Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-257-579/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
1S-257-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00621-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Pareiškėjas
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-257-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00621-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-722/2013.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 170 straipsnio 2 dalyje, 170² straipsnio 1 dalyje, 232 straipsnyje (dvi veikos), ir nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, iš R. M. priteista nukentėjusiajam G. G. 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. kovo 17 d.

2. 2019 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas G. G. prašymas skubos tvarka išduoti jam Europos vykdomąjį raštą pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 805/2004.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi G. G. prašymą atmetė, nurodant, kad pareiškėjas, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalo grąžinti teismui 2014 m. kovo 24 d. jam išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-155-722/2013 ir nurodyti kokioje šalyje ketina pateikti Europos vykdomąjį raštą

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį ir ypatingos skubos tvarka atsiųsti jam Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, kuris bus vykdomas (duomenys neskelbtini).

4.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam priteistos neturtinės žalos išieškojimą norėtų vykdyti ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kadangi pagal socialinio tinklo „Facebook“ informaciją R. M. šiuo metu gyvena būtent minėtoje valstybėje. Kreiptis į teismą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo jam pasiūlė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pareiškėjas pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jam reikiamos teisinės pagalbos nesuteikė. Kadangi jis yra bedarbis, neturi teisinių žinių, o apylinkės teismas jo prašymo skubos tvarka netenkino, todėl prašo pratęsti vykdomojo rašto pateikimo senaties terminą tiek, kiek reikės atgauti priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jei valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, darant žalą vienai iš šalių.

Motyvuojamoji dalis

5. G. G. skundas atmetamas.

6. Europos vykdomasis raštas – tai pažymėjimas, pridedamas prie sprendimo, teisminio susitarimo arba autentiško dokumento, kuris leidžia tokį sprendimą, susitarimą ar dokumentą laisvai platinti Europos Sąjungoje. Tokiu būdu šis pažymėjimas tampa sprendimų, susitarimų bei autentiškų dokumentų Europos teisminiu pasu. Europos vykdomojo rašto išdavimo taisykles reglamentuoja 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Pagrindinis šio Europos Sąjungos teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjime teismas privalo nurodyti skolininko vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą, tačiau R. M. faktinės gyvenamosios vietos G. G. nežino, keliama tik prielaida, jog jis gali slapstytis (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamumo tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyrius nuo 2014 m. sausio 28 d. vykdo R. M. paiešką (8 t., b. l. 61). Atliekant paieškos priemones, gauta duomenų iš apklausų bei kriminalinės žvalgybos informacijos, kad R. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau tikslus jo gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas, apie nuteistojo grįžimą į Lietuvą duomenų nėra (8 t., b. l. 78, 94, 97, 99). Taigi, neturint tikslaus asmens, iš kurio priteistas neturtinės žalos atlyginimas, gyvenamosios vietos adreso, nėra pagrindo Europos vykdomojo rašto išdavimui.

8. Pažymėtina ir tai, kad Reglamento reguliavimo dalykas apima tik tokius atvejus, kai reikalavimas pagal Reglamentą yra laikomas neginčytinu. Reglamente vadovaujamasi idėja, kad Europos vykdomojo rašto statusas gali būti suteiktas tik dėl teismo sprendimo, priimto dėl neginčytino reikalavimo, todėl dėl ginčytinų reikalavimų Europos vykdomojo rašto pažymėjimas negali būti išduodamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-158-798/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. nesutiko su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu ir skundė jį apeliacine tvarka, prašydamas jį visiškai išteisinti, t. y. R. M. ginčijo jo pripažinimą kaltu ir nuteisimą, o tuo pačiu ir neturtinės žalos G. G. priteisimą. Nors apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog reikalavimas buvo ginčytas.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Tęsti išieškojimo vykdymą kitoje valstybėje, Lietuvoje nenustačius išieškojimo negalimumo fakto, nėra tikslinga. Pažymėtina, jog vien galimo išvykimo aplinkybė (tikslių duomenų, kad G. G. iš tiesų gyvena (duomenys neskelbtini), nėra), automatiškai nelemia, kad G. G. šioje valstybėje pastoviai gyvena, turi kokio nors turto, gauna teisėtas pajamas ir pan. Todėl prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą yra visiškai nepagrįstas.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o G. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys