Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1612-640/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: e2A-1612-640/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas: UAB ,,Intergas“
Ieškovas: UAB ,,Santermita“
Trečiasis asmuo: UAB „Via sportas“, Namo

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2A-1612-640/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24640-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

vienasmeniškai teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Intergas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Santermita“ ieškinį atsakovei UAB ,,Intergas‘‘ dėl skolos priteisimo po prieštaravimų dėl preliminaraus sprendimo, tretieji asmenys UAB „Via sportas“ ir Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje nustatyta, kad ieškovė su pastato (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija (toliau – Bendrija, trečiasis asmuo byloje ieškovės pusėje) 2017 m. birelio 28 d. sudarė sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitų sutarties sudarymo dieną namo adresu (duomenys neskelbtini), teiktų paslaugų teikimą. Paslaugas pagal šią sutartį ieškovė teikė Bendrijai iki šios sutarties nutraukimo 2018 m. spalio 1 d. (I t. e. b. l. 5).

2. Ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja laikotarpiu, kuriuo ji teikė pastato administravimo paslaugas, priteisti iš atsakovės priskaičiuotus atitinkamus mokesčius ne tik už atsakovės nuosavybės teise pastate valdytas patalpas, tačiau ir už nuomos pagrindais valdytas patalpas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 28 d. sutartimi Nr. 17-06-28/01-KAG1, sudaryta tarp ieškovės ir Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, ieškovė įsipareigojo teikti Bendrijai sutartyje nurodytas namo bendrojo naudojimo objektų ir namui priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, o namo ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo mokėti už paslaugas. Be to, minėta sutartimi ieškovė su Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija sutarė, jog ieškovė administruoja butų ir kitų patalpų savininkų skolų išieškojimą. Ieškovė sutartyje sulygtas paslaugas namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai teikė iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties Nr. PN/S-137 pagrindu valdė ir naudojo butus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl privalėjo apmokėti už atsakovės valdytiems butams suteiktas paslaugas pagal atsiųstas sąskaitas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5. Atsakovė UAB „Intergas“ 2019 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prieštaravimus prašydama teismo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Santermita“ ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, pateiktuose prieštaravimuose nurodė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atsakovės pastate ((duomenys neskelbtini)) nuomos teise valdytus butus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo teisė sąlyginai pripažintina tik pagal sąskaitas, išrašytas atsakovės nuosavybės teise valdomai pastato požeminio parkingo daliai. Atsakovė ieškovei 2018-06-27 ir 2018-07-20 pavedimais (4 pavedimai) sumokėjo iš viso 897,58 Eur sumą, todėl akivaizdu, kad ta apimtimi, kuria atsakovės reikalavimai galėtų būti pripažinti pagrįstais, atsakovė su ieškove yra visiškai ir pertekliniai atsiskaičiusi. Be to, atsakovės įsitikinimu, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti mokesčius pagal kito subjekto – Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos išrašytas sąskaitas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės veikimo pastato bendrųjų objektų priežiūros ir išlaikymo (administravimo) santykiuose pagrindą sudarantys Bendrijos sprendimai yra panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-13979-432/2018, Nr. e2A-1421-262/2019).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą: ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Intergas“ 1599,51 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1599,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 937,60 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Santermita“ naudai.

7. Teismas nurodė, jog pagal 2017 m. gruodžio 27 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Via sportas“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos (minėta sutartis pateikta kartu su 2020-01-10 atsakovės prašymu), atsakovė įsipareigojo mokėti su pastato ir bendrojo naudojimo patalpų eksploatacija tiesiogiai susijusias išlaidas – proporcingai nuomojamam plotui ir pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas (Sutarties 3.10 punktas). Nors patalpų nuomos faktas buvo įregistruotas viešame registre, teismas sutiko, kad tai nesuteikia teisės ieškovei reikalauti atitinkamų mokesčių iš patalpų nuomininkės (atsakovės). Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti pačios atsakovės veiksmus gavus sąskaitas iš ieškovės už nuomos teise valdytas patalpas. Iš atsakovės atliktų 2018-06-27 mokėjimų (Nr. 06271428 ir Nr. 06271342) ir 2018-07-20 (Nr. 07200927 ir Nr. 07200936) duomenų, nurodytų šių pavedimų paskirtyje, matyti, kad atsakovė aiškiai ieškovei nurodė, kaip skirsto savo atliekamus mokėjimus. Atsakovės atlikti mokėjimai buvo skirti ne tik apmokėti už nuosavybės teise valdomas patalpas, bet ir už nuomos teise valdomas patalpas. Tokiu būdu teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad tokiais faktiniais veiksmais atsakovė pripažino savo, kaip nuomininkės, prievolę mokėti už bendrojo naudojimo objektų (patalpų, kito turto) priežiūrą ir išlaikymą, priskirtą nuomojamoms patalpoms (CK 6.2 straipsnis). Atsakovei atliekant mokėjimo pavedimus ir nurodžius, už kurią prievolę (pagal mokėtojo kodą) yra apmokama, ieškovė atliko atsakovės įmokų paskirstymą atsižvelgdama į atsakovės valią (CK 6.55 str.). Byloje nėra duomenų, kad po patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo valdyti nuomos teise atsakovei sąskaitos už šias patalpas ieškovės būtų buvę išrašomos ir šių patalpų savininkei – trečiajam asmeniui UAB „Via sportas“.

8. Sprendime nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki šio ieškinio pareiškimo būtų kreipusi į ieškovę ginčydama jai pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumą šioje byloje nagrinėjamų klausimų aspektu. Be to, ieškovei atlikus atsakovės sumokėtų sumų įskaitymą pagal pačios atsakovės nurodytą mokėjimo paskirtį, atsakovė vėliau nuginčyti savo valią dėl sumokėtų sumų paskirstymo gali tik teismine tvarka, pareikšdama atitinkamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kuri byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, priešinių reikalavimų ieškovei įstatymo nustatyta tvarka ir forma pareiškusi nebuvo, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovės pagal jos pačios nurodytą paskirtį sumokėtų ieškovei sumų perskirstymo.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo prieštaravimuose iš esmės pripažįsta piniginę prievolę, tenkančią atsakovės nuosavybės teise valdomai požeminio parkingo daliai ir šios skolos paskaičiavimo teisingumo (dydžio, tarifų, kt.) neginčija. Skolos dalis, susijusi su atsakovei nuosavybės teise priklausančia požeminio parkingo dalimi, atsakovės ginčijama tik tuo aspektu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018, kuriuo pripažinti negaliojančiais Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimai samdyti namo administratorių ir sprendimas sudaryti su ieškove sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia įmone. Teismo vertinimu, paminėtoje civilinėje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimo teisei šioje byloje, nes civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl faktiškai susidariusių butų ir kitų patalpų savininkams tenkančių namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (išsaugojimo) išlaidų, tuo tarpu šioje byloje trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos atstovas teismui patvirtino, kad ieškovė faktiškai teikė administravimo paslaugas pagal 2017-06-28 sutartį Nr.-17-06-28/01-KAG1 su Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sudarytą sutartį šios sutarties galiojimo laikotarpiu, patvirtino, kad ieškovė yra atsiskaičiusi su trečiaisiais asmenimis pagal Bendrijos vardu su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis dėl Bendrijai suteiktų paslaugų, šioje byloje nėra ginčijamas ieškovės suteiktų paslaugų Bendrijai faktas ir apimtis, Bendrijos atstovas patvirtino, kad ieškovė Bendrijos išlaidas yra padengusi ir turi teisę reikalauti skolos priteisimo iš pastato savininkų pagal Bendrijos vardu išrašytas sąskaitas, tokia Bendrijos teisė yra įtvirtinta ir 2017 m. birželio 28 d. sutarties 6.3 punkte (CK 6.221 str. 3 d., 6.50 str.). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į šiuo ieškiniu reikalaujamą skolą. Be to, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 2020 m. vasario 19 d. priimta nutartimi nenustatė, kad mokesčiai, priskaičiuoti už UAB „Santermita“ teiktas administravimo ir buhalterinės apskaitos paslaugas, taip pat Bendrijos išlaidos, t. y. to paties pobūdžio mokesčiai, kurie yra reikalaujami iš atsakovės ir šioje byloje, būtų priskaičiuoti neteisėtai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė UAB „Intergas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

11.1. Apeliantė laikosi pozicijos, jog faktinė aplinkybė, kad ji nuomos pagrindais valdė pastate esančius butus, nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovės už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą priskaičiuotų sumų už atsakovės nuomos pagrindais valdytas pastate patalpas. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl prievolės mokėti su bendrojo naudojimo objektais susijusius mokėjimus už nuomos teise valdytą turtą tariamo pripažinimo. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus pagal kito juridinio asmens išrašytas sąskaitas. Pirmos instancijos teismo nurodyta nuomos sutarties 3.10 punkto sąlyga galioja tik nuomos sutarties šalims, atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB „Via sportas“, šia sąlyga gali remtis tik minėtos sutarties dalyviai tarpusavio santykiuose. Taip pat pažymėtina, kad minėta sąlyga yra platesnė bei apima esmingai daugiau mokėjimų, kuriuos pagal nuomotojo trečiojo asmens byloje UAB „Via sportas“ skaičiavimus ir pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas atsakovė (nuomininkas) įsipareigojo sumokėti nuomotojui trečiajam asmeniui UAB „Via sportas“. Pažymėtina, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo byloje UAB „Via sportas“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nėra jokio susitarimo dėl atsakovės mokėjimų tiesiogiai pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui (administratoriui). Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagristai transformavo ginčo dalyku nesančios nuomos sutarties sąlygas.

Šalies argumentai

11.2. Apeliantė nurodo, jog sprendime padaryta nepagrįsta išvada, jog atsakovė tariamai pripažįsta prievoles mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kaupiamąsias lėšas už atsakovės nuomos pagrindais valdytus butus. Tokią išvadą teismas grindė CK 6.2 straipsniu. Atsakovės vertinimu minėto straipsnio negalima aiškinti plečiamai, o jame yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, iš kurių gali kilti prievolės. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo aiškiai nurodė, jog nėra jokio susitarimo mokėti mokesčių už nuomos teise valdomą turtą.

11.3. Pirmos instancijos teismas atsakovės prievolę mokėti už nuomojamą turtą grindė pačios atsakovės atliktų ieškovei mokėjimų aplinkybe. Atsakovė paaiškino minėtų mokėjimų vykdymo aplinkybes: mokėjimai įvykdyti dėl suklydimo, ieškovei pasitelkus ultimatyvius reikalavimus pareiškusią skolas išieškančią įmonę. Tačiau net atsakovės klaidingai atliktus mokėjimus įskaičius, kaip nurodyta 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimuose, t. y., 479,79 Eur sumą įskaičius į mokėjimus už nuomos pagrindais valdytą turtą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nurodytais mokėjimais atsakovė sukūrė sau prievolę sumokėti visus kitus už nuomojamą turtą priskaičiuotus mokėjimus.

11.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė neturi teisės reikalauti mokėjimų pagal kito subjekto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos išrašytas sąskaitas. Šios sąskaitos atsakovei išrašytos kito juridinio asmens. Į bylą nepateikti įrodymai, kad ieškovė būtų perėmusi iš bendrijos reikalavimo į atsakovę teises. Nesant tokių įrodymų, tik Administravimo sutarties sąlygos negali būti pagrindas ieškovei reikalauti iš minėtoje sutartyje nedalyvaujančio asmens kito asmens išrašytų sąskaitų apmokėjimo. Ieškovė ginčo aspektu taip pat negali būti kito juridinio asmens atstovu teisme (CPK 56 straipsnio 2 dalis).

11.5. Pirmos instancijos teismas teisiškai nepagristai priteisė iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimą teismas grindė CK 6.37 str. l , 2 d., 6.210 str. 2 d. normomis. CK 6.37 str. 1 d. nurodo, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, 2 d. nurodo, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. nurodo, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šešių procentų dydžio metinių palūkanų taikymą numatančios minėto str. 2 d. normos taikomos santykiams, kai abi sutarties yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Ieškovės ir atsakovės ginčo aspektu nesieja sutartiniai santykiai, todėl iš atsakovės priteisti CK 6.210 str. 2 d. dalyje numatytas šešių procentų metines palūkanas nėra teisinio pagrindo.

11.6. Pirmos instancijos teismas vienpusiškai atsakovei pažymėjo verslo subjektui keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, pareigą atidžiai tvarkyti finansus, įmokų paskirstymą. Tačiau būtent ieškovė yra ginčo veiklos srities profesionalas ir būtent jai taikytini padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Šalies argumentai

11.7. Ieškovės veikimo Pastato bendrųjų objektų priežiūros ir išlaikymo (administravimo) santykiuose pagrindai yra nuginčyti teisme. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2019 pripažinti negaliojančiais Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sprendimai samdyti namo administratorių ir sprendimas sudaryti su ieškove sutartį dėl namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administravimo su administruojančia įmone. Savo veikimo atitinkamuose santykiuose teisėtumą ieškovė grindžia Administravimo sutartimi, kuri sudaryta Bendrijos neteisėtais sprendimais (žr. Administravimo sutarties 10. l , 10.2 p.). Iš neteisės negali kilti teisė.

11.8. Apeliantė pažymėjo, kad priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo klausimas sprendžiamas atskiroje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pagal UAB „Dolaurus” ieškinį atsakovams UAB „Santermita”, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kurioje dalyvauja ir atsakovė. Nurodytame ginče priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020 apeliacinio skundo surašymo metu nėra įsiteisėjęs. Neatsižvelgdamas į nurodytą informaciją, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė neginčija piniginių prievolių, tenkančių atsakovės nuosavybės teise valdomai požeminio garažo daliai.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime ieškovė UAB „Santerminta“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

13. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė nurodo, jog priešingai negu teigia atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė savo veiksmais pripažino prievolę mokėti visus mokesčius susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Tokia teismo išvada yra pagrįsta atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – 2018 m. birželio 27 d. (Nr. 06271428 ir Nr. 06271342) ir 2018 m. liepos 20 d. (Nr. 07200927 ir Nr. 07200936) mokėjimų nurodymų kopijomis, iš kurių paskirties matyti, jog atsakovė moka mokesčius tiesiogiai ieškovei ne tik nuo proporcingai nuosavybės teise priklausančių garažų, bet ir nuomos sutarties pagrindu valdomų butų Nr. (duomenys neskelbtini) ploto. Atlikdama mokėjimus atsakovė aiškiai mokėjimų paskirtyse nurodė butams priskirtus mokėtojo kodus: mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovė pripažino savo kaip butų nuomininko prievolę mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra.

13.2. Ieškovės teisė reikšti ieškinį kyla iš ieškovės ir trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2017 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties Nr. -17-06-28/01-KAG1 (b.l.78-88, t.1), toliau-Sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugas. Sutarties 4.1.1.16, 6.3 punktuose trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija suteikė teisę, kai įsiskolinimo suma yra didesnė negu 100 Eur, bei pareigą, kai įsiskolinimo suma viršija 450 Eur, ieškovei teismine tvarka išieškoti skolas, susidariusias gyventojams nemokant mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Minėta Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Vien tik tas faktas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti bendrijos sprendimus dėl administratoriaus samdymo ir sutarties sudarymo, neturi įtakos Sutarties galiojimui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 5 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimo teisei šioje byloje.

13.3. Visiškai nepagrįstas atsakovės argumentas, jog nėra teisinio pagrindo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti procesines palūkanas, kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Nagrinėjamu atveju atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti ieškovei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos teisės normos taikomos visiems skolininkams, praleidusiems prievolės įvykdymo terminą, nesvarbu, ar skolininką su kreditoriumi sieja sutartiniai santykiai, ar ne.

13.4. Nurodo, jog atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog neva pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas UAB „Dolaurus“ yra apskundusi 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020, kurioje UAB „Dolaurus“ ginčija Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ (šioje byloje ieškovės) reikalavimus sumokėti bendrijos išlaidas bei išlaidas už teisines paslaugas. Visų pirma, minėtoje byloje atsakovė dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl UAB „Dolaurus“ priskaitytų mokesčių pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pati atsakovė neginčija, iš esmės pripažįsta piniginę prievolę, tenkančią atsakovės nuosavybės teise valdomai garažo daliai. Antra, 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d., kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1334-619/2020 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ (šioje byloje ieškovės) reikalavimai UAB „Dolaurus“ sumokėti priskaitytas bendrijos išlaidas, išlaidas už teisines paslaugas yra teisėti bei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Nustatyta, kad ieškovė su pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija 2017 m. birželio 28 d. sudarė sutartį Nr. 17-06-28/01-KAG1, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitų sutarties sudarymo dieną namo adresu (duomenys neskelbtini), teiktų paslaugų teikimą. Paslaugas pagal šią sutartį ieškovė teikė Bendrijai iki šios sutarties nutraukimo 2018 m. spalio 1 d.

17. Atsakovei UAB „Intergas“ nuosavybės teise priklauso 532/10000 dalis pastate (duomenys neskelbtini), esančios negyvenamos patalpos – požeminio garažo. Nuo 2017 m. gruodžio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nuomos sutarties Nr.PN/S-137 pagrindu atsakovė valdė pastate (duomenys neskelbtini), esančius butus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovės prievolės mokėti su bendro naudojimo objektais susijusius mokėjimus

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji turi prievolę mokėti visus mokesčius susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, nes tokią prievolę pati pripažino. Apeliantė nurodo, jog byloje pateiktus mokėjimu ieškovei atliko suklydimo įtakoje bei ieškovei pasitelkus skolas išieškančią įmonę.

19. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vien tai, jog 2017 m. gruodžio 27 d. patalpų nuomos sutarties, tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Via sportas“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), faktas buvo išviešintas, t. y. nuomos faktas įregistruotas viešame registre, nesuteikia teisės ieškovei reikalauti atitinkamų mokesčių iš patalpų nuomininkės (atsakovės). Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog nagrinėjamo ginčo atveju svarbu įvertinti pačios atsakovės veiksmus gavus sąskaitas iš ieškovės už nuomos teise valdytas patalpas. Iš atsakovės atliktų 2018 m. birželio 27 d. (Nr. 06271428 ir Nr. 06271342) ir 2018 m. liepos 20 d. (Nr. 07200927 ir Nr. 07200936) mokėjimų matyti, jog atsakovė moka mokesčius tiesiogiai ieškovei ne tik nuo proporcingai nuosavybės teise priklausančių garažų, bet ir nuomos sutarties pagrindu valdomų butų Nr. (duomenys neskelbtini) ploto. Atlikdama mokėjimus atsakovė aiškiai mokėjimų paskirtyse nurodė butams priskirtus mokėtojo kodus: mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėtojo kodą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai laikytina, jog atsakovė pripažino savo kaip butų nuomininko prievolę mokėti mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Apeliantės argumentai, jog ji mokėjimus padarė dėl suklydimo, paveikus ją skolas išieškančios įmonės, vertinami kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti.

20. Nustatyta, jog pagal 2017 m. gruodžio 27 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Via sportas“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos, atsakovė įsipareigojo mokėti su pastato ir bendrojo naudojimo patalpų eksploatacija tiesiogiai susijusias išlaidas - proporcingai nuomojamam plotui ir pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas (Sutarties 3.10 punktas). Apeliantė teigia, jog pagal šią nuomos sutartį nėra jokio susitarimo dėl atsakovės mokėjimų tiesiogiai pastato bendrojo naudojimo objektų valdytojui (administratoriui), todėl pirmos instancijos teismas nepagristai transformavo ginčo dalyku nesančios nuomos sutarties sąlygas.

21. Pažymėtina, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė dėl buto ar kitų patalpų savininko prievolės proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas nedraudžia savininkui susitarti su buto (patalpų) naudotoju (nuomininku, panaudos gavėju) ir perkelti jam pareigą mokėti namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo (išsaugojimo) išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas minėtos atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Via sportas“ nuomos sutarties sąlygas, faktines byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei ir jų paskirties, bei tai, jog po patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) perdavimo valdyti nuomos teise atsakovei sąskaitos už šias patalpas nebuvo išrašomos ir šių patalpų savininkei – trečiajam asmeniui UAB „Via sportas“, pagrįstai nurodė ir konstatavo, jog atsakovė tokiais faktiniais veiksmais pripažino savo, kaip nuomininkės, prievolę mokėti už bendrojo naudojimo objektų (patalpų, kito turto) priežiūrą ir išlaikymą, priskirtą nuomojamoms patalpoms (CK 6.2 straipsnis). Ginčijamame sprendime nėra pasisakyta dėl pačios nuomos sutarties sąlygų keitimo, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas transformavo sutarties sąlyga, nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį

22. Apeliantė skunde kelia klausimą, jog ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio pagal kito subjekto – Namo, (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos išrašytas sąskaitas. Nurodo, jog byloje nėra įrodymų, jog ieškovei tokios bendrijos teisės būtų perleistos. Nurodo, jog nepagrįstai atidumo ir rūpestingumo reikalavimai keliami tik atsakovei.

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Ieškovės teisė kyla iš ieškovės ir trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudarytos 2017 m. birželio 28 d. sudarytos sutarties Nr. -17-06-28/01-KAG1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti pastato bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros paslaugas. Sutarties 4.1.1.16, 6.3 punktuose trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija suteikė teisę, kai įsiskolinimo suma yra didesnė negu 100 Eur, bei pareigą, kai įsiskolinimo suma viršija 450 Eur, ieškovei teismine tvarka išieškoti skolas, susidariusias gyventojams nemokant mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

24. Apeliantė nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13979-432/2018, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti bendrijos sprendimus dėl administratoriaus samdymo ir sutarties sudarymo. Tačiau minėtos civilinės bylos išnagrinėjimas ir joje priimtas sprendimas neturi įtakos aukščiau minėtos sutarties galiojimui ir neturi tiesioginės įtakos ieškovės reikalavimo teisei šioje nagrinėjamojoje byloje. Pažymėtina, jog minėtoje byloje negaliojančiais buvo pripažinti bendrijos sprendimai dėl administratoriaus samdymo ir sutarties sudarymo, o ne pati sutartis.

25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovės teisė reikšti reikalavimą atsakovei kyla iš įstatymo, o tiksliau - CK 6.50 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, jog prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Sutarties 3 punkte ieškovė su trečiuoju asmeniu Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sulygo, jog ieškovė, pastato administravimo, eksploatavimo, šilumos punkto priežiūros ir kitas paslaugų teikimui turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis, sudarydama sutartis. Ieškovė taip pat įsipareigojo už butų ir kitų patalpų savininkus apmokėti tretiesiems asmenimis (tiekėjams) už prekes, paslaugas ir/ar darbus bei nustatyta tvarka mokėtinas sumas išskirstyti butų ir kitų patalpų savininkams. Tai, jog ieškovė apmokėdavo už butų ir kitų patalpų savininkus, patvirtino ir trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 dalimi, ieškovė apmokėjusi už paslaugas tretiesiems asmenims, bendrijos išlaidas už atsakovę įgijo reikalavimo teisę iš atsakovės prisiteisti sumokėtas sumas tiek pagal ieškovės, tiek pagal trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos išrašytas sąskaitas. Todėl, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovės sumokėti mokesčius pagal trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija vardu išrašytas sąskaitas.

Dėl priteistų procesinių palūkanų

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš atsakovės ieškovei nepagrįstai priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

27. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė laiku neįvykdė prievolės sumokėti ieškovei už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog minėtos teisės normos taikomos visiems skolininkams, praleidusiems prievolės įvykdymo terminą, nesvarbu, ar skolininką su kreditoriumi sieja sutartiniai santykiai, ar ne.

Dėl reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumo

28. Apeliantė nurodo, jog priskaičiuotų mokesčių pagrįstumo klausimas sprendžiamas atskiroje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje pagal UAB „Dolaurus” ieškinį atsakovams UAB „Santermita”, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kurioje dalyvauja ir atsakovė. Nurodytame ginče priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020 apeliacinio skundo surašymo metu nėra įsiteisėjęs. Neatsižvelgdamas į nurodytą informaciją, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė neginčija piniginių prievolių, tenkančių atsakovės nuosavybės teise valdomai požeminio garažo daliai.

29. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Kaip matyti iš 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-189-1089/2020, kurioje UAB „Dolaurus“ ginčija Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ (šioje byloje ieškovės) reikalavimus sumokėti bendrijos išlaidas bei išlaidas už teisines paslaugas, byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl UAB „Dolaurus“ priskaitytų mokesčių pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pati atsakovė neginčija, iš esmės pripažįsta piniginę prievolę, tenkančią atsakovės nuosavybės teise valdomai garažo daliai.

30. Be to, 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d., kai Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1334-619/2020 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB „Santermita“ (šioje byloje ieškovės) reikalavimai UAB „Dolaurus“ sumokėti priskaitytas bendrijos išlaidas, išlaidas už teisines paslaugas yra teisėti bei pagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bei byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė