Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. P. ir N. P. prašymus dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5911-251/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymai netenkintini.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimu ieškovų ieškinį atsakovams G. B., R. S., R. M. teismas tenkino visiškai ir:

- Priteisė ieškovui V. P. iš atsakovo G. B. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (289,62 Eur) nuo Šiaulių apygardos teismo sprendimo byloje Nr. 1-93-300/08 priėmimo 2008-05-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

-Priteisė ieškovui V. P. solidariai iš atsakovų G. B. ir R. S. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (7857,22 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-235-16/2004 priėmimo 2004-09-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

-Priteisė ieškovui V. P. iš atsakovo R. M. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (3200,30 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-35-441/2007 priėmimo 2007-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

-Priteisė ieškovui N. P. iš atsakovo R. M. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1448,10 Eur) nuo Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimo byloje Nr. 1-35-441/2007 priėmimo 2007-05-04 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

-Priteisė V. P., lygiomis dalimis iš atsakovų R. S., G. B., R. M. bylinėjimosi išlaidas.

Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014). Šioje Reglamento normoje nurodyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose, jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija, ir skolininkas yra vartotojas.

Pagal Reglamento 3 straipsnio 1 dalį reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovų reikalavimai pritiesti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų yra kildinami iš baudžiamųjų bylų, t.y.:

-Priimant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-16/2004, G. B. ir R. S. pripažinti kaltais, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistieji G. B. ir R. S. kaltais neprisipažino. Nuosprendžiu ieškovui (nukentėjusiajam) V. P. iš G. B. ir R. S. solidariai priteista 616,72 Eur (2129,40 Lt) turtinės ir 7240,50 Eur (25000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, nuteistiesiems prašant jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų skundas 2005 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas.

-Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-300/2008, buvo išnagrinėtas nukentėjusiojo (ieškovo) V. P. skundas. V. P. iš atsakovo G. B. priteista 289,62 Eur (1000,00 Lt) advokato pagalbai apmokėti.

-Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-441/2007 R. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Nuteistasis kaltu neprisipažino. Nuosprendžiu iš R. M. neturtinės žalos atlyginimui priteista V. P. 2896,20 Eur (10000 Lt), N. P. – 1448,10 Eur (5000 Lt). Bei iš R. M. priteista 304,10 Eur (1050 Lt) V. P. proceso išlaidoms atlyginti.

Reglamento reguliavimo dalykas apima tik tokius atvejus, kai reikalavimas pagal Reglamentą yra laikomas neginčytinu. Reglamente vadovaujamasi idėja, kad Europos vykdomojo rašto statusas gali būti suteiktas tik dėl teismo sprendimo, priimto dėl neginčytino reikalavimo, todėl dėl ginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto pažymėjimas negali būti išduodamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158-798/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai nesutiko su priimtais nuosprendžiais, kaltais neprisipažino. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-16/2004, G. B. ir R. S. apskundė apeliacine tvarka ir ginčijo jų pripažinimą kaltais ir nuteisimą, o tuo pačiu ir neturtinės žalos ieškovui V. P. priteisimą. Nors apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog reikalavimas buvo ginčytas. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-93-300/2008, nagrinėjant nukentėjusiojo (ieškovo) V. P. skundą, jam priteista iš atsakovo G. B. 289,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įstatymas nenumato išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacines intencijos teisme apskundimo, ar kitos nesutikimo su ieškovo patirtų išlaidų sutikimu ar nesutikimu formos, todėl laikyti kad šis reikalavimas yra neginčytinas, teismas pripažinti negali. Be to ieškovo (nukentėjusiojo) V. P. skundas teikiamas dėl 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-16/2004 paskirtos bausmės laiko G. B. sutrumpinimo.

R. M., nors ir neskundė jo atžvilgiu priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-35-441/2007, tačiau savo kaltę neigė ir kaltu neprisipažino, tuo pačiu nesutiko ir su priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. M. teismo posėdyje dalyvavo su ieškovu pateiktų ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo nesutiko.

Teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtintas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis procesinių dokumentų įteikimo skolininkui minimalių reikalavimų (Reglamento 13-15 straipsniai). Vienas iš tokių minimalių reikalavimų, keliamas neginčytinų reikalavimų procedūroms, yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas Reglamento 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ar dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį, bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą gali būti įteikiamas vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal straipsnio 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įteikimas pagal 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas.

Reglamento preambulės 13 punkte yra nustatyta, jog jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu.

Šiuo atveju iš civilinės bylos Nr. e2-5911-251/2019 matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovams G. B. ir R. S. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y., paskelbiant pranešimą apie bylos iškėlimą interneto tinklalapyje, kadangi atsakovų gyvenamoji vieta nebuvo žinoma.

Reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „reikalavimas“ – tai reikalavimas dėl konkrečios pinigų sumos mokėjimo, kuriam sukako terminas arba kuriam teismo sprendime, susitarime ar autentiškame dokumente yra nustatyta atitinkama data. Civilinėje byloje ginčo objektui buvo procesinės palūkanos, o ne konkreti pinigų suma, kurios mokėjimo terminas yra jau suėjęs.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima teigti, jog atsakovai G. B. ir R. S. žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Atsakovas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu dėl procesinių palūkanų priteisimo nesutiko. Bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne konkrečios pinigų sumos pritiesimas, tačiau procesinių palūkanos, kurių suma yra kintanti, todėl konstatuotina, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pareiškėjų reikalavimas negali būti laikomas neginčytinu ir byloje priimtas sprendimas neatitinka reikalavimų, kurių pagrindu pareiškėjams galėtų būti išduodamas Europos vykdomasis raštas atsakovų G. B., R. S. ir R. M. atžvilgiu. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158-798/2017; Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-257-579/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 647 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų V. P. ir N. P. prašymus dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5911-521/2019 išdavimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.