Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-11-15 · Civilinė byla Nr. 2YT-21696-347/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-15
Bylos Nr.
2YT-21696-347/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01563-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
A. M.
Suinteresuotas asmuo
E. I., I. M., N. M.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-21696-347/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01563-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant pareiškėjai A. M.,pareiškėjos atstovui advokatui R. G.,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. I., I. M. ir N. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio H. J. M. mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškime nurodytu prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos A. M. sutuoktinis H. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (pateiktas Medicininis mirties liudijimas Nr.18-13632539, išrašytas 2018m. liepos 18 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre – b.l.4). Kadangi 2017 m. vasario 6 d. pareiškėja su sutuoktiniu buvo sudarę Bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą turtą po mirties paliko vienas kitam (pateikta testamento kopija – b.l. 5), A. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikimą sudarė 4 žemės sklypai, gyvenamasis namas, namų apyvokos daiktai ir reikmenys. A. M. į notarą nesikreipė. Po H. J. M. mirties ji ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, toliau naudojasi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu. Jį prižiūri ir tvarko kaip savo. Kai kreipėsi dėl paveldėjimo liudijimo, buvo praėjęs 3 mėnesių terminas (Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarės 2021 m. rugpjūčio 7 d. pažyma – b.l. 6).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties tik faktiškai priėmė jo palikimą, jos teisės į paveldimą turtą yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėja nurodė, jog po sutuoktinio H. J. M. mirties kaip savo valdė po jo mirties likusį turtą – mirusiajam priklausiusią nekilnojamojo turto dalį, nes jie šį turtą įsigijo būdami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Šią aplinkybę patvirtino ir visi suinteresuoti asmenys – palikėjo ir pareiškėjos vaikai – I. M., E. I.. Sūnus N. M. prieštaravimų neišsakė.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio H. J. M. mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio H. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia