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią kitą transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją ir tokiais veiksmais pažeidė KET 140.7 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu ištyrus rašytinius įrodymus, peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus su bei susipažinus su policijos pateikta papildomai rašytine informacija apie įvykio fiksavimą, nustatyta, kad įvykis užfiksuotas vaizdo įrašu, todėl remiantis pateiktų duomenų visuma, teismas neturi pagrindo abejoti D. J. kalte dėl analizuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimas nustatytas iš karto pasibaigus (duomenys neskelbtini) gyvenvietei važiuojant link (duomenys neskelbtini). Šiame kelio ruože yra siaura ištisinė linija, kurią galima kirsti tik kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, visais kitais atvejais ją kirsti draudžiama. Nepriklausomai nuo to, kad kelio atkarpoje yra galiojantis kelio ženklas „lenkti draudžiama“ ir įstatyme numatyta išimtis, kad lenkti galima tas transporto priemones, kurios pavienės ir važiuoja mažesniu kaip 30 km/h greičiu, tačiau ši išimtis numatyta kelio ženklo galiojimo zonoje galioja tik tada, kai kelio eismo juostos nėra atskirtos ištisine balta linija ir šiuo atveju kelio ženklinimas neprieštarauja kelio ženklui, o jį tik papildo. Pareiškėjo padaryti veiksmai atitinka ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius, nusižengimas kvalifikuotas tinkamai.

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, jog tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – D. J., netenkinus prašymo nutraukti administracinę teiseną, prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės arba skirti kuo trumpesniam terminui.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Kaip minėta, administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo. D. J. nurodė, jog teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą, į biurus esančius Vilniaus ir Kauno miestuose. Taip pat nurodė, jog administracinis nusižengimas nepadarė jokių realių padarinių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netinkamo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl KET pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Vien tai, kad D. J. nesukėlė eismo įvykio, nesukėlė kitokių padarinių, savaime nereiškia, jog jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas ar, kad jis savo neteisėtais veiksmais nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pažeidėjos interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-316/2019).

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisingai bei pagrįstai. Pareiškėjui skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, todėl nekeistina. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

D. J. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas