Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Vapsvienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.;

2015 m. kovo 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios F. A. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo F. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir F. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. A. nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinius (mišinius), o būtent:

2013 m. lapkričio 25 d., apie 3 val. 30 min., jai nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių ir iki 2013 m. lapkričio 25 d., 10 val. 10 min. neteisėtai laikė savo namuose turėdama tikslą realizuoti įvairios talpos butelius, kuriuose buvo 26,12 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų ir denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,0 % - 37,3 % bei 37,8 % - 36,5 %, kol juos kratos metu rado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantė savo kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme bei prašo, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. nuostatomis teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų, išsprendė tiek F. A. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 1 d., sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas F. A. bausmę vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., parinkdamas bausmę tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, tiek kaltinamosios asmenybę ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apeliantės padarytos veikos bei jos asmenybės pavojingumą ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už padarytą veiką bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmę. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, F. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, naują veiką ji padarė turėdama neišnykusį teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Skundžiamu nuosprendžiu ji yra teisiama aštuntą kartą. Pažymėtina, jog ankstesniais nuosprendžiais ji buvo teista už tapačių nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 str., padarymą, o nusikalstamą veiką, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl kaip asmuo, jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, BK 27 str. 1 d. prasme laikomas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ir apeliantės asmenybę – nedirbanti, neturinti legalaus pragyvenimo šaltinio, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti F. A. paskyrus tik griežčiausią iš BK 201 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių - laisvės atėmimo bausmę. Be to, apeliantei paskirta keturių laisvės atėmimo bausmė savo trukme yra artima galimam bausmės minimumui. Taip pat ši bausmė, palankiausiu iš galimų bendrinimo būdų – dalinio sudėjimo būdu, pridedant tik nežymią dalį paskirtos bausmės, buvo subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Todėl skundžiamu nuosprendžiu apeliantei paskirta bausmė savo rūšimi bei trukme yra ir teisinga, ir teisėta.

Dėl BK 75 str. nuostatų nuteistajai taikymo galimybės teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ne tik nustačius minimo straipsnio 1 d. numatytų sąlygų egzistavimą (asmuo nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus), tačiau turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai asmeniui bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai yra turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų manyti, kad asmuo daugiau nenusikals ir taip pateisins teismo jam išreikštą pasitikėjimą. Tuo tarpu F. A., kaip jau ir minėta, skundžiamu nuosprendžiu yra teisiama aštuntą kartą už tapačių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstama veika padaryta už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje, apeliantei jau ne kartą buvo suteikta proga įrodyti, kad ji yra pasiryžusi nebenusikalsti – BK 75 str. nuostatos jai buvo taikytos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-12-23, 2012-03-15 bei 2013-07-05 nuosprendžiais, tačiau naujas nusikalstamas veikas ji darė ir toliau, o naują nusikalstamą veiką padarė praėjus 5 mėnesiams nuo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, jog sąlyginis atleidimas nuo bausmės atlikimo apeliantės atžvilgiu nepadėjo pasiekti BK 41 str. 4 p. numatyto tikslo – paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad kitus bausmės tikslus – atimti apeliantei galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti ją nuo tokių veikų darymo, pasiekti galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Atsižvelgus į pirmiau išvardintas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios F. A. apeliacinį skundą atmesti.